2016-09-07 Nr. AB-17171-3-61-3-00288-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-630-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00288-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 29 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5640-790/2016 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą. Prašyme nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo teismui terminą praleido, nes dėl didelio užimtumo ir atstumo nuo Rokiškio iki Vilniaus negalėjo dalyvauti 2016 m. balandžio 11 d. paskelbiant teismo sprendimą, jo nuorašą paštu gavo tik 2016 m. balandžio 15 d., todėl sutrumpėjo laikas per kurį galėjo paruošti apeliacinį skundą. Dėl apeliacinio skundo paruošimo reikėjo konsultuotis su teisininkais, nes pats nėra teisininkas. 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžiuose kaip liudininkas civilinėje byloje Nr. N2-454-558/2016. Nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės „Rokmedis“ (toliau – ir UAB „Rokmedis“) vadovas, įmonėje dirba 33 darbuotojai, todėl reikia nuolat kontroliuoti jų darbą, atlikti vadovo funkcijas. Yra ūkininkas, todėl reikia atlikti būtinus pavasario žemės ūkio darbus, turėjo deklaruoti pasėlius, nes deklaracijos terminas šiais metais sutrumpintas. Dėl didelio darbų krūvio ir valdomų dokumentų apimties netyčia prarado Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo nuorašą, todėl negalėjo tinkamai paruošti skundo. 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė papildomą prašymą atsiųsti teismo sprendimo nuorašą. Buvo planinėje konsultacijoje pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad įstatymo numatytą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą praleido tik 3 dienas, o atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes ir jo užimtumą, mano, kad tai yra nežymus pažeidimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. Ž. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžino 14 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5640-790/2016 buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 11 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalimi apeliacinio skundo padavimo teismui terminas dėl šio teismo sprendimo baigėsi 2016 m. balandžio 25 d. 24.00 val. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. balandžio 29 d. (pagal pašto spaudą ant voko), todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo teismui terminas yra praleistas.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas nurodė tai, kad dėl didelio užimtumo ir atstumo nuo Rokiškio iki Vilniaus negalėjo dalyvauti 2016 m. balandžio 11 d. paskelbiant teismo sprendimą, jo nuorašą paštu gavo tik 2016 m. balandžio 15 d., todėl sutrumpėjo laikas per kurį galėjo paruošti apeliacinį skundą. Dėl apeliacinio skundo paruošimo reikėjo konsultuotis su teisininkais, nes pats nėra teisininkas. 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžiuose kaip liudininkas civilinėje byloje Nr. N2-454-558/2016. Nurodė, kad yra UAB „Rokmedis“ vadovas, įmonėje dirba 33 darbuotojai, todėl reikia nuolat kontroliuoti jų darbą, atlikti vadovo funkcijas. Yra ūkininkas, todėl reikia atlikti būtinus pavasario žemės ūkio darbus, turėjo deklaruoti pasėlius, nes deklaracijos terminas šiais metais sutrumpintas. Dėl didelio darbų krūvio ir valdomų dokumentų apimties netyčia prarado Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo nuorašą, todėl negalėjo tinkamai paruošti skundo. 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė papildomą prašymą atsiųsti teismo sprendimo nuorašą. Buvo planinėje konsultacijoje pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėtoms aplinkybėms pagrįsti pateikė teismui dokumentą, įrodantį pareiškėjo, kaip ūkininko, statusą – ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, 2015 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenų plotus paraišką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie tai, kad UAB „Rokmedis“ apdraustųjų asmenų skaičius 2016 m. balandžio 28 d. buvo 33, 2016 m. balandžio 13 d. išrašą iš medicininių dokumentų.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, lėmusios skundo padavimo teismui termino praleidimą, yra subjektyvios, susijusios su paties pareiškėjo elgesiu. Pareiškėjas procesinių teisių įgyvendinimo prasme elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes apeliacinį skundą pateikė tik 2016 m. balandžio 29 d., nors administracinės bylos nagrinėjime teismo posėdyje 2016 m. kovo 22 d. dalyvavo (b. l. 102–104), apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą 2016 m. balandžio 11 d. 16 val. buvo informuotas (b. l. 105) ir, kaip pats teigia, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo nuorašą paštu gavo 2016 m. balandžio 15 d. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo užimtas žemės ūkio darbais, vadovavimu UAB „Rokmedis“, dalyvavimu kitose civilinėse bylose ar kitomis veiklomis, negali būti pripažįstama svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas teigė, kad apeliacinį skundą pateikti nustatytu terminu sutrukdė ir ta aplinkybė, kad turėjo deklaruoti pasėlius, nes deklaracijos terminas šiais metais sutrumpintas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo teismui terminą pateikė 2015 m. birželio 15 d. paramos už žemės ūkio naudmenų plotus paraišką, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad tokią paraišką teikė šiais metais. Todėl minėta pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, sutrukdžiusi pateikti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu, laikytina neįrodyta.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad buvo planinėje konsultacijoje pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini) ir pateikė 2016 m. balandžio 13 d. išrašą iš medicininių dokumentų. Iš minėto dokumento galima spręsti, kad pareiškėjas konsultacijoje pas gydytoją buvo 2016 m. balandžio 13 d., t. y. dar iki gaunant paštu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą (2016 m. balandžio 15 d.). Iš pareiškėjo pateikto išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui planuojama atlikti 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl galima spręsti, kad jo sveikatos būklė nebuvo tokia rimta, kad būtų kliudžiusi pateikti teismui apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu.

Pareiškėjas teigė, kad pats nėra teisininkas ir dėl apeliacinio skundo parengimo reikėjo konsultuotis su teisininkais. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Paminėtina ir tai, kad pats pareiškėjas pripažįsta, kad netyčia prarado Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo nuorašą, ir todėl negalėjo tinkamai paruošti skundo. Ši aplinkybė taip pat vertintina kaip subjektyvi, susijusi su paties pareiškėjo elgesiu.

Nors pareiškėjas teigė, kad apeliacinio skundo padavimo teismui terminas praleistas nežymiai, tik 3 dienomis, tačiau pareiškėjas apeliacinio skundo teismui padavimo terminą praleido 4 dienomis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nežymus apeliacinio skundo padavimo teismui termino praleidimas savaime nesudaro pagrindo jo atnaujinti, kadangi nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012).

Teismui atsisakius priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžintinas 14 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2016 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu.

III. Pareiškėjas J. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis įvertino atsietai, nevertino jų, kaip visumos, kuri, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas turėjo objektyvių kliūčių laiku paduoti teismui skundą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad konkreti priežastis „pati savaime“ nėra pagrindas atnaujinti terminą. Teismas taip pat neįvertino ginčo pobūdžio – pareiškėjas siekia apginti savo teisę gauti išmokas už miško priežiūrą, kurią jis realiai atliko. Be to, pareiškėjas rūpinasi savo teisių gynimu ir nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjas J. Ž. 2016 m. balandžio 29 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5640-790/2016 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžino 14 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5640-790/2016 buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 11 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 1 dalimi, apeliacinio skundo padavimo teismui terminas dėl šio teismo sprendimo baigėsi 2016 m. balandžio 25 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. balandžio 29 d. (pagal pašto spaudą ant voko).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad praleido Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo apskundimo terminą ir prašo jį atnaujinti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Priežastimis, sukliudžiusiomis laiku pateikti apeliacinį skundą, pareiškėjas nurodo savo didelį užimtumą, būtinumą atlikti žemės ūkio darbus ir deklaruoti pasėlius, teisinių žinių neturėjimą, (duomenys neskelbtini), dėl kurios turėjo konsultuotis su medikais, nežymų termino praleidimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-491-602/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuoseklios praktikos, kad vien tik didelis valstybinės institucijos darbo krūvis ar asmens užimtumas nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų termino skundui paduoti praleidimą (2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-50/2011, 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-84/2010, 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-181-552/2016). Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-335-602/2015).

Savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė – teismų praktikoje ji nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1349-502/2015). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis aptartos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad jos negali būti laikomos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jos nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Nors pareiškėjas teigia, jog terminą praleido nežymiai, tačiau matyti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas 4 dienomis, ir tai, nenustačius kitų svarbių, termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo padavimo terminą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius