Legislator Case Law & Legislation
c375d879-df4a-49d6-bce0-0ddafd43f4a3 AI generated

c375d879-df4a-49d6-bce0-0ddafd43f4a3 · Kauno apygardos teismas

Case Number c375d879-df4a-49d6-bce0-0ddafd43f4a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1878-921/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18504-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

Legislator headnote

AI generated

c375d879-df4a-49d6-bce0-0ddafd43f4a3 · Kauno apygardos teismas: Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo butÄ Ä¯sigijo už 34 000 Eur, patvirtino preliminariosios sutarties sÄ lyga dėl buto 34 000 Eur kainos. IeÅ¡kovės teigimu, ji disponavo tokia suma, kadangi mirus jos tėvui ji paveldėjo ir jo grynuosius pinigus, kuriuos tėvui padėjo pakeisti į eurus ieÅ¡kovės sugyventinis R. Z. (R. Z.). Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtino byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojo R. Z. parodymai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ketino parduoti butÄ nuo pat pradžių už 40 500 Eur, vėliau – už 38 500 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1878-921/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18504-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

P. ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovui E. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: pakeisti dalį 2020 m. gegužės 19 d. Kauno 22-jame notaro biure patvirtintos dviejų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, kurioje buto kaina nurodyta 25 000 Eur, nustatant, kad Å¡is butas ieÅ¡kovei buvo parduotas už 34 000 Eur; nutraukti sutartį ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant atsakovui butÄ ir priteisiant ieÅ¡kovei 34 000 Eur iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ ginčo buto kainÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. gegužės 10 d. Å¡alys sudarė preliminariÄ jÄ dviejų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas, ginčo butas) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nustatė 34 000 Eur parduodamo buto kainÄ . Å alys įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 10 d. PasiraÅ¡ydama preliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur rankpinigių.

LikusiÄ buto 33 000 Eur kainÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti atsakovui pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo metu. 2020 m. gegužės 19 d. Kauno 22-jame notaro biure buvo patvirtinta pagrindinė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 3.1. punkte atsakovo praÅ¡ymu buvo nurodyta kita, 9 000 Eur mažesnė buto kaina, t. y. 25 000 Eur. Pagrindinės sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui visÄ likusiÄ preliminariojoje sutartyje nurodytos buto kainos dalį, t. y. 33 000 Eur.

Atsakovas prašė įraÅ¡yti mažesnę buto kainÄ tam, kad galėtų iÅ¡vengti mokėti gyventojų pajamų mokestį už parduotÄ butÄ . IeÅ¡kovė sutiko pasiraÅ¡yti sutartį, kurioje nurodė mažesnę ginčo buto kainÄ , nevisiÅ¡kai suprasdama galimÄ rizikÄ , pasitikėdama juo. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas, iki sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, garantavo, jog bute nėra jokių paslėptų defektų, dėl kurių jame nebÅ«tų galima gyventi. Tačiau, praėjus keliems mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad bute yra mielinio ir pelėsinio grybo, kuris neigiamai veikia gyvenamÄ jÄ aplinkÄ bei potencialiai pavojingas ten gyvenančių žmonių sveikatai.

Taigi, atsakovas nuslėpė esminį buto trÅ«kumÄ â€“ ilgalaikį ir nuolatinį sveikatai pavojingo pelėsio buvimÄ , dėl kurio normalus gyvenimas bute praktiÅ¡kai neįmanomas. IeÅ¡kovė bandė tartis su atsakovu dėl Å¡ių aplinkybių, tačiau į derybas jis nesileido, savo kaltę neigė. Pagal V. J. individualios įmonės parengtÄ preliminariÄ buto remonto darbų sÄ matÄ (komercinį pasiÅ«lymÄ ) minimalios buto remonto iÅ¡laidos siektų 16 522 Eur. Nepradėjus bute realaus remonto, jo iÅ¡laidų nustatyti neįmanoma.

Ieškovė dėl atsakovo kaltės negali naudotis butu pagal jo tiesioginę paskirtį be žalos sveikatai ar padaryti jį tinkamu naudotis dėl savo finansinės padėties.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ sudarydama sutartį butÄ apžiÅ«rėjo, jai buvo suteiktos sÄ lygos pasikviesti specialistus, įvertinti buto kokybę. Jis tapo buto savininku 2019 m. rugsėjo 6 d., kuomet priėmė palikimÄ po motinos mirties. Iki 2019 m. birželio mėn. bute gyveno atsakovo motina, jos sveikatai pablogėjus, motina apsigyveno globos namuose, o atsakovas nusprendė butÄ iÅ¡nuomoti. ButÄ iÅ¡nuomojo studentui, kuris jame gyveno nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Prasidėjus karantinui ir nuotoliniams mokslams, studentas iÅ¡vyko į savo gimtÄ jį miestÄ . IÅ¡ nuomininko atsakovas nusiskundimų dėl pelėsio negavo. IÅ¡vykus nuomininkui, atsakovas nusprendė butÄ parduoti. Buto pagerinimų neatliko, paliko net motinos baldus. Atsakovas nežinojo, kad bute gali bÅ«ti pelėsis. IeÅ¡kovė, įsigijusi butÄ iÅ¡ atsakovo, jį naudojo nuomai tokį, koks buvo pardavimo metu. 2020 m. rugsėjo 15 d. apdailos meistras A. R., nuvykęs į butÄ nenustatė matomų ar kitaip pastebimų pelėsio požymių, jo nuomone, bute reikėtų padažyti sienas, tai kainuotų apie 400 Eur.

Restitucija negalima, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies atliko buto virtuvės, koridoriaus remontÄ , iÅ¡metė dalį baldų. Atsakovo teigimu, galutinė Å¡alių suderinta buto pardavimo kaina ir yra 25 000 Eur, kuri nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, o byloje pateikta preliminari sutartis neįrodo kitokio susitarimo. Buto paveldėjimo dienÄ buto vertė buvo 25 500 Eur. Po preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė pradėjo reikÅ¡ti atsakovui pretenzijas dėl to, kad bute nepakeisti langai, nėra balkono, senas remontas, kampinis butas.

Atsakovui buvo aktualu kuo skubiau parduoti butÄ , nes jis turėjo skolų, norėjo surengti vestuvių Å¡ventę. Sandorio dienÄ ieÅ¡kovė norėjo atsiskaityti su atsakovu grynais pinigais, norėjo per bankÄ pervesti kuo mažesnę sumÄ . Atsakovui nesutikus, likusi sandorio suma, t. y. 24 000 Eur, buvo sumokėta pavedimu kaip ir tarėsi iÅ¡ anksto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Å¡alių 2019 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos notarės Z.

R., notarinio registro Nr. 2289, 3.1 punktÄ , nurodant, kad daikto kaina yra 34 000 Eur, ir 4.2 punkto dalį, nurodant, kad pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjos grynais 9 000 Eur iki sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 21,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o valstybei 19,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo butÄ Ä¯sigijo už 34 000 Eur, patvirtino preliminariosios sutarties sÄ lyga dėl buto 34 000 Eur kainos. IeÅ¡kovės teigimu, ji disponavo tokia suma, kadangi mirus jos tėvui ji paveldėjo ir jo grynuosius pinigus, kuriuos tėvui padėjo pakeisti į eurus ieÅ¡kovės sugyventinis R. Z. (R. Z.). Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtino byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojo R. Z. parodymai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ketino parduoti butÄ nuo pat pradžių už 40 500 Eur, vėliau – už 38 500 Eur.

Ä®vertinęs tai, kad atsakovas mažino buto pardavimo kainÄ 1 000 Eur laipsniÅ¡kai kas mėnesį, teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog atsakovas sutiktų drastiÅ¡kai sumažinti buto kainÄ net 9 000 Eur. Be to, gavęs pradinį ieÅ¡kinį dėl 34 000 Eur grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ieÅ¡kovė sumokėjo jam 34 000 Eur. Be to, teismas, įvertinęs liudytojo R. Z. parodymus apie tai, kad jis įspėjo ieÅ¡kovę dėl jos neapdairumo perduodant 9 000 Eur sumÄ nepasiraÅ¡ius pakvitavimo, bei tai, kad ieÅ¡kovė iki tol neturėjo patirties nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo santykiuose, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, susitardamas su ieÅ¡kove dėl mažesnės sandorio kainos nurodymo notarine tvarka sudarytoje sutartyje, nesÄ Å¾iningai pasinaudojo ieÅ¡kovės nepatyrimu ir neapdairumu.

Tokiu bÅ«du atsakovas įtvirtino sutarties Å¡alių tarpusavio prievolių nelygybę, nuslėpė faktÄ , kad ieÅ¡kovė sumokėjo didesnę sumÄ už butÄ , nei nurodyta sutartyje. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl notarine tvarka patvirtintos sutarties pakeitimo patenkino.

6. NereikÅ¡minga aplinkybe laikė ieÅ¡kovės nesikreipimÄ Ä¯ atsakovÄ dėl sutarties pakeitimo. Sprendė, kad atsakovas, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo bei atsiliepdamas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, faktiÅ¡kai atsisakė pakeisti notarine tvarka patvirtintos sutarties 3.1 punkto sÄ lygÄ . Pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo teisinį pagrindÄ spręsti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sutarties pakeitimo teismine tvarka.

7. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai leido daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pelėsio grybeliai galėjo užsiveisti bute dar iki jo pardavimo, tačiau to nepripažino esminiu pažeidimu, dėl kurio sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta. Teismas negalėjo padaryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju vienintelis teisingas ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra sutarties nutraukimas. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmetė, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei teisę pasinaudoti kitomis jos galimai pažeistų teisių gynimo priemonėmis.

8. Teismas, įvertinęs, kad patenkintas ieškovės neturtinis reikalavimas, dėl to ieškovei buvo sukurta 9 000 Eur nauda, ir atmestas turtinis reikalavimas dėl 34 000 Eur, sprendė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 20 procentų (9000 Eur × 100 proc. / (34 000 Eur + 9000 Eur)), o atmesti – 80 procentų. Pažymėjo, kad, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 778,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui – 800  Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ä®skaitęs prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovui 21,60 Eur (800 Eur – 778,40 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Valstybė Å¡ioje byloje turėjo 24,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo valstybei turėtų bÅ«ti priteista 4,82 Eur Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės – 19,31 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteisė, nes jos nevirÅ¡ijo minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimo dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. 9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad butas buvo parduotas už 34 000 Eur.

Byloje esantys įrodymai nepakankami tokiai iÅ¡vadai padaryti. Teismui nebuvo pagrindo buto pirkimo–pardavimo kainÄ nustatyti remiantis preliminariÄ ja sutartimi. Vien tai, kad Å¡alys pasirašė preliminariÄ jÄ sutartį, nereiÅ¡kia, kad joje susilygo dėl esminių pirkimo–pardavimo sÄ lygų. Dėl sutarties objekto visos teisės, pareigos, valia yra galutinai suderėtos, nustatytos ir įformintos pagrindinėje sutartyje. 9.3. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad prieÅ¡ sandorį iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡grynino pinigų ar kad jų turėjo. 2015 m. vasario 4 d. grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas įrodo tiek, kad ieÅ¡kovės tėvui banke, beveik 5 metai iki velionio mirties, buvo iÅ¡mokėta grynais 22 590,56 Eur.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovė paveldėjo pinigines lėšas (jei tokių velionis paliko ir jie buvo mirties momentu), nors teismo buvo įpareigota pateikti paveldėjimo teisės liudijimÄ . PrieÅ¡ingai, pažymoje iÅ¡ banko nurodyta, kokias pinigines operacijas ieÅ¡kovė atliko sandorio dienÄ , t. y. ieÅ¡kovė, turėjusi sÄ skaitoje 29 017 Eur lėšų, iÅ¡sigrynino 500 Eur ir atliko 24 000 Eur pavedimÄ pagal pirkimo–pardavimo sandorį. R. Z. ieÅ¡kovei pervesti 10 000 Eur į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ rodo, kad prieÅ¡ sandorį ieÅ¡kovė neturėjo visų pinigų.

Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi tėvo paveldėtus pinigus, iÅ¡ R. Z. pavedimo ieÅ¡kovei nebÅ«tų reikėję. 9.4. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti R. Z. parodymus. R. Z. yra ieÅ¡kovės sugyventinis, turintis suinteresuotumÄ bylos baigtimi. SuinteresuotumÄ Ä¯rodo R. Z. pervesti 10 000 Eur. 9.5. Teismas byloje pateisino ieÅ¡kovės veiksmus kaip galimai neapdairius, neturinčius patyrimo, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovė civiliniuose santykiuose elgiasi neatsakingai ir nesÄ Å¾iningai (pasiima paraÅ¡o pakvitavimus mažesnėms piniginėms lėšoms už buto nuomÄ , nors sutartį formina kaip panaudos sutartį; nusipirkusi butÄ , nesÄ Å¾iningai reikalavo atsakovo padaryti viso buto remontÄ , įsigijus ne naujos statybos butÄ ).

Byloje nėra įrodymų dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo. Atsakovas deklaruoja ir sumoka visus mokesčius. 9.6. Teismo sprendimas dėl atsakovo ketinimo parduoti butÄ už konkrečiÄ kainÄ grįstas spėjimu. Nedraudžiama dėti skelbimus dėl daikto pardavimo, nurodant įvairiÄ pardavimo kainÄ . Visuotinai žinoma, kad skelbimuose esanti kaina dažnai yra nurodoma didesnė. Galutinis pirkėjo ir pardavėjo suderėtas rezultatas įtvirtintas pagrindinėje notarinėje sutartyje. Teismas nevertino atsakovo paaiÅ¡kinimo dėl kainos nuleidimo priežasčių, t. y. dėl to, kad nebuvo balkono, keistini langai, grindys, o atsakovui skubiai reikėjo pinigų.

IeÅ¡kovės teiktame komerciniame pasiÅ«lyme grindų pakeitimo ir remonto darbai įvardinti 2 860 Eur, kas sudaro trečdalį nuleistos kainos, viso buto remonto darbų kaina įvardinta 16 522 Eur. Pinigų skubų reikalingumÄ patvirtino pateikti įrodymai apie paimtas paskolas, tuo laiku buvusį atsakovo nedarbÄ , bÅ«simas vestuvių iÅ¡laidas. Taip pat teismas nevertino liudytojo – turto brokerio pateiktų susiraÅ¡inėjimo notarui. 9.7. Teismas nepagrįstai atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį vertino kaip neginčijimÄ aplinkybę, kad buvo tariamai dėl 34 000 Eur buto kainos.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Be to, ieÅ¡kovė pirminiu ieÅ¡kiniu nereikalavo pakeisti sutarties sÄ lygas, t. y. nustatyti kitokiÄ sandorio kainÄ . 9.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nereikÅ¡minga aplinkybė, kad ieÅ¡kovė oficialiai nesikreipė į atsakovÄ dėl sutarties pakeitimo. Å i aplinkybė netiesiogiai įrodo, kad ginčo sutartyje nurodyta kaina yra Å¡alių galutinai suderėta kaina. Jei bÅ«tų prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė iÅ¡ karto bÅ«tų kreipusis į atsakovÄ dėl sutarties pakeitimo ir ieÅ¡kiniu reikalavusi pakeisti sutarties sÄ lygas.

10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 059,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis priteisti valstybės patirtas iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netinkamai taikė procesines teisės normas. Nėra aplinkybių spręsti, kad ieÅ¡kovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ savo pažeistÄ teisę ginti kreipdamasi į teismÄ , dėl ko atitinkamai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . 10.2. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingumÄ sprendė įvertindamas kiekvieno iÅ¡ reikalavimų vertes. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė du savarankiÅ¡kus reikalavimus, kurių vienas patenkintas visiÅ¡kai, kitas atmestas. Abu reikalavimai turtiniai, tačiau skyrėsi jų kaina.

Vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, teismas turėjo spręsti, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę į 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atitinkamai atsakovas į tokio paties dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. AnalogiÅ¡ku principu turi bÅ«ti paskirstytos ir valstybės patirtos iÅ¡laidos. 10.3. Teismas netinkamai sprendė ir kitus procesinius klausimus. IeÅ¡kiniu reiÅ¡kė vienÄ turtinį reikalavimÄ â€“ panaikinti 25 000 Eur vertės sandorį. Todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti apmokėtas 563 Eur (25 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

Paduodant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė sumokėjo 735 Eur, t. y. sumokėjo 172 Eur žyminio mokesčio per daug. Teismas priėmęs ieÅ¡kinį, nepasisakė dėl žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo. Pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas nurodė ieÅ¡kovei sumokėti papildomai 150 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovė šį teismo nurodymÄ Ä¯vykdė. Taigi ieÅ¡kovei nepagrįstai sumokėjus didesnį žyminį mokestį, atsakovui atsirado pareiga proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų sumai kompensuoti Å¡iÄ Å¾yminio mokesčio permokÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymu žyminis mokestis gali bÅ«ti jai grÄ Å¾intas, tačiau žyminio mokesčio permoka turi bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, Å¡ios permokos dydžio neįtraukiant į ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Vadovaudamasi ekonomiÅ¡kumo principu, mano, kad žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas apeliacinės instancijos teismo. 10.4. Nurodo, kad byloje keičiasi ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje turėjo 3 719 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovas 1 000 Eur.

Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 859,50 Eur, iš ieškovės atsakovui – 500 Eur.

11. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Teismas teisingai sprendė dėl atsakovo skundžiamos sprendimo dalies. Preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje Å¡alių sutarta buto kaina yra svarbus Å¡io susitarimo dalykas, suteikiantiems abiem pusėms garantijas: pardavėjui – kad pirkėjas už sutartÄ kainÄ turtÄ nupirks, o pirkėjui – kad pardavėjas už sutartÄ kainÄ turtÄ parduos. IeÅ¡kovė ginčo turtÄ sutiko pirkti už 34 000 Eur, o atsakovas – parduoti.

Tarp preliminarios ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutarčių buvo nedidelis laiko tarpas, reikalingas bÅ«tiniems sandorio veiksmams atlikti: užsakyti reikalingus dokumentus, suderinti sandorio sudarymo laikÄ su notaru. 11.2. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino atsakovo motyvus dėl ieÅ¡kovės piniginių lėšų neturėjimo ir kainos sumažinimo dėl buto trÅ«kumų. IeÅ¡kovė iki preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo butÄ pažiÅ«rėjo ir matė, kad butas yra be balkono, keistini langai, dėl to sutarė mažesnę nei skelbime nurodytÄ kainÄ .

Atsakovo gynybinė pozicija, kad po preliminarios sutarties sudarymo ieÅ¡kovė reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus dėl buto kainos. Jokių pretenzijų ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė. Be to, iki ieÅ¡kovei patikslinant ieÅ¡kinį ir įtraukiant reikalavimÄ pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties dalį, atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl 34 000 Eur kainos už butÄ sumokėjimo. Svarbu, kad kainos sumažinimas naudingas iÅ¡imtinai atsakovui. 11.3. Teismas teisingai kritiÅ¡kai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl neva skelbime nurodytos didesnės kainos.

Kaina buvo sumažinta 11 procentų, kas yra pakankamai ženklus kainos sumažinimas, todėl dar didesnis kainos sumažinimas reikÅ¡tų arba netinkamos kokybės daikto perleidimÄ , arba neprotingÄ atsakovo elgesį. Tai, kad pagrindinės sutarties sudarymo metu turto vertė buvo ne 25 000 Eur, o 30 000–35 000 Eur, patvirtino atsakovui atstovavęs turto brokeris. Mažinti turto kainos iki 25 000 Eur nebuvo jokio pagrindo. 11.4. Teismas teisingai vertino liudytojų parodymus. Atsakovas ir liudytojas T. P. nurodo skirtingas aplinkybes, susijusias su pinigų iÅ¡mokėjimu sandorio sudarymo dienÄ , ieÅ¡kovės ir liudytojo R.

Z. nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Liudytojas T. P. nurodo, kad į bankÄ vyko, kadangi atsakovas norėjo patikrinti ieÅ¡kovės atsakovui sumokėtų 500 Eur tikrumÄ . Tačiau tikint atsakovu, jis 1 000 Eur avansÄ gavo preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Taigi 500 Eur tikrinti banke nereikėjo. Ä® bankÄ ieÅ¡kovė, atsakovas, R. Z. ir T. P. vyko patikrinti ir suskaičiuoti ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtus grynais 9 000 Eur. Tuo tarpu atsakovas nenurodo jokių aplinkybių dėl sandorio dienÄ jam grynųjų pinigų mokėjimo, kas prieÅ¡tarauja liudytojo T.

P. parodymams. R. Z. nurodytas aplinkybes patvirtino ieškovė, iš dalies liudytojas T. P., kas leidžia manyti, kad liudytojo R. Z. nurodytos aplinkybės yra teisingos ir nuoseklios.

12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Teismas teisingai vertino bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijÄ . Nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės. VieÅ¡o intereso byloje nėra. IeÅ¡kovė apeliuoja į sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principus, tačiau pateikė ieÅ¡kinį, kurio didžioji dalis reikalavimų atmesta. IeÅ¡kovė teikė akivaizdžiai nepagrįstus praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirÄ jį skundÄ , kuris buvo nepagrįstas.

Už praÅ¡ymus ieÅ¡kovė mokėjo žyminius mokesčius, taip didindama bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , turėjo įvertinti ieÅ¡kinio pagrįstumo tikimybę (melagingai įrodinėti, kad butas netinkamas naudoti pagal paskirtį, kai ieÅ¡kovė butÄ faktiÅ¡kai nuomojo), tiek ir bylinėjimosi iÅ¡laidų rizikÄ . 12.2. Dėl ieÅ¡kovės motyvų, kad atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovės nepatyrimu ir naivumu, sudarant sandorį, yra paduotas apeliacinis skundas, Å¡ios aplinkybės yra ginčijamos. 12.3.

Palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra dėl ieÅ¡kovės sumokėtų žyminių mokesčių permokų. Jei žyminio mokesčio permoka yra, dėl to atsakovo kaltės nėra. IeÅ¡kovei reikėjo teismo praÅ¡yti grÄ Å¾inti žyminio mokesčio permokÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatė, kad pirkėja (ieÅ¡kovė), pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį, sumoka pardavėjui (atsakovui) 1 000 Eur rankpinigius už butÄ su rÅ«siu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad bendra turto kaina yra 34 000 Eur. Pažymėta, kad likusi pinigų suma, t. y. 33 000 Eur, bus sumokėta pardavėjui pirkimo dienÄ pavedimu į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

Å alys įsipareigojo pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 10 d. Å alys ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) notarine forma sudarė 2020 m. gegužės 19 d. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad daikto kaina yra 25 000 Eur. Sutarties 4.2 punkte numatyta, jog pardavėjas pareiÅ¡kė, kad 1 000 Eur gavo iÅ¡ pirkėjos grynais pinigais, iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o 24 000 Eur bankiniu pavedimu, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį.

15. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡ydama:

1) pakeisti dalį Sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, kurioje nurodyta buto kaina (25 000 Eur), nustatant, kad šis butas ieškovei buvo parduotas už 34 000 Eur;

2) nutraukti Sutartį ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant atsakovui butÄ bei priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo sumokėtÄ ginčo buto kainÄ , t. y. 34 000 Eur;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:

1) pakeitė Sutarties 3.1 punktÄ , nurodant, kad daikto kaina yra 34 000 Eur;

2) pakeitė Sutarties 4.2 punkto dalį, nurodant, kad pardavėjas gavo iš pirkėjos grynais 9 000 Eur iki sutarties pasirašymo dienos;

3) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė;

4) priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 21,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ;

5) priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 19,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

17. Å alys su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinius skundus. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies ir pakeisti Sutarties 3.1 ir 4.2 punktai, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti, kad patenkintų ir atmestų ieÅ¡kovės reikalavimų dydis yra 50 procentų; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 059,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis.

18. Taigi, apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo pakeistos Sutarties sÄ lygos, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos bei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl Sutarties sÄ lygų, susijusių su įsigyto buto kaina ir sumokėjimo tvarka, pakeitimo (dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų) 19. Kaip minėta nutarties 17 punkte, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo pakeisti Sutarties 3.1 ir 4.2 punktai, susiję su ginčo buto kaina ir jos sumokėjimo tvarka, apeliacinį skundÄ pateikė atsakovas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamo sprendimo dalį, visų pirma, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas; antra, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, suformuotas kasacinio teismo praktikoje. IeÅ¡kovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (jo dalį), kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

20. Sutarčių laisvės principas leidžia Å¡alims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sÄ lygas, kad jos atitiktų tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , neprieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. BÅ«tinybė pakeisti sutartį gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai sutarčiai teismine tvarka pakeisti.

CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad sutartis gali bÅ«ti pakeista sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais, reiÅ¡kia, jog įstatyme nustatytas nebaigtinis sutarties pakeitimo teismine tvarka atvejų sÄ raÅ¡as. SpecialÅ«s sutarties pakeitimo atvejai yra nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), 21. Pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį, Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ .

Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas.

Taigi, nukentėjusi Å¡alis, vadovaujantis CK 6.228 straipsnio nuostatomis, turi pasirinkimÄ : pirma, ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Sutarties sÄ lygas, susijusias su ginčo buto kaina.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog susiklosčiusi tarp Å¡alių situacija suteikė teisę ieÅ¡kovei praÅ¡yti pakeisti Sutartyje įtvirtintas sÄ lygas, susijusias su sumokėta kaina, kuri iÅ¡ tikrųjų atitiko tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ , t. y. iÅ¡ tikrųjų buvo sumokėta už ginčo butÄ . Toks aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.223 ir 6.2285 straipsnių nuostatas, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. 23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikė CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovo argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus.

24. Pažymėtina, kad CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog paprasta raÅ¡ytine forma sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra daugiau kaip 1 500 Eur. CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja reikalavimus sandoriams, kurie turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma, o nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl sandorio, kuris buvo sudarytas notarine forma. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, sprendžiant ginÄÄ , vadovautis apelianto apeliaciniame skunde nurodytomis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodytas sprendime, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė oficialiai nesikreipė į atsakovÄ dėl notarine tvarkos pasiraÅ¡ytos sutarties pakeitimo CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nėra reikÅ¡minga. Atsakovo nuomone, Å¡i aplinkybė netiesiogiai įrodo, kad ginčo Sutartyje nurodyta kaina ir yra Å¡alių galutinė ir suderėta kaina, nes jei bÅ«tų buvę prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė savo tariamai pažeistas teises bÅ«tų gynusi iÅ¡ karto, t. y. kreipusi į atsakovÄ dėl notarine tvarka pasiraÅ¡ytos sutarties pakeitimo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ieÅ¡kovė oficialiai nesikreipė į atsakovÄ dėl notarine tvarkos pasiraÅ¡ytos sutarties pakeitimo, vertino kaip nereikÅ¡mingÄ kitame kontekste, nei atsakovas nurodo apeliaciniame skunde.

27. CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato, jog ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį.

Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-18/2011). Nustačius, kad kitai Å¡aliai nebuvo pateiktas pasiÅ«lymas keisti sutartį, bÅ«tų galima konstatuoti formalų CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymÄ ir palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo eiga patvirtino, kad atsakovas pakeisti Sutarties sÄ lygas nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad turėjo teisę spręsti tarp Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo. Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka. Pažymi, kad ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto, kai akivaizdu, kad Å¡alims susitarti nepavyksta, prieÅ¡tarautų tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 7 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į atsakovÄ tiesiogiai dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo, vertino kaip nereikÅ¡mingÄ , kitaip tariant, kaip aplinkybę, kuri nesukliudė teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 20–27 punktuose, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.

29. Sprendžiant klausimÄ , ar pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas kasacinio teismo praktikoje, visų pirma, pažymėtina, kad CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). CK 6.397 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad susitarimas dėl nekilnojamojo turto kainos turi bÅ«ti įtvirtintas pirkimo–pardavimo sutartyje ir turi bÅ«ti patvirtintas notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju Sutartyje įtvirtintas Å¡alių susitarimas, kad ginčo buto kaina yra 25 000 Eur, buvo patvirtintas notarine tvarka.

30. Antra, notaro patvirtinta sutartis yra oficialus įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie įrodymas. Tai reiÅ¡kia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

31. Pabrėžtina, kad oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Didesnė įrodomoji oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų galia nereiÅ¡kia, jog Å¡iuose užfiksuotos aplinkybės negali bÅ«ti paneigiamos, t. y. tokių įrodymų pateikimas nepaneigia teismo pareigos vertinti įrodymų visumÄ ir neužkerta galimybės iÅ¡ leistinų įrodymų visumos padaryti iÅ¡vadÄ , jog oficialiajame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (CPK 185 straipsnis).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, jais pagrindė savo iÅ¡vadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo skundžiama sprendimo dalis yra motyvuota – teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo iÅ¡vadas, vertinimÄ , iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡dėstytomis, jam nepalankiomis iÅ¡vadomis, nereiÅ¡kia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiama sprendimo dalis yra neteisėta, ar nepagrįsta, ar kad yra pagrindas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

33. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pakeisti Sutarties kainÄ , pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius tikrosios sandorio kainos buvimÄ , be kita ko, ir 2020 m. gegužės 10 d. pasiraÅ¡ytÄ preliminariÄ sutartį. Minėta preliminari sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo įsigyti iÅ¡ atsakovo ginčo butÄ už 34 000 Eur sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, nurodytas apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šį įrodymÄ vertino kaip vienÄ iÅ¡ reikÅ¡mingesnių įrodymų tokiai iÅ¡vadai padaryti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį įrodymÄ vertino kitų įrodymų (tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tiek raÅ¡ytinių įrodymų) kontekste ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo už 34 000 Eur sumÄ , o ne už 25 000 Eur sumÄ , kuri nurodyta Sutartyje.

34. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalis numato, jog preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alys pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo buto sudarė 2020 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus vos 9 dienoms po preliminarios sutarties sudarymo.

Atsakovas tvirtina, kad bÅ«tent pagrindinėje Sutartyje, kuri buvo sudaryta 2020 m. gegužės 19 d., yra nurodytos galutinai Å¡alių suderėtos sÄ lygos, be kita ko, ir buto kaina, įvertinant tai, kad bute nebuvo balkono, reikėjo keisti langus, grindis ir kt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su Å¡iais atsakovo argumentais sutikti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po preliminarios sutarties sudarymo tarp Å¡alių vyko derybos dėl sutarties sÄ lygų, kurios buvo numatytos preliminarioje sutartyje, keitimo.

Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad Sutartyje nurodyta 25 000 Eur kaina yra galutinė, po preliminarios sutarties pasirašymo, šalių suderėta kaina, įvertinant paaiškėjusias papildomas buto remontui reikalingas išlaidas, taip pat įvertinant ir kitas aplinkybes, nurodytas atsakovo apeliaciniame skunde, pavyzdžiui, kad atsakovui buvo skubiai reikalingos lėšos vestuvėms.

35. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad atsakovas 2020 m. kovo 31 d. skelbimÄ dėl ginčo buto pardavimo buvo patalpinęs internetinėje svetainėje www.aruodas.lt. Skelbime buvo nurodyta, kad butas parduodamas už 40 500 Eur sumÄ , vėliau, t. y. 2020 m. gegužės 1 d., kaina buvo sumažinta iki 38 500 Eur. Å ių aplinkybių, t. y. kad ginčo buto kaina buvo nurodyta 40 500 Eur, o vėliau sumažinta iki 38 500 Eur, neneigė ir pats atsakovas. Sutartyje, kaip minėta, Å¡alys nurodė, kad ginčo buto kaina yra 25 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog mažai tikėtina, kad atsakovas bÅ«tų sutikęs sumažinti buto pardavimo kainÄ nuo preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sumos, t. y. 34 000 Eur, iki 25 000 Eur sumos, kas sudaro 9 000 Eur arba 26 procentai nuo 34 000 Eur sumos.

36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, nurodytas apeliaciniame skunde, kad aplinkybę, jog Å¡alys buvo suderinę 25 000 Eur Sutarties kainÄ patvirtina turto brokerio T. P. elektroninis susiraÅ¡inėjimas su notare, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino. IÅ¡ byloje esančio elektroninio susiraÅ¡inėjimo nustatyta, kad turto brokeris T. P. siuntė notarei informacijÄ apie parduodamÄ ginčo butÄ . 2020 m. gegužės 11 d. elektroninio laiÅ¡ke nurodyta, kad yra parduodamas ginčo butas, kas yra pirkėjas, kas pardavėjas, ginčo buto pardavimo kaina – 25 000 Eur, taip pat pažymėta, kad avansu yra sumokėti 1 000 Eur grynais ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta informacija patvirtina tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ . Akivaizdu, kad T. P. notarei nurodė tÄ informacijÄ , kuri turi bÅ«ti įraÅ¡yta į Sutartį, be kita ko, ir Sutarties kainÄ , o ne tÄ , kuriÄ sutarties Å¡alys iÅ¡ tikrųjų buvo susitarę.

37. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, nurodytas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ , kad Å¡iuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, jog kainos sumažinimas buvo naudingas iÅ¡imtinai tik atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatmestina, kad bÅ«tent atsakovas siekė nurodyti Sutartyje 25 000 Eur kainÄ tam, kad iÅ¡vengtų gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas ginčo butÄ buvo paveldėjęs 2019 m. rugsėjo 6 d. po motinos mirties. 2019 m. gruodžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodyta, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 25 500 Eur.

Ginčo sutartis buvo sudaryta 2020 m. gegužės 19 d., t. y. nepraėjus nei metams po to, kai ginčo butas tapo atsakovo nuosavybe. Sutartyje nurodyta ginčo buto kaina (25 000 Eur) iÅ¡ esmės atitinka paveldėjimo teisės liudijime nurodytÄ buto vertę (25 500 Eur). Taigi, tokiu atveju, jeigu Å¡alys bÅ«tų nurodę Sutartyje, kad ginčo butas parduodamas už 34 000 Eur, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsniu, pardavęs ginčo butÄ bÅ«tų turėjęs sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai vadovavosi R. Z., kuris yra ieÅ¡kovės sutuoktinis, t. y. suinteresuotas asmuo, parodymais.

39. Kaip minėta nutarties 30 punkte, notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ) įrodymas ir joje nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tuo pačiu pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, jog draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl, siekiant paneigti oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme (ginčo Sutartyje) nurodytas aplinkybes, leido remtis liudytojų parodymais, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo padaryta klaida iÅ¡taisytina apeliaciniame procese. Apeliacinio teismo vertinimu, esant byloje kitų leistinų įrodymų, pagrindžiančių byloje įrodinėjamas aplinkybes, tačiau Å¡alims nesuteikiant galimybės užpildyti spragų, remtis liudytojų parodymais įrodinėjant tikrÄ jÄ Sutarties kainÄ , bÅ«tų buvę pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai vertino ir rėmėsi, be kitų leistinų įrodymų, ir liudytojų parodymais.

40. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai Å¡aliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali bÅ«ti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi.

Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi bÅ«ti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; iÅ¡vada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo R. Z. parodymus vertino visų įrodymų kontekste. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad liudytojas davė melagingus parodymus. Be to, pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojo R. Z. parodymai dėl ginčo turto įsigijimo buvo nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, atitiko nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl to vien liudytojo R. Z. ir ieÅ¡kovės artimų santykių faktas, nenustačius, kad jų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ar jie skirtingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie yra melagingi ir jais negali bÅ«ti remiamasi priimant procesinį sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju aktualu yra ir tai, kad liudytojų R. Z., kuris teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymai nebuvo pagrindiniai įrodymai, kuriais remiantis priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, jie, kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismo buvo vertinti visų byloje surinktų duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo R. Z. parodymus kitų įrodymų kontekste (2021 m. balandžio 6 d. liudijimas, 2015 m. vasario 4 d. grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitas, 2020 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymas, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir kt.), prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo 34 000 Eur sumÄ , kuriÄ sumokėjo atsakovui dalimis, t. y. ieÅ¡kovė atsakovui 1 000 Eur sumokėjo preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , 24 000 Eur Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pervedė į sÄ skaitÄ , o 9 000 Eur sumokėjo grynais pinigais, nepasiraÅ¡ydama jokio pakvitavimo.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis liudytojo R. Z. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

43. Nesutiktina ir su atsakovo argumentais, kad Å¡iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl Sutarties kainos bÅ«tina atkreipti dėmesį ir įvertinti tai, kaip ieÅ¡kovė elgėsi kituose civiliniuose santykiuose (pavyzdžiui, tai, kad pasiraÅ¡o panaudos sutartį, nors iÅ¡ tikrųjų buvo sudaryta nuomos sutartis ir kt., tai, kad ieÅ¡kovė nusipirkusi daiktÄ reikalauja atsakovo padaryti viso buto pilnÄ remontÄ ). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susiję su ieÅ¡kovės panaudos sutarties sudarymu ir kt., visiÅ¡kai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl sudarytos Sutarties tikrojo turinio. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sutarties pasiraÅ¡ymas, joje nenurodant tikrosios parduodamo daikto kainos, laikytinas nesÄ Å¾iningu tiek pardavėjo, tiek pirkėjo elgesiu ir galėtų bÅ«ti pagrindas abiem Å¡alims taikyti neigiamus tokio nesÄ Å¾iningumo padarinius.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas negali savo sprendimo grįsti spėjimais ir prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, jog teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, patvirtina, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų) 45. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ ir paskirstydamas tarp Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra patenkinta ieÅ¡kovės 20 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, atmesta – 80 procentų reikalavimų. Teismas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 778,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teismas, įskaitęs ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovui 21,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtas ieÅ¡kinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas pritaikė ir spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo, ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisti 19,31 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

47. IeÅ¡kovė su pirmosios instancijos teismo priimta sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nesutiko, pateikė apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad, ieÅ¡kovės nuomone, vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, kai ieÅ¡kinio vienas reikalavimas patenkintas, o kitas atmestas, teismas privalėjo spręsti, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę į 50 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atitinkamai į tokio paties dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo ir atsakovas. Mano, kad analogiÅ¡ku principu (priteisiant iÅ¡ kiekvienos Å¡alies po 50 procentų) turėjo bÅ«ti paskirstytos ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka.

48. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje suformavo du reikalavimus:

1) neturtinį reikalavimÄ dėl Sutarties modifikavimo;

2) turtinį reikalavimÄ dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos pritaikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, nurodytais atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kad ieÅ¡kovės esminis ir pagrindinis reikalavimas, suformuotas patikslintame ieÅ¡kinyje, buvo Sutarties nutraukimas ir restitucijos pritaikymas. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepateikė apeliaciniame skunde jokių argumentų, patvirtinančių, kad jos patikslintame ieÅ¡kinyje suformuoti reikalavimai galėtų bÅ«ti vertinami kaip analogiÅ¡ko (vienodai reikÅ¡mingo) pobÅ«džio.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinius instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kovei priteisti daugiau nei 20 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp Å¡alių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

49. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai paskaičiavo žyminį mokestį, dėl ko ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inta permokėta 173 Eur žyminio mokesčio suma.

50. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieÅ¡kinio sumos: jei ieÅ¡kinio suma iki 30 000 Eur žyminį mokestį sudaro 3 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur; nuo didesnės kaip 30 000 Eur sumos iki 100 000 Eur – 900 Eur plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios 30 000 Eur. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad ieÅ¡kinio suma nustatoma tokiu bÅ«du: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas dviejų Å¡imtų eurų žyminis mokestis, iÅ¡skyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobÅ«džio nuostatų modifikavimo. Tais atvejais, kai ieÅ¡kinį sudaro keli savarankiÅ¡ki reikalavimai, ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal bendrÄ visų reikalavimų sumÄ (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartÄ minėta, ieÅ¡kovė prašė panaikinti Sutartį ir taikyti restitucijÄ , t. y. grÄ Å¾inti jai sumokėtÄ 34 000 Eur sumÄ . Taigi, ieÅ¡kinio suma, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra 34 000 Eur, o ne 25 000 Eur kaip nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovė už šį reikalavimÄ turėjo sumokėti 735 Eur žyminį mokestį ((34 000 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc.) + 900 Eur) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl Sutarties modifikavimo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje, CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 dalies pagrindu, turėjo būti apmokėtas 150 Eur žyminiu mokesčiu. Taigi, iš viso ieškovė už ieškinyje suformuotus reikalavimus turėjo sumokėti 885 Eur žyminį mokestį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 735 Eur žyminį mokestį, o 2021 m. kovo 16 d.

– 150 Eur žyminį mokestį, iÅ¡ viso 885 Eur. Taigi, pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju yra permokėjusi 173 Eur žyminį mokestį, kuris jai turi bÅ«ti grÄ Å¾intas, nėra. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 52. Kiti Å¡alių apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

53. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Sutarties sÄ lygų modifikavimo (pakeitimo), taip pat paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, įrodymus, visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę, iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesines, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ .

Å alių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ (jo dalį), todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 54. Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus, ieÅ¡kovės ir atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tarp Å¡alių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė