c369f6fc-88cf-42dc-9578-2d2fa330ea92 · Kauno apylinkės teismas

?N U T A R T I SByla Nr. TS-37-753/2023 Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00155-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2023 m. balandžio 17 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Rasa Balsevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. K. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A.

K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir n u s t a t ė: Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis, sumažinant bausmes paskirtas už BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinti iÅ¡ naujo, paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 21 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d. Anksčiau teistas. Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 27 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis. Žemėjimo pokytis nustatytas šioje srityje: „Išsilavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistajam nuo 2022 m. gruodžio 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista užsiimti individualia veikla - papuošalų gamyba. Nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo. Neskatintas. Nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau Komisijos nuomone nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinantys duomenys nėra iÅ¡skirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Vis dar iÅ¡lieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika didinantys kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmes vykdymo metu.

Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau nepasimoko iÅ¡ ankstesnio patyrimo. Pažymėtina, kad nuteistajam bÅ«dingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgÅ«džių stoka, bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimÄ , yra aktualÅ«s, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Nuteistasis A. K. skundžia Komisijos nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra formalaus pobÅ«džio ir prieÅ¡taringas, jame iÅ¡dėstyti motyvai ir nuteistÄ jį A. K., charakterizuojanti medžiaga neatitinka Komisijos iÅ¡vadų turinio, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir jų mažinimo priemonės yra nelogiÅ¡ki, o skundžiamame Nutarime iÅ¡dėstytais motyvais Komisija iÅ¡ esmės paneigia pačiÄ probacijos esmę.

Nors Nutarime nurodoma, kad pasižymi maža motyvacija darbui, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės: pirma, dar 2022 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Turto valdymo skyrių dėl darbo Å«kio aptarnavimo brigadoje, 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dirbti, pateikdamas raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo įstaigoje, bet iki Å¡ios dienos nėra gavęs jokio atsakymo; antra, nesulaukdamas darbo pasiÅ«lymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pateikė praÅ¡ymÄ užsiimti individualia veikla - papuoÅ¡alų gamyba, o 2022 m. gruodžio 13 d. direktoriaus įsakymu suteiktas leidimas tai daryti; trečia, pateikė duomenis, kad lygtinio paleidimo atveju turės darbo vietÄ , t. y. bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose.

Taigi, Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, kad prieÅ¡ingai deklaratyvaus pobÅ«džio bei tikrovės neatitinkančiai Komisijos iÅ¡vadai, kuri neatitinka Nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje nustatytų aplinkybių, nuteistasis turiu aukÅ¡tÄ motyvacijÄ dirbti ir tai rodė iÅ¡ esmės nuo pat bausmės vykdymo pradžios. Kaip matyti iÅ¡ Nutarimo turinio, nėra nustatyta absoliučiai jokių aplinkybių, kurios neigiamai apibÅ«dintų nuteistÄ jį ar jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nustatyta, kad bausmės atlikimo metu jis nei karto nebuvo baustas, kad aÅ¡ pilnai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, 2022 m. gegužės - gruodžio mėnesiais sudalyvavo 15-oje tokių programų, taip pat lankė individualias tęstines konsultacijas - terapijÄ .

Taip pat nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekė mokytis bei dirbti. Ir Å¡iuo metu, bÅ«damas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, mokosi dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo profesijos, užsiima individualia veikla. Palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuteistajam ir toliau bÅ«nant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, galimybės tiek visapusiÅ¡kai įsitraukti į darbinę veiklÄ , tiek reikÅ¡mingai dengti turtinius įsipareigojimus yra apsunkintos.

Tolesnis nuteistojo laikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kai Å¡iuo metu laisvėje saugoma darbo vieta, ne tik kad negali sumažinti Å¡io kriminogeninio veiksnio, bet atvirkščiai - jį gali tik didinti. Be to, Komisija formaliai nurodo, kad „nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos Å¡iuo metu sprendžia minimaliomis pastangomis“. Tokie teiginiai taip pat yra iÅ¡ esmės neteisingi: pirma, kaip minėta, neturi galimybės dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nes tam nėra sudaromos sÄ lygos, todėl savo įsiskolinimus dengia ne „minimaliomis pastangomis“, bet maksimaliai pagal savo galimybes, kurias, be kita ko, apsunkina ir nepagrįstas atsisakymas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos; antra, nuteistojo atžvilgiu priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai yra reguliariai dengiami padedant artimųjų.

Taigi, nuteistojo pastangos padengti turimus įsiskolinimus ir tokiu bÅ«du atitinkamai sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ yra maksimalios, kiek tai objektyviai leidžia dabartinė nuteistojo situacija, o nuteistojo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimÄ , atsižvelgiant į tai, kad laisvėje jis turėtų darbo vietÄ , tai bÅ«du daroma kur kas efektyviau. Kaip pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantį kriminogeninį veiksnį Komisija nurodo, jog Å¡is teistumas, už kurį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka Å¡iuo metu, yra antrasis.

Tačiau toks vertinimas yra vien formalus ir nevisapusiÅ¡kas. Kaip nustatyta ir Komisijos, nors tai yra antrasis nuteistojo teistumas, bet laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ â€“ 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, per šį laikotarpį nuteistasis vykdė jam nustatytas priemones (įpareigojimus ir draudimus), todėl 2021 m. kovo 9 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui ir laikomas atlikusiu bausmę.

Itin svarbu tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ buvo nuteistas ir Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padarytos anksčiau (prieÅ¡ daugiau nei 10 metų), nei veikos, dėl kurių buvo nuteistas 2017 m. kovo 30 d. apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl Komisijos iÅ¡vada, kad nuteistojo teistumai rodo sistemingÄ nusikalstamÄ elgesio modelį yra iÅ¡ esmės neteisinga. Atvirkščiai, po to, kai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, nuteistasis daugiau nėra nusikaltęs, stropiai laikėsi jam nustatytų probacijos sÄ lygų ir nei bausmės vykdymo atidėjimo metu, nei kada nors vėliau nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų.

Stengėsi gyventi įprastÄ gyvenimÄ , palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, gyvena faktinėje santuokoje, iki bausmės vykdymo pradžios dirbo logistikos srityje. Tai yra, savo elgesiu nuteistasis jau esu įrodęs, kad nepaisant prieÅ¡ daugiau nei deÅ¡imt metų įvykdytų nusikaltimų, savo gyvenimÄ nuteistasis veda nesivadovaudamas nusikalstamomis nuostatomis, kad stengiasi integruotis į visuomenę ir laikytis joje priimtų taisyklių. Jokios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vadų, kad Å¡iuo metu nuteistojo teigiamai orientuotos nuostatos yra pasikeitusios.

PrieÅ¡ingai - iÅ¡imtinai tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės vykdymo metu akivaizdžiai rodo, kad jis deda maksimalias pastangas, jog jo resocializacija bÅ«tų sėkminga ir savo elgesiu jau įrodė pasiryžimÄ laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinantys veiksniai nėra iÅ¡skirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes teigiami elgesio pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Tokie teiginiai tik parodo skundžiamo Nutarimo formalumÄ ir deklaratyvumÄ .

Pabrėžtina, jog nors aptariami teigiami veiksniai iÅ¡ tiesų yra siektini kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens atžvilgiu, tačiau jų siekimas yra susijęs iÅ¡imtinai tik su paties nuteistojo elgesiu, jo valiniais veiksmais. Nustačius, kad nuteistasis atliko įstatymų leidėjo nustatytÄ bausmės dalį, taip pat jis dėjo maksimalias pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jÄ sumažino, tai yra, jis atitinka ir materialųjį BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytÄ kriterijų, tačiau diskrecijos teisę turintis subjektas, Å¡iuo atveju - Komisija, formaliais ir klaidingais motyvais atsisako taikyti lygtinį paleidimÄ ir nustato rekomendacijas vykdyti tuo pačius veiksmus, kuriuos pripažino kaip savaime suprantamais ir nesudarančiais pagrindo taikyti asmeniui lygtinio paleidimo.

Toks sprendimas pažeidžia nuteistojo teisę į peržiÅ«rÄ ir teisę į žinojimÄ , kÄ privalo daryti, kad nuteistojo padaryta pažanga bÅ«tų vertinama kaip pakankama BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme. Ä®statymų leidėjas nustatė aiÅ¡kius kriterijus, kuriems esant nuteistais gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai, kad atitinkami subjektai turi teisę, bet ne pareigÄ taikyti šį institutÄ konkrečiam nuteistajam, dar nereiÅ¡kia, jog galima kelti nuteistajam didesnius reikalavimus nei numato įstatymas, reikalauti iÅ¡ nuteistojo kažkokio iÅ¡skirtinai teigiamo elgesio, nes tik drausmės laikymasis, socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas pozityvaus elgesio programose, darbas (individualios veiklos vykdymas), mokymasis, gera charakteristika, pastangos dengti civilinius ieÅ¡kinius ir gyvenamosios vietos turėjimas, artimų socialinių ryÅ¡ių palaikymas, kaip seka iÅ¡ Komisijos nutarimo, yra nepakankamos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie tai, kad asmuo gali bÅ«ti laikomas nebeizoliuotas.

Akivaizdu, kad Komisija iÅ¡ esmės piktnaudžiauja jai suteikta diskrecijos teise ir ne tik nustato nuteistajam pareigÄ Ä¯vykdyti kažkokius iÅ¡skirtinius kriterijus, tačiau net ir neįvardija, kokie gi Å¡ie kriterijai ir kÄ nuteistasis turi padaryti, kad jo pastangos bÅ«tų laikomos pakankamomis. Lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas, prieÅ¡ingai nei pasielgė skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi Komisija. Taigi, Å¡iame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ ir toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Tuo tarpu atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ Komisijos Nutarime nurodytais motyvais yra nepagrįstas ir neteisėtas, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ NutarimÄ naikinti.

Skundas atmestinas. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 82 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal šį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas. Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta teismui medžiaga:

Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo iÅ¡vada, iÅ¡vada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla bei nuteistojo pateikta medžiaga – pažyma apie dalyvavimÄ pozityvas užimtumo veiklose, tarnybiniu praneÅ¡imu, antstolio R.

V. patvarkymu dėl iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimÄ .

Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei galimybę įsidarbinti. Nuteistasis 2022 m. rugpjūčio 4 d. raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kalėjimo Turto valdymo skyrių, dėl darbo Å«kio aptarnavimo brigadoje. 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis raÅ¡tiÅ¡kai kreipėsi į VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau atsakymas dar negautas. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo individualiÄ veiklÄ .

Nuteistasis yra įgijęs tinkuotojo - mÅ«rininko specialybę. 2023 m. sausio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuteistojo vardu laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra gauti vykdomieji dokumentai. Nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo žalÄ bei kokias pasekmes gali sukelti nesaikingas alkoholio vartojimas. „Emocinės gerovės“ veiksnys nėra aktualus nuteistojo kriminalinei elgsenai, tačiau, galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingu vykdant nusikalstamas veikas.

Å iuo metu stebima emocinė bÅ«sena yra pakankamai stabili. Nestebima, kad nuteistasis kasdieniniame funkcionavime (struktÅ«ruotoje aplinkoje ar bÅ«damas laisvėje) pasižymėtų impulsyviomis reakcijomis, bÅ«tų lengvai iÅ¡provokuojamas. Å iuo metu jis jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimÄ susitvardyti ir iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas socialiai priimtinais bÅ«dais. Nuteistasis teigia galintis paaiÅ¡kinti savo elgesį ir pasirinkimus, teigia Å¡iuo metu atpažįstantis savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu.

A. K. pripažįsta, jog nusikalto, nes pasirinko netinkamÄ savo problemos sprendimÄ , o taip pasielgė, nes buvo susikoncentravęs tik į teigiamas savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistojo atžvilgiu taikomÄ priežiÅ«rÄ teigia vertinantis teigiamai, laikosi nustatytų taisyklių, yra linkęs bendradarbiauti su jį prižiÅ«rinčiais pareigÅ«nais. Teigia suprantantis, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, ir paskutiniu metu koreguoja savo elgesį atsižvelgdamas į tai, taip pat iÅ¡reiÅ¡kia norÄ grįžti į visuomenę ir kurti prasmingÄ ateitį.

Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina ir tai, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , jo veiksmai vykdant nusikalstamas veikas buvo apgalvoti, tikslingi, veikos planuotos, nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis, anksčiau teismo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija vertindama jo ankstesnį teistumÄ , vertina tai tik formaliai ir nevisapusiÅ¡kai, kadangi nuteistasis yra atlikęs jam ankščiau paskirtÄ bausmę. Teismas nesutikdamas su nuteistojo argumentu pabrėžia, kad teistumas BK 97 straipsnio prasme yra nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo iÅ¡nykimo ar panaikinimo dienos.

Å is laiko tarpas tęsiasi visÄ bausmės atlikimo laikÄ ir baudžiamųjų įstatymų nustatytÄ laikÄ po bausmės atlikimo. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teistumo pasibaigimas negali bÅ«ti suprantamas taip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju Komisija nurodydama, kad nuteistasis ankščiau teistas (skaičiuojant tiek išnykusius, tiek ir neišnykusius teistumus), BK ir BPK normų nepažeidė. Pažymėtina, kad ankstesni asmens teistumai yra vertinami kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vertinimo metu teigia, kad dažnai dirbdavo neoficialiai - dirbo staliaus darbus. Būdamas suimtasis (duomenys neskelbtini) TI nedirbo. Šios bausmės atlikimo metu taip pat abejoja darbo nauda laisvės atėmimo vietų įstaigoje, yra išrankus darbo pobūdžiui, teigia, kad labiau norėtų mokytis nei dirbti.

Nuteistojo nusikalstamos veikos yra finansinio pobÅ«džio. Bausmės atlikimo metu tikisi pragyventi iÅ¡ bÅ«nant laisvėje įkurtoje įmonėje gaunamų pajamų. Skolos pasak nuteistojo taip pat bus mokamos iÅ¡ gaunamų pajamų. Nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabiliÄ finansinę padėtį, dažnai pragyvendavo iÅ¡ nelegaliu bÅ«du gaunamų pajamų. Nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais bÅ«dais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktÅ«ros savo gyvenime.

Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijÄ stebima, jog jis nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis. Nuteistasis neneigia, kad į nusikalstamas veikas jį pastÅ«mėjo „geresnio bei gražesnio“ gyvenimo norėjimas. Su nusikalstamos grupės organizatoriumi teigia buvęs pažįstamas iÅ¡ anksčiau - gyveno tame pačiame kaime. Žymėtina tai, kad nuteistojo praeities gyvenimo bÅ«das bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, Å¡iuo metu stebima, jog nuteistasis suvokia aplinkos įtakÄ savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar Ä®takai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats bÅ«ti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statuso bei autoriteto paties aplinkoje reikÅ¡mingumu.

Suvokia savo elgsenos įtakÄ nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimams ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sÄ lygas / priežastis nusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad su nusikalstamos grupės organizatoriumi nuteistasis bausmę atlieka tame pačiame bÅ«ryje, o tai gali apsunkinti jo atsiribojimÄ nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių asmenų ateityje. Nuteistasis mėgsta ir geba bendrauti, o pats nurodo, jog turi kelis artimus draugus su kuriais Å¡iuo metu palaiko ryÅ¡ius.

Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ vadinamųjų draugų yra organizuotos grupės, kurioje dalyvavo nuteistasis, organizatorius. Nuteistasis linkęs save gerai vertinti, ypatingai aplinkoje, kurioje vyrauja panaÅ¡ios vertybės, nors suvokia, jog tai gali bÅ«ti mažiau paplitęs požiÅ«ris. Kalbėdamas apie save negeba iÅ¡skirti neigiamų bÅ«do bruožų, o iÅ¡ teigiamų iÅ¡skiria tai, kad yra komunikabilus, nekonfliktiÅ¡kas, taip pat nurodo, jog yra visiÅ¡kai savimi patenkintas ir Å¡iuo metu nemato kÄ norėtų savyje pakeisti.

Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus kaltės neneigia, tačiau atsakomybę už jÄ minimalizuoja. Vertinant nuteistojo nusikalstamas veikas ir nuteistojo paties pasakojimÄ galima teigti, kad veikė ne impulsyviai. Jo veiksmai vykdant nusikalstamas veikas buvo apgalvoti, tikslingi, veikos planuotos. Vertinant nuteistojo elgsenÄ vykdant nusikalstamas veikas ir pokalbio metu iÅ¡sakytus pasisakymus apie jo veiksmus nusikaltimų metu galima teigti, kad nuteistasis planavo savo nusikalstamas veikas, taip pat žinojo kokia atsakomybė už jas gresia, tačiau savo požiÅ«rio nepakeitė ir veiksmų nenutraukė.

Nuteistasis, atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobÅ«dį bei mÄ stÄ , labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimÄ , neatsižvelgdamas į kitų asmenų pozicijÄ . Nuteistasis iÅ¡skirtinai kategoriÅ¡kumu nepasižymi, gali koreguoti savo nuomonę, įsitikinimus, tačiau tik atsižvelgdamas į galimÄ asmeninę naudÄ . Vertinant asmens kriminalinį patyrimÄ manytina, jog nuteistasis pasižymi tam tikrÄ kriminalinę elgsenÄ palaikančiomis nuostatomis, t. y. nusikaltimÄ už kurį Å¡iuo metu atlieka bausmę atliko apgalvotai, planuotai, tačiau teismo metu kaltu neprisipažino, vertinimo metu savo kaltės neneigia, tačiau minimalizuoja.

Vertinant asmens kriminalinį patyrimÄ manytina, jog nuteistasis nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės, nors vertinimo metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti. Esant veikų pasekmėms - geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikÅ¡mina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Nuteistojo nusikaltimai buvo kruopščiai planuoti ir tai suponuoja iÅ¡vadÄ jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu.

Savo nusikalstamÄ elgesį vertina blogai, tačiau stokodamas savo elgesio kritiÅ¡ko vertinimo, priežasčių supratimo. Nuteistasis stengiasi toleruoti įvairaus požiÅ«rio, amžiaus asmenis, nesilaikyti subkultÅ«ros, tačiau iÅ¡ dalies pritaria jai tikėtina dėl asmeninio komforto bausmės atlikimo metu. Taigi, vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad laisvės atėmimo laikotarpiu lankė visokias programas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei įsidarbinimo galimybę, laikosi nustatytų taisyklių, drausmine tvarka nebaustas. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Ä®vertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, Å¡iuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Teismo nuomone, A. K. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodikÄ A. K. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, stebimos žemėjimo tendencijos „iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretÅ«s rezultatai, siekiant minėtÄ rizikÄ mažinti, todėl nuteistasis ne tik gali rizikÄ mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, bet ir privalo.

Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau Å¡iuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai. Nuteistajam nustatomi nusikalstamÄ elgesį mažinantys veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, darbo vieta; ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymas, tačiau taip pat iÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi maÅ¾Ä / nestabiliÄ darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi maÅ¾Ä darbo patirtį; turi skolų, ieÅ¡kinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; bÅ«dingas rizikingas / pavojingas elgesys; bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; bÅ«dingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ / nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , neatliktos bausmės dalis taip pat negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 27 dienos), įvertinus jÄ aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. K. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A.

K. skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : nuteistojo A. K. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A.

K. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Rasa Balsevičienė