A-143-2497-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2497/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-886-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui, Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 18 d. aktą Nr. 49/205, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 2 d. aktą Nr. 2S-3322 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Kauno tardymo izoliatoriaus, 440 turtinės žalos ir 11 000 lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2011 m. birželio mėn., atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, kreipėsi dėl jam priklausančios išmokos išmokėjimo. 2011 m. birželio 29 d. jis buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, kuriame taip pat nedelsiant 2011 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl jam priklausančios išmokos išmokėjimo. 2011 m. liepos 13 d. buvo etapuotas atgal į Alytaus pataisos namus, kur jis gavo Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 18 d. aktą Nr. 49/205, iš kurio suprato, jog išmokos jam nebus skiriamos.

Pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 18 d. aktą Nr. 49/205 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavo 2011 m. rugsėjo 2 d. atsakymą Nr. 2S-3322, kuriame taip pat buvo nurodyta, jog R. K. išmokų negavo pagrįstai. Šiuos raštus pareiškėjas laiko neteisėtais, kadangi išmokos buvo nesumokėtos nesilaikant įstatymų, todėl prašo šiuos administracinius aktus panaikinti.

Pareiškėjas mano, kad piniginės išmokos jam buvo neskiriamos nepagrįstai. Jo paskaičiavimu pareiškėjas turėjo gauti 440 Lt piniginių išmokų, todėl jis prašo priteisti jam padarytą turtinę žalą, kurios dydis sudaro 440 Lt Pareiškėjo nuomone, jo teisės gauti piniginę išmoką buvo varžomos, jis patyrė nepatogumus dėl to, kad negavo piniginių išmokų, todėl prašo priteisti 11 000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovas Alytaus pataisos namai paaiškino, kad, vadovavosi „Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo“ taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės), 2.1. punktu, nustatančiu, jog paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos 0,3 MGL dydžio išmokos, o vadovaujantis Taisyklių 2.3. punktu, nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos. Kadangi pareiškėjas turėjo drausminių nuobaudų, jam už rugpjūčio mėnesį neturėjo būti skiriama piniginė išmoka, tačiau jis gavo 5,00 Lt pašalpą, kuri skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Pažymi tai, kad visi išvardinti teisės aktai nurodo, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti išmokas ir pašalpas, tačiau neprivalo jų skirti, ir jas skiria atsižvelgdamas į atitinkamo fondo lėšas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jam Alytaus pataisos namai nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. yra skyrę piniginių išmokų ir pašalpų 78,00 Lt sumoje. Pareiškėjas nepagrindžia kokiais paskaičiavimais jam atsirado 440,00 Lt turtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos turtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatų pagrindus civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veikimas ar neveikimas, kurių priežastinis ryšys tarp jų veiksmų yra neturtinės žalos atsiradimo rezultatas. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, pareiškėjas nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą.

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir paaiškino, kad iš skundžiamo Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 19 d. akto Nr. 49/205 matyti, kad atsakovas informavo pareiškėją, kad į Kauno tardymo izoliatorių iš Alytaus pataisos namų jis buvo perkeltas dėl bylų nagrinėjimo administraciniame teisme, todėl piniginė išmoka jam neskiriama, kadangi, vadovaujantis Piniginių išmokų atliekantiems bausmę nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos 4.5 punktu, išmokos neskiriamos nuteistiems, kuriems skirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, perkeltiems iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad jis nepraranda galimybės gauti piniginę išmoką, ir, grįžęs į pataisos namus, dėl šios išmokos turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Taigi, pareiškėjo skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio. Atsakovo nuomone, naikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. akto Nr. 49/205 nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas neturtinės žalos atlyginimas. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinei žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos, tai yra reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima pripažinti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka.

Šių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Žin., 2003, Nr. 37-1617) (toliau – ir Aprašas). Šio aprašo 7.1. punktu nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti „Vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas“.

Taip pat nuteistieji turi galimybes gauti pinigines išmokas iš valstybės biudžeto, šių išmokų skyrimas ir mokėjimas reglamentuotas Taisyklių, pagal kurių 2.1. punktą, paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (šiai grupei priskirtas pareiškėjas), kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos 0,3 MGL dydžio išmokos, o pagal 2.3. punktą, nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos. Be to, Taisyklių 4.2.1. punktas nurodo, kad išmokos neskiriamos, jeigu per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta drausminė nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių.

Pareiškėjui drausminės nuobaudos buvo skirtos Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais 2011 m. rugpjūčio 2 d. (uždaryti į baudos izoliatorių septynioms paroms) ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. (uždrausti pirkti maisto produktus vienam mėnesiui) (b. l. 58, 61). Tokiu būdu, pareiškėjui už rugpjūčio mėnesį neturėjo būti skiriama piniginė išmoka, tačiau jis gavo 5,00 Lt pašalpą, kuri skiriama vadovaujantis Aprašo nuostatomis (b. l. 44). Pagal Aprašo 7.1. punktą laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Kaip matosi iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jam Alytaus pataisos namai nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. yra skyrę piniginių išmokų ir pašalpų 78,00 Lt sumoje.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, piniginė išmoka už 2011 m. gegužės mėnesį skirta nebuvo, kadangi Alytaus pataisos namuose nebuvo gautas rašytinis prašymas. Pagal 2011 m. liepos 25 d. rašytinį prašymą už 2011 m. birželio mėn. piniginė išmoka pareiškėjui buvo skirta 2011 m. liepos 29 d. Iš byloje pateiktos pažymos (b. l. 44) aiškiai matosi piniginių išmokų išmokėjimas pareiškėjui laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad piniginės išmokos jam buvo neišmokamos. Pareiškėjo teiginys, kad jis rašė prašymus skirti išmokas, tačiau tokių prašymų dažnai niekas neregistravo, yra nepagrįstas įrodymais, todėl teismo vertinamas kaip pareiškėjo iškelta ir neįrodyta versija.

Pabrėžė, kad pareiškėjo teisė gauti išmoką nėra absoliuti. Konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Pareiškėjas nenurodo konkrečių pažeidimų, dėl kurių skundžiami aktai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.250, CK 6.271 str., įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos – Alytaus pataisos namų, Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu administracijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Nurodė, kad pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais.

III. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b. l. 105) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teigia, kad jam nepagrįstai buvo išmokėtos išmokos buvo mažesnės nei 0,1 MGL dydžio t. y. mažesnės nei numatyta Taisyklių 2.1. ir 2.3. punktuose bei Aprašo 7.1. punkte. Pabrėžia, kad nebuvo nustatyta, kiek lėšų buvo skirta į atitinkamą fondą ir pirmosios instancijos teismas nepareikalavo iš atsakovo tai patvirtinančių įrodymų.

2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės suvaržė pareiškėjo teisę teikti įrodymus, kadangi į teismo posėdį nebuvo iškviesti liudytojai.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 111–113) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės aktų normas ir priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą.

Taip pat pakartoja argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 41–43).

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114–116) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (Žin. 2004, Nr. 93-3422; 2009, Nr. 34-1312) patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinime patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose numatyta, kad kiekvienam nuteistajam, atvykusiam į tardymo izoliatorių, yra išduodamos asmens higienos priemonės (skalbiamasis muilas, tualetinis muilas, tualetinis popierius, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g. muilo), o taip pat kiti būtiniausi reikmenys. Kauno tardymo izoliatoriuje yra laikomasi šių reikalavimų, ir suimtieji bei nuteistieji yra aprūpinami būtiniausiais reikmenimis tiek, kiek yra numatyta minėtame teisės akte.

Taip pat pakartoja argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 29–31).

Teigia, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjas pareiškė nepagrįstą ieškinį, jis turėtų išspręsti klausimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo ir jo nubaudimo pinigine bauda pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl pareiškėjo teisės gauti Taisyklių 2 punkte bei Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje (2005-04-21 įstatymo Nr. X-164 redakcija) ir Aprašo 7 punkte numatytas pinigines išmokas. Todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina vadovautis šiomis materialinės teisės normomis. Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad savo teisės į paminėtas išmokas pažeidimą jis sieja su jo skundžiamais atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimu (2011-07-18 aktu Nr. 49/205) ir trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (2011-09-02 aktu Nr. 2S-3322), kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta išankstine skundo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Todėl, nustatant pareiškėjo skundo nagrinėjimo teisme ribas, yra būtina atsižvelgti į pastarųjų administracinių sprendimų nagrinėjimo dalyką, t.y. į pareiškėjo reikalavimus ir argumentus, nurodytus jo kreipimesi į šias ikiteisminio skundo nagrinėjimo institucijas. Iš pareiškėjo skundžiamo paminėto Kauno tardymo izoliatoriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. liepos 1 d. prašymą, kuriame pareiškėjas, nenurodydamas jokių savo nesutikimo su šios įstaigos administracijos veiksmais argumentų, pateikė prašymą „išskirti jam priklausančią išmoką“ (b. l. 65).

Kolegija, vertindama tokį pareiškėjo prašymą Taisyklių 5 ir 6 punktų taikymo kontekste (šiuose punktuose numatytos nuteistųjų teisė gauti piniginę išmoką už pasibaigusį kalendorinį mėnesį ir būtinumas nuteistajam raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių dėl tokios išmokos gavimo), daro išvadą, kad pagal šio prašymo turinį jis gali būti laikomas prašymu skirti piniginę išmoką už 2011 m. birželio mėnesį. Iš pareiškėjo skundžiamo paminėto trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. prašymą (skundą), kuriame pareiškėjas kėlė klausimą dėl jo negautų piniginių išmokų už 2011 m. gegužės ir birželio mėnesius (b. l. 33).

Taigi atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas ir išankstine skundų (prašymų) ne teismo tvarka išnagrinėtas aplinkybes, konstatuotina, kad ši administracinė byla teismo turi (turėjo) būti išnagrinėta pareiškėjo teisės į paminėtas pinigines išmokas už 2011 m. gegužės ir birželio mėnesius ribose.

Pasisakydama dėl šios (pareiškėjo nurodytos kaip pažeistos) teisės, kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančios Alytaus pataisos namų 2011 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 8-14833, pareiškėjas, atlikdamas bausmę šioje įstaigoje, už 2011 m. gegužės mėnesį gavo 5 Lt dydžio pašalpą iš Socialinė paramos nuteistiesiems fondo lėšų, o už 2011 m. birželio mėnesį gavo 5 Lt dydžio pašalpą iš Socialinė paramos nuteistiesiems fondo lėšų ir 10 Lt piniginę išmoką (b. l. 44). Pasisakydama dėl šių piniginių išmokų pareiškėjui reikšmės aukščiau nurodytų materialinių teisės normų taikymo prasme, kolegija pažymi, kad jų buvimo faktas pirmiausia paneigia pareiškėjo teigimą, kad už nurodytą laikotarpį jis nebuvo gavęs jokių išmokų.

Antra vertus, kolegija pažymi, kad pagal savo dydžius šios išmokos patenka į galimai mokėtinų piniginių išmokų nuteistiesiems dydžius, nurodytus Taisyklių 2.1 punkte (iki 0,3 MGL) ir Aprašo 7.1 punkte (iki 0,4 bazinės socialinės išmokos). Pažymėtina, kad, nors Taisyklių 2.1 punkte ir Aprašo 7.1 punkte numatytų piniginių išmokų šaltiniai yra skirtingi (atitinkamai, pataisos įstaigos lėšos ir Socialinio paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšos), jų tarpusavio santykis ir bendros sumos viršutinė riba (0,4 MGL) yra nustatyti Taisyklių 3 punkte (2010-03-23 įsakymo Nr. V-65 redakcija).

Todėl pareiškėjui sumokėtos aukščiau nurodytos išmokos taip pat patenka į šias maksimaliai galimų išmokų ribas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad aukščiau nurodytose teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokos iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t.y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7.1 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti.

Pasisakydama dėl šių kriterijų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pirmiausia pažymi, kad nei aukščiau paminėtuose atsakovams paduotuose skunduose, nei pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl Taisyklių 2 punkte ir Aprašo 7.1 punkte nustatytų kriterijų nesilaikymo. Todėl kolegija , sutikdama su atitinkama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir jai pritardama, konstatuoja, kad šiuo aspektu pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti laikomas pagrįstu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas. Taigi tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Stasys Gagys