Legislator Case Law & Legislation
2021-05-05 Nr. AB-9606-3-62-3-01512-2019-5 AI generated

2021-05-05 Nr. AB-9606-3-62-3-01512-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-05-05 Nr. AB-9606-3-62-3-01512-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-05-05 Nr. AB-9606-3-62-3-01512-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-255-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01512-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Buvo pažeista vienam kalinčiam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma. Miegamųjų ir kamerų plotų bei juose apgyvendintų nuteistųjų kiekio pareiškėjas nurodyti negalėjo, todėl prašė išreikalauti iš pataisos įstaigos administracijos. Pažymėjo, kad koridoriaus plotas neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė 21-o būrio 1-ame miegamajame, taip pat kamerose Nr. 3, Nr. 5 buvusius baldus, darė išvadą, kad trūko inventoriaus. Gyvenamosiose patalpose grindys buvo betoninės, išdaužytos, sienos ir lubos apipelėjusios, įsiveisęs grybelis, atšokę dažai, nuo lubų byrėjo tinkas. Atsakovas nesirūpino patalpų dezinfekcija ir deratizacija, per langą į kamerą lįsdavo žiurkės, tarakonai, jį kandžiojo blakės. Kamerose nesandariai užsidarė tualetas, nebuvo įrengtos normaliai veikiančios ištraukiamosios ventiliacijos, todėl jautėsi drėgmė, nemalonus kvapas. Dėl apipelijusių, apkalkėjusių dušų galvučių blogai bėgdavo vanduo, todėl pareiškėjas nespėdavo per skirtą 15 min. laiką išsimaudyti ir išsiskalbti savo asmeninius drabužius. 21-ame būryje 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 nuteistųjų, kurie naudojosi 1 tualetu, 1 pisuaru ir 1 praustuvu, nebuvo pakabų rankšluosčiams pasikabinti. 21-o būrio gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, kurio sudėtyje gausu asbesto ir nikelio, aiškiai nematomos dalelės, veikiant gamtos reiškiniams, pastoviai sklando ore, todėl lėtai ir nuosekliai žalojama pareiškėjo sveikata. Pareiškėjo rašytiniai skundai nebuvo registruojami, pareigūnai dėl skundų rašymo grasindavo susidorojimu, darė psichologinį spaudimą.

3. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog atsakovo atsiliepime nurodyto patalpų (kamerų) ploto nebuvo, priešingai, nei teigė atsakovas, jis buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose ir tik 1 val. per dieną buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore, 21-ame būryje jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis. Pareiškėjo vertinimu, kardomojo kalinio įstaigoje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m grindų ploto, neįskaičiuojant kameroje esančių baldų ir įrengimų. Jokie remontai nebuvo daromi, gedimai nebuvo šalinami. Patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas, nei karto nebuvo atlikta dezinfekcija ar deratizacija. Kamerų tipo patalpose langai neatsidarydavo dėl sienoje iš abiejų pusių įmontuotų strypų. Priemones kameroms valyti įsigydavo patys nuteistieji už savo asmenines lėšas. Tualetas buvo tupiamas, labai senas, todėl buvo neįmanoma jo tvarkingai išvalyti. Į atitinkamas įstaigas pareiškėjas nesikreipė dėl žinių trūkumo.

4. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, psichologinius nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo sunkumus, pažeminimus, patyčias, neišsimiegodavo, pablogėjo sveikata. Prašė, esant būtinybei, atlikti reikiamus patikrinimus ir priimti teisingą nešališką sprendimą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Pravieniškių PN-AK nurodė gyvenamąsias ir kamerų tiko patalpas, jų plotus, laikotarpius, kuriais pareiškėjas jose buvo apgyvendintas, miegamųjų vietų skaičių jose. Pažymėjo, kad ne visos miegamosios vietos, ne visada būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Minimaliai tenkanti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, iš bendro ploto turėtų būti išskaičiuojamas baldų, inventoriaus užimamas plotas. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo bausmės atlikimą pataisos namuose. Pagal pataisos įstaigoje nustatytą bausmės atlikimo režimą, dienotvarkėje numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Gyvenamųjų patalpų ir kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, lubos ir sienos yra tvarkingos, dažai neatsilupę, tinkas nebyra, grindys lygios. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Kenkėjų kontrolės paslaugas pagal sutartį teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Ginčui aktualiu laikotarpiu, patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai kameros gali būti vėdinamos ir per langus, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Jei iš patalpų, kurias valo patys nuteistieji, sklido nemalonus kvapas ar jose atsirado pelėsis, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas.

7. Pravieniškių PN-AK detalizavo, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti nuo lubų iki grindų, turi varstomas duris, yra įrengta po vieną klozetą. Nurodė nuteistųjų skaičių būriuose, sanitarinių įrenginių kiekį, kad kiekvienai praustuvei yra po kabliuką (rankšluosčiui). Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad užtikrina tinkamą inventoriaus būklę, sulaužytą dušo patalpų inventorių nedelsiant keičia kitu. Nuteistųjų skundų dėl blogos vandens srovės ir eilių prie sanitarinių mazgų nebuvo gauta. Savo asmeninius drabužius nuteistieji maudymosi laiku gali išsiskalbti būriuose ir kamerų tipo patalpose įrengtomis skalbimo mašinomis. Stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus kyla tokius gaminius laužant, ardant, apdorojant. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, o tarnybos į tai nebūtų reagavusios. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad kamerų tipo patalpose buvo neįmanoma atidaryti langų, tokiam teiginiui paneigti pateikė nuotraukas. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konsultuotas sveikatos priežiūros specialistų, jo sveikatos būklė niekuo nesiskyrė nuo laisvėje esančių asmenų, todėl nėra pagrindo sveikatos problemas sieti su įkalinimo sąlygomis.

8. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad jokių įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų, ar patį žalos faktą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo T. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinės žalos, kurią patyrė nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

11. Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais ir pažymėjo, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Atsakovas pateikė duomenis (b. l. 29, 30-32, 59), kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,58 kv. m, joje buvo 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m; 4-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,01 kv. m, joje buvo 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ploto. Už bausmės atlikimo režimo pažeidimus paskirtas nuobaudas atliko: kameroje Nr. 3, kurios plotas 14,78 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,70 kv. m ploto; kameroje Nr. 5, kurios plotas 13,57 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,52 kv. m; kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,15 kv. m ploto. Nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 9 d. pareiškėjas buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b. l. 52).

12. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 21-o būrio 1-ame gyvenamajame kambaryje buvo apgyvendinta 14 asmenų, buvo 7 dviejų aukštų lovos. Tokiu atveju vienam nuteistajam teko 3,68 kv. m (51,58/14) ploto ir turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) pažeista nebuvo. Nors pareiškėjas procesiniame dokumente „Pranešimas“ nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodyto patalpų (kamerų) ploto nebuvo, tačiau konkretaus buvusio ploto nenurodė. Be to, skunde nurodė, jog miegamųjų ir kamerų plotų bei juose apgyvendintų nuteistųjų kiekio nurodyti negali, todėl prašė išreikalauti iš pataisos įstaigos administracijos. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių (miegamųjų, kamerų plotų) nekonkretumo, nenuoseklumo (prašė patalpų plotus ir apgyvendintą nuteistųjų skaičių išreikalauti iš atsakovo, vėliau atsakovo duomenis tik abstrakčiai neigė), teismas neturėjo pagrindo atsakovo oficialiuose dokumentuose pateiktais duomenimis netikėti, todėl vertino, kad pareiškėjui 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje ir 4-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje teko nuo 3,22 iki 3,25 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose teko nuo 3,70 kv. m iki 4,52 kv. m ploto, todėl Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos pažeistos nebuvo.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčui taikytini (galiojantys) nacionalinės teisės aktai reikalavimo dėl 5 kv. m gyvenamojo ploto normos taikymo nėra įtvirtinę, todėl pareiškėjo argumentai dėl 5 kv. m gyvenamojo ploto normos taikymo nuteistiesiems atmesti kaip nepagrįsti. Teismas taip pat akcentavo, kad teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto pažeidimas nenustatytas, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tekusią gyvenamojo ploto normą, patalpoje esančių baldų užimamas plotas nevertinamas. Pareiškėjas skunde nurodytos abstrakčios aplinkybės dėl koridoriaus ploto neatitikimo higienos normų reikalavimams nepagrindė, nenurodė, kokių konkrečių teisės aktų nuostatų koridoriaus plotas neatitinka, todėl koridoriaus ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimams aplinkybė nelaikyta pagrįsta.

14. Dėl gyvenamųjų patalpų ir kamerų aprūpinimo inventoriumi teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos) ir pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas netinkamai aprūpino baldais kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas teigė, kad 1 tualetu, 1 pisuaru ir 1 praustuvu naudojosi 14-a asmenų, tokiu atveju Normose įtvirtintas reglamentavimas nebuvo pažeidžiamas. Vėliau pateiktame procesiniame dokumente pareiškėjas nurodė, jog tuo pačiu kiekiu sanitarinių įrenginių naudojosi 16 asmenų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo nuoseklios, todėl teismas jų negalėjo laikyti patikimomis. Įvertinus ginčo šalių nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo būti per mažas kiekis sanitarinių įrenginių.

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog prausyklose nebuvo pakabų rankšluosčiams pakabinti. Atsakovas tik abstrakčiai nurodė, jog bendras kabliukų skaičius yra užtikrinamas, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., nuotraukų) į bylą nepateikė. Atsakovui pareiškėjo nurodytų konkrečių aplinkybių nepaneigus, teismas pažymėjo, kad tikėtina, jog prausyklose nebuvo (buvo nepakankamai) pakabų rankšluosčiams pakabinti, todėl Normų 7.2 punktas buvo pažeistas.

16. Pareiškėjas jam suteiktos teisės kartą per savaitę nusiprausti duše neginčijo, tačiau nurodė, jog jam neužtekdavo skirto 15 min. laiko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė asmeninius drabužius skalbtis skalbimo mašinoje kitu laiku, nei skirtu naudotis dušu. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas dėl blogai veikiančių (užkalkėjusių) dušo galvučių, prastai tekančio vandens ar per trumpo naudojimosi dušu skirto laiko buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, o ši į jo prašymą nebūtų reagavusi. Pareiškėjas nedetalizavo ir iš bylos duomenų nebuvo galimybės nustatyti, kada konkrečiai pareiškėjui nepakako laiko pasinaudoti dušu, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės galėjo būti suvaržytos, nesudarant sąlygų pasinaudoti dušu.

17. Pagal atsakovo pateiktus duomenis teismas negalėjo daryti išvados, jog kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pakankamas. Atsakovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosiose patalpose buvusių kenkėjų, konstatuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkto pažeidimas.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui suteikiant teisę į 1 valandos pasivaikščiojimą, atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jo teisė į pasivaikščiojimą nebuvo pažeista. Pareiškėjas nedetalizavo, kodėl apgyvendinimą 21-o būrio gyvenamosiose patalpose jis prilygino apgyvendinimui kamerų tipo patalpų sąlygomis, skunde 21-o būrio 1-o gyvenamojo kambario įrengimą, gyvenimo jame sąlygas apibūdino bendrabučio tipo gyvenamajai patalpai būdingais požymiais (pvz., buvusiu inventoriumi), todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje jis galėjo būti laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis, atmetė kaip nepagrįstus.

19. Pareiškėjas atsakovo pateiktos informacijos apie stogo dangą iš esmės neginčijo, nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiškė jo sveikatos žalojimas, nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į priežiūrą atliekančias įstaigas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo kelti jo sveikatai pavojų. Pareiškėjo pateikti samprotavimai dėl esančių nematomų asbesto dulkių ir galimo sveikatos žalojimo laikyti deklaratyviais ir atmesti kaip nepagrįsti.

20. Remiantis 2-ajame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarke (b. l. 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51), nustatyta, kad kiekvieną dieną yra numatytas laikas miegamųjų vietų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarkymui. Šių pareigų tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, yra viena iš priemonių aplinkos ir gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose bei kamerose gerinimui. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje esančius duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymą asmuo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sąlygas jį išvalyti, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Vien tik abstraktūs teiginiai apie betonines, išdaužytas grindis, apipelėjusias sienas ir lubas, įsiveisusį grybelį, atšokusius dažus, nuo lubų byrėjusį tinką, juntamą nemalonų kvapą, nedaromus remontus bei nešalinamus gedimus taip pat negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis pirko priemones patalpoms valyti, nors tokį teiginį patvirtinančius įrodymus (pvz., išsaugotus valymo priemonių pirkimo kvitus) realiai galėjo pateikti. Abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl valymo priemonių pirkimo atmesti.

21. Pareiškėjas nurodė, jog kamerose nebuvo normaliai veikiančios ištraukiamosios ventiliacijos, langai neatsidarė dėl sienoje iš abiejų pusių įmontuotų strypų. Jis raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių (b. l. 34), be kita ko, nurodydamas, kad kameroje Nr. 5 langas neatsidaro, vėdinimo sistemos nėra. Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu (b. l. 33) jam atsakė, kad įstaigos 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, dėl to langai gali būti nedarinėjami. Išaiškino pateikto atsakymo apskundimo tvarką. Duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo teise ginčyti atsakymą, byloje nebuvo, todėl teismas darė išvadą, kad iš esmės su atsakymu sutiko. Teismas sutiko su atsakovo 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašte (b. l. 33) pateiktu HN 134:2015 17 punkto aiškinimu, kad esant veikiančiai mechaninei patalpų vėdinimo sistemai, nebūtinas vėdinimas ir per langus. Nesant duomenų, jog mechaninė vėdinimo sistema buvo sugedusi ir dėl gedimo pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovą, nebuvo pagrindo išvadai, kad nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodyto argumento dėl patalpose buvusios drėgmės, nors atsakovui kilo pareiga paneigti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad kameroje Nr. 5 galėjo būti perteklinė drėgmė ir pažeistas HN 134:2015 16 punkto reikalavimas.

23. Iš skundo turinio ir atsakovo pateiktų nuotraukų (b. l. 85) nustatyta, kad kamerose įrengti tualetai buvo su durimis ir pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Pravieniškių PN-AK administracijai dėl nesandariai užsidarančių tualetų, dėl pareigūnų grasinimų, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad tokiu būdu galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Kita vertus, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti 2018 m. liepos 24 d. prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriui (b. l. 34), 2019 m. liepos 26 d. skundą (b. l. 2–8), 2019 m. rugpjūčio mėn. skundą (b. l. 1–2) ir 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą (b. l. 77–79) teismui, šie dokumentai buvo registruojami. Todėl argumentai dėl skundų neregistravimo, pareigūnų grasinimo susidoroti vertinti kritiškai, laikyti abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.

24. Teismas pastebėjo, kad negali atlikti viešojo administravimo institucijoms teisės aktais priskirtų funkcijų (patikrinimų), todėl prašymas teismui atlikti patikrinimus negali būti tenkinamas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog į patikrinimus galinčias atlikti įstaigas jis nesikreipė dėl žinių trūkumo, laikyta subjektyvia, nuo jo paties valios priklausančia aplinkybe, neturinčia teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos sprendimui.

25. Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo nepaneigtų aplinkybių (nepakankamo kenkėjų naikinimo, santykinės oro drėgmės, prausykloje nebuvusių pakabų rankšluosčiams), taip pat nepakankamo kiekio spintelių 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokių pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 26. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko 3,22 kv. m ploto. Pareiškėjo teigimu, jis minėtoje patalpoje buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis, nes ten yra drausmės būrys. 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo 16 miegamųjų vietų. Be to, skaičiuodamas kitose kamerose pareiškėjui tekusį plotą, teismas be pagrindo neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto. Atsakovas kamerų tipo patalpas netinkamai aprūpino baldais, trūko spintelių, pakabų, suolų. Dėl to, kad trūko vietos atsisėsti, tekdavo valgyti atšalusį maistą. Trūko sanitarinių įrenginių. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamo dušo įrengimo (apkalkėjusių galvučių ir pan.) kreipėsi su žodiniais prašymais, rašytinių skundų nerašė, nes bijojo administracijos reakcijos. Pareiškėjas nurodo, kad drabužius skalbdavo per maudymuisi skirtą laiką, nes kamerose jie blogai išsiskalbdavo. Pareiškėjas kartoja, kad kamerų tipo patalpų grindys, sienos, lubos buvo netvarkingos, buvo pelėsio ir grybelio, netinkamai veikė ventiliacija.

28. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas nurodo patyręs pastovius dvasinius išgynimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo sunkumus, psichologinį spaudimą, patyčias, garbės ir orumo žeminimą, baimę, grasinimus, psichologinę prievartą, todėl mano, jog yra pagrindas priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad apeliaciniame skunde kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, apeliantas nenurodo, kokius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus padarė teismas. Teismas ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. K. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d., atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo T. K. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, o skaičiuodamas kitose kamerose pareiškėjui tekusį plotą, teismas be pagrindo neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto. Pareiškėjas taip pat mano, kad be pagrindo nepripažinti pažeidimai dėl netinkamo aprūpino baldais, sanitarinių įrenginių trūkumo, netinkamo dušo įrengimo, drabužių skalbimo, kamerų tipo patalpų grindų, sienų, lubų būklės, pelėsio ir grybelio, netinkamai veikusios ventiliacijos. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, kuriuos pareiškėjas kartoja apeliaciniame skunde (baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto įtakos gyvenamojo ploto skaičiavimui, kamerų aprūpino baldais, sanitarinių įrenginių trūkumo, netinkamo dušo įrengimo, drabužių skalbimo, kamerų tipo patalpų grindų, sienų, lubų būklės, pelėsio ir grybelio, netinkamai veikusios ventiliacijos), juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, tačiau koreguoja teismo sprendimo motyvus dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

36. Atsakovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, be kita ko, buvo apgyvendintas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,58 kv. m, joje buvo 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 21-o būrio 1-ame gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 asmenų, buvo 7-ios dviejų aukštų lovos. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje jis galėjo būti laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis.

37. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio (2015 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, nes bylai aktualus laikotarpis nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d.), nustatančio drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas pataisos namuose, 2 dalis įtvirtino, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje jis buvo laikomas kamerų tipo patalpų sąlygomis, nes buvo priskirtas drausmės grupei. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 8 d. įsakymu perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę 3 mėnesiams (Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažyma „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“). Tuo laikotarpiu jis buvo apgyvendintas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje ir, kaip teigia, laikomas užrakintas.

39. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui tekusį plotą, nepagrįstai rėmėsi Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuris įtvirtina, kad nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Byloje nustačius, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (t. y. laikantis tuo metu galiojusios BVK 75 straipsnio 2 dalies reikalavimų), o atsakovui to niekaip nepaneigus, pripažintina, kad 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte numatytas gyvenamųjų patalpų plotas (3,6 kv. m).

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d.) buvo laikomas labai trumpai, nes 2018 m. liepos 10 d. įsakymo pagrindu jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 5 mėnesiams (Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažyma „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 4 d. – 2018 m. liepos 9 d. pareiškėjas lankėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje galėjo ginčo laikotarpiu būti tik nuo 2018 m. liepos 1 d. iki liepos 3 d., t. y. tris dienas.

41. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

42. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų Pravieniškių PN-AK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nepakankamas kenkėjų naikinimas, santykinės oro drėgmės neužtikrinimas, pakabų rankšluosčiams neįrengimas prausykloje, nepakankamas kiekis spintelių ir neužtikrintas gyvenamasis plotas 21-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje (tris dienas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, nenustatyta, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų kilo sunkesni padariniai ar kad sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus iš atitinkamų institucijų, nenurodant, be kita ko, kokias tiksliai aplinkybes jie turėtų pagrįsti, negali būti tenkinamas.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ne visai teisingais motyvais, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė