2022-10-12 Nr. AB-24560-3-62-3-00455-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-572-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00455-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas, pataisos namai), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. birželio 20 d. ir nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. (tolesniame skundo tekste nurodė laikotarpį nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. birželio 20 d. ir nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d.) buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, 5 būryje, netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Paaiškino, kad sanitarinio mazgo patalpose sienos ir lubos buvo nešvarios, apsilupę, plytelės suskaldytos. Tualetuose nešvaru, primėtyta nuorūkų. Kadangi tualeto kabinose nėra galimybės užsirakinti, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Prausyklos grindys šlapios ir slidžios. Pažymėjo, kad dušinėje kaupdavosi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos, dalis įrenginių neveikė, tarp dušo ragelių nebuvo pertvarų, neįrengti kilimėliai, sieninės kabyklos. Nurodė, kad nebuvo vietos džiovinti drabužiams ir avalynei, todėl skalbinius teko džiovinti gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje trūko ploto laisvai pajudėti, buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir buitiniai parazitai, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dirbti, nors jis ne kartą raštu teikė prašymą dėl įdarbinimo. Papildomai pažymėjo, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė itin prasta, maistas atšalęs. Dėl tokių atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų psichologą dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų. Atskirais ir trumpais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m minimalaus ploto norma, tačiau trūko tik 0,1 kv. m, todėl šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir negalėjo sukelti skunde nurodomų pasekmių. Bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji gali skalbti ir džiovinti drabužius. Nuteistųjų drabužiai ir patalynė taip pat skalbiama centralizuotai. Sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuteistųjų bendrabutyje įrengta ištraukiamoji ventiliacija, patalpas taip pat galima vėdinti per atvirus langus. Pataisos namuose remontai atliekami pagal poreikį. Švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose nuolat naikina ir jų veisimąsi kontroliuoja už tai atsakinga įmonė, su kuria pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį. Nuteistųjų įtraukimas į darbą yra pataisos įstaigų teisė, bet ne pareiga. Valgykloje tiekiamo maisto kokybė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų. Nepasitaikė atvejų, kuomet maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Maistas išdalijamas nuteistiesiems iš karto po pagaminimo, todėl negali būti atvėsęs. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti ir daliai ginčo laikotarpio taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 856 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2019 m. birželio 20 d. ir nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d., tačiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2021 m. vasario 25 d., nenustatęs svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, byloje taikė senaties terminą ir nagrinėjo ginčą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d. ir nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

7. Teismas išsamiai aptarė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, viešąją atsakomybę, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, konstatavo, kad pagal aktualių teisės aktų nuostatas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Teismas, įvertinęs duomenis apie patalpas, kuriose aktualiu ginčo laikotarpiu atliko bausmę pareiškėjas, kartu kalėjusių asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 9–18 d. 2018 m. sausio 30 d. – 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. vasario 22–28 d., 2018 m. kovo 1–2 d. ir 16–23 d. 2018 m. kovo 27 d. – 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. balandžio 26 d. – 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 8 – 21 d., 2018 m. liepos 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. gruodžio 12–19 d., 2019 m. sausio 24–30 d. 2019 m. vasario 6 d. – 2019 m. gegužės 9 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio kambaryje Nr. 521 teko mažiau, nei 3,1 kv. m ploto (trūko 0,1 kv. m), todėl atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą ir šis pažeidimas iš viso truko 238 paras.

9. Teismas, vertindamas skundo teiginius, kad sanitarinio mazgo patalpose sienos ir lubos buvo nešvarios, apsilupę, plytelės suskaldytos; tarp dušo ragelių nėra pertvarų, neįrengti kilimėliai, sieninės kabyklos; tualetuose nešvaru, primėtyta nuorūkų; tualeto kabinose nėra galimybės užsirakinti, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatumą; prausyklos grindys šlapios ir slidžios; tiek dušinėje, tiek gyvenamosiose patalpose kaupdavosi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos, vadovavosi Lietuvos higienos normose HN 134:2015 nuostatomis, įvertino atsakovo pateiktus duomenis, iš kurių matyti, jog pataisos namų sanitariniuose mazguose ir bendrabučio tipo patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, prausykloje ir tualete buvo įrengti ir atidaromi langai, per kuriuos galima papildomai išvėdinti patalpą; sienos ir lubos yra tvarkingos, plytelės – nesuskaldytos, šalia dušų įrengtos kabyklos drabužiams, o dušai atskirti užuolaida, konstatavo kad pareiškėjas skundo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl juos atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų nustatyti, ar dušuose yra kilimėliai, kaip to reikalauja teisės aktai, bei atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas šią aplinkybę ir aplinkybę dėl šlapių ir slidžių prausyklos grindų nurodė visiškai abstrakčiai, nepagrindė jų priežastinio ryšio su realiai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, neteigė, kad dėl kilimėlių neįrengimo ar šlapių grindų pareiškėjas buvo paslydęs ar susižeidęs, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, todėl teismas konstatavo, kad teiginiai šioje dalyje nelaikytini pakankamais pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį, net ir pripažįstant, kad kilimėlių Marijampolės PN dušinėje nebuvo.

11. Teismas atmetė pareiškėjo skundus dėl švaros Dėl sanitariniuose mazguose, nurodęs, jog, pagal teisės aktų nuostatas, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo nusiskundimas, jog tualetuose negalima užsirakinti, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, jog naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį kas nors stebėjo ar pan., o galimybės užsirakinti tualete nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN pareiškėjui naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, juolab, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad tualetai yra įrengti atskirose visiškai uždarose kabinose.

13. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius dėl maisto kokybės, jo temperatūros, įvertinęs atsakovo pateiktus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto atliktų maisto kokybės tyrimų protokolus, kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės pažeidimų, ir konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks būtent maistas buvo tiekiamas atšalęs, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto temperatūrą ar netinkamą kokybę.

14. Teismas atmetė skundo argumentus dėl parazitų veisimosi pataisos namuose, įvertinęs atsakovo pateiktą sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo ir kenkėjų kontrolės darbų realaus atlikimo, ir padaręs išvadą, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas pataisos namuose, nors to ne kartą pageidavo, iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjas jo kalinimo laikotarpiu Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės PN) buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku 2016 metais, o 2017 metais jam vėl buvo pasiūlytas darbas, tačiau pats pareiškėjas dirbti atsisakė, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl jo įdarbinimo vertino kritiškai, bei pažymėjo, kad net ir sutinkant su pareiškėju, jog ginčo laikotarpiu, jam pageidaujant, Marijampolės PN atsisakė pareiškėją įdarbinti, tokie pataisos namų veiksmai savaime nelaikytini neteisėtu veikimu ir neatitinka būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

16. Teismas, konstatavę, jog Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 238 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje (trūko 0,1 kv. m), ir dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas atsakingas institucijas, nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 856 Eur, bei priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 17. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįstant, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygos buvo pažeista, tačiau patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais.

18. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalimi dėl nustatyto pažeidimo vertinimo pinigais, nes nors pareiškėjui gyvenamojo ploto norma ir nebuvo užtikrinta trumpalaikiais laikotarpiais, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, t. y. negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pareiškėjas, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir panašiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, o pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą bei priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 856 Eur, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta, t. y. pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. birželio 20 d. ir nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir konstatavęs, kad Marijampolės PN 2018 m. sausio 9–18 d. 2018 m. sausio 30 d. – 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. vasario 22–28 d., 2018 m. kovo 1–2 d. ir 16–23 d. 2018 m. kovo 27 d. – 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. balandžio 26 d. – 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 8 – 21 d., 2018 m. liepos 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. gruodžio 12–19 d., 2019 m. sausio 24–30 d. 2019 m. vasario 6 d. – 2019 m. gegužės 9 d. (iš viso 238 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje, priteisė pareiškėjui 856 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais Marijampolės PN nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui.

24. Primintina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

25. Byloje teisingai konstatuota (ir atsakovo atstovas iš esmės to neginčija), kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma (bendrabučio tipo patalpose) 2018 m. sausio 9–18 d. 2018 m. sausio 30 d. – 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. vasario 22–28 d., 2018 m. kovo 1–2 d. ir 16–23 d. 2018 m. kovo 27 d. – 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. balandžio 26 d. – 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 8 – 21 d., 2018 m. liepos 10 d. – 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 18 d. – 2018 m. spalio 11 d., 2018 m. gruodžio 12–19 d., 2019 m. sausio 24–30 d. 2019 m. vasario 6 d. – 2019 m. gegužės 9 d. neatitiko minimalių teisės aktais reglamentuojamų reikalavimų (3,1 kv. m vienam asmeniui). Padarytą išvadą apie ploto nepakankamumą patvirtina byloje esanti medžiaga (el. bylos I t., b. l. 41-48).

26. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Minėta, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuoto pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo, t. y. kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui minimalios 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje, tačiau mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

28. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tęstinumą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Nors atsakovas teigia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti vertinama kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau pažymėtina, jog tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančias sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Net ir nustačius, kad kalinimo sąlygų, susijusių su asmenims tenkančiu plotu bei kitais reikalavimais, pažeidimai nebuvo tokio masto, kad savaime sukeltų problemų dėl nežmoniško arba žeminančio elgesio draudimo nepaisymo, tai nepaneigia pažeidimo fakto, jei nustatoma, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali nacionalinės teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2161-624/2018; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3758-629/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3219-629/2020; ir kt.).

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tam tikrais byloje nustatytais laikotarpiais nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ir tai vertino neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Pažymėtina, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Ž. T. Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinusi pažeidimo pobūdį (nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma) ir jo trukmę (238 d.), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, jog pareiškėjui Marijampolės PN buvo suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kūrybine ar panašia veikla, kuri šiek tiek kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą bei patirtą neturtinę (moralinę) žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), tačiau atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

33. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 856 Eur suma yra proporcinga pataisos įstaigos darbuotojų padarytiems pažeidimams, o atsakovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Marijampolės PN darbuotojų padarytus pažeidimus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pareiškėjui priteisė 856 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė - Markovienė

Ernestas Spruogis