2021-09-15 Nr. AB-18812-3-61-3-00255-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-431-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00255-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos per 5 dienas išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. sausio 18 d. prašymą Nr. 27PS-20 ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. gegužės 13 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kad jis atsisako skundo ir prašo bylą nutraukti, kadangi atsakovas įvykdė jo prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė bylą nutraukti, taip pat paaiškino, kad žino bylos nutraukimo pasekmes. Pareiškėjas prašė priteisti 100,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė dėl skundo teismui surašymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. K. 2021 m. gegužės 13 d. skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-2008-1066/2021, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsisako skundo dėl to, jog atsakovas po pareiškėjo skundo pateikimo teismui 2021 m. sausio 27 d. raštu atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 18 d. prašymą, t. y. įvykdė pareiškėjo reikalavimą ir byloje neliko ginčo dalyko.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, teismas priėmė atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ nuostatas pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Teismas pažymėjo, kad atsakovui 2021 m. sausio 27 d. raštu pateikus atsakymą į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. prašymą, atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, pareikštą šioje byloje, tačiau, kaip nustatyta, po pareiškėjo skundo pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 26 d.), todėl konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas nurodė, kad pareiškėjui didžiausia priteistina suma už skundo parengimą būtų apskaičiuojama kaip lygi 2020 metų III ketvirčio vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (1 454,80 Eur).

Teismo vertinimu, į bylą pateikta 2021 m. sausio 26 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokato Telesforo Urbaičio ir pareiškėjo, advokato Telesforo Urbaičio išrašyta 2021 m. sausio 26 d. sąskaita ir 2021 m. gegužės 12 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 1093245) patvirtino, kad už skundo šioje byloje surašymą pareiškėjas sumokėjo advokatui 100 Eur sumą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti už skundo surašymą suma akivaizdžiai neviršija maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos, pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkino, t. y. priteisė jam iš atsakovo 100 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – šio prašymo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir aplinkybių, kuriomis atsakovas pagrindė, jog neprivalėjo pareiškėjui jo prašomos informacijos pateikti per 5 darbo dienas. Į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. prašymą buvo atsakyta 2021 m. sausio 27 d. raštu (per 12 darbo dienų), kas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino sprendimui priimti.

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktu ir pažymi, kad pareiškėjo pretendentų vertinimo komisijos pokalbio pabaigoje pareiškėjo buvo paklausta, ar jis prisijungs, kai bus atliekamas balų skaičiavimas ir rezultatų paskelbimas, pareiškėjas pageidavo informaciją apie savo surinktą balą gauti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (VATIS). Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti, t. y. nuotoliniu būdu išklausyti komisijos skelbiamus rezultatus, tačiau pareiškėjas atsisakė prisijungti. Pažymi, kad „gyvai“ vykstant konkursui, Aprašas neįtvirtina galimybės gauti pretendentams, nedalyvavusiems rezultatų paskelbime, konkurso protokolo išrašo, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo techninės galimybės pareiškėjui stebėti balų skaičiavimą ir paskelbimą, bet pareiškėjas pats to atsisakė, laikytina, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas, todėl ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti tenkinamas.

Pareiškėjas J. K. atsiliepime į Valstybės tarnybos departamento atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti su atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir skirti atsakovui baudą.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas atsakovui turėjo būti ir buvo nagrinėjamas vadovaujantis Aprašu, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto 20 darbo dienų termino taikymo atmestini, nes šiuo atveju taikytinas Aprašo 48 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas. Teigia, kad pagal atsakovo iš esmės tapatų atskirąjį skundą, identišku atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-251- 520/2021 jau yra įvertinęs Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatas ir konstatavęs, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, gavus pretendento prašymą dėl protokolo pateikimo, šios informacijos pateikimo klausimas turi būti išspręstas (pretendentui atsakyta) per 5 darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų. O Valstybės tarnybos departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą konkurso etapą. Kitoks šių nuostatų aiškinimas, atsižvelgiant į ABTĮ nustatytus skundo administraciniam teismui padavimo terminus, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai apsunkintų pretendento teisės į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą greitą ir efektyvų įgyvendinimą. Teigia, kad nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus, atsakovas bando suklaidinti teismą, kadangi pareiškėjas neatsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo iš esmės tais pačiais motyvais argumentuotas atskirasis skundas jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo yra priimta nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis. Todėl, atsakovui teikiant dar vieną tokį patį (tais pačiais motyvais grindžiamą) atskirąjį skundą, atsakovo veiksmai, pareiškjo vertinimu, laikytini akivaizdžiai nesąžiningais ir piktnaudžiavimu administraciniu procesu objektyviai nesąžiningai veikiant ir pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą dar vieną atskirąjį skundą (procesinį dokumentą), kas sudaro pagrindą atsakovui (jo atstovams) skirti baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo J. K. prašymas priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, t. y. į 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas buvo nepagrįstas, todėl jam jokios bylinėjimosi išlaidos bylą nutraukus negalėjo būti priteistos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Valstybės tarnybos departamentui pateikė 2021 m. sausio 18 d. prašymą, prašydamas pateikti konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 14 d. ir sausio 15 d. posėdžių protokolus ir šių posėdžių visus skaitmeninius garso ir vaizdo įrašus elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu. Valstybės tarnybos departamento 2021 m. sausio 27 d. rašto turinys patvirtina, kad būtent šiuo raštu pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. prašymą. Bylos duomenimis atsakovas 2021 m. sausio 27 d. raštą parengė ir išsiuntė pareiškėjui po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo priimtas pareiškėjo skundas.

Vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas, t. y. atsakovas privalėjo pareiškėjui atsakyti ne per 5 darbo dienas, o per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktu patvirtino Aprašą, o 3.2 punktu įgaliojo Valstybės tarnybos departamentą atlikti Vyriausybės įgaliotai įstaigai Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.

Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (Aprašo 1.1. p.). Aprašo 41 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu. Aprašo 47 punktas, be kita ko, nustato, jog pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kaip pretendentas, 2021 m. sausio 18 d. prašymu prašė atsakovo pateikti konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. sausio 14 ir 15 d. posėdžių protokolus ir šių posėdžių garso ir vaizdo įrašus. Byloje ginčo nėra, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, gavus pretendento prašymą dėl protokolo pateikimo, šios informacijos pateikimo klausimas turi būti išspręstas (pretendentui atsakyta) per 5 darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės tarnybos departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo, teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą konkurso etapą. Kitoks šių nuostatų aiškinimas, atsižvelgiant į ABTĮ nustatytus skundo administraciniam teismui padavimo terminus, nepagrįstai apsunkintų pretendento teisės į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą greitą ir efektyvų įgyvendinimą.

Nustačius (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), kad Valstybės tarnybos departamentas pareiškėjui atsakė 2021 m. sausio 27 d. raštu, t. y. praleidęs Aprašo 48 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas buvo geruoju patenkintas jau po skundo padavimo dienos ir pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; kt.).

Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 3 637 Eur (1 454,80 Eur (2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)) x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (100 Eur) už skundo parengimą neviršija didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo nedidelę apimtį (skundas – trys lapai) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (šiuo aspektu žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-415/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-520/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-237-556/2020; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-733-602/2019; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą išdėstė prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, todėl jo prašymas netenkintinas (ABTĮ 84 str. 1 d. 6 p.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė