c37d7645-e283-4d7c-afe7-4698edfdc53b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Adm                                                                                                                                                             Adm.byla Nr. A2.6.-9126-271/2015Proceso Nr. 4-68-3-08443-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.,45.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS Vilnius, 2015 m.liepos 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,nukentėjusiajam A. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal protokolÄ , suraÅ¡ytÄ V. R.,gim. (duomenys neskelbtini),a.k(duomenys neskelbtini)dirbančiai Vilniaus savivaldybės administracijoje,gyv.Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieÅ¡kos poskyrio įgaliota specialistė S. K. 2015 m. birželio 11d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.10P-32173256-15 už tai, kad ji 2015 m. balandžio 14d. apie 19.15 val. Vilniuje, Trinapolio g.11,vairuodama automobilį Nissan Juke,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)pravažiuodama pro stovintį automobilį Lexus IS 200,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)buvo neatidi,nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir apgadino.

IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo,pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau tekste-KET). Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9,126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.           V. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2015 m.balandžio 14d. vakare važiavo automobiliu Nissan Juke,parkavosi prie protokole minimo pastato Trinapolio gatvėje, tačiau vairavimo metu nepajuto, kad galėjo kliudyti kitÄ automobilį,  automobilių kontakto garso taip pat negirdėjo.VyriÅ¡kis mojavo jai ranka,ji sustojo,pro atidarytÄ langÄ kalbėjo su juo.Pastarasis teigė jai,kad jos automobilis kontaktavo su stovinčiu kitu automobiliu.Nesutiko,paaiÅ¡kino,kad to negalėjo bÅ«ti.Pavažiavo,iÅ¡lipo,apžiÅ«rėjo stovintį automobilį ir jokių apgadinimų nepastebėjo.Dėl to,nemanydama,kad buvo eismo dalyve, iÅ¡važiavo.Automobilis apdraustas,turi didelį vairavimo staÅ¾Ä .Jeigu suvoktų,kad apgadino kitÄ transporto priemonę,tikrai neiÅ¡važiuotų, nes tam neturėjo jokių priežasčių.Tuo labiau,kad jos automobilis dar iki to vakaro turėjo nedidelių įbrėžimų.

Naujų įbrėžimų ji nematė.Buvo pakankamai tamsu,be to ji neÅ¡ioja akinius.Po kiek laiko gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos,vyko su savo automobiliu aiÅ¡kintis. AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo,kad dėl savo neatsargių veiksmų galėjo padaryti jam žalÄ .Gailisi dėl savo veikos.PraÅ¡o neskirti jai griežtos nuobaudos.                Nukentėjusysis A. Č. parodė,kad buvo sporto klube. Išėjęs ant savo automobilio Lexus IS 200 stiklo rado raÅ¡telį. ApžiÅ«rėjo automobilį ir ant galinio bamperio rado nubrozdinimus.

IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Pats eismo įvykio nematė. Liudytojo paliktÄ jam raÅ¡telį prideda prie bylos medžiagos.              Liudytojas M. S. parodė,kad matė kaip buvo bandyta įsiparkuoti į siaurÄ vietÄ .Å alia stovintis automobilis nuo to net sujudėjo. Pasakė automobilio Nissan Juke vairuotojai, kad ji užkabino stovintį automobilį.Pas jÄ buvo atidarytas automobilio langas,ji apžiÅ«rėjo ir pasakė,kad nieko nekliudė,nuvažiavo toliau.Ar vėliau ji buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos ir dar kartÄ apžiÅ«rėjo stovintį automobilį,jis pasakyti negali,tačiau to nepaneigia.Paliko raÅ¡telį automobilio savininkui,kuriame nurodė kontaktavusio su jo automobiliu kitos maÅ¡inos numerį bei savo telefono numerį.Policijos nekvietė ir nelaukė.         RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime policijai 2015-05-29 vairuotoja V.

R. nurodė,kad jokio kontakto jos automobilio su kitu automobiliu nepajautė,iÅ¡lipo apsižiÅ«rėti,kai pilietis jai sakė,jog kontaktavo.Jokių apgadinimų nematė,dėl to iÅ¡ iÅ¡važiavo ( b.l.17). Automobiliui Lexus IS 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis bamperis,apžiÅ«ros metu rastas įbrėžimas ( b.l.8).Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykis buvo Trinapolio gt.11,Vilniuje ( b.l.7 ). Ä®rodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios V. R. paaiÅ¡kinimu teisme, nukentėjusiojo A. Č.,liudytojo M. S. parodymais,policijos pareigÅ«no D. J. tarnybiniu praneÅ¡imu, automobilių apžiÅ«ros ir jų sugretinimo nustatant galimÄ kontaktÄ rezultatais yra įrodyta, kad V. R., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono ir apgadino stovintį kitÄ automobilį, padarė nukentėjusiajam A. Č. turtinę žalÄ . Tokiais veiksmais vairuotoja pažeidė KET 9,126 p.p. reikalavimus.

Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.Taip pat V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes V. R. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nuvažiavimas neatlikus Å¡ių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. V. R. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).              Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

             IÅ¡analizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad V. R. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvusi jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobÅ«dį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli įbrėžimai. Nėra nei skilimo, nei įlenkimų, kas matyti iÅ¡ automobilių apžiÅ«ros ir nuotraukų (b.l.19-21).

Kaip paaiÅ¡kino liudytojas M. S., jis matė įvykį, kalbėjosi su vairuotoja,kuri apžiÅ«rėjo automobilius ir teigė,kad jokių apgadinimų nėra.Atsižvelgiant į įvykio laikÄ ,matomumÄ ( 2015-04-14 19.15 val.,vakaras),tai,kad vairuotoja neÅ¡ioja akinius,kad įbrėžimai buvo itin nedideli darytina iÅ¡vada, kad vairuotoja galėjo manyti ir sÄ moningai klysti, kad jos automobilis su stovinčiu automobiliu nekontaktavo ir žalos niekam ji nepadarė. Jos automobilis apdraustas,jis suvokė,kad situacijÄ stebi liudytojas.Vairuotoja turi 19 metų vairavimo staÅ¾Ä ir nevykdė Å¡iurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų,galiojančių nuobaudų eismo įvykio dienai neturėjo.IÅ¡vardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

R. tyčia iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčiÄ , t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitÄ transporto priemonę ir tyčia, tikslu iÅ¡vengti galimos atsakomybės iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, ko V. R. veikoje nenustatyta.Tokiu bÅ«du,teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. R. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba,gailisi dėl savo veikos,atsipraÅ¡o nukentėjusiojo,kas kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra,iki eismo įvykio galiojančių nuobaudų neturėjo. Jos vairavimo stažas 19 metų. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ numatyta  bauda,kuri nežymiai virÅ¡ija įstatymo sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str.1d.2p., teisėjas n u t a r ė : V. R.,a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 eurų bauda.            Administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., nesant V. R. veikoje Å¡io pažeidimo sudėties, nutraukti.            IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo Å¡io nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ bet kuriame kitame banke.

Ä®mokos kodas 1001.             Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                        Pavel Borkovski            Â