2021-11-17 Nr. AB-24211-3-61-3-01685-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2605-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01685-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-487 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus AVPK 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-31 „Dėl Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK vyriausiojo tyrėjo A. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neįvertinus visų aplinkybių, savo nuožiūra interpretuojant nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarytos išvados, jog pareiškėjas, tikrindamas V. C. asmens duomenis, pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 5-V-l 18 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 12.1 ir 12.5 punktų reikalavimus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariate (toliau – ir Širvintų r. PK) buvo užregistruotas E. G. pareiškimas dėl V. C. ir M. Š. veiksmų, kurio registracijos numeris Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) buvo 10-AP-944. Registruojant šį pareiškimą, dėl techninės klaidos ant jo buvo klaidingai užrašytas registracijos numeris (vietoj 10-AP-944 įrašyta 10-G-944). Širvintų r. PK viršininkas 2020 m. sausio 30 d. per DVS dėl šio pareiškimo suformulavo pavedimą pareiškėjui, įrašydamas rezoliuciją „Persiųsti pagal kompetenciją, pasitarkime“. Pasak pareiškėjo, Išvados teiginiai, kad Širvintų r. PK nebuvo nagrinėjama minėtame pareiškime ir ROIK 0120000048302 nurodyta informacija ir dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas, tačiau pareiškėjas POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdė fizinio asmens – V. C. – asmens ir kitų duomenų paiešką, neatitinka tikrovės. Minėtas pareiškimas pagal įvykio datą ir iš esmės pagal turinį, pareiškėjo teigimu, sutapo su 2020 m. sausio 27 d. pranešimu Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) ROIK 0120000048302. Taigi, siekdamas įvykdyti pavedimą, pareiškėjas tikslino informaciją registruose, telefonu susisiekė su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija).

4. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jokio asmeninio intereso šioje situacijoje neturėjo, V. C., E. G. ir kitų jos pareiškime arba PRĮR pranešime nurodytų asmenų nepažįsta. Išvadoje ir liko neatsakyta, kur pareiškėjas, neatlikęs patikslinimo, turėjo pagal kompetenciją persiųsti E. G. pareiškimą.

5. 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-17, kuriame buvo nurodyta, jog jis 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.25 val. iki 15.27 val. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose galbūt neteisėtai vykdė fizinio asmens – V. C. – asmens ir kitų su juo susijusių duomenų paiešką, nurodant netinkamą pagrindą. Pranešime pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą, tačiau paprašius pateikti daugiau informacijos, pareigūnė el. paštu pareiškėjui atsiuntė pranešimą, telefonu nurodė tik pareiškėjo įrašytą papildomą paieškos pagrindą 10-G-944. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, kadangi pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyti teisės aktai, kurių nuostatas galbūt jis pažeidė, teisės aktų nuostatos buvo nurodytos tik Išvadoje.

6. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Širvintų r. PK viršininkas 2020 m. sausio 30 d. pavedė pareiškėjui E. G. pareiškimą (reg. Nr. 10-AP-944) persiųsti pagal kompetenciją. Pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. 15.38 val. į DVS įkėlė raštą dėl informacijos įvertinimo ir sprendimo priėmimo, adresuotą Inspekcijai (rašto priedai: E. G. pareiškimas, reg. Nr. 10-AP-944 ir ROIK 0120000048302). Širvintų r. PK nebuvo nagrinėjama minėtame E. G. pareiškime bei ROIK 0120000048302 nurodyta informacija, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas, tačiau pareiškėjas (Širvintų r. PK vyriausiasis tyrėjas) 2020 m. vasario 3 d. nuo 15 val. 25 min. iki 15 val. 27 min. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdė fizinio asmens – V. C. – asmens ir kitų duomenų paiešką. Tikrintų V. C. duomenų pareigūnas tarnybos tikslais nenaudojo, kas, atsakovo teigimu, patvirtino, jog nebuvo jokio teisėto pagrindo tikrinti šiuos duomenis.

8. Pareiškėjas, paprašytas pateikti papildomą paaiškinimą, kokiu tikslu tikrino V. C. asmens ir kitus su juo susijusius duomenis, atsisakė tai padaryti. Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Atsakovas paaiškino, kad, siekdamas nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su Įsakymu, kreipėsi į Vilniaus AVPK Dokumentų valdymo skyrių, kuris pateikė 2020 m. gegužės 21 d. atsakymą Nr. 10-PR2-17849, kuriame nurodoma, jog, peržiūrėjus Policijos dokumentų valdymo sistemos audito žurnale pateiktus paieškos duomenis, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 1 d. teisės akto Nr. 10-TE-487 dokumento turinį pareiškėjas pirmą kartą perskaitė 2020 m. balandžio 1 d. 16.11 val., antrą kartą – 2020 m. balandžio 1 d. 17.43 val., trečią kartą – 2020 m. balandžio 18 d. 04.45 val., o mygtuką „Susipažinau“ paspaudė 2020 m. balandžio 18 d. 4.45 val. Atsakovas nurodė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas nesirgo ir neatostogavo, taigi jis su skundžiamu dokumentu susipažino 2020 m. balandžio 1 d. 16.11 val.

10. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas paaiškinimo nepateikė, nors turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko jį pateikti, todėl jo pozicija pateisinant savo duomenų tikrinimą laikytina gynybine versija, o jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad V. C. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriui pateikė 2020 m. sausio 29 d. pareiškimą dėl galbūt neteisėto duomenų rinkimo ir panaudojimo, kuriame, be kita ko, buvo prašoma nustatyti, ar nuo 2020 m. sausio 13 d. iki pareiškimo pateikimo dienos buvo tikrinami jo asmens duomenys per policijos (ar VRM) duomenų bazes. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja V. K. 2020 m. vasario 12 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl V. C. pareiškime pateiktos informacijos patikrinimo rezultatų“ Nr. 10-PR2-5767 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo Vilniaus AVPK S. G. informavo, kad minėtam skyriui pavesta atlikti informacijos patikslinimą dėl V.

C. 2020 m. sausio 29 d. pareiškime pateiktos informacijos apie galbūt neteisėtą duomenų rinkimą ir panaudojimą. Informacijos tikslinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, POLIS II naršyklėje tikrindamas V. C. asmens bei kitus duomenis, nurodė netinkamą pagrindą (10-G-944). Patikrinus 2019 m. ir 2020 m. šiuo numeriu registruotus dokumentus DVS, nustatyta, kad nei vienas iš šių dokumentų nėra susijęs su V. C.. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-17 pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus AVPK pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.25.10 val. iki 15.27.46 val.

POLIS II naršyklėje esančiuose registruose galbūt neteisėtai, nurodant netinkamą paieškos pagrindą, vykdė fizinio asmens – V. C. – asmens ir kitų su juo susijusių duomenų paiešką. Pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl 2020-02-12 pranešimo Nr. 10-PR1-17“ 10-PR2-6770 (toliau – ir Paaiškinimai) Širvintų r. PK viršininką informavo, kad teisės aktų, reglamentuojančių registrų ir informacinių sistemų naudojimo tarnybinėms funkcijoms atlikti, nepažeidė ir paieškos pagrindą nurodė tinkamai.

Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2020 m. balandžio 1 d. surašė Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, POLIS II naršyklėje tikrindamas V. C. duomenis, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, Taisyklių 12.1 ir 12.5 punktų reikalavimus, šie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, Išvadoje pateiktas siūlymas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgęs į Išvadą, 2020 m. balandžio 1 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į teismą.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Širvintų r. PK viršininko 2020 m. sausio 30 d. rezoliucijos teksto „Persiųsti pagal kompetenciją, pasitarkime“ ir dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.25.10 val. iki 15.27.46 val. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdė fizinio asmens V. C. asmens ir kitų duomenų paiešką, paieškos pagrindu nurodydamas „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, 10-G-944“. Šias aplinkybes patvirtino byloje esantis Audito išrašas iš AuditIII informacinės sistemos apie duomenų peržiūrą Policijos informacinėje sistemoje nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2020 m. vasario 3 d.

14. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas, vykdydamas Širvintų r. PK viršininko 2020 m. sausio 30 d. per DVS nurodytą pavedimą pareiškimą persiųsti pagal kompetenciją, kuris, teismo vertinimu, yra nekonkretus, tam tikra apimtimi turėjo patikrinti duomenis registruose, kad galėtų nustatyti, kokiai institucijai šį pareiškimą reikia persiųsti. Tai, kad pareiškėjas galėjo tikrinti tam tikruose registruose esančią informaciją, patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdyje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdydamas minėtą duomenų paiešką, kaip paieškos pagrindą nurodė „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, 10-G-944“. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, taip pat į pareiškėjo ir atsakovo atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai atliko duomenų patikrą POLIS II naršyklėje esančiuose registruose tokia apimtimi, kuria patikrą atliko. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei Taisyklių 12.1 ir 12.5 punktų nuostatas.

15. Pareiškėjas, POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdydamas duomenų paiešką, kaip paieškos pagrindą nurodė – „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, 10-G-944“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nurodė netinkamą gauto pareiškimo numerį. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo, tačiau nurodė, kad tai įvyko dėl techninės klaidos. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas yra policijos pareigūnas, užima vadovaujančias pareigas, dirba teisinį darbą, todėl jam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Įrašant paieškos pagrindą, pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, privalėjo sutikrinti pareiškimo numerį. Pareiškėjas, kaip didelę patirtį tarnyboje turintis pareigūnas, turėjo suprasti, kokia apimtimi turėjo būti tikrinami asmens duomenys, susiję su jam duotu pavedimu. Tai, kad jo veiksmai galbūt buvo susiję su paprastai tokioje situacijoje atliekamais veiksmais, atsidarant visus POLIS II naršyklėje esančius registrus, nereiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti tikrinami visų registrų duomenys. Pareiškėjas, pagal savo pareigas, teismo vertinimu, turėjo išsamiai įvertinti duomenų reikalingumą ir patikrinti juos tik tokia apimtimi, kokia buvo neišvengiamai būtina konkrečiam pavedimui atlikti. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas elgėsi nepakankami rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjas, nurodydamas netinkamą pareiškimo numerį, pažeidė Taisyklių 11.4 punkto nuostatas.

16. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą, teismas atkreipė dėmesį, jog jis Pranešimu buvo informuotas, kad Vilniaus AVPK pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, jog galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pranešime buvo nurodyta informacija, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.25.10 val. iki 15.27.46 val. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose galbūt neteisėtai vykdė fizinio asmens – V. C. – asmens ir kitų su juo susijusių duomenų, paiešką, nurodant netinkamą paieškos pagrindą. Pareiškėjas Širvintų r. PK viršininkui pateikė Paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisės aktų, reglamentuojančių registrų ir informacinių sistemų naudojimo tarnybinėms funkcijoms atlikti, nepažeidė ir paieškos pagrindą nurodė tinkamai. Teismas, įvertinęs Pranešimo ir pareiškėjo Paaiškinimų turinį, darė išvadą, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą bei jo padarytus galbūt neteisėtus veiksmus buvo informuotas tinkamai. Iš Pranešimo turinio yra pakankamai aišku, kokius galbūt neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko. Tai, kad pareiškėjas suprato, dėl kokių galbūt neteisėtų veiksmų yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, patvirtino ir jo Paaiškinimų teiginiai, kad jis teisės aktų, reglamentuojančių registrų ir informacinių sistemų naudojimo tarnybinėms funkcijoms atlikti, nepažeidė.

17. Pasisakydamas dėl galbūt praleisto termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, teismas nurodė, jog Vilniaus AVPK Dokumentų valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. B. susipažinimo su įsakymu duomenų pateikimo“ Nr. 10-PR2-17849 nurodoma, kad, peržiūrėjus Policijos dokumentų valdymo sistemos audito žurnale pateiktus paieškos duomenis, 2020 m. balandžio 1 d. teisės akto Nr. 10-TE-487 dokumento turinį pareiškėjas pirmą kartą perskaitė 2020 m. balandžio 1 d. 16.11 val., antrą kartą – 2020 m. balandžio 1 d. 17.43 val., trečią kartą – 2020 m. balandžio 18 d. 04.45 val., o mygtuką „Susipažinau“ paspaudė 2020 m. balandžio 18 d. 4.45 val. Tačiau, teismo vertinimu, iš šių duomenų nėra aišku, ar pareiškėjas patį dokumentą (Įsakymą) atsidarė ir perskaitė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas ranka ant Įsakymo pasirašė, kad su Įsakymu susipažino 2020 m. balandžio 7 d. Taigi, terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo 2020 m. balandžio 7 d. Nors pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. gegužės 12 d., tačiau buvo nustatyta, kad, įvykus techninei klaidai, dėl kurios pareiškėjui nepavyko išsiųsti teismui dokumentų 2020 m. gegužės 7 d., teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė pareiškėjo skundą.

III. 18. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas vertino jo atliktą duomenų paiešką informacinėse sistemose tik E. G. pareiškimo dėl V. C. ir M. Š. veiksmų, kurio registracijos Nr. 10-AP-944, aspektu, tačiau šis pareiškimas pagal įvykio datą ir iš esmės pagal turinį sutapo su 2020 m. sausio 27 d. pranešimu ROIK 0120000048302. Taip pat teismo nebuvo vertinta Širvintų r. PK vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 10-V-1672 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.1 punkte numatytos funkcijos. Du sutapę paieškos pagrindai pateisina dokumentų patikrą POLIS II naršyklėje esančiuose registruose tokia apimtimi, kuria jie buvo atlikti. Be to, teismas kito Šiaulių r. PK darbuotojo (administratoriaus) klaidą įvertino kaip pareiškėjo nerūpestingumą.

20. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevertino ir to, kad iki atliekamo tarybinio patikrinimo pabaigos jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pranešime dėl tarnybinio nusižengimo privaloma išsamiai nurodyti kaltinimų turinį ir apimtį, t. y. aprašyti ne tik veiką, bet ir kokio teisės akto reikalavimai šia veika buvo pažeisti. Be to, konkrečių teisės aktų nuostatos buvo nurodytos tik Išvadoje, kuri buvo patvirtinta ir užregistruota ta pačią dieną kaip Įsakymas. Taigi buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą. Negana to, buvo pažeisti tarnybinio tyrimo atlikimo ir nuobaudos skyrimo terminai ir procedūros.

21. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui buvo pavesta tik persiųsti medžiagą pagal kompetenciją. Tikrintų V. C. duomenų pareigūnas tarnybos tikslais nenaudojo, todėl yra pagrindas teigti, kad jų (duomenų) tikrinti nebuvo jokio teisėto pagrindo. Taigi pareiškėjas V. C. duomenis POLIS II naršyklėje esančiuose registruose tikrino neturėdamas aiškiai apibrėžtų bei teisėtų tikslų. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog pareiškėjas, vykdydamas duomenų tikrinimą tokia apimtimi pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, o Pareigybės aprašymo bendro pobūdžio pareiga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kitų pareigūnų darbą negali būti laikoma tinkamu pagrindu tikrinti asmens duomenis policijos registruose.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu iš pareiškėjo nebuvo gauta jokių prašymų susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Be to, DVS taip pat neregistruoti jokie prašymai susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Šių teiginių pareiškėjas nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-487 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui A. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

30. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas bei jam priskirtas funkcijas ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

31. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

32. Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo tarnybinio nusižengimo aplinkybių konstatavimo, pagrįsto Išvada, kurioje nustatyta, kad 2020 m. sausio 30 d. Širvintų r. PK viršininkas S. U. pavedė vyriausiajam tyrėjui A. B. pareiškimą reg. Nr. 10-AP-944 persiųsti pagal kompetenciją. A. B. 2020 m. vasario 3 d. 15.38 val. į DVS įkėlė raštą dėl informacijos įvertinimo ir sprendimo priėmimo, adresuotą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Nors Širvintų r. PK nebuvo nagrinėjama pareiškime (reg. Nr. 10-AP-944) ir pranešime ROIK 01200000048302 nurodyta informacija, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas, tačiau Širvintų r. PK vyriausiasis tyrėjas A. B. 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.24 val. iki 15.27 val. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdė fizinio asmens – V. C. asmens ir kitų duomenų paiešką. A. B. buvo pavesta tik persiųsti šią medžiagą pagal kompetenciją. Tikrintų C. C. duomenų pareigūnas tarnybos tikslais nenaudojo, kas tik patvirtina, jo jų (duomenų) tikrinti nebuvo jokio pagrindo. A. B. C. C. duomenis POLIS II naršyklėje esančiuose registruose tikrino neturėdamas aiškiai apibrėžtų bei teisėtų tikslų, tokiu būdu pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus bei Taisyklių 12.1 ir 12.5 punktus.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Dėl to teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu vertinimu bei tarnybinio nusižengimo kvalifikavimu, iš naujo teismo nustatytų faktinių aplinkybių nekartoja. Apeliantas savo apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Pareiškėjo manymu, Pareigybės aprašymo 6.1 punktas suteikia teisę jam tikrinti duomenis POLIS II naršyklėje esančiuose registruose tokia apimtimi, kuria jie buvo atlikti. Pažymėtina, jog pagal Pareigybės aprašymo 6.1 punktą valstybės tarnautojas (šiuo atveju vyriausiasis tyrėjas) planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pareigūnų, dirbančių prižiūrimoje teritorijoje veiklą, atsako už pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymą. Tačiau policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų naudotojų teises ir pareigas reglamentuojančios Taisyklės nustato, jog naudotojas, tvarkydamas duomenis, tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan.) (Taisyklių 11.4 p.). Remiantis į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. B. 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.25 val. iki 15.27 val. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose vykdė fizinio asmens V. C. asmens ir kitų duomenų paiešką, kaip pagrindą nurodydamas – „Duomenų patikslinimas, sutikinimas, 10-G-944“. Atsakovas, patikrinęs 2019 ir 2020 m. šiuo numeriu registruotus dokumentus, nenustatė, kad jis kaip nors būtų susijęs su V. C.. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, tikrindamas duomenis registruose, nurodė netinkamą pagrindą.

36. Pareiškėjas teigia, kad netinkamas pareiškimo numeris buvo nurodytas ne dėl jo kaltės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nors ir laikant, kad Širvintų r. PK viršininko 2020 m. sausio 30 d. pavedimas pareiškimą (reg. Nr. 10-AP-944) persiųsti pagal kompetenciją yra nekonkretus, ir pareiškėjui tam tikra apimtimi reikėjo patikrinti duomenis registruose, kad galėtų nustatyti, kokiai institucijai šį pareiškimą reikia persiųsti, tai nedavė pagrindo pareiškėjui tikrinti visuose galimuose registruose esančius duomenis apie V. C., t. y. atlikti duomenų patikrą POLIS II naršyklėje esančiuose registruose tokia apimtimi, kuria jis atliko patikrą. Taigi Išvadoje pagrįstai nurodyta, jog A. B. veiksmai, kuomet jis, neturėdamas pavedimo tirti pareiškime Nr. 10-AP-944 bei pranešime ROIK 0120000048302 nurodytą informaciją, 2020 m. vasario 3 d. nuo 15.25 val. iki 15.27 val. POLIS II naršyklėje esančiuose registruose, vykdė fizinio asmens – V. C. asmens ir kitų duomenų paiešką, vertinami kaip pertekliniai.

37. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, jog E. G. pareiškimas, kurio reg. Nr. 10-AP-944, pagal įvykio datą ir iš esmės pagal turinį sutapo su 2020 m. sausio 27 d. pranešimu ROIK 0120000048302, todėl jis, vadovaujantis Pareigybės aprašymo 6.1 punktu, turėjo pagrindą tikrinti duomenis registruose. Tačiau, kaip jau nustatyta pirmosios instancijos teismo, pareiginės funkcijos neleidžia pareiškėjui tikrinti asmens duomenų registruose neribota apimtimi neturint tam pagrindo, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų. A. B. apeliacinio skundo teiginiai, kad asmens duomenys nagrinėjamu atveju galėjo būti tikrinami gavus 2020 m. sausio 27 d. pranešimą ROIK 0120000048302, laikytini nepagrįstais.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog iki atliekamo tarybinio patikrinimo pabaigos jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1041‑261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2374‑442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1639-575/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes (dėl galimybės susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga nesuteikimo), kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.

39. Už tarnybinius nusižengimus statutiniams valstybės tarnautojams skiriamos Statute nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą (pastabą), kuri yra adekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams, pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiai nurodė, dėl kokių priežasčių yra konstatuojama, jog atsakovas tinkamai parinko tarnybinę nuobaudą.

41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamą Įsakymą, taip pat Išvadą, kuri laikytina sudėtine ginčijamo administracinio akto dalimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė