c387734f-e612-4523-ba69-2ed579e7f3c9 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-355-273/2021 Proceso Nr. 2-56-3-00681-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovei E. J., ieškovių E. J., E. J. ir G. J. atstovei advokatei R. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nėgė“ atstovams A. M. ir advokatui S. B., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ atstovams Linai Vaitkevičienei, advokatui M.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių E. J., E. J. ir G. J. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nėgė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SDG“, Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovo procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovės E. J., E. J. ir G. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nėgė“ kiekvienai ieÅ¡kovei po 72 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovių E. J. vyras, o E. J. ir G. J. tėvas, atsakovės UAB „Nėgė“ darbuotojas G. J. buvo mirtinai sužalotas. Apie 22.30 val., būdamas atsakovės teritorijoje, G. J. iš puspriekabės iškrovinėjo metalinių strypų krovinį, kuris nuslydo nuo krautuvo šakių ir G. J. prispaudė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbo akte Nr. 1 nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. IÅ¡kraunant krovinį iÅ¡ puspriekabės, krovinys nuslydo nuo autokrautuvo Å¡akių ir mirtinai sužalojo Å¡alia buvusį darbuotojÄ . Pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintos „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ 39.2 punktas, nustatantis, jog „Darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“.

Pažeistas „Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvÄ â€œ Nr. 8 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 57 punktas, nustatantis, jog „darbuotojas turi bÅ«ti vienintelis asmuo krautuve. Ä®sitikinti, kad nieko nėra ant ar Å¡alia krautuvo“; 79 punktas: „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu 47 punktas, nurodantis, jog „ esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimÄ , netvarkÄ ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesiogini vadovÄ .

Darbo nepradėti, kol nebus paÅ¡alinti visi trÅ«kumai, neiÅ¡siaiÅ¡kinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbÄ â€œ;

2) netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Ä®monėje nebuvo nustatyta ir patvirtinta krovinių iÅ¡krovimo - pakrovimo darbų organizavimo tvarka ir jos kontrolė, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti Å¡iuos darbus. Profesinės rizikos įvertinimas atliktas nesilaikant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSÄ®) 39 straipsnio nuostatų, neatlikti ir neįvertinti visų galimų profesinės rizikos veiksnių tyrimai. Autokrautuvo vairuotojas V. Č. nebuvo instruktuotas pagal „Saugos ir sveikatos instrukcijÄ vairuojant autokrautuvÄ Nr. 8, nežinojo Å¡ios instrukcijos reikalavimų, iÅ¡kraunant nestandartinius krovinius, nors pagal įmonėje nustatytÄ tvarkÄ turėjo bÅ«ti instruktuotas.

Buvo pažeista DSSĮ 19 str. 2 dalies 1 punktas, 20 str. 2 dalis ir 25 str. 6 punktas. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09. Nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys buvo dvi: saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas. 2015 m. VSDFV Kauno skyrius sprendimu dėl G. J. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPASP5-1500 2018 m. lapkričio 21 d.

įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Kauno skyrius iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovėms 36 391,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

3. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nurodė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, atsakovės kaip darbdavio kaltė yra preziumuojama. Atsakovės neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rÅ«pestingumas lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu žuvo darbuotojas. Atsakovė yra atsakinga už darbuotojo G. J. žūtį, ir privalo atlyginti ieÅ¡kovėms patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovė kaip darbdavys nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų.

Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė netinkamu pavojingų darbų organizavimu. Atsakovė netinkamai organizavo rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ , kaip tai nurodyta DSSÄ® 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, tuo bÅ«du pažeisdama DSSÄ® 19 str. 2 d. 1 p. nustatytÄ pareigÄ . VDI Kauno skyrius, tirdamas nelaimingÄ atsitikimÄ , nustatė, jog darbo vietoje buvo atliktas sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo darbo vietoje profesinės rizikos vertinimas ir 2013 m. lapkričio 28 d. užpildyta profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr.

2. Joje pažymėta, kad vertinant pavojų, susijusį su krovinių kėlimu, yra nagrinėtas darbuotojų buvimas vietose, kur vyksta krovos, transportavimo darbai ir nustatytas toleruotinas rizikos priimtinumas. Esančios rizikos Å¡alinimui ir mažinimui numatyta darbuotojus instruktuoti ir apmokyti saugaus krovinių kėlimo metodų. Papildomas rizikos Å¡alinimo ir mažinimo priemonių poreikis nenumatytas. Priemonės įgyvendinimo data nepažymėta. Renkant duomenis profesinei rizikai įvertinti, sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo darbo vietoje, užpildant fizinių veiksnių tyrimo protokolÄ Nr. 13-475, nebuvo įvertinti tokie fiziniai veiksniai, kaip:

a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras;

b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neiÅ¡laikanti struktÅ«ra). Maža rizika įvertintas ir buvimas darbo vietose, kur vyksta krovos, transportavimų darbai. Darbdavys neįvertino ir jokiomis priemonėmis nesumažino tos profesinės rizikos, kurios veikiamas žuvo darbuotojas G. J.. Tokiu neveikimu darbdavys pažeidė DSSÄ® ?tvirtintÄ reikalavimÄ , skirtÄ imtis priemonių darbuotoju saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotoju saugos ir sveikatos bÅ«klės vidine kontrolę įmonėje.

Kadangi atsakovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė UAB „SDG“, taip pat buvo pažeista DSSÄ® 20 str. 2 d. nuostata. Atsakovė nepasirÅ«pino, kad jai saugos ir sveikatos klausimais atstovaujantis asmuo UAB „SDG“ tinkamai įvertintų profesinę rizikÄ , veikiančiÄ Ä¯monėje, ir parengtų atitinkamus lokalinius teisės aktus, todėl pažeidė DSSÄ® 25 str., numatančio darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas. Atsakovė neveikimu pažeidė ir savo lokalinį aktÄ - darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ 2017 m. gegužės 24 d.

UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09. Atsakovės direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-4 patvirtintos darbuotojo saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. 1, 10 p. įtvirtinta, jog „darbdavys, įvertinęs kenksmingus ir pavojingus fizikinius <...> ar kitokius veiksnius, privalo nemokamai darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis“. 11 p. įtvirtinta, jog „darbui reikalingos asmeninės apsaugos priemonės nurodomos profesijos, įrenginių naudojimo ar darbų atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijose“.

Atsakovės direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintos saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvÄ Nr. 8, 79 p. nurodyta, jog tam „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais“. Žuvusysis darbuotojas G. J. nelaimingo atsitikimo darbe metu atliko darbÄ , susijusį su krovinio iÅ¡krovimu iÅ¡ autokrautuvo. Atliekant šį darbÄ , sutinkamai su atsakovės instrukcija Nr. 8, darbuotojams privalėjo bÅ«ti suteiktos (arba prieinamos naudoti) virvės arba specialÅ«s kabliai.

Tačiau atsakovė Å¡ių priemonių neiÅ¡davė nei G. J., nei V. Č., vairavusiam autokrautuvÄ . Tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ darbe buvo nustatyta, kad darbdavys Å¡ių priemonių nenaudoja, kadangi jų neturi. Atsakovė pažeidė DSSÄ® nuostatas, reglamentuojančias darbdavio pareigÄ pasirÅ«pinti tinkamomis priemonėmis, kad bÅ«tu užtikrintas darbuotojų saugumas, lokaliniame akte - instrukcijoje Nr. 8 įtvirtintÄ tvarkÄ , bei tarp atsakovės ir žuvusiojo G. J. sudarytos 2017 m. gruodžio 12 d.

Darbo sutarties 6.1 punktÄ , kuriame yra įtvirtinta atsakovės pareiga „suteikti darbuotojui visas bÅ«tinas darbo priemones, reikalingas darbo pareigu vykdymui“. Å ie pažeidimai sudaro pagrįstÄ pagrindÄ konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . IÅ¡vardinti darbdavio neteisėti veiksmai patvirtina jo kaltę. Tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir žalos - darbuotojo G. J. žūties, egzistavo neabejotinas priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovė netinkamai organizavo pavojingus darbus - didelio svorio ir nestandartinių gabaritų krovinio krovÄ .

Atsakovė neužtikrino darbuotojų saugos neaprÅ«pindama jų tinkamomis apsaugos priemonėmis, kurių naudojimo bÅ«tinybę savarankiÅ¡kai įtvirtino lokaliniame akte, t. y. saugos ir sveikatos instrukcijoje vairuojant autokrautuvÄ Nr.

8. Darbdavys ne tik, kad nesuteikė, tačiau net nebuvo įgijęs nei virvių, nei specialių kablių, kuriais būtų galima prilaikyti siūbuojantį ar besisukinėjantį krovinį. 2019 m. sausio 21 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte, renkant duomenis profesinei rizikai įvertinti sandėlio darbininko ir autokrautuvo vairavimo vietoje, nebuvo įvertinti tokie fiziniai veiksniai, kaip:

a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras;

b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neišlaikanti struktūra). Maža rizika įvertintas ir buvimas darbo vietose, kur vyksta krovos, transportavimų darbai. Nelaimingas atsitikimas įvyko krovinio, kurį sudarė metaliniai strypai, iškrovimo iš puspriekabės metu. Krovinys svėrė 1 036 kg, jis buvo sudarytas iš metalinių pilnavidurių šešiakampių 3,1 m. ilgio ir 60 kg svorio strypų, keliose vietose surištų metalinėmis juostomis ir padėtų ant dviejų medinių tašų puspriekabės krašte.

Krovinys buvo nestandartinis ir jo iÅ¡krovimui turėjo bÅ«ti pasirengta (nustatytas krovinio svorio centras, tinkamai nustatytas krautuvo Å¡alių plotis), o krautuvo operatorius turėjo apie šį krovinį informuoti savo tiesioginį vadovÄ (Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvÄ Nr. 8 47 p.). Pagal autokrautuvo vairuotojo V. Č. paaiÅ¡kinimÄ , pakėlus krovinį krautuvo Å¡akėmis apie 10 cm, susukus krautuvo vairÄ ir ėmus važiuoti atbuline eiga nuo puspriekabės, metalinių strypų ryÅ¡ulys sujudėjo, tad darbuotojas G.

J. jį bandė rankomis sulaikyti. NeiÅ¡laikęs krovinio, G. J. žengė atgal, tačiau susipynus kojoms krito ir, ant jo užritus kroviniui, žuvo. Buvo keliamas nestabilus, blogai iÅ¡dėstytas krovinys, nepasirinkus tinkamojo iÅ¡krovimo bÅ«do, galėjusio krovinį stabilizuoti. Jeigu darbdavys bÅ«tų užtikrinęs tinkamÄ Å¡io pobÅ«džio darbo organizavimÄ , t. y. nurodęs visus rizikos veiksnius, ėmęsis priemonių juos mažinti, ir įgijęs ir suteikęs tinkamas apsaugos priemones - virves ir kablius, kurių naudojimo bÅ«tinybę savarankiÅ¡kai nustatė, krovinį bÅ«tų buvę galima stabilizuoti ir saugiai iÅ¡kelti iÅ¡ puspriekabės. G.

J. žuvo bandydamas krovinį stabilizuoti, t. y. prilaikydamas jį rankomis. Pagal lokalinius aktus krovinio prilaikymas rankomis buvo negalimas. Jeigu darbdavys būtų įgijęs ir suteikęs tinkamas priemones, galėjusias krovinį stabilizuoti, darbuotojui apskritai nebūtų reikėję jo prilaikyti, krovinys nebūtų ant jo užkritęs ir prispaudęs. G. J. žuvo ne todėl, kad krovinį prilaikė, o todėl, kad krovinys buvo nestabilus, dėl ko nuslydo nuo šakių ir užvirto ant G. J.. Jeigu darbdavys būtų išdavęs tinkamas apsaugos priemones-virves ir kablius, ir jų pagalba krovinys būtų buvęs stabilizuotas, net jeigu darbuotojas G.

J. jį bÅ«tų prilaikęs, strypai nebÅ«tų nuslydę ir pabirę, užgriÅ«dami darbuotojų. Egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp darbdavio neteisėtų veiksmų - neįvertintos ir nesumažintos rizikos bei neiÅ¡duotų apsaugos priemonių, ir ieÅ¡kovių tėvo / vyro žūties. Aplinkybė, kad darbuotojas G. J. buvo arti krovinio ir prilaikė jį rankomis stengdamasis jį stabilizuoti (vietoje neiÅ¡duotų tinkamų apsaugos priemonių, kurios bÅ«tų Å¡iÄ funkcijÄ atlikusios), neÅ¡alina atsakovės atsakomybės ir nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp darbdavio neveikimo ir darbuotojo žūties.

4. Dėl neturtinės žalos dydžio. Atsakovės neteisėtais veiksmais buvo pažeista viena fundamentaliausių ir aukščiausių vertybių - ieÅ¡kovių tėvo / vyro G. J. gyvybė. Dėl vyro ir tėvo žūties ieÅ¡kovės patyrė didelę moralinę žalÄ , kadangi jas su žuvusiu siejo itin glaudÅ«s ryÅ¡iai. IeÅ¡kovės prarado artimÄ ir mylimÄ Å¾mogų. Dėl vyro/tėvo mirties ieÅ¡kovių Å¡eimÄ iÅ¡tiko didelis emocinis Å¡okas ir skausmas. Dėl vyro/tėvo netekties ieÅ¡kovės patiria stiprius iÅ¡gyvenimus bei dvasines kančias.

IeÅ¡kovės E. ir G. J. jau buvo pakankamai didelės (devynerių ir septynerių metų), kad visapusiÅ¡kai suprastų kilusiÄ situacijÄ , jaustų ilgesį ir nepamatuojamÄ skausmÄ . Dėl artimo žmogaus netekties jos tapo uždaros ir prislėgtos. Žuvusiojo sutuoktinei E. J. vyro praradimas buvo itin sunkus. Jiedu buvo susituokę vienuolika metų, itin gerai sutarė, planavo kartu ateitį, džiaugėsi dukromis, abu jas auklėjo ir kartu leisdavo laikÄ . IeÅ¡kovei E. J. po vyro mirties prasidėjo nerimo priepuoliai, sutriko miegas, suprastėjo sveikata, atsirado nepasitikėjimo ir beviltiÅ¡kumo jausmas.

5. Nurodė, kad ieÅ¡kovės savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina iÅ¡ viso 240 000 Eur suma, t. y. kiekvienai po 80 000 Eur, mokant vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Tačiau kadangi dėl nelaimingo atsitikimo darbe iÅ¡ dalies buvo kaltas ir žuvęs darbuotojas, kuris, darbdavio naudai stengdamasis apsaugoti sujudėjusį krovinį jį prilaikė rankomis, krito ir užgriÅ«tas krovinio žuvo, ieÅ¡kovės sutinka, kad atsakomybė už šį nelaimingÄ atsitikimÄ turėtų pasiskirstyti taip, jog 90 proc. atsakomybės už nelaimingÄ atsitikimÄ turėtų atitekti atsakovei, o likę 10 proc. - žuvusiam G.

J.. Todėl neturtinė žala vertintina iÅ¡ viso 216 000 Eur, t. y. po 72 000 Eur kiekvienai iÅ¡ ieÅ¡kovių. IeÅ¡kovių nuomone, toks žalos dydis yra visiÅ¡kai realus ir adekvatus, įvertinant ieÅ¡kovių, santykius su tėvu / vyru ir atsakovės veiksmais jų Å¡eimai padarytÄ Å¾alÄ bei sukeltas itin sunkias, nepataisomas pasekmes. Mano, kad sprendžiant dėl ieÅ¡kovių patirtos neturtinės žalos dydžio, kaip orientacinis kriterijus gali bÅ«ti laiko prasme aktualiausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. iÅ¡aiÅ¡kinimas civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018.

PraÅ¡omas neturtinės žalos dydis atitinka tiek įstatymuose nustatytus įvertintinus pagrindus, tiek teismų praktikÄ ir nors iÅ¡ dalies kompensuoja itin sunkias netekties pasekmes. II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė 6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Nėgė“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka dėl Å¡ių motyvų:

7. Dėl ieÅ¡kinyje nurodytu aplinkybių bei argumentu tikslumo ir iÅ¡samumo IeÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovės grindžia faktinėmis aplinkybėmis, priežastimis ir motyvais, nurodytais 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau - Aktas). Dėl minėto akto, iÅ¡ dalies nesutikdama su Akte nurodytomis aplinkybėmis bei priežastimis, atsakovė yra pateikusi skundÄ Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. IÅ¡ esmės byloje nėra nustatytos visos galutinės ir neginčijamos faktinės bylos aplinkybės bei priežastys.

Dėl to paties įvykio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55691-18 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, kuris iki Å¡ios dienos taip pat nėra baigtas. Atsakovės vertinimu, civilinėje byloje kol kas nėra galimybės remtis ir vadovautis tiksliomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl nėra galimybės nurodyti aiÅ¡kų ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ .

Dėl šios priežasties atsakovė neturi galimybės tinkamai atsikirsti į ieškinyje nurodytas aplinkybes.

8. Dėl darbuotojų profesinės rizikos vertinimo tinkamumo ir įtakos įvykiui Kadangi žala atsirado darbuotojui stovint netinkamoje vietoje ir pargriuvus ant žemės, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo vertinti tokie veiksniai, kaip a) nestabilus krovinio kėlimo būdas: blogai išdėstytas arba per daug aukštai išdėstytas svorio centras;

b) netinkamas krovinys (netvarkingai sudėtas, įpakuotas arba silpna, galinti lūžti, aukščio neiÅ¡laikanti struktÅ«ra) “ ir nurodyti tai kaip vienÄ iÅ¡ nelaimingo atitikimo darbe priežasčių. Å ioje byloje turi bÅ«ti objektyviai ir atsakingai įvertinta, ar ieÅ¡kovių ir tyrimÄ atliekančių asmenų nurodomi darbdavio darbų saugos reikalavimų pažeidimai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais ir kokia apimtimi, kad nebÅ«tų neprotingai, nesÄ Å¾iningai ir neteisingai iÅ¡plėsta civilinės atsakomybė.

Atsakovės vertinimu, profesinės rizikos vertinimas dėl nestabilaus krovinio kėlimo bÅ«do ar netinkamo krovinio nebÅ«tų paÅ¡alinęs įvykdusio nelaimingo atsitikimo rizikos, kai darbuotojas G. J. stovėjo netinkamoje vietoje, pažeidė jam taikytinus darbų saugos reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas ir instruktuotas, ir pargriuvo. Atsakovės vertinimu, profesinės rizikos vertinimo trÅ«kumai, jei tokie ir egzistuoja, nėra bÅ«tina žalos atsiradimo sÄ lyga, t. y. nėra priežastinio ryÅ¡io tarp profesinės rizikos vertinimo trÅ«kumų ir kilusių padarinių.

Atsakovės įmonės darbuotojų apmokymai ir instruktavimai buvo iÅ¡samÅ«s ir pakankami, kurių teisingas laikymasis butų apsaugojęs darbuotojÄ nuo nelaimingo įvykio.

9. Dėl darbo priemonių trūkumo ir įtakos įvykiui Akte nurodytose aplinkybėse inspektorius nurodė, kad ,,DSS instrukcijos Nr. 8 79 punktas nurodo, „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiūbuotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. <...>“ Jokių minėtų priemonių krovinio prilaikymui įmonė neturi ir nenaudoja.“ Tyrimo metu vien formaliai nurodyta, kad tokių priemonių (virvių ir specialių kablių) įmonė neturi ir nenaudoja, tačiau visiškai neanalizuota, ar iš tiesų yra privaloma (kas reglamentuotų tokius reikalavimus) gabenant krovinį ant šakių jį prilaikyti virvėmis ar specialiais kabliais.

Virvės arba specialūs kabliai turi būti naudojami, kai krovinys yra prikabinamas, o ne keliamas iš apačios. Toks saugus kėlimas (užkabinus krovinį), kai naudojamos papildomos priemonės, kaip lynas yra rekomenduojamas tiek Valstybinės darbo inspekcijos pateiktoje atmintinėje taip pat viešai prieinamoje vienoje iš Toyota naudojimo instrukcijų. Toyota vartotojo instrukcija saugiam naudojimui bei autokrautuvo instrukcija, nenumato nei reikalavimo, nei rekomendacijos, gabenant krovinį ant šakių, jį prilaikyti virvėmis ar specialiais kabliais.

10. Tyrimo metu neiÅ¡tirti ir nevertinti atsakovės Darbo tvarkos taisyklių reikalavimai. V. Č. (sandėlio darbininkas - krovėjas - vairuotojas) ir nukentėjusysis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinti su 2017 m. spalio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS-15 patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra nurodyta, kad darbuotojas privalo „27.20. kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas aptarti ir spręsti su tiesioginiu vadovu arba su įmonės vadovu“. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad V. Č. privalėjo aptarti ir spręsti nestandartinio krovinio iÅ¡krovimo klausimus su įmonės vadovu, jei jam bÅ«tų buvę neaiÅ¡ku, kaip tokį krovinį iÅ¡krauti, todėl nepagrįsta Akto iÅ¡vada, kad V.

Č. nežinojo, kaip elgtis esant reikalui iÅ¡krauti nestandartinius krovinius. Kadangi V. Č. pagal vadovavo krovinio brigadai, nestandartinius krovinius jam buvo tekę autokrautuvu iÅ¡krauti daug kartų, autokrautuvo vairuotoju iÅ¡kraunant nestandartinius krovinius jis faktiÅ¡kai dirbo įprastiniu darbo režimu, Å¡ias funkcijas atliko turėdamas praktikos, žinojo, kur kroviniai turi bÅ«ti iÅ¡krauti, darytina iÅ¡vada, kad jam buvo žinoma nestandartinių krovinių iÅ¡krovimo tvarka ir saugÅ«s bÅ«dai, o patį iÅ¡krovimo procesÄ turėjo sukontroliuoti pats.

V. Č. 2018 m. sausio 16 d. buvo papildomai supažindintas su Sandėlio darbininko - krovėjo - vairuotojo pareiginiais nuostatais Nr.

23. Tiek V. Č., tiek ir nuketėjusysis buvo apmokyti neformalaus mokymo programa „Krovinių tvarkymas rankomis“, pagal kuriÄ buvo dėstomos tokios temos kaip: krovinio svorio, dydžio, formos, pavirÅ¡iaus, konsistencijos, įpakavimo įvertinimas ir krovinio tvarkymo metodų parinkimas: kėlimas, laikymas, manipuliavimas, nuleidimas, stÅ«mimas, traukimas; svorio centro nustatymas ir kita. V. Č. buvo supažindintas Darbo tvarkos taisyklių, Toyota autokrautuvo naudojimo instrukcijos, pareiginių nuostatų, specialių mokymų, Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr. 11 pagrindais, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis buvo detaliai ir iÅ¡samiai instruktuotas, kaip darbus autokrautuvu atlikti saugiai.

Nepagrįsta ieÅ¡kovių iÅ¡vada, kad darbdavys neįvertino ir jokiomis priemonėmis nesumažino tos profesinės rizikos, kurios veikiamas žuvo darbuotojas G. J., o tokiu neveikimu darbdavys pažeidė DSSÄ® įtvirtintÄ reikalavimÄ , skirtÄ imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę įmonėje. Neatsižvelgiama į tai, kad darbuotojai buvo instruktuojami, mokomi ir nevertinama, kad Å¡ių mokymų ir instrukcijų laikymasis buvo pakankamos prielaidos iÅ¡vengti įvykio, kurio metu ir žuvo nukentėjusysis.

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe iš dalies kaltas žuvęs darbuotojas, kuris neva darbdavio naudai stengėsi apsaugoti sujudėjusį krovinį, jį prilaikė rankomis, krito ir užgriūtas krovinio žuvo. Atsakovės vertinimu, ieškovių vertinimas, kad tik 10 (dešimt) procentų atsakomybės turėtų tekti žuvusiajam G. J., yra per menkas. G. J. apskritai nieko neturėjo atlikti su šiuo kroviniu. Tokių krovinių jam nebuvo pavesta iškrauti, nes tai yra draudžiama. G. J. apskritai neturėjo būti toje vietoje.

G. J. iÅ¡ puspriekabės turėjo iÅ¡krauti kitus krovinius, o ne šį, kuris virto. Tai nebuvo jo darbo funkcija. Tai ne krovos rankomis darbai. G. J. teturėjo nuoÅ¡aliai palaukti, kol iÅ¡ puspriekabės bus iÅ¡keltas metalinių strypų krovinys ir tik tuomet iÅ¡kelti kitus - standartinius krovinius, kas ir buvo jo darbo funkcijų vykdymas, t. y. krovos rankomis darbai. Niekas jo ir neprašė pagelbėti V. Č.. PrieÅ¡ingai, jam buvo žinomas draudimas „landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“; bei draudimas „rankomis traukti, kelti, taisyti nepatikimai arba netvarkingai sukrautus krovinius, kaiÅ¡ioti rankas (norint pataisyti) į rietuves, dėžes ir t.t.“ BÅ«tent nuketėjusiojo darbų saugos reikalavimų, kurie jam buvo aiÅ¡kiai žinomi, ir lėmė nelaimingÄ Ä¯vykį.

Jei nukentėjusysis G. J. nebūtų priartėjęs prie krautuvo, net ir krentant kroviniui nuo krautuvo šakių, G. J. nebūtų žuvęs. Tai nebuvo šiaip krovinys, kurio turinys nematomas, kurio pavojingumo nebūtų galima objektyviai įvertinti vien į jį pažvelgus. G. J. aiškiai matė, kad tai metaliniai, sunkūs strypai, todėl jam turėjo būti akivaizdus ir galimas pavojus jo sveikatai ir gyvybei, jei toks krovinys imtų virsti. G. J. pasielgė ypatingai nerūpestingai savo atžvilgiu, bandęs prisidėti prie tokio krovinio krovos krautuvu darbų atlikimo.

Todėl jo veiksmai, atsakovės vertinimu, Å¡iuo atveju buvo bÅ«tini ir lemiami bei sÄ lygojo nelaimingo įvykio pasekmes.

11. Dėl ieÅ¡kovių praÅ¡omos neturtinės žalos dydžio Atsakovės vertinimu, praÅ¡omos sumos yra neprotingai didelės, o pats reikalavimas, esant akivaizdžiai paties nukentėjusio kaltei, yra nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu. IeÅ¡kovių nurodytoje teismų praktikoje visiÅ¡kai netaikytina ieÅ¡kovių nurodyta civilinė byla ir joje pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, kadangi tai nėra precedentas, o cituojamos bylos ir Å¡ios bylos ratio decidendi skiriasi iÅ¡ esmės. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje tarp nukentėjusiųjų ir kalto asmens neegzistavo darbo santykiai. Teismas k o n s t a t u o j a: III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Byloje sprendžiamas darbdavio civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

13. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovių E. J. vyras, o E. J. ir G. J. tėvas, atsakovės UAB „Nėgė“ darbuotojas G. J. buvo mirtinai sužalotas. Apie 22.30 val., būdamas atsakovės teritorijoje, G. J. iš puspriekabės iškrovinėjo metalinių strypų krovinį, kuris nuslydo nuo krautuvo šakių ir G. J. prispaudė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus 2019 m. sausio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbo akte Nr. 1 nustatytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. IÅ¡kraunant krovinį iÅ¡ puspriekabės, krovinys nuslydo nuo autokrautuvo Å¡akių ir mirtinai sužalojo Å¡alia buvusį darbuotojÄ . Pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 patvirtintos „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ 39.2 punktas, nustatantis, jog „Darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“.

Pažeistas „Saugos ir sveikatos instrukcijos vairuojant autokrautuvÄ â€œ Nr. 8 patvirtintos 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-13-1 57 punktas, nustatantis, jog „darbuotojas turi bÅ«ti vienintelis asmuo krautuve. Ä®sitikinti, kad nieko nėra ant ar Å¡alia krautuvo“; 79 punktas: „kad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliais. Draudžiama prilaikyti krovinį rankomis arba balansuoti jo svoriu 47 punktas, nurodantis, jog „ esant nestandartiniam kroviniui ar pastebėjus bet kokį gedimÄ , netvarkÄ ar keliantį pavojų veiksnį, informuoti tiesiogini vadovÄ .

Darbo nepradėti, kol nebus paÅ¡alinti visi trÅ«kumai, neiÅ¡siaiÅ¡kinta ir nepriimtas sprendimas kaip saugiai atlikti darbÄ â€œ;

2) netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Ä®monėje nebuvo nustatyta ir patvirtinta krovinių iÅ¡krovimo - pakrovimo darbų organizavimo tvarka ir jos kontrolė, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti Å¡iuos darbus. Profesinės rizikos įvertinimas atliktas nesilaikant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - DSSÄ®) 39 straipsnio nuostatų, neatlikti ir neįvertinti visų galimų profesinės rizikos veiksnių tyrimai. Autokrautuvo vairuotojas V. Č. nebuvo instruktuotas pagal „Saugos ir sveikatos instrukcijÄ vairuojant autokrautuvÄ â€œ Nr. 8, nežinojo Å¡ios instrukcijos reikalavimų, iÅ¡kraunant nestandartinius krovinius, nors pagal įmonėje nustatytÄ tvarkÄ turėjo bÅ«ti instruktuotas.

Buvo pažeista DSSĮ 19 str. 2 dalies 1 punktas, 20 str. 2 dalis ir 25 str. 6 punktas. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. gegužės 24 d. UAB „Nėgė“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-09. Nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys buvo dvi: saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas (t. 1, b. l. 21-25) 2015 m. VSDFV Kauno skyrius sprendimu dėl G. J. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. VPASP5-1500 2018 m. lapkričio 21 d.

įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. 2019 m. gegužės 21 d. VSDFV Kauno skyrius iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovėms 36 391,50 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . 14. 2019 m. spalio 10 d. į bylÄ buvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Nėge“ darbuotojui G. J. papildomo tyrimo, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus iÅ¡vados, Papildomo tyrimo aktas ir tyrimo dokumentai (2019-10-10 DOK-29182).

IÅ¡ 2019-10-01 papildomo tyrimo akto Nr. EVD-58 matosi, kad buvo konstatuotas nelaimingo atsitikimo mechanizmas: krautuvo pagalba iÅ¡ puspriekabės iÅ¡kraunant metalinių strypų krovinį, jis neteko stabilumo, krito nuo krautuvo Å¡akių ir kliudė bei mirtinai sužalojo kritimo trajektorijoje buvusį G. J.. Tai, kad krautuvu iÅ¡ puspriekabės iÅ¡kraunant nestandartinį (apie 3,1 m. ilgio) krovinį nebuvo imtasi atitinkamų priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas krovinio stabilumas, yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga.

Papildomo tyrimo akte patikslintos nelaimingo atsitikimo priežastys suformuluojant jas taip: „1. Netinkamas pavojingų drabų organizavimas. IÅ¡kraunant krovinį iÅ¡ puspriekabės stabilumo netekęs metalinių strypų krovinys nuslydo nuo autokrautuvo Å¡akių ir mirtinai sužalojo pavojingoje zonoje buvusį sandėlio darbininkÄ â€“ krovėjÄ G. J.. UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iÅ¡krovimo – pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai kaip saugiai vykdyti Å¡iuos darbus.

Pažeista: Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 d., 25 str. 1 d. 3 p.

2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. IÅ¡kraunant krovinį iÅ¡ puspriekalbės autokrautuvu, sandėlio darbininkas – krovėjas G. J. buvo pavojingoje zonoje arti krautuvo, rankomis bandė prilaikyti sujudėjusį krovinį. Pažeista DSS instrukcijos patvirtintos 2013-02-05 Nr. DS-13-1 „Atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus“ 39.2 punktas: „Darbuotojui draudžiama landžioti po pakeltu kroviniu arba stovėti arti jo“. Papildomo tyrimo akte konstatuota, kad pavojingi darbai (Krovinių tvarkymas mechaninais krautuvais) buvo organizuojami ir vykdomi pažeidžiant darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Darbdavys turėjo parengti nestandartinių krovinių iÅ¡krovimo tvarkÄ , kurioje turėjo bÅ«ti numatytos ir įgyvendintos priemonės užtikrinančios saugų tokių darbų atlikimÄ . Darbuotojai turėjo bÅ«ti tinkamai apmokyti ir instruktuoti kaip saugiai atlikti pavojingus darbus, žinoti kokių konkrečių saugumo priemonių reikia imtis Å¡akiniu krautuvu iÅ¡kraunant nestandartinius krovinius, kokiais bÅ«dais užtikrinti krovinio stabilumÄ . Nei vienoje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų instrukcijų, pagal kurias iki nelaimingo atsitikimo buvo instruktuojami V.

Č. ir G. J., nėra nurodyta kaip darbuotojai turi saugiai atlikti nestandartinių krovinių krovos darbus, kaip turi bÅ«ti užtikrintas krovinio stabilumas, kad jis negalėtų nukristi nuo krautuvo Å¡akių, kokiu atstumu turi pasitraukti pagalbiniai darbuotojai, kad bÅ«tų už tikrintas jų saugumas. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 15. LR DK 246 straipsnis numatė bÅ«tinas sÄ lygas bet kurio iÅ¡ darbo santykių subjektų materialinei atsakomybei atsirasti:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Visos Å¡ios sÄ lygos yra privalomos ir bent vienos iÅ¡ jų nebuvimas reiÅ¡kia materialinės atsakomybės pagal darbo teisę nebuvimÄ . Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama.

16. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas (t. 4, b. l. 142-144) patvirtina, kad G. J. buvo supažindintas su penkiomis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, tame tarpe su Darbuotojo saugos ir sveikatos bendrÄ ja instrukcija Nr. 1 ir su Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant krovos rankomis ir sandėliavimo darbus Nr.

11. Nė vienoje iÅ¡ Å¡ių instrukcijų tarp pavojingų rizikos veiksnių nebuvo nurodytas nestabilus krovinio kėlimo bÅ«das ar nestabilaus krovinio rizika, kas nurodyta ir nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo akte (t. 2, b. l. 95-98). Dėl to darytina iÅ¡vada, kad darbdavys pažeidė LR DSSÄ® 25 str. reikalavimus, kadangi neužtikrino, kad įmonėje bÅ«tų parengti atitinkami lokaliniai tesės aktai, numatantys darbdavio pareigas sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas.

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Nėgė“ nenumatė krovinių iÅ¡krovimo darbų organizavimo tvarkos. 2019-05-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-891 (t. 2, b. l. 99-105) nurodyta, kad nei vienoje iÅ¡ tyrimo medžiagoje esančių instrukcijų, pagal kurias buvo instruktuoti nelaimingo atsitikimo metu iÅ¡krovimo darbus vykdę darbuotojai – G. J. ir V. Č., nėra nurodyta, kaip darbuotojai privalo saugiai atlikti nestandartinių krovinių (Å¡iuo atveju 3,1 m. ilgio) transportavimÄ , kad bÅ«tų užtikrintas keliamo (transportuojamo) krovinio stabilumas. Taip pat nėra nurodyta, kokiu minimaliu atstumu nuo keliamo krovinio privalo bÅ«ti (kokiu minimaliu atstumu draudžiama priartėti) darbuotojas, atliekantis pagalbinio darbuotojo funkcijas krautuvu keliant krovinį (tiriamuoju atveju – G. J.), kad bÅ«tų užtikrintas jo saugumas.

18. Nors UAB „Nėgė“ nurodė, kad autokrautuvÄ vairavęs V. Č. buvo supažindintas su TOYOTA autokrautuvo naudojimo instrukcija Nr. NI-6 (t. 4, b. l. 84-85), tačiau iÅ¡ prie atsiliepimo į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ priedo Nr. 2 nėra galimybės nuspręsti apie minėtos TOYOTA instrukcijos turinio apimtį. Be to, ir 2019-01-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (t. 1, b. l. 21-25) nurodyta, jog „Ar autokrautuvo naudojimo instrukcija Nr. NI-6 apima TOYOTA modelio 02-8FGF15 operatoriaus vadovÄ ir vartotojo instrukcijÄ saugiam naudojimui nustatyti nepavyko, nes 2009-11-12 įsakyme nenurodoma, kokius krautuvo naudojimo dokumentus apima Å¡i instrukcija“.

Iš TOYOTA instrukcijos darytina išvada, kad joje nenumatyta jokių saugos priemonių, kurių būtų privaloma imtis krautuvu iškraunant didelių gabaritų ar nestabilius krovinius, neišaiškinta, kaip privaloma tvirtinti didelių gabaritų krovinius ir kokias tvirtinimo priemones naudoti bei kokiu atstumu nuo veikiančio krautuvo privalo pasitraukti pagalbinis darbuotojas.

19. UAB „Nėgė“ teigia, kad V. Č. dalyvavo autokrautuvo mokymuose, tačiau iš programos apibūdinimo matosi, kad ši programa skirta pirminiam autokrautuvo vairuotojo mokymui (t. 3, b. l.

4) ir nenumato atskirų darbų atlikimo, tame tarpe ir nestandartinių krovinių iškrovimo tvarkos. Sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo pareiginiai nuostatai Nr. 23, su kuriais, kaip teigia UAB „Nėgė“, buvo supažindintas V. Č., taip pat nedetalizuoja nestabilaus, nestandartinio krovinio iškrovimo tvarkos.

20. Šių duomenų pagrindu nelaimingo atsitikimo tyrimo aktuose pagrįstai padaryta išvada, kad UAB „Nėgė“ nebuvo nustatyta krovinių iškrovimo – pakrovimo darbų organizavimo tvarka, nenumatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, kaip saugiai vykdyti šiuos darbus, tuo buvo pažeista LR DSSĮ 14 str. 1d. ir 25 str. reikalavimai.

21. Pažymėtina, kad UAB „Nėgė“ savo pačios instrukcijose buvo numačiusi apsaugos priemones iÅ¡kraunant nestandartinį krovinį. Sandėlio darbininko-krovėjo-vairuotojo pareiginių nuostatų Nr. 23 30 punktas, Saugos ir sveikatos instrukcijoje „Vairuojant autokrautuvÄ â€œ Nr. 8 71 ir 79 punktuose numatyti atvejai, kuomet krovinys turi bÅ«ti pritvirtintas (t. 4, b. l. 127-130, 99-110), tačiau nagrinėjamu atveju tvirtinimo priemonėmis pasinaudota nebuvo.

22. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad netinkamas pavojingų darbų organizavimas nenumatant konkrečiÄ krovinių iÅ¡krovimo tvarkos bei nesuteikiant savo pačios instrukcijose numatytų apsaugos priemonių, sudaro pagrindÄ konstatuoti atsakovės UAB „Nėgė“ neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , o UAB „Nėgė“ neteisėti veiksmai patvirtina atsakovės kaltę.

23. Taip pat teismas konstatuoja, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „Nėgė“ neteisėtų veiksmų ir žalos, t.y. darbuotojo G. J. žūties. Nors G. J. žuvo bandydamas krovinį prilaikyti rankomis, kas nebuvo galima, tačiau, jeigu darbdavys bÅ«tų užtikrinęs iÅ¡krovimo darbų organizavimÄ , numatęs konkrečiÄ jų atlikimo tvarkÄ , suteikęs tinkamas priemones, galėjusias krovinį stabilizuoti, krovinys nebÅ«tų ant G. J. užkritęs ir nebÅ«tų jo prispaudęs.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis, nėra Å¡alinanti darbdavio atsakomybę sÄ lyga, jeigu Å¡is savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo nelaimingo atsitikimo ir, nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008), todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad G. J. krovinį rankomis prilaikė, nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės ir nepaneigia priežastinio ryÅ¡io tarp UAB „Nėgė“ neveikimo ir G. J. žūties.

25. Iš byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumos darytina išvada, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežastimi laikytini darbdavio neteisėti veiksmai, dėl ko iškraunamas krovinys nebuvo stabilus ir užvirto ant jį bandžiusio sulaikyti darbuotojo, o G. J. elgesys nebūtų įtakojęs jo žūties, jeigu darbdavys būtų atlikęs jam priskirtas pareigas.

26. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-888/2021 UAB „Nėgė“ direktorius A. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 176 straipsnio 1 dalyje. Nors nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau jame taip pat konstatuota, kad dėl G. J. žūties yra kaltas nerÅ«pestingai veikęs darbdavys, nes nenustatė įmonėje pavojingų darbų – krovinių iÅ¡krovimo – pakrovimo mechaniniais krautuvais – organizavimo tvarkos, neaprÅ«pino darbuotojų bÅ«tinomis papildomomis priemonėmis užtikrinti krovinio stabilumÄ , tinkamai nesupažindino ir neinstruktavo su autokrautuvu dirbusio ir pavojingÄ nestandartinį krovinį krovusio V.

Č. pagal Saugos ir sveikatos instrukcijÄ vairuojant autokrauruvÄ Nr. 8 ir nekontroliavo kaip jam pavaldÅ«s darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei tuo pažeidė anksčiau minėtų norminių aktų reikalavimus, kurių pažeidimai tapo bÅ«tina sÄ lyga ir pagrindine priežastimi, dėl ko įvyko 2018 m. lapkričio 21 d. nelaimingas atsitikimas darbe 27. Kadangi byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės turi teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos dydžio 28. CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrÄ sias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp Å¡ių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

29. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 59 punktas).

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., minėtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis).

Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

31. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad žuvęs G. J. buvo ieÅ¡kovės E. J. sutuoktinis, E. J. ir G. J. tėvas. Sutiktina su ieÅ¡kovių argumentais, kad dėl vyro/tėvo mirties Å¡eimÄ iÅ¡tiko didelis emocinis Å¡okas ir skausmas, ieÅ¡kovės patyrė didelę moralinę žalÄ , kadangi ieÅ¡koves ir žuvusįjį siejo itin glaudÅ«s ryÅ¡iai. Žuvus G. J. jo dukterys buvo devynerių ir septynerių metų, t.y. pakankamai didelės, kad suprastų ir suvoktų, jog savo tėvo niekada nepamatys.

IeÅ¡kovė E. J. su G. J. iki jo mirties buvo susituokusi vienuolika metų, gerai sutarė, planavo ateitį kartu, džiaugėsi dukromis, abu jas auklėjo ir kartu leisdavo laikÄ . Vyrui/tėvui netekus gyvybės dėl netikėtos artimo žmogaus mirties buvo pažeisti ieÅ¡kovių lÅ«kesčiai, siejami su Å¡eimos ateitimi bei galimybėmis turėti visavertę Å¡eimÄ . IeÅ¡kovei E. J. po vyro mirties prasidėjo nerimo priepuoliai, sutriko miegas, suprastėjo sveikata, atsirado nepasitikėjimo ir beviltiÅ¡kumo jausmas. 2020-02-07 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovė E. J. dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydymo įstaigÄ 2018 m. gruodžio 7 d., nuo tada lankosi pas gydytojus, reguliariai vartoja skiriamus medikamentus (2021 m. kovo 16 d.

DOK-6180 priedas).

32. Ä®vertinus Å¡ios bylos individualias aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl G. J. žūties ieÅ¡kovės turi teisę į vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, teismo vertinimu, iÅ¡ atsakovės kiekvienai ieÅ¡kovei yra pagrindas priteisti po 21 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 33. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. IeÅ¡kovės E. J. atstovė advokatė R. G. 2021 m. kovo 16 d. (DOK-6180) pateikė praÅ¡ymÄ dėl 2400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bei Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus: 2020-07-17 AB SEB banko patvirtinimÄ apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ , 2019 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija LAT Nr. 1048058.

35. Atsakovės UAB „Nėgė“ atstovas advokatas S. B. 2021 m. kovo 16 d. (DOK-6170) ir 2021 m. kovo 17 d. (DOK-6438) pateikė praÅ¡ymus dėl 4114 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo bei Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus: Swedbank AB 2020-10-19 ir 2021-01-21 mokėjimo nurodymus, 2021-03-17 Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymÄ .

36. IeÅ¡kovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

37. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai tenkinami 30 proc., todėl ieÅ¡kovė turi teisę į 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o atsakovė „Nėgė“ – į 2879,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (70 proc.). Atlikus vienarÅ«Å¡ių mokėtinų sumų įskaitymÄ (2879,80 Eur – 720 Eur), iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 2159,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

38. Kadangi ieÅ¡kovės yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kreipiantis į teismÄ jo nesumokėjo, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinas už patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį žyminis mokestis – 1197 Eur (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 ieÅ¡kovei E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 21 600 (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 ieÅ¡kovei E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 21 600 (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 ieÅ¡kovei G. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 21 600 (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 2159,80 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 80 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Nėgė“ į. k. 149872578 1197 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja Izolda Nėnienė