c38758a8-9ed6-4de7-b443-e798b1c657b6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1856-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33000-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-366-1044/2018 pagal ieÅ¡kovės Ž.

P. ieÅ¡kinį atsakovui E. U. dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo E. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Ž. P. dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Ž. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus Å v. Mikalojaus bažnyčioje, įtrauktos į apskaitÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡Ä dėl atsakovo E. U. kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų S. K. U., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. U., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove (motina);

3) nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ kiekvienam po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis;

5) paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise;

6) po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovei palikti pavardę „P.“. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio lojalumo pareigÄ , neprisidėjo prie namų Å«kio ir vaikų iÅ¡laikymo, nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , nepakankamai rÅ«pinosi ieÅ¡kove, neteikė reikiamos moralinės pagalbos, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų iÅ¡spręsti nesutarimus, dažnai vartojo alkoholį, lošė ir Å¡vaistė Å¡eimos pinigus.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas dirbo perspektyviu žurnalistu internetiniame portale, o 2009 m. balandžio mėn. sužinojęs, kad jį ketina atleisti, išėjo vaiko priežiÅ«ros atostogų ir beveik kas antrÄ vakarÄ iÅ¡eidavo į barÄ iÅ¡gerti alkoholio, grįždavo naktimis, pasitaikius progai lošė. Tuo metu ieÅ¡kovė laukėsi antrojo vaiko, patyrė didelį emocinį stresÄ , tačiau palaikymo ir pagalbos iÅ¡ vyro nesulaukė. Likus dviem dienoms iki antrojo gimdymo, atsakovas namo grįžo paryčiais girtas, miegojo visÄ dienÄ .

Atsakovui nustojus gauti tėvystės paÅ¡alpÄ 2010 m. vasarÄ dėl finansinės padėties Å¡eima privalėjo persikraustyti iÅ¡ senamiestyje nuomojamo buto į ieÅ¡kovei priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), o 2010 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovė grįžo į darbÄ . Dėl atsakovo elgesio (alkoholio vartojimo, loÅ¡imo, nuolatinių barnių) pradėjo galvoti apie santuokos nutraukimÄ , tačiau dėl vaikų gerovės bandė iÅ¡saugoti santuokÄ . Tuo metu atsakovas vykdė individualiÄ veiklÄ ir kartais gaudavo pajamų už tekstų raÅ¡ymÄ , tačiau metų pabaigoje susikaupdavo nemokėti mokesčiai, kurių didžiosios dalies atsakovas nesumokėdavo.

Atsakovas vienoje darbovietėje iÅ¡dirbdavo neilgai, Å¡eimai nuolat trÅ«ko pinigų, todėl Å¡eimÄ rėmė ieÅ¡kovės tėvai. Atsakovas 2014 m. rudenį pralošė 1 000 Lt, skirtus automobilio remontui, kuriuos davė ieÅ¡kovės tėvai. Atsakovui 2015 m. įsidarbinus Kėdainiuose, o ieÅ¡kovei Jonavoje, Å¡alys nusprendė laikinai persikraustyti į JonavÄ . Tačiau gyvenant Jonavoje atsakovas vėl neteko darbo ir nedirbo nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn., kol įsidarbino (duomenys neskelbtini).

Kadangi santuokoje atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, turėjo ydingų įpročių, lengvabÅ«diÅ¡kai žiÅ«rėjo į Å¡eimÄ ir gyvenimÄ , sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas.Atsakovas E. U. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, o ieÅ¡kovės kaltinimai jam nepagrįsti jokiais įrodymais. Santuokos iÅ¡irimo priežastis yra pačios ieÅ¡kovės pasikeitęs požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nenoras gyventi su tuo pačiu vyru, svajonė patirti naujÄ meilę, romantikÄ su kitais vyrais.

Å alims 10 metų gyvenant santuokoje, auginant du mažamečius vaikus ieÅ¡kovei Å¡eimyninis gyvenimas nusibodo, ieÅ¡kovė pradėjo ieÅ¡koti nuotykių už Å¡eimos ribų, jos aplinkoje atsirado kiti vyrai, su kuriais ieÅ¡kovė pradėjo kurti santykius. IeÅ¡kovė išėjo iÅ¡ bendrų namų, nors jis norėjo iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o vėliau, nepasitarusi su juo, iÅ¡vyko iÅ¡ Jonavos į Vilnių ir kartu pasiėmė vaikus.PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 13 032,90 Eur kompensacijÄ už asmenines lėšas, panaudotas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigyti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytas 2008 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu, todėl tarp Å¡alių nedalintinas. Tačiau įsigyjant šį butÄ atsakovas investavo asmenines savo lėšas – ieÅ¡kovės tėvai minėtÄ butÄ nuosavybės teise įgijo 2004 m. sausio 16 d., atsakovo motina M. U. 2005 m. gruodžio 20 d. pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 13 901,76 Eur sumÄ , o atsakovas 2005 m. gruodžio 28 d.

Å¡ias lėšas pervedė UAB SEB BÅ«sto bankas, taip iÅ¡ dalies apmokėdamas dalį paskolos už butÄ . IeÅ¡kovės tėvai 2008 m. gruodžio 30 d. padovanojo šį butÄ ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninės atsakovo lėšos buvo panaudotos įsigyti ieÅ¡kovei asmenine nuosavybe priklausantį turtÄ , kuris po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo liks ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė įpareigotina kompensuoti atsakovui jo lėšas, investuotas į ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybes teise priklausantį turtÄ .

Tik taip nagrinėjamoje byloje bÅ«tų užtikrintas teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų įgyvendinimas. Pažymėjo, kad sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ , kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Å iuo atveju asmeninės atsakovo lėšos buvo panaudotos įsigyti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ .IeÅ¡kovė atsiliepime su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra netinkama atsakovė pagal reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , kadangi nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvė.

Pinigų pervedimo momentu butas priklausė ieÅ¡kovės tėvams, kuris praėjus daugiau nei trejiems metams buvo padovanotas jai. Kokiu pagrindu atsakovas minėtÄ pinigų sumÄ pervedė bankui, duomenų nėra. Be to, pinigai buvo pervesti iki Å¡alių santuokos sudarymo, todėl atsakovas reikalaudamas kompensacijos negali remtis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintu Å¡eimos teisės institutu. IeÅ¡kovė prašė taikyti bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senatį, nes atsakovo bankinis pavedimas atliktas 2005 m. gruodžio 28 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ pinigų sumÄ suėjo 2015 m. gruodžio 28 d.

             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp Ž. P. ir E. U. Vilniaus Å v. Mikalojaus bažnyčioje, įtraukimo į apskaitÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iÅ¡sprendė kitus ieÅ¡kinio reikalavimus, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Remdamasis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, įvertinęs abiejų sutuoktinių elgesį santuokos metu ir kiekvieno iÅ¡ jų pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ , teismas sprendė, kad nėra pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes byloje nėra ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinio neiÅ¡tikimybė priskiriama prie CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų prezumpcijų, kada laikoma, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tačiau vien tik nurodymas, kad kitas sutuoktinis buvo (yra) neiÅ¡tikimas, nepakankamas prezumpcijos buvimui konstatuoti, bÅ«tina įrodyti neiÅ¡tikimybės faktÄ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Atsakovo pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡, anot jo, ieÅ¡kovės dienoraščio nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė, gyvendama santuokoje, buvo neiÅ¡tikima. Kadangi atsakovas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktas byloje neįrodytas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kuriÄ ieÅ¡kovė turėtų pareigÄ paneigti.Teismo vertinimu, faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į Å¡eimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradęs nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima.

Abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl sutriko tarpusavio bendravimas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.27 straipsnis). Teismas sprendė, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitÄ gerbti, remti moraliai, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) Å¡eiminių ryÅ¡ių, nesistengė, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, todėl pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).Teismas nustatė, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei 2008 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pagrindu (CK 3.98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuo 2004 m. sausio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. minėtas butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė V. P. P. ir N. P. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (sutarties 1.4 punktas). Taigi priešingai nei teigia atsakovas, tuo metu, kai atsakovas pervedė pinigus bankui, butas nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, bet tretiesiems asmenims V. P. P. ir N. P.. Dėl to teisiniai santykiai yra susiklostę ne tarp ieškovės ir atsakovo, bet tarp atsakovo ir banko, trečiųjų asmenų.

Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato vaikų ir tėvų turto atskirumo principÄ , todėl vien ta aplinkybė, kad butas buvo įsigytas ieÅ¡kovės tėvų, o ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai buvo leista gyventi minėtame bute, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtas turtas nuo 2004 m. nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei ar ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai. Atsakovas, reikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, neginčijo buto dovanojimo sandorio, nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Remdamasis iÅ¡dėstytu, teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 13 032,90 Eur kompensacijÄ už asmenines lėšas, panaudotas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įsigijimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas E. U. praÅ¡o panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria santuoka pripažinta nutrÅ«kusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, ir nustatyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, bei patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 13 032,90 Eur piniginę kompensacijÄ už asmenines lėšas, panaudotas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įsigijimui; likusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu konstatuota nebuvo, tuo tarpu pačios ieÅ¡kovės teiginiai teismo posėdžių metu bei byloje pateikti ieÅ¡kovės dienoraščio įraÅ¡ai aiÅ¡kiai parodo, kad ieÅ¡kovės pakitęs požiÅ«ris į santuokÄ , naujų partnerių paieÅ¡kos bei galiausiai – iÅ¡sikraustymas į Vilnių paliekant apeliantÄ , nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ .PrieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, apeliantas niekada neteigė, kad butas jo įsigijimo metu priklausė ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė nuosavybės teisę į butÄ Ä¯gijo vėliau, kuomet jos tėvai padovanojo jai butÄ , kuriame nuo pat pradžių gyveno ieÅ¡kovė su apeliantu.Å iuo metu ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, nors buvo skirtas abiejų sutuoktinių bendram gyvenimui ir Å¡eimos poreikių tenkinimui. Apeliantas ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės neginčija, tačiau yra įnešęs į Å¡io buto įsigijimÄ nemaÅ¾Ä asmeninių lėšų sumÄ , kuriÄ iÅ¡tuokos atveju turi teisę atgauti.Apeliantas savo reikalavimÄ grindžia CK 3 knygos normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto dalybas, kadangi de facto butas buvo įsigytas Å¡eimos poreikiams tenkinti, panaudojant ieÅ¡kovės ir apelianto asmenines lėšas (gautas iÅ¡ jų tėvų).

IeÅ¡kovės tėvai tapo tik formaliais buto savininkais, iÅ¡ esmės dėl to, kad nei ieÅ¡kovė, nei apeliantas tuo metu nebÅ«tų galėję pasiimti paskolos banke. Å ių aplinkybių neginčijo ir pati ieÅ¡kovė.Tai, kad apeliantas lėšas už butÄ pervedė tiesiogiai kreditoriui, patvirtina, kad Å¡ios lėšos nebuvo padovanotos ar kitaip neatlygintinai perduotos ieÅ¡kovės tėvams ar ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovė buvo sutikusi kompensuoti apeliantui jo panaudotas lėšas, tačiau Å¡alims nepavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo sÄ lygų, ieÅ¡kovė pakeitė pozicijÄ .Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pripažintina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė privalo kompensuoti apelianto iÅ¡laidas į butÄ , nes, nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise liks apelianto asmeninių lėšų investicijos rezultatas – butas.Apeliantas įvertino jo investuotų asmeninių lėšų santykį su visa buto kaina ir suprato, kad pagrindo pripažinti butÄ bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir padalyti tarp Å¡alių nutraukus santuokÄ nėra.

Todėl apeliantas pasirinko kitÄ Ä¯statymo numatytÄ variantÄ â€“ praÅ¡yti grÄ Å¾inti investuotas lėšas.Teismas, klaidingai interpretavęs byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡aiÅ¡kinimus, neįvertinęs ir pačios ieÅ¡kovės teiginių, netinkamai nustatė, kad santykis dėl buto yra susiklostęs tarp apelianto ir trečiųjų asmenų – ieÅ¡kovės tėvų ar net banko. Akivaizdu, kad faktiniai santykiai dėl buto susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir apelianto, ko neneigė ir pati ieÅ¡kovė.

Kadangi teisiniuose santykiuose turi bÅ«ti vadovaujamasi turinio prieÅ¡ formÄ prioriteto principu, Å¡ioje situacijoje pripažintina, kad nuo pat pradžių tikroji buto naudos gavėja buvo ir yra ieÅ¡kovė, todėl bÅ«tent ji privalo kompensuoti apelianto įnaÅ¡Ä Ä¯ butÄ .IeÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl kompensacijos už įneÅ¡tas asmenines lėšas nėra praleistas, nes apelianto teisių pažeidimas atsirado tik tada, kai ieÅ¡kovė nusprendė nutraukti santuokÄ ir atsisakė kompensuoti apeliantui jo įnaÅ¡Ä už buto įsigijimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Apeliantas ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo grindžia hipotetiniais teiginiais dėl tariamų romantiÅ¡kų santykių siekio su kitais vyrais, tariama galimybe dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės ir tariamu apelianto vienaÅ¡aliu siekiu iÅ¡saugoti ieÅ¡kovės ir apelianto Å¡eimÄ . Apeliantas nepateikė jokių realių įrodymų, patvirtinančių tariamÄ ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ , o esminė priežastis, lėmusi ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymÄ (iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Jonavos), buvo ieÅ¡kovės darbo sutarties pasibaigimas.IeÅ¡kovė yra įsitikinusi, kad ieÅ¡kovės ir apelianto santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl apelianto kaltės, tačiau dėl finansinių sumetimų bei papildomų laiko sÄ naudų su teismo sprendimu sutiko ir jo neskundė.

IeÅ¡kovė bendro gyvenimo su apeliantu metu buvo priversta ieÅ¡koti finansinės paramos ir pagalbos iÅ¡ artimųjų, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir apelianto Å¡eima finansiÅ¡kai buvo visiÅ¡ka nestabili, negalėjo iÅ¡siversti be pagalbos ir paramos. Atsižvelgdama į tai, kad visÄ santuokos laikotarpį bÅ«tent ieÅ¡kovė rÅ«pinosi Å¡eima, apeliantas turėjo ydingų įpročių, lengvabÅ«diÅ¡kai žiÅ«rėjo į Å¡eimÄ ir gyvenimÄ , ieÅ¡kovė apsisprendė dėl santuokos nutraukimo ir yra akivaizdu, kad tokį sprendimÄ lėmė bÅ«tent apelianto elgesys.

Apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas, nes jis, kaip teisingai sprendė teismas, buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.Apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pareikÅ¡tas praleidus bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Apelianto nurodoma piniginė suma buvo sumokėta bankui dar iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo, o butas tuo metu priklausė ieÅ¡kovės tėvams, todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kaip ieÅ¡kovė gavo asmeninės naudos dėl piniginės sumos pervedimo bankui, ir kokiu pagrindu apeliantas Å¡iuose santykiuose remiasi Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimoApelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jokių apelianto, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimų teismas skundžiamame sprendime nenustatė.Nors, kaip ir nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad iÅ¡ esmės ji viena nuo santuokos sudarymo iÅ¡laikė Å¡eimÄ ir ja rÅ«pinosi, nes nustatė, kad apeliantas dirbo, gaudavo pajamų ir prisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo, teismas, konstatuodamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nurodė, kad faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , į Å¡eimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradęs nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima.

Teismas sprendė, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitÄ gerbti, remti moraliai, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) Å¡eiminių ryÅ¡ių, nesistengė, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, todėl pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Taigi teismas motyvavo savo iÅ¡vadÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, o tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų, įskaitant Å¡alių paaiÅ¡kinimus, visuma (CPK 185 straipsnis).Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jo kaltė dėl santuokos nutraukimo nebuvo konstatuota.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi ir dėl ieÅ¡kovės kaltės. Todėl dėl apelianto argumentų, kuriais jis grindžia ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, kadangi jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).Dėl piniginės kompensacijos priteisimoCK 3.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas, kurio dalį įsigijimo kainos padengė apeliantas, niekada nebuvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė – iÅ¡ pradžių butas nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovės tėvams, o vėliau – pastarųjų buvo padovanotas ieÅ¡kovei.

Be to, lėšas minėto buto įsigijimui apeliantas sumokėjo tada, kai buto savininkai buvo ieÅ¡kovės tėvai. Todėl, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, apeliantas nepagrįstai reikalauja kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo remdamasis CK 3 knygos normomis.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vien aplinkybė, jog butas buvo įsigytas ieÅ¡kovės tėvų, o ieÅ¡kovės ir apelianto Å¡eimai buvo leista jame gyventi, nėra pagrindas kitaip (nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas) kvalifikuoti dėl ginčo buto įsigijimo susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. pripažinti, kad jie susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir apelianto.

Nors apeliaciniame skunde apeliantas pabrėžia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėtų kompensuoti jam asmenines lėšas, panaudotas buto įsigijimui, nes ji nuo pat pradžių buvo tikroji buto naudos gavėja, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas, prisidėjęs asmeninėmis lėšomis prie minėto buto įsigijimo, taip pat gavo iÅ¡ to naudos, nes, kaip pats nurodo, tame bute nuo pat pradžių (t. y. ir tuo metu, kai butas nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovės tėvams) gyveno.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 605 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi fakto ir (ar) teisės klausimai, įvertinęs advokato darbo ir laiko sÄ naudas rengiant pateikto turinio atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sumažina praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 400 Eur (CPK 98 straipsnis).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei Ž.

P. iš atsakovo E. U. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              Rita Kisielienė Vilija Mikuckienė Laima Ribokaitė