c366ceb1-b9e4-4964-9ded-8d2a89e4adaf · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-124-342/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01299-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. A. praÅ¡ymÄ atsakovėms Å ilutės rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å ilutės rajono savivaldybės administracijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja E. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2011-10-18.

PraÅ¡yme (b.l. 4-6) pareiÅ¡kėja nurodo, kad nuo 2011-10-18 dirba Å ilutės rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose – A lygis, 8 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė, o nuo 2013-03-01 – A lygis, 8 kategorija, antra kvalifikacinė klasė. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų. PaaiÅ¡kina, jog nuo 2009-08-01 įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis – sumažinti priedai už kvalifikacines klases: priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę – nuo 15 iki 10 procentų, už antrÄ kvalifikacinę klasę – nuo 30 iki 20 procentų, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – nuo 50 ir 30 procentų pareiginės algos dydžio.

Argumentuoja, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, sumažėjo tik dalies valstybės tarnautojų – aukštesnės kvalifikacijos – darbo užmokestis. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuota, jog pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, nes įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimas nuolat pratęsdavo Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo galiojimÄ , nors nuo 2010 m. gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams, nebuvo pagrindo pratęsti sumažintų valstybės atlyginimų koeficientų taikymo. Tvirtina, jog neteisėtu teisiniu reglamentavimu buvo pažeisti pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiais gauti teisingÄ darbo apmokėjimÄ už darbÄ , kylantį iÅ¡ Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalies prasme.Atsakovė Å ilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 12-14) praÅ¡o ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PaaiÅ¡kino, jog 2013-07-01 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, Å¡iuo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t.y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, - juos kompensuos.

Pažymi, kad remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, 2013-09-19 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ , kurio 2 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiÅ«lyta rengiant Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektÄ numatyti reikalingas lėšas atkuriamai darbo užmokesčio (atlyginimo) daliai ir susijusioms įmokoms bei kitoms iÅ¡mokoms, kurių dydis priklauso nuo darbo užmokesčio, taip pat teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiams sumokėti, be to iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Tvirtina, kad Å ilutės rajono savivaldybės administracija, mokėdama pareiÅ¡kėjai mažesnį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2013-09-30, vadovavosi tuo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie 2013-10-01 pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo neteistų veiksmų ar kaltės. Mano, jog tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, nustačiusi Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reguliavimÄ , dėl kurio pareiÅ¡kėja negavo praÅ¡omo priteisti darbo užmokesčio.

Jei pareiÅ¡kėjos skundÄ teismas pripažins pagrįstu, praÅ¡o priteistos sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 1 metų 11 mėnesių laikotarpiui kas mėnesį lygiomis dalimis.Proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Kadangi byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės proceso Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). PraÅ¡ymas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos E. A. darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å ilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-18 įsakymu Nr. A2-591 E. A. paskirta Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiÄ ja specialiste (A lygis, kategorija 8), jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė ir pavesta Centralizuotai buhalterijai mokėti 10 procentų pareiginės algos priedÄ . 2013-02-13 įsakymu Nr. A2-67 „Dėl kvalifikacinių klasių suteikimo valstybės tarnautojams“ Å ilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius nuo 2013-03-01 suteikė pareiÅ¡kėjai antrÄ kvalifikacinę klasę.Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is Ä®statymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtÄ bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ dauginant iÅ¡ bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo bÅ«tų 0 arba 5.Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede.

Pagal iki 2009-04-23 galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ (priedo redakcija nuo 2008-10-01), pareiÅ¡kėjos ginčo laikotarpiu užimamai 8 pareigybės kategorijai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas – 4.4. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , daliai valstybės tarnautojų – aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) Lietuvos Respublikos Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukÅ¡tesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams.Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ . Å io straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 1 str. (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir nustatė, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.Auščiau iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams, o nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams.

Taip pat nuo 2009-08-01 valstybės tarnautojams sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Kadangi pareiÅ¡kėja E. A. laikotarpiu nuo 2011-11-18 iki 2013-09-30 buvo A lygio 8 kategorijos valstybės tarnautoja ir turėjo trečiÄ kvalifikacinę klasę, o nuo 2013-03-01 – antrÄ kvalifikacinę klasę, todėl dėl pasikeitusių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, nebuvo sumažintas pareiÅ¡kėjos pareiginės algos kategorijos koeficientas, tačiau sumažėjo priedo už kvalifikacinę klasę dydis.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01, pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 str.). Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime taip pat nurodyta, jog nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį, susidariusiÄ Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategorijÄ dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, kad Å¡iuo metu dar nėra nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, negali paneigti pareiÅ¡kėjos teisės į pažeistų teisių teisminę gynybÄ . IÅ¡ Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2013-11-07 pažymų Nr. R7-(8.1.13).-344, Nr. R7-(8.1.13).-345 ir Nr. R7-(8.1.13).-346 apie pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį matyti, kad E. A. laikotarpiu nuo 2011-10-18 iki 2013-09-30 dėl priedo už kvalifikacinę klasę sumažinimo susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – 2899,01 Lt (242,55 + 1137,95 + 1518,51)(neatskaičius mokesčių), kuri nebuvo iÅ¡mokėta (b. l. 16-18).

Nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys nekelia ginčo dėl pažymoje nurodytos neiÅ¡mokėtos sumos dydžio. Ä®vertinus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas bei auščiau iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad E. A. buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma suma priteistina. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.  PareiÅ¡kėja susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å ilutės rajono savivaldybės administracijos, ir Å ilutės rajono savivaldybės administracijos.

Kadangi pareiÅ¡kėja tarnybos teisiniais santykiais per ginčo laikotarpį buvo tiesiogiai susijusi su Å ilutės rajono savivaldybės administracija, tai yra subjektu, privalėjusiu mokėti pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, byloje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, kurioje pareiÅ¡kėja, formuluodama savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl darbo užmokestis yra priteisiamas iÅ¡ darbdavio – Å ilutės rajono savivaldybės administracijos. Tokio aiÅ¡kinimo iki Å¡iol buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-01-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013 pažymėjo, kad nors teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo klausimus, t. y. pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009-07-17 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009-07-17 redakcijos) nuostatos bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009-07-17, 2010-06-30, 2011-11-22 redakcijos) nuostatos, tačiau byloje nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas, o sprendžiama dėl reikalavimo priteisti ginčo laikotarpiu neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Todėl nagrinėjamu atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis – 2899,01 Lt, pareiÅ¡kėjai priteistina bÅ«tent iÅ¡ darbdavio - Å ilutės rajono savivaldybės administracijos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogijÄ yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje, nustato, kad teismas turi teisę sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Tai padaryti galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ .

Teismas, įvertinęs Å ilutės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus dėl priteistos sumos mokėjimo iÅ¡dėstymo bei atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo preambulę, kurioje numatyta, jog nėra pagrindo teigti, kad numatoma gauti ar sukaupti lėšų, reikalingų praradimams dėl sumažintų valstybinių pensijų ir sumažintų atlyginimų kompensuoti, ir dėl to 2014 metų valdžios sektoriaus iÅ¡laidos turi bÅ«ti tvirtinamos neįsipareigojant kompensuoti Å¡iuos praradimus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å ilutės rajono savivaldybės administracija neturi finansinių galimybių Å¡iais biudžetiniais metais įvykdyti teismo sprendimÄ ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai E. A. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ .

Todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, sprendimo įvykdymas atidėtinas kitiems biudžetiniams metams – 2015 m. sausio 1 d. Pabrėžtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas suprantamas kaip jo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas vėlesniam laikui nei įsiteisės teismo sprendimas, tačiau tai atsakovui netrukdo esant galimybėms sprendimÄ Ä¯vykdyti anksčiau nei baigsis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:             pareiÅ¡kėjos E. A. praÅ¡ymÄ tenkinti.Priteisti E. A. iÅ¡ Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2899,01 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus 1 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2013-09-30.

Sprendimo vykdymÄ atidėti kitiems biudžetiniams metams – 2015-01-01.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                        Â