2025-09-10 Nr. AB-14091-3-61-3-09667-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-693-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09667-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo E. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl išvados panaikinimo. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo. Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas priimtas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje 2025 m. gegužės 14 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl klaidų teismo procesiniuose dokumentuose ištaisymo (reg. Nr. DOK-23172) (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas nurodė, kad praktika, kai teismo procesiniuose dokumentuose proceso šalis įvardijama ne pagal tikruosius oficialius duomenis, o sulietuvinta forma, o tikroji pavardė pateikiama skliaustuose, turi būti laikoma ydinga, prašė teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendime ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje pareiškėjo vardą ir pavardę nurodyti taisyklingai – E. T..

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl klaidų teismo procesiniuose dokumentuose ištaisymo.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų procesinių sprendimų / nutarčių formai, turiniui ir struktūrai taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos (ABTĮ 87 str., 108 str.), taip pat Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.12) patvirtinti Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai (toliau – ir Standartai.). Teismas akcentavo, kad Standartai teismams yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų (Standartų preambulė).

Teismas, vadovaudamasis Standartų priedo 35 punktu, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-514-789/2023) pareiškėjo pavardė ir vardas nutarties įžanginėje dalyje taip pat nurodoma – E. T. (E. T.), o nutarties tekste linksniuojama pagal lietuvių kalbos taisykles.

Teismo vertinimu, teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendime ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje nėra pareiškėjo nurodytų klaidų, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl klaidų ištaisymo.

III. Pareiškėjas E. T. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Standartai nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų, jis taikė šio dokumento nuostatas, esant galimai akivaizdžiam prieštaravimui. Pareiškėjo nuomone, tai neatitinka teismo administracinio proceso principų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo esmė yra susijusi su galimu prieštaravimu tarp rekomendacinio pobūdžio dokumento ir įstatymo, byloje buvo būtina pateikti išsamų teisinį pagrindimą, įskaitant konkrečias įstatymo nuostatas, taip pat atitinkamą jurisprudenciją, kuria remiantis būtų galima pagrįsti taikymo ribas ir prioritetinę normų galią.

Pareiškėjo tvirtinimu tai, kad Standartų 35 punkte kalbama apie „kitų kalbų“ asmenvardžius, gali reikšti, kad turimi omenyje vardai ir pavardės, neatitinkantys lietuvių kalbos darybos taisyklių, kai jų gramatinė struktūra, kirčiavimas, fonetika ir (arba) morfologija yra ne lietuvių kalbinės sistemos dalis. Vis dėlto ne kiekvienas kitakalbės kilmės vardas ir pavardė automatiškai tampa tokiu, kuris teismo procesiniame dokumente turėtų būti transkribuotas pagal 35 punkto taisyklę. Esminiu kriterijumi čia turėtų būti forma, kuri yra oficialiai įtvirtinta asmens tapatybės dokumente. Standartai reikalauja, kad be lietuviškos formos būtų pateikiama ir asmenvardžio forma „iš asmens dokumento“.

Pareiškėjo įsitikinimu, nors subjektas, priėmęs Standartus, nepateikia šio dokumento 35 punkto platesnio apibūdinimo ir taikymo apimties, galima daryti prielaidą, kad jei šis punktas būtų taikomas erga omnes (ir Lietuvos Respublikos piliečiams), tai galėtų reikšti, kad teismas turėtų tarsi abejoti oficialia dokumentų forma ir papildomai paaiškinti ją. Toks veiksmas neatitiktų ne tik asmens tapatybės dokumentų išdavimo logikos, bet ir sukurtų teisiniu požiūriu nepagrįstą praktiką, kai oficialus, įregistruotas asmenvardis laikomas nepakankamu. Be to, tai galėtų sukelti painiavą viešųjų registrų, procesinių dokumentų ir identifikavimo srityse.

Pareiškėjas mano, kad kalbos politikos ir konstitucinės teisės požiūriu tokia diferenciacija yra pagrįsta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba – lietuvių, todėl viešasis administravimas, teismų procesai ir dokumentų rengimas turi remtis lietuvių kalbos normomis. Tačiau kartu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir tarptautiniai įsipareigojimai (pvz., Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis) saugo teisę į asmens tapatybę, todėl leidžia nurodyti autentišką asmenvardžio formą tais atvejais, kai tai būtina tiksliam asmens identifikavimui, ypač kai bylos šalies – fizinio asmens – duomenyse negali būti asmens kodo.

Papildomai pareiškėjas pažymi, jog Standartai, nustatantys, kad kitų kalbų vardai ir pavardės teismo sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse turi būti rašomi lietuvišku raidynu, o skliaustuose papildomai nurodoma asmenvardžio forma iš asmens dokumento, taikomas, neatsižvelgiant į tai, ar asmens dokumentuose vartojama asmenvardžio forma yra sudaryta pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo akivaizdžiai išreikštą ir įstatymu grindžiamą norą asmenvardį įrašyti taip, kaip jis nurodytas gyventojų registre, ir iškėlęs Standartų 35 punkto nuostatą virš norminio akto, padarė teisės taikymo klaidą. Pareiškėjas mano, kad ši Standartų nuostata galėtų būti taikoma pagrįstai, nenukrypstant nuo įstatymų leidėjo nustatytos asmenvardžių rašymų procedūros, tais atvejais, kai teisme nagrinėjamas klausimas susijęs su piliečiu, kurio asmenvardis jo tapatybę patvirtinančiame dokumente nurodytas kita kalba ir kai asmenvardyje yra lietuvių kalbinei sistemai nebūdingų diakritinių ženklų.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad, remiantis Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymu, pareiškėjo vardas ir pavardė 2022 m. birželio 13 d. buvo pakeisti iš ankstesnio E. T. į E. T.. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo galimybę įsitikinti, kad nagrinėjamos administracinės bylos šalimi yra E. T. (ne E. T. arba E. T., tai gali būti kiti asmenys). Pareiškėjo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, vardo ir pavardės transkribavimas teismo procesiniuose dokumentuose, kai bylos šalis įvardijama ne pagal tikruosius oficialius duomenis, o sulietuvinta forma, pateikiant tikrąjį vardą ir pavardę skliaustuose, turėtų būti laikoma ydinga, neatitinkančia teisės į teisingą procesą bei valdžios pareigos elgtis neutraliai žmogaus atžvilgiu principų.

Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-514-789/2023 pareiškėjo vardą ir pavardę įrašęs „E. T.“ ir skliaustuose „E. T.“, tačiau pastarasis teismo procesas prasidėjo pagal pareiškėjo, kurio skundo pateikimo teismui metu vardas ir pavardė buvo E. T. (pareiškėjo asmens duomenys buvo pakeisti tęsiantis teisminiam procesui). Pareiškėjo manymu, nebuvo poreikio tikslinti ankstesnių teismo procesinių dokumentų, nes po asmenvardžio keitimo procedūros procesiniuose dokumentuose buvo natūrali ir loginė tąsa, kuri, vertinant jų visumą, nesuteikdavo galimybės dviprasmybėms dėl byloje dalyvaujančios šalies (pareiškėjo) tapatybės.

Pareiškėjas pažymi, kad Standartai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nėra norminis teisės aktas lex generalis ar lex specialis forma. Tuo tarpu 2022 m. priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas yra imperatyvus norminis aktas, turintis aukštesnę teisinę galią pagal teisės normų hierarchiją ir pirmenybę prieš bet kokius rekomendacinius ar kito pobūdžio baigiamuosius aktus. Pareiškėjo nuomone, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 22 straipsnius kartu su juos įgyvendinančiu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymu, taip pat atsižvelgiant į civilinės teisės nuostatas, ypač į Civilinio kodekso 2.20 straipsnyje expressis verbis įtvirtintą fizinio asmens teisę į asmenvardį, darytina prielaida, kad valstybės institucijos privalo gerbti asmens dokumentuose nustatytą vardo ir pavardės formą, kaip oficialų ir teisiškai saugomą tapatybės raiškos būdą. Įstatymų leidėjas nustatė, kad fizinis asmuo turi teisę į savo vardą, o kiti asmenys, be kita ko valstybės institucijos, negali naudoti jo ar keisti jį be asmens sutikimo, nebent tai daroma įstatymo nustatytais atvejais. Teismo ar kitos institucijos atliekamas dokumente nustatytos formos asmenvardžio transliteravimas ar bet koks transformavimas, kai tai daroma, nesant asmens valios ir (arba) įstatyminio pagrindo, laikytinas tiek civilinės teisės normų, ginančių asmenvardžio teisę, pažeidimu, tiek konstitucinės tapatybės apsaugos principų paneigimu. Todėl tokie veiksmai ne tik galimai pažeidžia įstatymo saugomą asmens teisę į jo asmenvardį, bet ir galimai prieštarauja sisteminiam teisės aiškinimui, kurį lemia Konstitucijos, įstatymų ir tarptautinių žmogaus teisių normų dermė. Tai sudaro pagrindą teigti, kad fizinio asmens vardo ir pavardės keitimas be teisinio pagrindo ar to asmens ar jo įgalioto atstovo sutikimo yra teisiškai negalimas, nes tai nesuderinama su teisės viršenybės, žmogaus orumo ir tapatybės apsaugos principais, saugomais įstatymo.

Papildomai pareiškėjas pažymi, kad 2009 m. gruodžio 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Güzel Erdagoz prieš Turkiją (Nr. 37483/02) konstatavo Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio pažeidimą, susijusį su pareiškėjos teise į asmenvardį, kaip privataus gyvenimo dalį ir asmeninės tapatybės išraišką. Ši byla įtvirtina esminę doktriną, kad asmenvardis yra asmens individualumo ir tapatybės elementas, kuriam taikoma teisinė apsauga tiek pagal EŽTK 8 straipsnį, tiek pagal Europos Sąjungos teisės normas (be kita ko, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnį).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai, pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina teikti pirmumą bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl klaidų teismo procesiniuose dokumentuose ištaisymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 96 straipsnio 2 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad ABTĮ 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas iki kol sprendimas neįvykdytas ir tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio bei realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Šio instituto pagalba negali būti atliekami įvairūs rezoliucinės sprendimo dalies papildymai ar pakeitimai, kurie keičia sprendimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Regionų administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl klaidų ištaisymo, nustatęs, kad teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendime ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje nėra pareiškėjo nurodytų klaidų.

Pareiškėjas atskirame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neišsamiai ir nepakankamai motyvavo procesinį patvarkymą, nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų teisiškai reikšmingų argumentų, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, dėl to skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtintas klaidų taisymo institutas nėra savaime savitikslis, jis skirtas tam, kad būtų taisomos teismo sprendimų neesminės klaidos, kurios gali trukdyti suprasti atskirus teismo sprendimo teiginius ar ateityje įvykdyti sprendimą. ABTĮ 96 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija ištaisyti aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, t. y. teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytas rašymo apsirikimas (tame tarpe ir gramatinė klaida) yra tokio masto ir pobūdžio, kad būtų būtina taikyti teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutą. Paprastai toks institutas taikomas teismo sprendime netinkamai nurodžius datas, proceso šalių pavardes ar pavadinimus, dokumentų numerius ir panašius duomenis, kurių neištaisius kiltų abejonės teismo nagrinėtomis ar nustatytomis aplinkybėmis administracinėje byloje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendime ir 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje nurodyti taisyklingai pareiškėjo vardą ir pavardę – E. T..

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, o 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi priimtas pareiškėjo apeliacinis skundas. Šių procesinių dokumentų įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse yra nurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė – E. T., skliausteliuose nurodant – E. T.. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ir atmestas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2054-463/2025, paliekant Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Standartų preambulėje nurodyta, kad jie yra skirti baigiamiesiems teismo aktams (toliau tekste jie vadinami teismo sprendimais), nepriklausomai nuo bylos pobūdžio; jie yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų; kitiems teismų procesiniams sprendimams jie taikytini tiek, kiek tinkama. Standartuose nustatytos rekomendacijos, susijusios su teismų sprendimų forma, turiniu ir struktūra, detaliau atskleidžiamos šių Standartų priede.

Standartų priedo 35 punkte nurodoma, kad teismo sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse kitų kalbų vardai ir pavardės rašomi su lietuviškomis galūnėmis, tačiau skliaustuose papildomai nurodoma asmenvardžio forma iš asmens dokumento. Toliau vardas ir pavardė tekste linksniuojami pagal lietuvių kalbos taisykles. Minėtoje Standartų nuostatoje aptarta situacija, kai susiduriama su kitų kalbų vardais ir pavardėmis, kurios rašomos, pridėjus prie jų lietuviškas galūnes, o skliaustuose papildomai nurodoma asmenvardžio forma iš asmens dokumento. Pažymėtina, kad Standartuose nėra reglamentuota situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumente Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir / ar pavardė nurodyti nelietuviškais rašmenimis.

Iš pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktos Asmens tapatybės kortelės matyti, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo vardas ir pavardė – E. T..

Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, rašomi laikantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių IV skyriuje nustatytų vardų ir pavardžių nurašymo ir perrašymo reikalavimų (9 p.). Pagal Taisyklių 14 punktą, vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat gali būti nurašomi ir papildomi ženklai (brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas), nurodyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose oficialių dokumentų sudarymą ir (arba) išdavimą

Kaip jau minėta, Standartų priedo 35 punkte yra kalbama tik apie vardų ir pavardžių galūnių rašymą ir jų linksniavimą tekste. Šiame punkte nėra nustatyta, kaip turi būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nurodyti vardai ir pavardės, jeigu juose yra nelietuviškų rašmenų.

Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl klaidos ištaisymo procesiniuose dokumentuose, kadangi teismo procesiniuose dokumentuose pareiškėjo vardas ir pavardė neatitinka jam išduotuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose nurodytų vardo ir pavardės.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2054-463/2025 nurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė taip pat neatitinka jo asmens dokumentuose nurodytų vardo ir pavardės, taigi yra pagrindas ištaisyti klaidą ir minėtoje nutartyje. Pažymėtina, kad šiuo klaidos ištaisymu nėra keičiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties esmė.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai, sprendžiant klausimą dėl klaidos ištaisymo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl jų plačiau.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Standartų nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė ištaisyti rašymo apsirikimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir, vadovaujantis teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principais, klausimas dėl rašymo apsirikimų teismo procesiniuose sprendimuose ištaisymo išsprendžiamas šia nutartimi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl klaidų ištaisymo išspręsti iš esmės.

Ištaisyti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-907-423/2025, 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI2-907-423/2025 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2054-463/2025 rašymo apsirikimus ir nurodyti šiuose teismo procesiniuose sprendimuose pareiškėjo vardą ir pavardę „E. T.“ vietoje nurodytų jo vardo ir pavardės „E. T. (E. T.)“ ir / ar „E. T.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė