c37f1f2b-2b1d-4ffc-a02e-56dab8960fc7 · Tauragės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-18-733/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01230-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2; 1.2.20.13; 2.3.6.4.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėjas Robertas Povilaitis, sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, kaltinamajam R. N., jo gynėjui advokatui Vaclovui Å erlinskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, iš kurių paskutinius šešis kartus: 1) 2018-01-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 ir 66 straipsnius – 1807,68 Eur bauda, kuri nesumokėta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones) 2 metams.

Įsiteisėjo 2018-02-28. 2) 2018-08-23 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Įsiteisėjo 2018-11-08. 3) 2018-10-23 pagal 246 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018-08-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Įsiteisėjo 2019-02-14. 2019-01-18 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę. 4) 2019-07-26 pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Įsiteisėjo 2019-09-24. 5) 2020-06-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį – areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 80 parų.

Įsiteisėjo 2020-07-10. 6) 2020-06-18 pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį – areštu 46 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 parų. Įsiteisėjo 2020-08-04. 2021-01-04 nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2020-06-18 ir 2020-06-17 baudžiamaisiais įsakymais subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 parų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį ir 145 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atlikęs sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, n u s t a t ė : Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę R. N., bÅ«damas Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018-02-28, nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudos bausme ir esant jam paskirtai baudžiamoji poveikio priemonei - uždraudimui naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždraudžiant vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, taip pat bÅ«damas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) pareigÅ«nės 2019-05-07 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sÄ lygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, nevykdė ir tokiu bÅ«du vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimÄ vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2019-07-05, 01 val. 45 min., Klaipėdos m., Taikos pr. 82, vairavo automobilį „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019-08-27, 10 val. 03 min., Klaipėdos m., Taikos pr. 112A, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 243 straipsnį kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 17-22, 35-41 b. l.), kad jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes Å¡i teisė, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta įsiteisėjusiu 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu, kurį vykdė Probacijos tarnyba Å ilutės rajone, bÅ«damas 2019-05-07 supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sÄ lygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, kaltinime nurodytomis datomis ir vietose, bÅ«damas neblaivus, vairavo kaltinime minėtus automobilius.

Už transporto priemonių vairavimÄ , esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonės, jis patrauktas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Kodėl taip elgėsi, paaiÅ¡kinti negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Liudytoja D. K., dirbanti (duomenys neskelbtini), kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad R. N., kuris Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymų pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones dvejiems metams, 2018-03-06 įtrauktas į Probacijos tarnybos registrÄ .

R. N. ne vienÄ kartÄ buvo Å¡aukiamas atvykti į Probacijos tarnybÄ , bet nevyko. 2019-05-07 R. N. paskambinus į Probacijos tarnybÄ , Å¡is telefonu buvo iÅ¡samiai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sÄ lygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis nevykdant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimu naudotis specialia teise. Telefoninio pokalbio metu R. N. patvirtino, kad jis žino ir supranta paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams teisines pasekmes (1 t., 48-51 b. l.).

Iš Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-01-04 baudžiamojo įsakymo, įsiteisėjusio 2018-02-28, matyti, kad R. N. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudos bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. dvejiems metams uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) (1 t., 161, 173-176 b. l.). Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pateiktų priedų bei rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad R.

N., kuris Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones dvejiems metams, 2018-03-06 įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrÄ , 2019-05-07 jis buvo iÅ¡samiai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sÄ lygomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už vengimÄ vykdyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.

Nors R. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga numatyta 2020-02-28, tačiau per šį laikotarpį R. N., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, 2019-07-05 ir 2019-08-27 vairavo automobilį (1 t., 1, 5-8, 11-16, 54 b. l.). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., 137-149 b. l.) matyti, kad R. N.: 1) 2019-07-05, 01 val. 45 min., Klaipėdos m., Taikos pr., prie pastato Nr. 82, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, dėl ko 2019-07-05 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 375 Eur bauda; 2) 2019-08-27, 10 val. 03 min., Klaipėdos m., Taikos pr., prie pastato Nr. 112A, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 promilių girtumas), dėl ko 2019-09-16 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 1150 Eur bauda.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-07-26 baudžiamojo įsakymo, kuris įsiteisėjo 2019-09-24, matyti, kad R. N. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį 60 parų areštu, ir vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams už tai, kad 2019-07-05, apie 01 val. 45 min. Klaipėdos m., Taikos pr. ties namu Nr. 82, jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 195-200 b. l.). Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes ir padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. N. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kuri kaip baudžiamojo poveikio priemonė jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu, vairuodamas automobilius, vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones), yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis R. N. pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡taringi nuosprendyje aptarti įrodymų Å¡altiniai. BK 243 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar apskritai, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 ir kt.).

R. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, kuri jam uždrausta įsiteisėjusiu teismo 2018-01-04 baudžiamuoju įsakymu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme, dviejų metų laikotarpiu tyčia, sistemingai pažeisdamas šį draudimÄ - 2019-07-05, 01 val. 45 min., ir 2019-08-27, 10 val. 03 min. vairavo transporto priemonę – automobilį, taip vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

BK 145 straipsnio 2 dalis (žmogaus terorizavimas), pagal kurį kaltinamasis iÅ¡teisintinas R. N. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingÄ turtui veikÄ , o bÅ«tent: 2020-05-10, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), V. R. sodyboje, R. N., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje peilį taip, kad šį matytų nukentėjusysis V. R., grasino Å¡iam, jog pastarasis apsidraustų gyvulius, nes jų „neliks“, grasino nunuodyti gyvulius, arklį, padegti V.

R. namÄ , dėl ko nukentėjusysis V. R. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai galėjo bÅ«ti įvykdyti. R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡ esmės kaltu neprisipažino ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 27-32, 35-41 b. l.), kad 2020-05-10 įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, nes praktiÅ¡kai kasdien gerdavo alkoholį. Tik prisimena, kad 2020-05-10 su draugais ir merginomis gėrė alkoholį, vėliau su merginomis važiavo į sodybÄ , kurioje jos gyvena, bet pusiaukelėje juos pasitiko žmonės, kurie pradėjo juos vyti lauk, keiktis, dėl ko su jais apsižodžiavo, po to iÅ¡važiavo.

Neprisimena, kas buvo iÅ¡sakyta vieni kitiems. IÅ¡gėręs alkoholio nėra konfliktiÅ¡kas, bet neneigia, kad įvykio dienÄ iÅ¡ piktumo galėjo nukentėjusiajam pagrasinti dėl gyvulių, bet neturėjo tikslo tų grasinimų įvykdyti. Peilio neturėjo ir jo su savimi nesineÅ¡ioja. Tačiau visada turi elektroninę cigaretę, kuriÄ bendraujant galėjo laikyti rankoje. V. R. nepažįsta, nežino kur Å¡is gyvena. Dėl to, kas įvyko su nepažįstamais asmenimis, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nukentėjusysis V.

R., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-05-10, apie 16 val., jis su žmona V. R. nuvyko į savo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriÄ prižiÅ«ri J. K. ir kurioje vasarÄ laiko gyvulius. Darbuojantis sodyboje pamatė link jo ateinančias dvi nepažįstamas merginas, kurios paklausė „kur rasti J.?“. Jo žmona atsakė, kad „čia tokio nėra“, nors pamačius ateinančius vyrus, jo nurodymu J.

K. pasislėpė. Priėję trys vyrai paklausė kas jis toks ir kam priklauso arklys. Å iems atsakė, kad jis yra savininkas ir gyvuliai priklauso jam. Tuomet vienas iÅ¡ vyrų, apie 30 metų amžiaus, trumpų plaukų, su tatuiruote ant rankos, vilkintis mėlynomis darbinėmis kelnėmis su petneÅ¡omis, pasiÅ«lė apsidrausti gyvulius, nes jų neliks. Tokius žodžius suprato kaip grasinimÄ sužaloti ar nužudyti gyvulius. Be to, minėtas vyras, eidamas link jo, nors kiti vyrai jį laikė, rankoje laikė peilį, kuriuo tiesiogiai jam negrasino.

Po to, tas pats vyras be priežasties žodžiu pagrasino padegti namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad jį susiras Å ilutės r., (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad nepažįstamojo žodžiu iÅ¡sakyti grasinimai sužaloti ar sunaikinti gyvulius, padegti namÄ truko apie 10 – 15 min. ir juos suprato kaip realius (1 t., 28, 71-73, 84, 85 b. l.). IÅ¡ 2020-05-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nukentėjusysis V. R. atpažino R.

N., kaip asmenį žodžiu grasinusį nunuodyti gyvulius, padegti namÄ (1 t., 76-83 b. l.). Liudytoja V. R., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis V. R., papildydama tuo, kad įvykio dienÄ vienas iÅ¡ trijų atvykusių vyrų buvo su tatuiruote, kuris agresyviai nusiteikęs elgėsi neadekvačiai, bÅ«damas nuo kažko apsvaigęs, Å¡aukė ant jos sutuoktinio V.

R., kuriam piktai nurodė apsidrausti gyvenamÄ jį namÄ , kažkÄ minėjo apie arklį, karves, pridÅ«rė, jog jį susiras (duomenys neskelbtini). Tačiau nematė ar Å¡is vyras turėjo peilį. Nors vyro iÅ¡sakyti grasinimai jai pasirodė realÅ«s, tačiau ji nenukentėjo (1 t., 94-97 b. l.). Liudytojas J. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis V. R., papildydamas tuo, kad įvykio dienÄ jis, bÅ«damas pasislėpęs, girdėjo kaip vienas iÅ¡ trijų atvykusių vyrų, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, žodžiu grasino V.

R. nunuodyti gyvulius, arklį, padegti gyvenamÄ jį namÄ , minėjo, jog pastarÄ jį susiras (duomenys neskelbtini), nes žino kur Å¡is gyvena. Jis tokius grasinimus suprato kaip realius (1 t., 100-103 b. l.). Liudytoja J. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-05-10, apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, ji su sugyventiniu V. K. ir drauge O. L., neturėdami kÄ veikti, iÅ¡važiavo pasivažinėti. IÅ¡ Å ilutės m. juos vežė V.

K. draugas, kurio ji nepažįsta, atvykęs dar su dviem nepažįstamais vyrais, kurie automobilyje gėrė alkoholį. Važiuojant ji sugalvojo nuvykti pas giminaitę į (duomenys neskelbtini). Ten nuvažiavus sodybos kieme rado besidarbuojančius nepažįstamus žmones. Nepažįstamos moters pasiteiravus kur gyvena J. K., ši atsakė, kad jis gyvena čia, bet šiuo metu jo nėra. Pasiteiravo dėl J. K., norėdama sužinoti ar šis jau yra paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) nematė ir negirdėjo, kad kas nors iš važiavusių vyrų nepažįstamiems žmonėms būtų grasinę (1 t., 105-108 b. l.).

Liudytoja O. L., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja J. K., patvirtindama tai, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje negirdėjo jokių grasinimų ir nei pas vienÄ iÅ¡ kartu važiavusių vyrų rankoje nematė peilio (1 t., 117-120 b. l.). Liudytojas V. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir liudytoja J.

K., papildydamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje R. N., kuris dėl girtumo nesuvokdamas įvykio situacijos ir joje elgdamasis neadekvačiai, Å¡aukė ant V. R., grasindamas Å¡iam nunuodyti gyvulius, padegti gyvenamÄ jį namÄ . Jis su V. H., atvežusiu savo automobiliu juos į minėtÄ sodybÄ , laikė R. N. už rankų, nes Å¡is apskritai nesuprato kur esÄ s. R. N. iÅ¡sakyti grasinimai neatrodė realÅ«s, tai buvo girto asmens Å¡Å«kavimai. Tvirtina, kad R. N. peilio neturėjo (1 t., 111-114 b. l.).

Liudytojas V. H., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. K. (1 t., 123-126 b. l.). Baudžiamoji atsakomybė už grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimÄ yra nustatyta BK 145 straipsnyje, pagal jo 2 dalį atsako tas, kas:

1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Minėto straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos veikos – terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ â€“ suformuluotos kaip alternatyvios veikos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų.

Grasinimas turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Tiek grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , tiek žmogaus terorizavimas yra tyčiniai nusikaltimai, padaromi tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 145 straipsnio 2 dalis ginamų vertybių sÄ raÅ¡Ä praplečia, įtraukdama grėsmę ir asmens turtui, tačiau remiantis pateikta formuluote ir įvardytais bauginimo bÅ«dais (susprogdinti, padegti) galima numatyti pavojų ne tik turtui, bet ir asmens gyvybei ar sveikatai.

Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – žmogaus terorizavimu, taikant vienÄ iÅ¡ alternatyvių objektyviųjų požymių – bÅ«dÄ (grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ar turtui veikas), kurį kaltininkas naudoja prieÅ¡ nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkerÅ¡ytų ar pan. Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos, tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįstų BK 145 straipsnio pritaikymo atvejų.

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas: kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas; konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų; kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimus panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Esminis BK 145 straipsnio 1 dalies skirtumas nuo 2 dalies yra tai, kad grasinimai trunka ilgesnį laiko tarpÄ , dėl to nukentėjusysis patiria nuolatinės baimės, netikrumo bÅ«senÄ , nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui.

Paprastai terorizavimui bÅ«dingas sistemiÅ¡kumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiÅ¡kina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau iÅ¡reikÅ¡tam aktyviais ir ilgesnį laikÄ trunkančiais veiksmais kartui. Taigi žmogaus terorizavimas pasireiÅ¡kia tam tikra psichine prievarta, kuriÄ kaltininkas naudoja prieÅ¡ nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkerÅ¡ytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus, ir trunka tam tikrÄ ilgesnį laiko tarpÄ , kas įrodo terorizavimo arba sistemiÅ¡kumo požymį.

Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kaip konkretų grasinimÄ suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti iÅ¡sakytų grasinimų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir realumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018). IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių viseto akivaizdu, kad 2020-05-10, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), R. sodybos teritorijoje kilusio konflikto metu R. N., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl girtumo elgdamasis neadekvačiai, nesuvokdamas konflikto esmės ir jo metu iÅ¡sakytų žodžių prasmės, o iÅ¡siblaivius apskritai neprisimindamas įvykio aplinkybių, kitiems asmenims girdint, vienu metu, per itin trumpÄ laikÄ , žodžiu pagrasino V.

R. nunuodyti jo gyvulius, padegti namÄ . Tačiau teismo vertinimu, toks kaltinamojo R. N. vienkartinis, spontaniÅ¡kai kilusios konfliktinės situacijos elgesys, trukęs itin trumpÄ laikÄ , žodžiu iÅ¡sakant nukentėjusiajam grasinimus dėl turto sunaikinimo, nesuvokiant iÅ¡sakytų žodžių prasmės ir pasekmių, nukentėjusiajam V. R. negalėjo sukelti nuolatinės baimės, netikrumo bÅ«senos, todėl nebuvo pakankamo pagrindo bijoti dėl kaltinamojo nusikalstamų ketinimų. Be to, nukentėjusiojo sutuoktinė – liudytoja V.

R., buvusi įvykio vietoje, mačiusi kaltinamÄ jį ir girdėjusi jo grasinimus dėl turto, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai su nukentėjusiuoju, sunaikinimo, tvirtina, kad nenukentėjo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, jog R. N. konflikto su V. R. metu turėjo peilį ir jį, kaip bauginimo priemonę, laikė rankoje. Kadangi byloje nenustatyta, kad kaltinamasis R. N. terorizavo nukentėjusįjį V. R., grasindamas padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ , todėl konstatuojama, kad R.

N. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, dėl ko jis dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimas, kiti klausimai R. N. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

R. N. tyčinį baudžiamÄ jį nusižengimÄ teisingumui padarė bÅ«damas nedirbantis (1 t., 135, 136 b. l.; 2 t., 104 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 137-149 b. l.), turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinius nusikaltimus (1 t., 150-200 b. l.; 2 t., 130-135, 156-158 b. l.) ir praėjus tik septyniems mėnesiams po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, atlikus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, prieÅ¡ priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-06-17 ir 2020-06-18 teismo baudžiamuosius įsakymus, kurie subendrinti to paties teismo tų pačių rÅ«mų 2021-01-25 nutartimi, o visa tai rodo, kad jis tinkamos iÅ¡vados iÅ¡ ankstesnio teistumo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sÄ Å¾iningai gyventi.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. N. paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurio dydis bÅ«tų didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ areÅ¡to, skiriamo už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , vidurkį.

R. N. taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esÄ s kaltu ir byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kadangi R. N. Å¡iame nuosprendyje aptartÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, padarė prieÅ¡ priimant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-06-17 ir 2020-06-18 teismo baudžiamuosius įsakymus, kurie subendrinti to paties teismo tų pačių rÅ«mų 2021-01-25 nutartimi, todėl jam Å¡iuo nuosprendžiu paskirta galutinė ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindais, taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir 63 straipsnio 9 dalimi, R. N. į paskirtos areÅ¡to bausmės laikÄ Ä¯skaitytini laikino sulaikymo laikas (2 t., 49-55 b. l.) ir bausmė, visiÅ¡kai atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-01-25 nutartį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, galutinės bausmės, paskirtos to paties teismo tų pačių rÅ«mų 2020-06-17 ir 2020-06-18 baudžiamaisiais įsakymais, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du. R. N. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., 56-58 b. l.) keistina į suėmimÄ , suimant jį nuosprendžio paskelbimo dienÄ .

R. N. bausmės pradžia nustatytina nuo 2021-02-18. Proceso iÅ¡laidos Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylÄ 2021-02-04 pažymÄ Nr. (12.34Mr) PT-811, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ kaltinamojo R. N. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vaclovo Å erlinsko suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ Å¡iam kaltinamajam nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmos instancijos teisme (2 t., 161-164 b. l.).

Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo R. N. teisę į gynybÄ , vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo 2021-01-13 nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kurios koordinatorės sprendimu minėtam kaltinamajam buvo parinktas advokatas V. Å erlinskas, kuris atstovavo kaltinamÄ jį nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo R. N. realiÄ turtinę padėtį, o tik yra duomenys, kad jis yra nedirbantis, valstybei paskirtų baudų nesumokėjęs, be to, pagal įsiteisėjusius baudžiamuosius įsakymus realiai atlieka paskirtas areÅ¡to bausmes.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimÄ , susijusį su bÅ«tinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebÅ«tų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę į gynybÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su jo teise į gynybÄ ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. N. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. N. paskirtÄ areÅ¡to bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvideÅ¡imt keturių parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, galutine griežtesne bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-01-25 nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du to paties teismo tų pačių rÅ«mų 2020-06-17 ir 2020-06-18 baudžiamaisiais įsakymais paskirtos galutinės bausmės, apimant Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ galutinę ir vienu trečdaliu sumažintÄ Å¡iuo nuosprendžiu, bei nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę – devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡tÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir 63 straipsnio 9 dalimi, R. N. į paskirtos areÅ¡to bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020-05-19 iki 2020-05-20, t. y. dvi dienas, jas prilyginant dviejų parų areÅ¡tui, ir bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-01-25 nutartį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, galutinės bausmės, paskirtos to paties teismo tų pačių rÅ«mų 2020-06-17 ir 2020-06-18 baudžiamaisiais įsakymais, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du.

R. N. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeisti į suėmimÄ , suimant jį nuosprendžio paskelbimo dienÄ . R. N. bausmės pradžiÄ nustatyti nuo 2021-02-18. R. N. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ priteisti valstybei iÅ¡ kaltinamojo R. N. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus. Teisėjas Robertas Povilaitis