Legislator Case Law & Legislation
c375ff5a-907b-43ee-9553-8269dc65c19f AI generated

c375ff5a-907b-43ee-9553-8269dc65c19f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c375ff5a-907b-43ee-9553-8269dc65c19f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

veikiant fizikiniams veiksniams: visÄ kÅ«nÄ veikiantos vibracijaios poveikio, dirbti su jonizuojančiajai spinduliuote; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams);

Legislator headnote

AI generated

c375ff5a-907b-43ee-9553-8269dc65c19f · Klaipėdos apygardos teismas: Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties Å¡alių valiÄ . Å i įstatymo nuostata paaiÅ¡kinama tuo, kad darbuotojo sveikatos bÅ«klė turi tenkinti reikalavimus dėl darbo funkcijų pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi bÅ«ti ne tik pasiruošęs kokybiÅ¡kai dirbti tÄ darbÄ , dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi bÅ«ti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir neturi bÅ«ti pavojingų rizikos veiksnių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-1422-613/2016Teisėja Monika Lapukaitė (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00460-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.4; 1.3.7.2.4; 2.1.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A.

J. (A. J.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėdos kartonas“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ neteisėtu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (3071,04 Eur neatskaičius mokesčių), priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog pas atsakovę dirbo beveik keturiasdeÅ¡imt metų. IeÅ¡kovas buvo atleistas po to, kai pateikė atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2015-06-18 iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS 1510, kurioje nebuvo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas negali dirbti darbo, susijusio su jo pareigomis, be to, atsakovei apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę buvo žinoma nuo 2007 metų.Mano, kad atsakovė turėjo pagrindÄ svarstyti ieÅ¡kovo darbo grafiko pakeitimo klausimÄ , nes tokiÄ galimybę turėjo, taip pat galėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovui tÄ patį ar kitÄ darbÄ , kuris atitiktų ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę ir kvalifikacijÄ .Atleisdama iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , atsakovė nei darbo grafiko, nei darbo sÄ lygų pakeitimo klausimo nesvarstė, tuo labiau kito darbo ieÅ¡kovui nepasiÅ«lė.Mano, kad vadovaujantis DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovė ieÅ¡kovÄ atleido neteisėtai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kitos ieÅ¡kinio dalies reikalavimus atmetė, taip pat priteisė atsakovei dalį jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kadangi darbas vibracijos sÄ lygomis buvo tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis pareigomis.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė ieÅ¡kovo atleidimo metu neturėjo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovo sveikatÄ ir kvalifikacijÄ .Teismas konstatavo, jog pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ darbdavys turėjo pareigÄ atleisti ieÅ¡kovÄ ir atleido jį nepažeisdamas DK 273 straipsnio nuostatų, todėl atleidimas iÅ¡ darbo negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.Priteisdamas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertino, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), kurie sudarė prielaidas mažiausiai Å¡eÅ¡erius metus ieÅ¡kovui dirbti darbÄ , neatitinkantį jo sveikatos bÅ«klės, taip atsakovei sukuriant ieÅ¡kovui lÅ«kestį, jog jis galės iÅ¡saugoti darbo vietÄ iki pensijos, ieÅ¡kovas, nepaisydamas savo sveikatos bÅ«klės, ilgÄ laikÄ dirbo jo sveikatai kenkiantį darbÄ ir bÅ«tent dėl Å¡ių neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), ieÅ¡kovÄ atleidus, jam kilo didelių iÅ¡gyvenimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Teisme gautas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas. IeÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (3071,04 Eur neatskaičius mokesčių), priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas mano, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar NDNT iÅ¡vadoje nurodyti veiksniai iÅ¡ tiesų neleido ieÅ¡kovui atlikti dalies ar visų darbo funkcijų, dėl kurių buvo sutarta darbo sutartyje.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog atsakovė ieÅ¡kovo atleidimo metu neturėjo laisvų darbo vietų, atitinkančių ieÅ¡kovo sveikatÄ ir kvalifikacijÄ .Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios ieÅ¡kovo darbo funkcijos buvo susijusios su NDNT iÅ¡vadoje nurodytais rizikos veiksniais.Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus.

Atsakovė turėjo realiai svarstyti galimybę Å¡alims tęsti darbo santykius. IeÅ¡kovo palikimas darbe iÅ¡ esmės nebÅ«tų pažeidęs darbdavio interesų.Atsakovė jokio kito darbo ieÅ¡kovui nepasiÅ«lė, nors pripažino, jog 2015-10-30 bendrovėje buvo keturios laisvos darbo vietos: inžinieriaus technologo, vyr. džiovintojo, Å¡altkalvio remontininko ir budinčio elektriko. Nė vienas iÅ¡ NDNT                    2015-06-18 iÅ¡vadoje Nr. DPS-1510 nurodytų veiksnių nėra tiesiogiai susijęs su Å¡altkalvio remontininko atliekamu darbu, Å¡is darbas yra dieninis, ieÅ¡kovas bÅ«tų sutikęs dirbti bet kurį atsakovės pasiÅ«lytÄ darbÄ , taip pat ir Å¡altkalvio remontininko.Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog kitos ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančios darbo vietos (krautuvo vairuotojas, smulkaus valdymo operatorius, pirminio valymo operatorius, ričių plovėjas, pakuotojas-sudėjėjas, operatorius) bÅ«tų panaikintos.

Smulkaus valymo operatoriaus, pirminio valymo operatoriaus, ričių plovėjo, operatoriaus darbÄ atsakovė ieÅ¡kovui galėjo siÅ«lyti.Atsakovė realiai turėjo galimybę ieÅ¡kovÄ su jo sutikimu perkelti į kitÄ darbÄ .Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovui buvo siÅ«lytas kitas darbas, taip pat kokiÄ kitÄ pagalbÄ atsakovė ieÅ¡kovui suteikė (pasiÅ«lė dirbti trumpesnį darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ , terminuoto pobÅ«džio darbÄ , svarstė darbo grafiko pakeitimo klausimÄ ).

Esant tokioms aplinkybėms, mano, jog atsakovė neįdėjo maksimalių pastangų darbuotojÄ perkelti su jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kadangi darbas vibracijos sÄ lygomis buvo tiesiogiai susijęs su jo atliekamomis pareigomis.Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog atsakovė nesvarstė galimybės Å¡alims tęsti darbo santykius.

Pažymi, jog prieÅ¡ priimdama sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, atsakovė iÅ¡samiai svarstė galimybę ieÅ¡kovÄ perkelti į kitas pareigybes, taip pat galimybę sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovui dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ , tačiau dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės perkelti ieÅ¡kovo į kitÄ pareigybę.Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti siÅ«lomos Å¡altkalvio remontininko pareigos, nes Å¡ios pareigos susijusios su rizikos veiksniais, kuriems egzistuojant ieÅ¡kovas negali dirbti pagal NDNT 2015-06-18 iÅ¡vadÄ , taip pat pažymi, jog Å¡altkalvio remontininko pareigas einančiam asmeniui gali tekti dirbti poilsio metu, t. y. esant iÅ¡kvietimams dėl gedimų Å¡alinimo, remontui;IeÅ¡kovas neturi suvirintojo pažymėjimo, kuris yra privalomas norint eiti suvirinimo darbuotojo pareigas.DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje pasisako, jog DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiÅ¡kas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir Å¡iuo pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos bÅ«klės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties Å¡alių valiÄ .Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , aplinkybę, jog ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovo atstovas bei atsakovės atstovė dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Dėl ieÅ¡kovo galimybės dirbti dyzelinio krautuvo vairuotojo darbÄ DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.

Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties Å¡alių valiÄ . Å i įstatymo nuostata paaiÅ¡kinama tuo, kad darbuotojo sveikatos bÅ«klė turi tenkinti reikalavimus dėl darbo funkcijų pagal darbo sutartį atlikti, t. y. darbuotojas turi bÅ«ti ne tik pasiruošęs kokybiÅ¡kai dirbti tÄ darbÄ , dėl kurio atlikimo buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi, bet ir atliekamas darbas darbuotojui turi bÅ«ti saugus, nekenkiantis jo sveikatai ir neturi bÅ«ti pavojingų rizikos veiksnių.

AiÅ¡kinant ir taikant aptariamÄ teisės normÄ reikia kvalifikuoti Tarnybos pateikiamos iÅ¡vados teisinę svarbÄ , nuo ko priklauso tinkamas DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiÅ¡kinimas ir taikymas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atsakovei pateikė NDNT 2015-06-18 iÅ¡vadÄ Nr. DPS-1510 (e. b. l. 32), kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovas negali dirbti:

1) veikiant fizikiniams veiksniams: visÄ kÅ«nÄ veikiantos vibracijaios poveikio, dirbti su jonizuojančiajai spinduliuote;

2) veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams);

3) veikiant psichosomatiniams rizikos veiksniams: virÅ¡valandinių darbų ir 4) veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukÅ¡tyje virÅ¡ 5 m. IÅ¡vadoje taip pat rekomenduojama dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ . Profilaktinį sveikatos patikrinimÄ atliekanti gydytoja N. S. 2015-10-29 nurodė, jog ieÅ¡kovas dirbti gali pagal NDNT rekomendacijas, turi riboti darbÄ , susijusį su vibracija (e. b. l. 26). Tarnybos priimti sprendimai dėl asmens darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, t. y. taip pat, kaip ir DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte suformuluota teisės norma, yra imperatyvaus pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).IeÅ¡kovas nuo 2014-03-17 dirbo dyzelinio krautuvo vairuotoju.

Kaip kenksmingi faktoriai, veikiantys dyzelinio krautuvo vairuotoju dirbantį asmenį, yra nurodyti: popieriaus gamyba, iÅ¡siskiria augalinės kilmės (popieriaus, krakmolo) dulkės; triukÅ¡mas, klausos įtempimas; gamybinė vibracija; darbas pamainomis ir naktį; darbas su mechaniniais įrengimais; darbas su keliamaisiais įrengimais ir dyzelinio krautuvo vairavimas. Ä®vertinusi NDNT 2015-06-18 iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negali dirbti visÄ kÅ«nÄ veikiant vibracijai, bei dyzelinio krautuvo vairuotoju dirbantį asmenį veikiantį vienÄ iÅ¡ kenksmingų faktorių – gamybinę vibracijÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečios ieÅ¡kovo darbo funkcijos buvo susijusios su NDNT iÅ¡vadoje nurodytais rizikos veiksniais. Liudytoja atsakovės personalo vadovė R. G. paliudijo, jog tame ceche, kuriame ieÅ¡kovas dirbo, asmenį nuolat veikia bendroji vibracija ir autokrautuvo vibracija. Todėl netikslinga nustatinėti, kokių konkrečių funkcijų ieÅ¡kovas negalėjo atlikti, nes gamybinė vibracija veikia nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai funkcijas jis atlieka.

Dėl atsakovės galimybės ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti kitÄ darbÄ IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ ieÅ¡kovo atleidimo metu buvo laisvos Å¡ios pareigybės: inžinierius technologo, vyr. džiovintojo, Å¡altkalvio remontininko suvirintojo, budinčio elektriko. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog ilgÄ laikÄ pas atsakovę buvo dirbęs Å¡altkalviu remontininku, todėl bÅ«tų sutikęs dirbti bet kokį darbÄ , net ir Å¡altkalvio remontininko.Vertinant atsakovės galimybę pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui kitÄ darbÄ vertintini rizikos faktoriai, veikiantys dirbant kiekvienos laisvos pareigybės darbÄ , bei atsižvelgtina į ieÅ¡kovo galimybę dirbti jo sveikatos bÅ«klę atitinkančiomis darbo sÄ lygomis (pagal NDNT nustatytus draudimus ir rekomendacijas).

AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ laisvų pareigybių sÄ raÅ¡e (e. b. l.

78) nurodyta, jog gamybos padalinyje ieškovo atleidimo metu buvo laisva inžinieriaus technologo pareigybė, kuriai būtinas aukštasis chemijos ar mechanikos inžinerijos išsilavinimas. Kaip kenksmingi darbo aplinkos veiksniai nurodyti: darbas su videoterminalais, akustinis triukšmas. Darbas dieninis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiai pareigybei keliamus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios ieškovo atleidimo metu laisvos darbo vietos atsakovė ieškovui negalėjo pasiūlyti dėl to, kad ieškovas neturėjo reikalingos kvalifikacijos ir išsilavinimo.

Gamybos padalinyje ieškovo atleidimo metu taip pat buvo laisva vyr. džiovintojo pareigybė, kuriai reikalingas vidurinis išsilavinimas bei kranininko ir krovinių kabinėtojo pažymėjimas. Kaip kenksmingi darbo aplinkos veiksniai šios pareigybės aprašyme nurodyti: darbas su videoterminalais, krovinių tvarkymas rankomis, akustinis triukšmas (87 dB(A), potencialiai pavojingų įrengimų naudojimas, šiluminė aplinka darbo patalpose (temperatūra, drėgmė), augalinės kilmės (popieriaus) dulkės, darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (aukštyje iki 5 m).

Darbas pamainomis ir naktį. Pagal NDNT iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovui draudžiama dirbti veikiant ergonominiams veiksniams, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams), rekomenduojama dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ . Å ios pareigybės atsakovė ieÅ¡kovui negalėjo pasiÅ«lyti dėl šį darbÄ dirbant veikiančio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio – krovinių krovimo rankomis, taip pat dėl to, jog Å¡ios pareigybės nustatytas darbo laikas – darbas pamainomis ir naktį. Liudytoja atsakovės personalo vadovė R.

G. paliudijo, jog įmonėje nėra galimybės sutrumpinti darbo laikÄ , nes linijos dirba nenutrÅ«kstamai (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 2.11.00–2.12.25 min.). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ios pareigybės atsakovė ieÅ¡kovui negalėjo pasiÅ«lyti dėl dirbant minėtos pareigybės darbÄ veikiančio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio – krovinių krovimo rankomis, bei atsižvelgdama į NDNT rekomendacijÄ dirbti ne visÄ darbo dienos laikÄ arba darbo savaitės laikÄ .Dar viena laisva pareigybė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu buvo Å¡altkalvio remontininko suvirintojo, esanti mechaninėje grupėje, bÅ«tinas iÅ¡silavinimas ir kvalifikacija – aukÅ¡tesnysis ar vidurinis iÅ¡silavinimas, suvirintojo pažymėjimas.

Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: darbas su videoterminalais, krovinių tvarkymas rankomis, akustinis triukÅ¡mas (61dB(A), darbo poza, mechaninis metalų apdirbimas, kai naudojama nemechanizuota pastÅ«ma, darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (aukÅ¡tyje iki 5 m, iÅ¡ dalies uždarose talpyklose). Darbas dieninis, galimi iÅ¡kvietimai poilsio metu gedimams Å¡alinti, remontui. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovui pagal NDNT iÅ¡vadÄ draudžiama dirbti veikiant ergonominiams rizikos veiksniams – keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams).

Liudytoja atsakovės personalo vadovė R. G. paliudijo, jog buvo svarstoma ieÅ¡kovui siÅ«lyti Å¡iÄ pareigybę, nes jis Å¡altkalviu buvo dirbęs ilgÄ laikÄ , tačiau ieÅ¡kovui Å¡ios pareigybės negalėjo pasiÅ«lyti dėl to, jog dirbančiam Å¡ios pareigybės darbÄ asmeniui reikia kilnoti sunkius krovinius, tikrai sunkesnius negu 15 kg (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.37.33–1.38.17 min.). Taip pat pažymėtina, jog Å¡ioje pareigybėje nors nustatytas darbo laikas yra dieninis, tačiau galimi iÅ¡kvietimai poilsio metu gedimams Å¡alinti, remontui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Å¡ios pareigybės atsakovė ieÅ¡kovui taip pat negalėjo pasiÅ«lyti dėl objektyvių priežasčių – daugiau nei 15 kg sveriančių krovinių krovimo, kas draudžiama ieÅ¡kovui pagal NDNT iÅ¡vadÄ , taip pat dėl galimų iÅ¡kvietimų į darbÄ poilsio metu, kas taip pat neatitinka NDNT rekomendacijų ieÅ¡kovui dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ .AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ laisvų pareigybių sÄ raÅ¡e energetinės grupės padalinyje buvo laisva budinčio elektriko pareigybė, reikalingas iÅ¡silavinimas ir kvalifikacija – aukÅ¡tesnysis ar vidurinis iÅ¡silavinimas, elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimas.

Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: darbas elektros įrenginiuose, akustinis triukšmas, darbo poza, krovinių tvarkymas rankomis, darbas su videoterminalais, darbai, atliekami pavojingų darbų atlikimo vietose (aukštyje iki 5 m, iš dalies uždarose talpyklose), naktinis darbas. Galimi iškvietimai poilsio metu gedimams šalinti, remontui. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo kvalifikacija atitinka šiai pareigybei keliamus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus, t. y. ieškovas neturi elektrosaugos kvalifikacijos pažymėjimo.

Dirbant Å¡ios pareigybės darbÄ taip pat veikia kenksmingas darbo faktorius – krovinių kėlimas rankomis, kas draudžiama ieÅ¡kovui pagal NDNT iÅ¡vadÄ . Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ios ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu buvusios laisvos pareigybės atsakovė ieÅ¡kovui negalėjo pasiÅ«lyti. IÅ¡ byloje esančio atsakovės pateikto A. J. iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančių AB „Grigeo Klaipėdos kartonas“ pareigybių sÄ raÅ¡o (e. b. l.

79) matyti, jog nors Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytos pareigybės ir buvo užimtos, atsakovė vis tiek svarstė galimybę pasiÅ«lyti Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytas pareigybes ieÅ¡kovui, t. y. ieÅ¡kojo galimybių rasti ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę atitinkančiÄ pareigybę, tačiau dėl kenksmingų faktorių, dėl kurių ieÅ¡kovas pagal NDNT iÅ¡vadÄ negali dirbti, nė viena iÅ¡ minėtame sÄ raÅ¡e nurodytų pareigybių ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta. Dirbant krautuvo vairuotoju korio gamybos ceche kenksmingi faktoriai, kuriems esant ieÅ¡kovui draudžiama dirbti, yra vibracija (0,89 m/s2), taip pat krovinių tvarkymas rankomis, darbas atliekamas pamainomis ir naktį.

Dirbant krautuvo vairuotoju logistikos padalinyje taip pat veikia kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, kuriems esant ieÅ¡kovas negali dirbti pagal NDNT iÅ¡vadÄ , – vibracija (0,5 m/s2), darbas atliekamas pamainomis ir naktį. Smulkaus valymo operatoriaus pareigybės apraÅ¡yme taip pat nurodytas kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, kuriam esant ieÅ¡kovui draudžiama dirbti pagal NDNT iÅ¡vadÄ , – krovinių tvarkymas rankomis, darbas atliekamas pamainomis ir naktį. Dirbant pirminio valymo operatoriumi taip pat veikia kenksmingas aplinkos veiksnys – krovinių tvarkymas rankomis, Å¡is darbas taip pat atliekamas pamainomis ir naktį.

Atliekant ričių pjovėjo darbÄ taip pat vienas iÅ¡ kenksmingų darbo aplinkos veiksnių yra krovinių tvarkymas rankomis. Krautuvo vairuotojo gamybos padalinyje yra nustatyta vibracija (0,47 m/s2), darbas taip pat atliekamas pamainomis ir naktį. Dirbant pakuotoju-sudėjėju korio gamybos ceche veikia taip pat ir Å¡ie kenksmingi darbo aplinkos veiksniai – krovinių tvarkymas rankomis, vibracija (0,89 m/s2), Å¡is darbas taip pat atliekamas pamainomis ir naktį. Operatoriaus nuotekų valymo ceche pareigybės apraÅ¡yme kaip vienas iÅ¡ kenksmingų darbo aplinkos veiksnių nurodytas krovinių tvarkymas rankomis, darbas atliekamas pamainomis ir naktį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog atsakovė ne tik ieÅ¡kojo galimybių ieÅ¡kovÄ perkelti į laisvus atsakovo atleidimo metu esančius etatus, bet taip pat svarstė ir užimtus, bet ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ ir iÅ¡silavinimÄ atitinkančių etatų nebuvo, konstatuoja, jog atsakovė įdėjo maksimalias pastangas ieÅ¡kodama galimybių darbuotojÄ su jo sutikimu perkelti į kitas pareigas, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė neįdėjo maksimalių pastangų darbuotojÄ perkelti su jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Nustačius, jog atsakovė neturėjo objektyvių galimybių ieÅ¡kovÄ perkelti į jo sveikatos bÅ«klę, kvalifikacijÄ ir iÅ¡silavinimÄ atitinkančiÄ darbo vietÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ darbdavys turėjo pareigÄ atleisti ieÅ¡kovÄ ir atleido jį nepažeisdamas DK 273 straipsnio nuostatų. Toks atleidimas iÅ¡ darbo negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į DK 129 straipsnio 4 dalies, 273 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepagrįstai ieÅ¡kovo atleidimÄ pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ pripažino teisėtu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 129 straipsnyje nustatyti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai. Å iuo konkrečiu atveju darbo sutartis yra nutraukta ne darbdavio iniciatyva, o dėl objektyvių priežasčių – darbuotojo negalėjimo atlikti sutarto darbo ar jo dalies dėl sveikatos bÅ«klės. Darbo sutarties nutraukimÄ tokiu atveju reglamentuoja ne DK 129 straipsnis, o DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame, kaip jau minėta, suformuluota imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma, kad darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.

Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi bÅ«ti nutraukta neatsižvelgiant į sutarties Å¡alių valiÄ , t. y. darbdavys turi ne teisę spręsti nutraukti darbo sutartį ar tęsti darbo santykius, bet pareigÄ darbo sutartį nutraukti. Netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, taip pat netenkinami ir kiti apeliacinio skundo reikalavimai.Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei atlyginimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Kristina Domarkienė Erika MisiÅ«nienė Giedrė Seselskytė