c3677934-d2f0-4305-a48e-43c192c8aeb9 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-7056-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02770-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 95.7 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 10 d.Vilnius Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai DaukÅ¡aitei-Gavelienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Alytaus rajono savivaldybės atstovams Zenonui Kareivai ir V. B., suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos Alytaus rajono savivaldybės skundÄ dėl nutarimų panaikinimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: panaikinti 2015 m. sausio 29 d. nutarimÄ Nr. (3-AP-266)3T-566), priimtÄ vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus, panaikinti 2014-11-21 nutarimÄ Nr. (3-AP-9186)3T-2440, priimtÄ prokuroro M.

Å ., ir atmesti A. C. pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad 2015 m. vasario mėn. 4 d. Alytaus rajono savivaldybė (toliau - pareiÅ¡kėja) gavo Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2015 m. sausio 29 d. nutarimÄ Nr. (3-AP-9186)37-566, kuriame nutarta pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus 2014-11-21 nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja yra įpareigota paÅ¡alinti teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti, kad pareiÅ¡kėja imtųsi priemonių, nurodytų 2014-11-21 prokuratÅ«ros nutarime.

Alytaus rajono savivaldybė, susipažinusi su pateiktu nutarimu ir įvertinusi nurodytas aplinkybes, su juo nesutinka. Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-24 sprendimu Nr. K-168 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo" yra patvirtintas vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių, kuriuose Alytaus rajono savivaldybė vykdo kelių ir gatvių tiesimo, rekonstravimo, remonto (taisymo) ir priežiÅ«ros darbus, sÄ raÅ¡as. Neįtraukti į vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä keliai yra priskiriami vidaus keliams, kurių priežiÅ«rÄ vykdo patys savininkai - naudotojai.

Taip pat analizuojant esamÄ situacijÄ ir įvertinus kelio (MiÅ¡ko gatvės, esančios Laukintukų kaime, Miroslavo seniÅ«nijoje) technines charakteristikas nustatyta, kad valstybinio fondo žemėje yra palikta 6-7 metrų pločio žemės juosta (taigi minėtas kelias neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje vietinės reikÅ¡mės IV (žemiausios) kategorijos kelių juostos minimaliam pločiui nustatytų reikalavimų - 8 metrai), nėra žemės sankasos, kelio griovių, važiuojamoji dalis - gruntas, gatvės ilgis -760 m.

Taigi, anksčiau paminėtas objektas neatitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatytų reikalavimų keliui. Siekiant, kad jis atitiktų kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus – 8 m kelio juostÄ , galimai reikės inicijuoti žemės paėmimÄ valstybės reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu dalyje objekto nėra įrengtos žemės sankasos, kelio griovių, nėra įrengta važiuojamoji danga, objekto remonto darbų preliminari sÄ mata siekia apie 110 tÅ«kst.

Lt (31858,20 Eur). Pažymėtina, kad savivaldybė neturi jokių rezervų ar finansinių galimybių skirti biudžeto lėšų minėto objekto remonto darbams, nes savivaldybės biudžete ne tik kad nenumatoma skirti lėšų jokioms panašaus pobūdžio reikmėms finansuoti, bet ji turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitiems kreditoriams, kuriuos privalo vykdyti nustatytais terminais. Taip pat toks savivaldybės lėšų naudojimas būtų neproporcingas visos savivaldybės bendruomenės ir atskirų gyventojų interesų derinimo aspektu.

Savivaldybei skirtos lėšos savivaldybės tarybos paskirstytos atsižvelgiant į bÅ«tiniausius, prioritetinius rajono poreikius, t. y. lėšos skirtos ir panaudotos toms reikmėms, kurios yra svarbios ir bÅ«tinos viso rajono ir visos bendruomenės, kurios narys yra ir pats A. C., reikmėms tenkinti. Todėl savivaldybė vykdo ir ateityje vykdys griežtÄ savivaldybės biudžeto taupymo politikÄ , o lėšas skirstys racionaliai ir taupiai, siekdama užtikrinti bÅ«tiniausių poreikių tenkinimÄ Â ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymÄ pagal patvirtintus atskirų sričių finansavimo prioritetus.

Taip pat teismų praktikoje teigiama, kad ar savivaldybės biudžete lėšų tam tikroms reikmėms (tikslams) numatoma pakankamai, ar ne, kokia dalis jo turi būti skiriama tam tikroms reikmėms (atitinkamos gatvės konkrečiu metu tiesimui ar jos priežiūrai) yra biudžeto planavimo, savivaldybės ir visuomenės poreikių įvertinimo, jų subalansavimo su visuomenės ir savivaldybės galimybėmis,  taigi  socialinio ir ekonominio tikslingumo,  klausimai  (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-266/2014).

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-02-28 sprendimu Nr. K-57 patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros programoje Alytaus rajono savivaldybės remontuotinų objektų parinkimo prioritetai yra: objektai, kuriuose yra didelis eismo intensyvumas, objektai, kuriais vyksta maršrutinių ir geltonųjų (mokyklinių) autobusų eismas, objektai, kurie yra tankiai apgyvendintose teritorijose, objektai, kurie kelia grėsmę saugiam eismui. Minėta gatvė neatitinka nė vieno iš šių prioritetų.

Savivaldybė vykdo ne tik kelių ir gatvių priežiÅ«ros, taisymo, tiesimo darbus, bet ir kitas jai priskirtas funkcijas įvairiose srityse (LR vietos savivaldos įstatymas). IÅ¡ savivaldybės negali bÅ«ti reikalaujama, kad ji prisiimtų jos finansines galimybes neatitinkančių įsipareigojimų, jeigu dėl to nebÅ«tų galima įgyvendinti kitų savivaldybės funkcijų arba savivaldybei taptų sunkiau jas vykdyti. Savivaldybė yra atstovaujamoji institucija, kuri atstovauja jÄ iÅ¡rinkusių asmenų interesus, todėl negali tenkinti tik kelių asmenų interesų, nes taip bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas.

PanaÅ¡ių, o, beje, ir didesnio intensyvumo valstybinio fondo žemėje esančių žemės juostų, kurias gyventojai naudoja susisiekimui, tačiau kurios neatitinka norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų keliui, savivaldybėje yra apie 1000 km, todėl siekiant juos sutvarkyti, reikalingos didelės iÅ¡laidos, kuriomis savivaldybė nedisponuoja. Todėl savivaldybė tik atsiradus finansinėms galimybėms (pvz: finansuojant atitinkamas iÅ¡laidas iÅ¡ Europos SÄ jungos ar kt. fondų lėšų) ir žvelgdama į minėtÄ problemÄ kompleksiÅ¡kai ir neignoruodama vienų gyventojų interesų lyginant su kitais, dalinai galėtų prisidėti prie Å¡io bei kitų panaÅ¡ių objektų tvarkymo finansavimo.

Be to teismų praktikoje teigiama, kad teisės aktai nesukuria pareiÅ¡kėjui subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti konkretų keliÄ , iÅ¡ esmės sukuria tik tam tikrÄ atskaitomybę, kad klausimai dėl kelių tiesimo bÅ«tų svarstomi ir įvertinami (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8:>8-266/2014). Atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybė pagal galimybes dalyje minėto objekto jau įrengė griovius vandeniui nubėgti, formuojant žemės sankasÄ tolimesniems remonto darbams.

PareiÅ¡kėjas A. C. praÅ¡yme savivaldybei nurodė, kad atlikus minėtus darbus, savo lėšomis keliÄ taip pat remontuos, nors savivaldybė praÅ¡omus darbus atliko, tačiau pareiÅ¡kėjas savo įsipareigojimų nevykdė. Taip pat pastebėtina, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta, kad savivaldybei neatlikus reikalaujamų darbų bus atimta ar apribota susisiekimo galimybė norint patekti į A. C. ar į aplinkinius žemės sklypus.Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratÅ«ra su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir atmesti A.

C. pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ . Toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas nes yra teisiÅ¡kai ydingas, kadangi net ir panaikinus nutarimÄ , teismas negalėtų atmesti A. C. pareiÅ¡kimo, kadangi liktų galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-11-21 nutarimas Nr. 3-AP-9186 (toliau - 2014-11-21 Nutarimas), kuriuo buvo patenkintas A. C. pareiÅ¡kimas ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo pareikalauta imtis priemonių jos veiklos srityje daromiems pažeidimams paÅ¡alinti, o tiksliau, imtis priemonių Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-05-26 pažymoje Nr. 4D-2014/2-509 pateiktoms rekomendacijoms įvykdyti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtus sprendimus.

Be to, mano, kad remiantis susiklosčiusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012), teismas, nagrinėjantis skundÄ dėl prokuroro priimtų nutarimų vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje, negali prokurorÄ Ä¯pareigoti atmesti arba tenkinti praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t.y. teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nei atmesti A.

C. pareiÅ¡kimo, nei nurodyti tai padaryti prokurorui. VieÅ¡ojo intereso gynimÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad prokuroro priimto nutarimas vieÅ¡ojo intereso gynimo klausimais per 20 darbo dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui, o Å¡iam skundÄ atmetus - apylinkės teismÄ , t.y. suinteresuotas asmuo praranda teisę į skundo patenkinimÄ teisme, jeigu nustatytais terminais ir tvarka prokuroro nutarimo neapskundžia aukÅ¡tesniajam prokurorui. Ginčo atveju, vienas iÅ¡ nutarimo argumentų atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir buvo tai, kad buvo praleistas apskundimo terminas.

Nuo 2014-11-21 nutarimo priėmimo iki skundo dėl jo gavimo Kauno apygardos prokuratÅ«roje 2015-01-12 praėjo 52 dienos. PareiÅ¡kėjas nei aukÅ¡tesniajam prokurorui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad skundas AukÅ¡tesniajam prokurorui buvo pateiktas, nepraleidus minėtojo 20 darbo dienų termino, t.y. kad skundas 2014-12-30 buvo įteiktas paÅ¡tui, kaip tai numato CPK 74 str. 7 d.. Taigi, PareiÅ¡kėjo skundas dėl 2014-11-21 nutarimo galėjo aukÅ¡tesniojo prokuroro bÅ«ti atmestas inter alia tuo pagrindu, kad buvo pateiktas praleidus minėtÄ 20 darbo dienę terminÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės dviem pagrindiniais argumentais, t.y. kad MiÅ¡ko gatvė, esanti Laukintukų kaime, Miroslavo sen, Alytaus raj. (toliau - Gatvė) neatitinka vietinės reikÅ¡mės kelių reikalavimų bei tuo, kad pareiÅ¡kėjas neturi lėšų gatvės priežiÅ«ros darbams. Su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka ir palaiko Lietuvos Respublikos Seimu kontrolieriaus 2014-05-26 pažymos Nr. 4D-2014/2-509 argumentus, jog gatvė yra vietinės reikÅ¡mės kelias, kuris yra naudojamas vietiniam susisiekimui (tai nėra privatus kelias) bei remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta teisės norma, priskirtinas vieÅ¡iesiems keliams, t. y. keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, bei gatvėms gyvenamosiose vietovėse.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl biudžeto lėšų trÅ«kumo taip pat yra atmestini kaip negalintys pateisinti savivaldybei priskirtų funkcijų ir 2014-11-21 nutarimo nurodymų nevykdymo. Administracinio akto, kuriuo gatvė bÅ«tų įtraukta į vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä , priėmimas nereikalauja papildomų iÅ¡laidų. Be to, pažymėjo ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos negali apskritai atsisakyti vykdyti joms priskirtų funkcijų pasiteisindamos lėšų ar žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių stygiumi, Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad nėra objektyvių kliūčių dėl kurių savivaldybė gatvės negalėtų įtraukti į vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä bei, pagal finansines galimybes, vykdyti jo priežiÅ«ros ir tokiu bÅ«du užtikrinti jai teisės aktais priskirtų funkcijų įvykdymÄ .

Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai suabsoliutina darbų, kurie turėtų bÅ«ti atlikti vykdant 2014-11-21 nutarimÄ , apimtis. PareiÅ¡kėjas, neignoruodamas priskirtų funkcijų vykdymo, gatvės priežiÅ«rÄ galėtų vykdyti etapiÅ¡kai, pagal konkrečiu metu turimas finansines galimybes, o ne bÅ«tinai visus priežiÅ«ros darbus atlikti vienu metu. Skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas panaikina neteisėtÄ sprendimÄ nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus.

Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, netenkindamas pareiÅ¡kėjo skundo, 2015 m. sausio 29 d. priėmė nutarimÄ (3-AP-266)3T-566, kuriuo paliko galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ Nr. (3-AP-9186)3T-2440.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiami nutarimai buvo priimti atlikus tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡o intereso pažeidimo pagal suinteresuoto asmens A. C. pareiÅ¡kimÄ .PareiÅ¡kėja, teikdama teismui skundÄ , jame nenurodė jokių galimų procedÅ«rinių tyrimo dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ar imperatyvių tokį tyrimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjai nepateikus teismui jokių įrodymų dėl galimų tokio pobÅ«džio pažeidimų priimant skundžiamus nutarimus buvimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiami nutarimai yra priimti laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavus tyrime dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nustatytas aplinkybes.Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos skundo turinį, galima teigti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės juo skundžia ne Å¡ių nutarimų ar atlikto tyrimo procedÅ«rų neteisėtumÄ , bet nutarimuose nustatytÄ pareiÅ¡kėjai įpareigojimÄ imtis teisinių priemonių nustatytiems ir nurodytiems nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje teisės aktų pažeidimams, dėl ginčo gatvės įtraukimo į Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä , paÅ¡alinti.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos nuomone, jai nustatyti skundžiamais nutarimais įpareigojimai negali bÅ«ti įgyvendinti dėl lėšų savivaldybės biudžete trÅ«kumo, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡ie nutarimai yra neteisėti. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas suteikia prokurorui teisę ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ pasirinkti tinkamÄ kiekvienai iÅ¡ situacijų vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«dÄ , kuris ne visada turi bÅ«ti ieÅ¡kinio dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo pateikimas teismui.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju prokurorui nustačius bÅ«tinybę įpareigoti bÅ«tent pareiÅ¡kėjÄ atlikti atitinkamus veiksmus teisės pažeidimams paÅ¡alinti, prokuroras įgyvendino vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje nustatytų teisių. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad prokuratÅ«ra iÅ¡samiai iÅ¡tyrė aplinkybes ir priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė reikalauti iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės imtis priemonių jos veiklos srityje daromiems pažeidimams paÅ¡alinti, o tiksliau, imtis priemonių Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-05-26 pažymoje Nr. 4D-2014/2-509 pateiktoms rekomendacijoms įvykdyti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtus sprendimus.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės skunde nenurodė bei nepateikė jokių procedÅ«rinių pažeidimų buvimÄ pagrindžiančių įrodymų, konstatuoja, kad priimti skundžiami nutarimai yra teisėti, dėl ko nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 268, 269, 443 straipsniais, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Milda Remeikienė