c36ea4a4-e3b9-4df4-8eb9-76f517ff2034 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-570/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00148-2012-9               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Viktoro Kažio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjui advokatui Juozapui Puškoriui,nuteistajam G.

N.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:             - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu trylikai metų;             - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;             - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;             - pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

             Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.              Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, iš G. N., solidariai su E. K., konfiskuota 200 Lt kaip nusikalstamos veikos rezultatas.              Iš G. N., solidariai su E. K., priteista 6000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V.

T. naudai.              Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. N. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 10 d., laikotarpiu nuo 19.15 val. iki 20.23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Biržai, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe E. K., siekdami pagrobti G. K. turtÄ Å¡Ä¯ užpuolė, o bÅ«tent: G. N. sudavus rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , tuo jam padarius kraujosruvas minkÅ¡tuose audiniuose kaktos, abiejų smilkinių, deÅ¡inio momens srityje, E. K. peiliu penkis kartus dÅ«rė G.

K. į kairę kÅ«no pusę, tuo padarė keturias durtines-pjautines žaizdas pilvo sienos kairėje, kairiame petyje ir krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, dėl ko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo su pilvaplėvės, klubinės žarnos, plonųjų žarnų pasaito pažeidimu bei iÅ¡sivysčiusio iÅ¡orinio ir vidinio nukraujavimo G. K. įvykio vietoje mirė, apieÅ¡kojo nukentėjusįjį ir pagrobė jo pinigus - 200 Lt, nenustatytos vertės rankinę, piniginę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSiemens“ IMEI Nr. 35197500408946 su UAB „Bitė Lietuva“ tinklo SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), G.

K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)1097, Å¡iais bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtÄ bei peilį, apiplėšė G. K., plėšimo metu pagrobė jo asmens dokumentÄ ir neteisėtai įgijo jo elektroninę mokėjimo priemonę, kuriuos laikė nenustatytu laikotarpiu ir nenustatytoje vietoje, bei bendrais veiksmais plėšimo metu, tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė G.

K..Nuteistasis G. N. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendį priėmęs teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė BaudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , ir nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė civilinius ieÅ¡kinius turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Pasak apelianto, jis galėjo bÅ«ti pripažintas kaltu tik dėl įvykdyto nusikaltimo slėpimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų prisidėjęs prie G.

K. nužudymo ir jo apiplėšimo. Nuteistasis savo parodymuose tvirtino pats G. K. nužudymo nematęs, tačiau iÅ¡ E. K. jam tapo žinoma, kad pastarasis sudavė smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam. Apeliantas neigia padėjęs E. K. paslėpti žuvusiojo lavonÄ ir pasisavinęs jo turtÄ . Å iuos veiksmus taip pat atliko vienas E. K., kurio kaltę pasisavinus G. K. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei asmens tapatybės kortelę patvirtina liudytojo R. J. parodymai bei E. K. asmens kratos protokole užfiksuoti duomenys.

G. N. skunde nesutinka su apygardos teismo nustatytu G. K. nužudymo laiku. Å iÄ aplinkybę prokurorė nustatė remdamasi telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis, kurias interpretavo netinkamai. Be to, nuteistojo nuomone, remiantis vien tik Å¡iuo įrodymų Å¡altiniu nustatyti tikslų nužudymo laikÄ yra objektyviai neįmanoma. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad nukentėjusysis mirė nuo durtinių žaizdų, padarytų ne mažiau kaip penkiais smÅ«giais, pilve. Tokiu bÅ«du sužalojęs G.

K. prisipažino E. K., todėl jis ir turi atsakyti už tyčinį nužudymÄ . Tuo tarpu, kaip konstatuota toje pačioje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, visi kiti sužalojimai minkÅ¡tuosiuose audiniuose padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Ir tik po pakartotinių apygardos teismo klausimų ekspertui R. Ž. Å¡is nekategoriÅ¡kai nurodė, kad minėti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir 2012 m. kovo 10 d. Todėl, apelianto nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvykio metu, kuomet E. K. sudavė G.

K. smÅ«gius peiliu, prieÅ¡ pastarÄ jį smurtavo ir G. N.. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo atliktu nuteistojo E. K. parodymų vertinimu. Tvirtina, kad Å¡io parodymai apie tai, kad jis buvo gÄ sdinamas apelianto ar jo nurodymu veikusių kitų asmenų, paneigiami objektyviais bylos duomenimis – telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis. Nėra jokio pagrindo remtis ir nuteistojo E. K. parodymais apie tai, kad bÅ«tent G. N. buvo G. K. nužudymo ir apiplėšimo iniciatorius, kadangi E. K. jį apkalba siekdamas pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pasak apelianto, netinkamai buvo įvertinti ir liudytojos I.

B. parodymai, kuriuose ši tvirtino 2012 m. kovo 10 d. mačiusi nukentėjusįjį G. K. ir jokių sužalojimų jo veide ar kitose atvirose kūno vietose nepastebėjusi. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad susitikimo su liudytoja I. B. metu nužudytasis buvo su kepure su snapeliu, todėl sužalojimų veide ji galėjo ir nepastebėti. Aplinkybė, jog iki susitikimo su nuteistaisiais G. K. nebuvo sužalotas, patikimai nenustatyta ir liudytojos A. N. parodymais, kadangi ji nukentėjusiojo iš arti nematė ir sužalojimų galėjo nepastebėti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti ne visai tikslius parodymus, kadangi tuo metu jo sveikatos bÅ«klė buvo ženkliai pablogėjusi. Be to, jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai naudojo intensyvų psichologinį smurtÄ versdami prisipažinti padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Anot G. N., pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, o bÅ«tent to, kad jis nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir lėšų pragyvenimui.

Nuteistojo nuomone, nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, yra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ bei apklausti liudytojÄ M. B., kuriam nuteistasis E. K. prisipažino, jog specialiai apkalba apeliantÄ . Be to, bÅ«tina peržiÅ«rėti nuteistojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiagÄ , kurioje užfiksuota, kad tyrėja I. S. uždavinėjo atsakymÄ menančius klausimus. Nuteistasis G. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti: jam inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 237 straipsnio 1 dalį ir 238 straipsnio 1 dalį; suÅ¡velninti paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. N. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis G. N. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų kaip visumos vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino Å¡aliÅ¡kai, ignoruodamas nuteistÄ jį teisinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymai buvo iÅ¡tirti ir įvertinti iÅ¡samiai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apraÅ¡ytos visos teismo nustatytos įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai.

BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi.

Tokių pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nuteistojo G. N. parodymus apygardos teismas vertino kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai atmetė jo versijÄ , keliamÄ ir apeliaciniame skunde, pagal kuriÄ nukentėjusįjį G. K. nužudė ir jo lavonÄ slėpė vienas E. K.. IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusysis G.

K. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo sužalojimo su vidaus organų pažeidimu. ApžiÅ«rint G. K. lavonÄ nustatyti Å¡ie sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda pilvo sienos kairėje pusėje su pilvaplėvės, klubinės žarnos bei plonųjų žarnų pasaito pažeidimais; durtinė – pjautinė žaizda kairiame petyje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje; kraujosruvos minkÅ¡tuose audiniuose kaktos, abiejų smilkinių, deÅ¡inio momens srityse (t. 1, b.l 156-158).

Taigi, remiantis teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis, nukentėjusiojo G. K. mirtį lėmė durtiniai – pjautiniai sužalojimai pilve. Nuteistųjų E. K. ir G. N. byloje duotais parodymais nustatyta, kad G. K. buvo nužudytas E. K. namuose, esančiuose Vėjo g. 19-7, Biržai. Pirmiau aptartoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota ir tai, kad be mirtį lėmusių sužalojimų, apžiÅ«rint G. K. lavonÄ rasti sužalojimai kaktos, abiejų smilkinių, deÅ¡inio momens srityse.

PrieÅ¡ingai nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje esančių duomenų pakanka patikimai iÅ¡vadai, kad ir Å¡ie sužalojimai buvo padaryti nužudymo metu. Visų pirma, Å¡iame kontekste svarbÅ«s yra liudytojos I. B. parodymai. Å i liudytoja pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2012 m. kovo 10 d., apie 10 val., pas jÄ atvyko G. K., su kuriuo ji pasiÅ¡nekėjo ir vėliau jis, palikęs dviratį, nuėjo į parduotuvę „Norfa“. Nuo to laiko liudytoja G. K. daugiau nematė, dviračio pasiimti jis neatėjo.

I. B. kategoriÅ¡kai patvirtino, kad sužalojimų nei G. K. veide, nei kitose kÅ«no vietose nematė (t. 1, b.l. 39-40). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojos I. B. parodymais, kadangi jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir sutampa su kitais objektyviais duomenimis – teismo medicinos eksperto R. Ž. paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje, pagal kuriuos tiek durtiniai, tiek muÅ¡tiniai sužalojimai G. K. galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu (t. 6, b.l. 62-63). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nuteistasis E. K., tiek apeliantas nei vienos apklausos ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme metu neparodė, kad 2012 m. kovo 10 d., apie 10 val., jiems susitikus su G.

K., šis jau būtų buvęs sužalotas. Taip pat jie nenurodė, kad G. K. iki jo sužalojimo E. K. namuose būtų kur nors išėjęs ar susitikęs su kitais asmenimis. Vadinasi, visi sužalojimai nužudytajam buvo padaryti vienu metu. Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad G. K. visus teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus – tiek muštinius, tiek durtinius – pjautinius, patyrė 2012 m. kovo 10 d., E. K. namuose. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta ir tai, kad G.

K. mirtį lėmę sužalojimai buvo padaryti 2012 m. kovo 10 d., tarp 19.15 val. ir 20.23 val. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, Å¡i aplinkybė nustatyta ne vien tik telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse užfiksuotais duomenimis, o byloje surinktų įrodymų visetu – iÅ¡ dalies pačių nuteistųjų parodymais, liudytojų I. B., R. J., S. M. parodymais. Tuo tarpu įvertinęs informacijÄ , gautÄ iÅ¡ telekomunikacijų bendrovės apie skambučius į ir iÅ¡ G. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono, apygardos teismas Å¡iÄ bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę – nužudymo laikÄ , turėjo galimybę detalizuoti nurodant ir konkretų laikotarpį.

Nuteistasis G. N. apeliaciniame skunde neneigia nužudymo dienÄ girtavęs su G. K. ir E. K. pastarojo namuose, tačiau tvirtina, kad paties nukentėjusiojo nužudymo nematęs, kadangi tuo metu kalbėjęs mobiliojo ryÅ¡io telefonu lauke. Taip pat teigia jokiais veiksmais neprisidėjęs prie lavono slėpimo. Toks apelianto aiÅ¡kinimas taip pat paneigiamas objektyviais bylos duomenimis. Nuteistajam G. N. neigiant savo kaltę dėl G. K. nužudymo ir nesant jokių tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų, Å¡iuo atveju svarbÅ«s yra nuteistojo E. K. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje detaliai iÅ¡analizavo ir tinkamai įvertino.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad šio nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, taip pat akivaizdu, kad jis siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Todėl jo parodymai tinkamu įrodymu pripažintini tik toje dalyje, kurioje jie patvirtinami kitais bylos duomenimis. Antai, vienoje iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų jis paaiškino, kad vartojant alkoholinius gėrimus jo namuose, G. N. pasiūlė apiplėšti rankinėje nemažai pinigų turėjusį G.

K.. Po kurio laiko G. N. pastÅ«mė E. K. ir Å¡is užgriuvo ant G. K.. Tuo metu G. N. kojomis trypė G. K. galvÄ , o E. K. bandė nuimti nuo peties rankinę. Netrukus E. K. rankoje atsirado peilis, kuriuo jis kelis kartus dÅ«rė G. K. į pilvÄ . Tokiu bÅ«du atėmę galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, nuteistieji pagrobė jo rankinę, kurioje buvo grynųjų pinigų ir banko mokėjimo kortelės. Kitos dienos ryte G. K. mirus, abu jie – E. K. ir G. N. paslėpė nužudytojo kÅ«nÄ E. K. namų rÅ«syje, o po mėnesio iÅ¡nešė įvyniotÄ lavonÄ ir E. K. motinos draugo vairuojamu automobiliu iÅ¡gabeno į R.

J. sodybÄ , kur Å«kiniame pastate jį paslėpė (t. 3, b.l. 148-153). Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. K. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė tvirtinti G. K. peiliu nežalojęs, tačiau ir Å¡ios apklausos metu jis nurodė, kad pirmasis apiplėšti G. K. pasiÅ«lė G. N.. Tuomet Å¡is pastÅ«mė E. K. ant G. K., kuris bandė atimti iÅ¡ jo rankinę. G. N. tuo metu trypė ir spardė nukentėjusiojo galvÄ . G. K. nustojus prieÅ¡intis, G. N. paėmė jo rankinę ir ten buvusius grynuosius pinigus, asmens tapatybės kortelę, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei banko mokėjimo korteles (t. 6, b.l. 35-38).

Taigi, kaip jau minėta, nuteistasis E. K. nors ir keitė parodymus dėl savo vaidmens nužudant G. K., tačiau iÅ¡ esmės visų apklausų metu teigė, jog tuo metu, kai jis (E. K.) pargriovęs G. K. bandė atimti jo rankinę, G. N. spardė ir trypė nukentėjusiojo galvÄ . Tokie nuteistojo E. K. parodymai sutampa su pirmiau aptartoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis apie G. K. lavone rastus muÅ¡tinius sužalojimus galvos srityje bei su pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis, kurių visetas patvirtina, kad ir Å¡ie sužalojimai buvo padaryti nužudymo metu.

TÄ aplinkybę, jog prieÅ¡ nužudytÄ jį G. K. smurtavo abu nuteistieji, patvirtina ir netiesioginių liudytojų S. M., R, J.parodymai. Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų teisingumÄ , pagal kuriuos, vienÄ vakarÄ , tikslaus laiko liudytojas neatsimena, jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ skambino ir G. N., ir E. K.. Abu jie sakė, kad nužudė žmogų ir dabar jiems reikia atsikratyti lavonu (t. 2, b.l. 38-39; t. 6, b.l. 41-42). Liudytojas R. J. savo parodymuose patvirtino, kad 2012 metų kovo mėnesį, vakare, pas jį buvo atėję G.

N. ir E. K., pastarasis papasakojo, kad peiliu sužalojo kažkokį žmogų ir pagrobė jo daiktus (t. 3, b.l. 29-31).Pirmiau aptarti nuteistojo E. K. parodymai apie tai, kad G. K. lavonÄ slėpė abu nuteistieji, sutampa su liudytojų J. D., J. C., R. J., R. D. parodymais. Liudytoja R. J. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus E. K. paprašė padėti iÅ¡ buto iÅ¡vežti Å¡iukÅ¡les. Kadangi liudytoja su R. D. tuo metu planavo vykti į Daudžgirių miestelį, nutarė E. K. praÅ¡ymÄ patenkinti. Jie automobiliu nuvažiavo prie E. K. namų, iÅ¡ kur jis su G.

N. iÅ¡nešė kažkokius maiÅ¡us ir juos nuvežę paliko R. J. sodyboje (t. 6, b.l. 43-47). Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas R. D. (t. 6, b.l. 47-48). Liudytojos J. D. ir J. C. patvirtino mačiusios, kaip G. N. ir E. K. iÅ¡ pastarojo namų iÅ¡nešė sunkų, suvyniotÄ neÅ¡ulį, kurį pakrovė į automobilį ir iÅ¡vežė (t. 6, b.l. 43-45). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats G. N. neneigia pirmiau aptartais liudytojų bei nuteistojo E. K. parodymais nustatytomis aplinkybėmis kartu su E. K. iÅ¡gabenęs G.

K. lavonÄ , tačiau tvirtina manęs, kad maiÅ¡uose buvo Å¡iukÅ¡lės. Toks jo aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ne tik pirmiau aptartiems nuteistojo E. K. parodymams, bet ir kitiems objektyviems bylos duomenimis, kuriais patikimai nustatyta, kad G. K. nužudė abu – E. K. ir G. N., todėl abu jie ir buvo suinteresuoti lavono paslėpimu.Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibÅ«dinančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia savo veiksmais įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ .

Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smÅ«gių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nustatant kiekvieno iÅ¡ smurtÄ naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį:

1) jei ne visi asmenys turėjo tyčiÄ sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , nustatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smÅ«gius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus);

2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami vienodai pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smÅ«gius. Apie kiekvieno iÅ¡ bendrininkų tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamÄ veikÄ .Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad, siekdami apiplėšti G.

K., prieÅ¡ jį smurtavo abu nuteistieji – G. N. ir E. K.. Nors mirtį lėmusius sužalojimus peiliu nukentėjusiajam padarė E. K., tačiau apeliantas, matydamas jo veiksmus ir neabejotinai jiems pritardamas, pats taip pat sudavė smÅ«gius koja į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ . Nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis G. N. mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinėmis, pagrįstai atmetė jo keltÄ versijÄ apie tai, kad G. K. nužudymo metu jis lauke kalbėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu.

TÄ aplinkybę, kad abu nuteistieji aktyviai dalyvavo smurtaujant prieÅ¡ G. K. ir grobiant iÅ¡ jo turtÄ bei pritarė vienas kito veiksmams, patvirtina ir pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis nustatytas jų elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nei vienas jų nesiėmė priemonių pasirÅ«pinti sužalotu, blogai besijaučiančiu nukentėjusiuoju. PrieÅ¡ingai, abu jie paliko sužalotÄ G. K. gulintį ant grindų, o patys netrukus alkoholiui ėmė leisti pagrobtus pinigus. Abu nuteistieji vienodai rÅ«pinosi ir nužudytojo kÅ«no paslėpimu praėjus maždaug mėnesiui po nužudymo, iÅ¡veždami ir paslėpdami jį R.

J. sodyboje. Å ios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina buvus abiejų nuteistųjų tyčiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , apiplėšti nukentėjusįjį G. K.. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis G. N. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendis priimtas tinkamai vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinus visas reikÅ¡mingas G. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, tarp jų ir apeliaciniame skunde minimas – tai, kad nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra proporcingos, pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principÄ bei nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo G. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Albinas Bielskis Teisėjai                                                                  Viktoras Kažys                                                                               Linas Žukauskas