c3656958-e77c-471f-a0f3-b033df894373 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2570-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00325-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 25 078,52 Eur skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 1.1.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. Å¡alys sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria susitarė savo veiklai naudoti vienÄ Å«kininko Å«kį ir žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡laidas ir galimus nuostolius bei gautas tiesiogines iÅ¡mokas ir pelnÄ Å¡alys susitarė dalintis lygiomis dalimis. Tol, kol žemės sklypas su statiniais priklausė V. P., Å«kininku buvo paskirtas atsakovas V. P., o V. P. buvo paskirtas įgaliotu asmeniu. Kai 2013 m. gegužės 2 d.

Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. sklypÄ su visais statiniais padovanojo atsakovui V. P., nuo 2013 m. liepos 11 d. Å«kininkų Å«kio registre Å«kininku buvo įregistruotas V. P., o ieÅ¡kovas įregistruotas jo partneriu. Sutarties pagrindu Å¡alys veikė iki 2015 m. vasario 24 d., kuomet ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jis buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Ūkininko Å«kių registro ir V. P. partnerių. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas melagingai teigė, kad iÅ¡ jungtinės veiklos nebuvo gauta pelno, tačiau tokias aplinkybes paneigia gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos nuo 2009 metų iki 2014 metų, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo, kad per nurodytÄ laikotarpį atsakovas yra deklaravęs 207 800 Lt (60 183 Eur) pajamas iÅ¡ sodybos veiklos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021, kuris turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. Kadangi minimoje byloje taip pat nustatyta, kad V. P. už V. P. atliko mokėjimų už 10 025,97 Eur sumÄ , todėl ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ priskyrė prie Jungtinės veiklos sutarties pagrindu patirtų iÅ¡laidų. Todėl vykdant jungtinę veiklÄ buvo gauta 50 157,03 Eur pelno, kuris pagal Sutartį turi bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, t. y. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo V. P. 25 078,52 Eur skolÄ ir 1 482,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovas V. P. pateikė prieÅ¡taravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta bÅ«tent dėl to, kad visa atsakovo Å¡eima paliko gerai apmokamus darbus ir perėjo dirbti į sodybÄ , visus darbus sodyboje vykdė atsakovas V. P., o ieÅ¡kovas iki 2012 metų statybas finansavo. Vykdant statybas, dalis jau įrengtų pastatų buvo nuomojama, iÅ¡ gautų pinigų tęsiant statybos darbus ir įrenginėjat kitus pastatus. V. P. motinai pardavus savo butÄ , kuriame iki persikraustymo į sodybÄ gyveno atsakovas su Å¡eima, už butÄ gauti pinigai buvo pervesti V.

P. ir jis juos panaudojo tolimesniam turto pagerinimui bei verslo vystymui. Kadangi ieÅ¡kovas negalėjo vykdyti įsipareigojimų (finansuoti turto sukÅ«rimÄ ), o parduoti turtÄ nepavyko, atsakovui tęsiant sodybos sukÅ«rimÄ , o ieÅ¡kovui nepageidaujant dalyvauti sodybos įrengime, 2013 m. gegužės 2 d. Å irvintų rajono 1-ojo notaro biuro patvirtinta dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieÅ¡kovo V. P. ir atsakovo V. P., turtas buvo perduotas nuosavybėn atsakovui V. P.. Be to, po 2012 m.

V. P. neatliko jokių investicijų į sodybos ir jame vykdomo verslo vystymÄ , savo darbu taip pat nedalyvavo. Po 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo jungtinės veiklos sutartis (netgi jeigu ji ir bÅ«tų vykdoma) pasibaigė, V. P. tapus vieninteliu turto savininku ir verslo vystytoju. 3.1. Atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neva skolÄ už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2014 metų, dalis praÅ¡omos skolos yra susidariusi daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų.

Taigi, jei teismas taikytų 10 metų senaties terminÄ , skolos galėtų reikalauti už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 metų. Vien pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos nepatvirtina, kad V. P. yra skolingas V. P. pusę deklaracijose nurodomų pajamų sumų. Metinėse pajamų deklaracijose nebuvo deklaruojamos iÅ¡laidos, kurios realiai buvo patirtos, siekiant gauti kreditÄ banke. IeÅ¡kovas neturi teisės į dalį pajamų, neatėmus iÅ¡laidų. V. P. visiÅ¡kai nesigilino į veiklÄ , jos realiai nevykdė, nuo 2012 metų nustojo prisidėti prie sodybos iÅ¡laikymo ir vystymo pinigais.

V. P. yra sumokėjęs už V. P. didelę sumÄ V. P. įsiskolinimų, t. y. net 10 385,99 Eur. Dėl Å¡ios sumos V. P. buvo pateikęs ieÅ¡kinį teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. e2-29727-545/2021), bÅ«tent todėl V. P. įsižeidė ir kerÅ¡ydamas pareiÅ¡kė šį nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu sprendimu teismas nurodė, kad V. P. ir V. P. kartu vykdė veiklÄ , todėl pajamos / iÅ¡laidos ir kiti dalykai buvo susiję, todėl atmetė ieÅ¡kinį, nors V.

P. pripažino, kad 8 326,58 Eur sumÄ už jį sumokėjo V. P. iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Vadovaujantis tokia pačia logika, turėtų bÅ«ti atmestas ir Å¡is jau V. P. ieÅ¡kinys V. P., kadangi su juo buvo dalijamasi pinigais, kai sodyba jų generuodavo, nors nuo 2012 metų visas iÅ¡laidas dėl sodybos iÅ¡laikymo patyrė ir dengė bÅ«tent V. P..

4. IeÅ¡kovas V. P. atsiliepime į prieÅ¡taravimus nurodė, kad atsakovui buvo reikalinga finansinė pagalba. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Sutartis pasibaigė sudarius 2013 m. gegužės 2 d. sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021 nustatė prejudicinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Sutartis galiojo iki 2015 m. vasario 24 d. Visi pastatai, kurie nuomojami kaimo turizmui, stovi žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl bet kuriuo atveju jau pats kaimo turizmo statinių stovėjimas ant žemės sklypo ir kaimo turizmo veiklos vykdymas juose suponuoja iÅ¡vadÄ apie to sklypo naudojimÄ kaimo turizmo veiklai.

Be to, Sutarties 2.1 punktu Å¡alys jungtinei veiklai naudoti susitarė ne tik žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir Ūkininko Å«kį. O tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė dalintis pelnÄ ne tik iÅ¡ tiesioginio žemės sklypo naudojimo, bet ir iÅ¡ kaimo turizmo veiklos. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad reikalauja priteisti pusę deklaruotų pajamų. IeÅ¡kovas reikalauja priteisti ne ½ pajamų, o ½ pelno, kaip tÄ numato Sutarties 4 punktas. IeÅ¡kinyje atsakovas labai aiÅ¡kiai nurodė, kad iÅ¡ atsakovo gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. iÅ¡ Å«kio veiklos deklaruotos pajamos sudaro 60 183 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021 nustatė prejudicinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovo mokėjimai už atsakovÄ 10 025,97 Eur sumoje yra atlikti 2009 m. vasario 3 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, galiojusios iki 2015 m. vasario 24 d., kai atsakovas buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Ūkininko Å«kių registro kaip ieÅ¡kovo Å«kio partneris. Todėl ieÅ¡kovas nurodytÄ sumÄ priskyrė prie Sutarties pagrindu patirtų iÅ¡laidų, kurias jau atėmė iÅ¡ nurodyto laikotarpio pajamų, gautÄ rezultatÄ padalijo pusiau ir gavo ½ dalį pelno 25 078,52 Eur sumoje.

Taigi ieÅ¡kovas paprašė priteisti ½ dalį pelno, bet ne pajamų. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie iÅ¡laidas, detalių skaičiavimų ar paaiÅ¡kinimų, kurie pagrįstų jo prieÅ¡taravimus bei įrodytų preliminaraus teismo sprendimo neteisėtumÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, nes jis skaičiuotinas nuo 2015 m. vasario 24 d. IeÅ¡kovas laikosi teisinės pozicijos, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas neįrodė aplinkybės, jog yra praleistas senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atsakovo V. P. prieÅ¡taravimus atmetė, paliko nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 3 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2154-647/2022 bei ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. ir V. P. 2009 m. vasario 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė savo veiklai naudoti vienÄ Å«kininko Å«kį ir žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutartyje nurodyta, kad Å«kininku skiriamas V. P., Å«kininko Å«kio įgaliotu asmeniu skiriamas V. P.. V. P. 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sÅ«nui V. P. kaimo turizmo sodybÄ su joje esančiais statiniais: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kio pastatÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Po dovanojimo sutarties sudarymo V. P. buvo iÅ¡duotas Ūkininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), o V. P. 2015 m. vasario 24 d. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Ūkininko Å«kių registro kaip V. P. Å«kio partneris. 5.2. Teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kad tarp Å¡alių jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 2013 m. V. P. padovanojus nekilnojamÄ jį turtÄ V. P.. Nustatė, kad verslas sodyboje buvo vykdomas, pajamos iÅ¡ veiklos buvo gaunamos, o nekilnojamųjų daiktų perėjimas kitam savininkui nepanaikina jungtinės veiklos sutarties galiojimo.

Ä®statymas aiÅ¡kiai nustato aplinkybes, kada jungtinės veiklos sutartis pasibaigia, todėl jungtinės veiklos pabaigos diena yra laikoma 2015 m. vasario 24 d., kai V. P. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Ūkininko Å«kio. 5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021 nustatyta, kad V. P. neėmė iÅ¡ Å«kio gaunamų pajamų dalies, o V. P. apmokėdamas sodybos sÄ skaitas naudojo ir ieÅ¡kovo pinigus, kaip tai numatė Jungtinės veiklos sutartis, todėl teiginiai, kad ieÅ¡kovas niekaip neprisidėjo prie sodybos statybų ir veiklos nepagrįsti.

Kaip matyti iš metinių pajamų deklaracijų, sodybos veikla buvo pelninga, taigi remiantis Jungtinės veiklos sutarties 4 punktu išmokos ir pelnas tarp šalių turi būti dalijamas pusiau. Ginčo laikotarpiu buvo teikiamos ir paraiškos paramai už žemės ūkio naudmenas gauti. Nepaneigti ir ieškovo teiginiai, kad jis padėjo sūnaus V. P. šeimai laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m., nes tuo metu abu neturėjo darbo. Atsakovo pateikta jo darbo sutartis ir automobilio panaudos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos 2005 m., kada su šiuo juridiniu asmeniu nutrūko darbo teisiniai santykiai, duomenų nepateikta.

O iÅ¡ I. (N.) P. pažymos apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. didžiÄ jÄ laiko dalį gavo ligos iÅ¡mokas, vėliau ir nedarbo draudimo iÅ¡mokas. Kaip pati liudytoja nurodė teismo posėdžio metu, tuo laikotarpiu sirgo jos duktė. Teismo posėdžio metu tiek atsakovo, tiek liudytojos teiginiai, kad deklaracijose pateikti duomenys yra neteisingi, sÄ moningai pelnas padidintas dėl siekio gauti paskolÄ iÅ¡ banko, vertintini kritiÅ¡kai, todėl teismas detaliau nepasisakė, nes tai ne civilinės teisės nagrinėjimo dalykas, įžvelgiami baudžiamosios atsakomybės požymiai.

Pateiktos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai laikomos teisingomis, kol jos nepaneigtos, kitaip nėra pripažintos negaliojančiomis ir nepanaikintos. 5.4. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas V. P. pelno iÅ¡ sodybos veiklos neėmė, dengė iÅ¡laidas, prisidėjo prie veiklos, taigi įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdė, o sutartyje pelno pasidalijimo klausimo neaptarė. Å ias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021 nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad „ieÅ¡kovas buvo atsakovo artimas giminaitis – sÅ«nus, Å¡alys siejo pasitikėjimo santykiai, todėl teismas vertina kaip įtikinamÄ atsakovo argumentÄ dėl lėšų perdavimo ieÅ¡kovui grynais pinigais apmokėti sÄ skaitas, susijusias su kaimo turizmo sodybos įrengimu“.

IeÅ¡kovo teigimu, jis apie sodybos gaunamÄ pelnÄ sužinojo tik prasidėjus teisminiams procesams tarp jo ir sÅ«naus V. P. ir į bylÄ pateiktų GPM deklaracijų. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismas laikė, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nebuvo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2154-647/2022 bei atmesti ieÅ¡kovo V.

P. ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir pareikÅ¡tÄ praleidus senaties terminÄ , ir praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžios momentÄ . Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 ir 9 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 ir 330 straipsniuose numatyti sprendimo panaikinimo pagrindai. 6.2.

IeÅ¡kinys pateiktas 2022 m. vasario 1 d., skola priteista už laikotarpį net nuo 2009 metų iki 2014 metų. Dalis praÅ¡omos skolos yra susidariusi daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų. Taigi, jeigu teismas taikytų bendrÄ jį 10 metų senaties terminÄ , kurį turėjo taikyti, skolos ieÅ¡kovas galėtų reikalauti tik už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d., kadangi ieÅ¡kinys pateiktas 2022 m. vasario 1 d., iki 2014 metų. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021 V. P. pripažįsta, kad viskÄ vykdė jo sÅ«nus V. P. ir jis neėmė iÅ¡ jo pajamų iÅ¡ verslo, nes pats taip nusprendė. Tačiau dabar, praėjus daugeliui metų po minėtos veiklos, reikalauja nepagrįstų sumų iÅ¡ sÅ«naus V. P.. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesigilino į senaties termino pradžios skaičiavimÄ ir visas svarbias aplinkybes, formaliai nurodydamas, kad, ieÅ¡kovo teigimu, apie pelnÄ jis sužinojo tik pamatęs deklaracijas teisminių bylų nagrinėjimo metu.

Paminėjo, kad sodybos finansinės ataskaitos buvo teikiamos kasmet, ir esant realiam sutarties vykdymui apie gautas pajamas ieÅ¡kovas turėjo sužinoti nedelsiant. 6.3. Apeliantas teigia, kad Sutartis buvo sudaryta bÅ«tent dėl to, kad visa atsakovo Å¡eima paliko gerai apmokamus darbus ir perėjo dirbti į sodybÄ , visus darbus sodyboje vykdė atsakovas V. P., o ieÅ¡kovas iki 2012 metų statybas finansavo. Toliau vykdant statybas, dalis jau įrengtų pastatų buvo nuomojama, iÅ¡ gautų pinigų tęsiant statybos darbus ir įrenginėjat kitus pastatus.

V. P. motinai pardavus savo butÄ (kuriame iki persikraustymo į sodybÄ gyveno atsakovas su Å¡eima), už butÄ gauti pinigai buvo pervesti V. P. ir jis juos panaudojo tolimesniam Turto pagerinimui bei verslo vystymui. Kadangi ieÅ¡kovas negalėjo vykdyti įsipareigojimų (finansuoti turto sukÅ«rimo), o parduoti turtÄ nepavyko, atsakovui tęsiant sodybos sukÅ«rimÄ , o ieÅ¡kovui nepageidaujant dalyvauti sodybos įrengime, 2013 m. gegužės 2 d. Å irvintų rajono 1-ojo notaro biuro patvirtinta dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) turtas buvo perduotas nuosavybėn atsakovui V.

P.. Teigiama, kad po 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo jungtinės veiklos sutartis (netgi jeigu ji ir bÅ«tų vykdoma) pasibaigė. 6.4. IeÅ¡kovas reikalauja priteisti pusę deklaruotų pajamų, tuo tarpu pagal Sutarties 4 punktÄ jis galėtų pretenduoti į ½ pelno. IÅ¡laidos nurodytose pajamų deklaracijose deklaruojamos nebuvo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos nebuvo patiriamos. Joks verslas, ypač kaimo turizmo, naudojant sodybÄ ir komunalines paslaugas, negali nepatirti iÅ¡laidų. IÅ¡laidų deklaravimas nėra privalomas, kadangi tokiu bÅ«du verslas tiesiog sumoka daugiau mokesčių, valstybė nuo to nenukenčia ir teismo motyvas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovas neturi teisės į dalį pajamų, neatėmus iÅ¡laidų. Siekiant geresnio kreditingumo banke, nebuvo žymimi net ir leidžiami atskaitymai / iÅ¡laidos (30 proc.), tačiau pabrėžtina, tai nereiÅ¡kia, kad verslas nepatyrė absoliučiai jokių iÅ¡laidų. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å¡ias svarbias aplinkybes. 6.5. Akcentuotina, kad teismo iÅ¡vados apie gautÄ â€žpelnÄ â€œ aktualiuoju laikotarpiu padarytos į bylÄ pateiktų metinių pajamų (ne pelno) deklaracijų pagrindu.

Teikiant metines pajamų deklaracijas buvo teikiama tokia informacija: pvz., GPM308 18 p. – taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ apmokestinamų pajamų suma; priedas Individualios veiklas pajamos, V13 – pajamų suma; kt. t. y. deklaruojamas buvo bÅ«tent pajamos, bet ne pelnas. Deklaruojamai pajamų sumai taikoma mažiausiai 30 procentų iÅ¡laidoms tenkanti suma, 15 procentų gyventojų pajamų mokestis, kiti mokesčiai. Juolab, kaip paminėta, teismas visiÅ¡kai nevertino sutarties vykdymo praktikos. 6.6.

Siekdamas prisiteisti pusę pelno, ieÅ¡kovas, jau neturėdamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo įrodyti Sutarties 3 punkte nustatytų pareigų vykdymÄ â€“ dengti visų iÅ¡laidų ½ dalį. Tokių įrodymų nėra, o prejudiciniais sprendimais konstatuota, kad po 2012 metų savo lėšomis ieÅ¡kovas neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo ir gerinimo. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai ignoravo Å¡iuos motyvus ir įrodymus. Papildomai pažymėtina, kad jungtinės sutarties dalyku (priemone) yra tik žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne jame esantys pastatai ir statiniai, o nuomojami yra bÅ«tent pastatai.

Taigi pajamos gautos ne iš žemės sklypo, o iš pastatų ir statinių nuomos, todėl reikalauti gauti pusę pelno net nėra pagrindo. 6.7. Teismo nurodytas motyvas, kad nepaneigti ir ieškovo teiginiai, kad jis padėjo sūnaus V. P. šeimai laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m., nes tuo metu abu neturėjo darbo, nėra suprantamas, kadangi ginčui aktualus laikotarpis nėra 2007-2009 metai, taigi šis laikotarpis nesusijęs su ginčo dalyku. 6.8. Teismas neįvertino pateiktų dokumentų apie įvairias išlaidas verslui, labai formaliai nurodydamas, kad reikia vadovautis tik deklaracijoje nurodomomis pajamomis, nors ten nebuvo nurodytos išlaidos.

IÅ¡ esmės prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu sprendimu teismas nustatė, kad V. P. ir V. P. kartu vykdė veiklÄ , todėl pajamos / iÅ¡laidos ir kiti dalykai buvo susiję, todėl atmetė ieÅ¡kinį, nors V. P. pripažino, kad 8 326,58 Eur sumÄ už jį sumokėjo V. P. iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Vadovaujantis tokia pačia teismo logika, turėjo bÅ«ti atmestas ir Å¡is jau V. P. ieÅ¡kinys V. P., kadangi su juo buvo dalijamasi pinigais, kai sodyba jų generuodavo, nors nuo 2012 metų visas iÅ¡laidas dėl sodybos iÅ¡laikymo patyrė ir dengė bÅ«tent V.

P.. 6.9. Sodyba reikalauja itin daug iÅ¡laidų – vien elektros ir kitos komunalinės paslaugos, didelių patalpų apÅ¡ildymas, nekalbant apie remontus, vien apie pastovias einamÄ sias iÅ¡laidas, kurios siekia mažiausiai kelis Å¡imtus eurų per mėnesį (patalynės skalbimas ir lyginimas, patalpų valymas, buitinė chemija, kuras Å¡ienavimui ir sniego valymui, bÅ«tinų daiktų pirkimas, kt.). Å ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovas, deja, net neminėjo, nes jų nedengė ir apie jų mastÄ nežino.

Teismas nevertino šių išlaidų.

7. IeÅ¡kovas V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo V. P. skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovas laikosi teisinės pozicijos, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantas neįrodė aplinkybės, jog yra praleistas senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IÅ¡laidos ir nuostoliai bei pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, yra paskirstomas taip, kaip nustato Sutartis. Sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė, kad pelnÄ dalinsis lygiomis dalimis.

Pelno dalybų momentas sutartyje nebuvo nustatytas, t. y. Å¡alys neaptarė, ar pelnÄ dalinsis kasmet, ar tik pasibaigus Sutarčiai. IeÅ¡kovas laikosi teisinės pozicijos, kad tokiu atveju, kuomet sutartyje nenustatytas pelno pasidalijimo momentas, Å¡is momentas sietinas su pareikalavimo momentu arba su Jungtinės veiklos sutarties pabaiga. Sutartis pasibaigė 2015 m. vasario 24 d., todėl, ieÅ¡kovo įsitikinimu, ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl pelno pasidalijimo nėra praleistas, nes jis skaičiuotinas nuo 2015 m. vasario 24 d.

IeÅ¡kovas taip pat teigia, 2012 metais buvo iÅ¡leistas visas 2009-2010 Å«kiniais metais sodyboje uždirbtas pelnas ir tik baigiantis 2012 Å«kiniams metams turime duomenis apie iÅ¡laidas virÅ¡ijusias pajamas, t. y. apie pelnÄ . IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl ½ dalies pelno, pelnas atsirado tik pasibaigus 2012 Å«kiniams metams, todėl reikalavimo teisė į ½ dalį pelno atsirado tuomet, kai atsirado pats pelnas - negali reikalauti ½ pelno dalies, jei pelno nėra. Pelnui atsiradus 2012 ūkiniais metais, senaties terminas reikalavimams dėl ½ dalies pelno gali bÅ«ti pradėtas skaičiuoti ne anksčiau, kaip nuo 2013 m. sausio 1 dienos.

O tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. 7.2. Pažymėjo, kad Å¡ios bylos ginčo dalykas apima 2009-2010 Å«kinių metų ir 2012-2014 Å«kinių metų laikotarpį, tuo tarpu kalbėdamas apie sodybos gerinimo darbus apeliantas nurodo ir į bylÄ pateikė įrodymus apie vėlesnį, 2015 metų laikotarpį, pvz. 2015 m. rugsėjo 11 d., kuris niekaip nesusijęs su Å¡ios bylos ginčo dalyku ir Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto teiginio, kad atsakovo Å¡eima paliko gerai apmokamus darbus ir perėjo dirbti į sodybÄ , nepatvirtina jokie bylos įrodymai. 7.3.

Apeliantas nuolatos piktybiškai kartoja, kad apmokėjo asmenines V. P. skolas 10 385,99 Eur sumoje, nors šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021, kuriuo atsakovo V. P. ieškinys šios bylos ieškovui V. P. dėl 10 385,99 Eur skolos priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. 7.4. Apeliacinio skundo argumentus, kad po 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo Jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, kad nėra jokių įrodymų, jog ieškovas V.

P. investavo į sodybÄ arba vystė verslÄ , paneigia įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021 nustatyti faktai. 7.5. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad gyventojų pajamų deklaracijų duomenimis pajamos 2009-2010 metų ir 2012-2014 metų laikotarpiu sudarė 60 183,04 Eur. Pusė nuo pajamų tokiu atveju sudarytų 30 091,52 Eur. Tuo tarpu ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 25 078,52 Eur sumai – ieÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-29727-545/2021 nustatė prejudicinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. P. neėmė iÅ¡ Å«kio gaunamų pajamų dalies, todėl apmokėdamas sÄ skaitas atsakovas naudojo ir ieÅ¡kovo pinigus. Teismas nustatė, kad 10 025,97 Eur suma, kuriÄ V. P. sumokėjo grÄ Å¾indamas skolÄ už V. P., buvo pasiskolinta ir panaudota reikalams, susijusiems su kaimo turizmo sodybos įrengimu, iÅ¡laikymu, o ieÅ¡kovo apmokėtas turtas, paslaugos galutinai atiteko ne kažkam kitam, o pačiam atsakovui V.

P.. Didžioji dalis atsakovo pateiktų įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apskritai nesusiję su Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, o kitas dalis įrodymų susiję su tomis iÅ¡laidomis, kurias ieÅ¡kovas jau įvertino ir atėmė iÅ¡ pajamų pateikdamas ieÅ¡kinį, kiti įrodymai nesusiję su Å¡ia byla. 7.6. Sutarties 2.1 punktu Å¡alys jungtinei veiklai naudoti susitarė ne tik žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir Ūkininko Å«kį. Taigi sutardamos jungtinei veiklai naudoti Å«kininko Å«kį, Sutarties Å¡alys tuo pačiu susitarė dėl partnerystės visais Å«kininko veiklos, įregistruotos Å«kininkų Å«kio registre, aspektais.

O tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys susitarė dalintis pelnÄ ne tik iÅ¡ tiesioginio žemės sklypo naudojimo, bet ir iÅ¡ kaimo turizmo veiklos. Kitoks aiÅ¡kinimas bÅ«tų siaurinamasis ir neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei sutarčių aiÅ¡kinimo principų. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, kuriuo atsakovo V. P. prieÅ¡taravimai atmesti ir paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminarus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo 11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių, kadangi ieÅ¡kovui priteista pusė deklaruotų pajamų, o ne pelno, kaip nustatyta Sutartyje, teismas visai nevertino Sutarties vykdymo praktikos, taip pat, kad po 2012 m. ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo ir gerinimo, nevertino pateiktų iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, mokėtinų mokesčių nuo gautų pajamų.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

13. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

14. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).

15. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).

16. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikÅ¡mingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vienÄ ar kitÄ teisės normÄ ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu bÅ«tinoji teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

17. Teisėjų kolegija pažymi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 22–23 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas, kuriuo atsakovo V. P. prieštaravimai atmesti ir paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminarus sprendimas, motyvuotas tuo, kad senaties terminas pareikšti ieškinį dėl pelno pagal Sutartį paskirstymo nepraleistas, bei kad jungtinės veiklos pelnas nurodytas metinėse pajamų deklaracijose, kurios laikomos teisingomis, kol jos nepaneigtos, kitaip nėra pripažintos negaliojančiomis ir nepanaikintos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminariame sprendime teismas nustatė, kad jungtinės veiklos pagrindu buvo patirta ir išlaidų (10 025,97 Eur), jos turi būti atimtos iš gautų pajamų.

19. Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 3 d. Å¡alys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė savo veiklai naudoti vienÄ Å«kininko Å«kį ir žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡laidas, galimus nuostolius bei gautas tiesiogines iÅ¡mokas ir pelnÄ dalintis lygiomis dalimis (Sutarties 2.1, 2.2, 3 ir 4 punktai). Pagal Sutartį Å«kininku buvo paskirtas atsakovas V. P. (tėvas), o ieÅ¡kovas V. P. (sÅ«nus) buvo paskirtas įgaliotu asmeniu (Sutarties 5 – 6 punktai).

20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normÄ , yra iÅ¡skyręs Å¡iuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius:

1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas;

2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti;

3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

22. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

23. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-219/2019).

24. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai, o įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iÅ¡ jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrÄ veiklÄ vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įneÅ¡to turto nuosavybės bei pelno paskirstymo.

25. IeÅ¡kovas byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jam dalį pelno, gauto vykdant Sutartį. Sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė paskirstyti pelnÄ (teigiamÄ skirtumÄ tarp pajamų ir sÄ naudų). Taigi, tokiu atveju reikÅ¡mingas jungtinės veiklos rezultatas yra bÅ«tent gautas pelnas, o ne pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008, 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010). Pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminariame sprendime nurodyta, kad iÅ¡ gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų matyti, kad sodyba 2009-2014 metais dirbo pelningai, t. y. buvo deklaruota 60 183 Eur pajamų, taip pat atskaityta 10 025,97 Eur iÅ¡laidų.

Tačiau iš teismo preliminaraus sprendimo bei iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, visiškai nėra aišku, kas tokias išlaidas sudaro, kokie įrodymai tokias išlaidas patvirtina, t. y. kuo remiantis teismas padarė šias išvadas. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog deklaracijose yra nurodytos pajamos, o ne pelnas, formaliai atskaitė išlaidas, kurias nurodė ieškovas, tačiau nepagrįstai liko nevertinti apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas vykdant Sutartį.

Byloje apeliantas pateikė bankinių mokėjimo nurodymų kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad jis 2011 m. gegužės 27 d., 2012 m. rugsėjo 30 d. ir vėlesniais laikotarpiais mokėjo AB LESTO, prekybos centrams laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. už prekes, bei kiti mokėjimo nurodymai, taip pat I. P. mokėjo AB LESTO, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir kt., pateiktos sunaudotos elektros energijos apskaitos knygutės duomenų kopijos (dokumentas DOK-14639), dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jų netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos vykdant jungtinę veiklÄ .

Sutartimi Å¡alys susitarė iÅ¡laidas ir galimus nuostolius padengti lygiomis dalimis (Sutarties 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atskaitydamas tik ieÅ¡kovo nurodytas iÅ¡laidas, dėl kurių teismas sprendė kitoje byloje Nr. e2-29727-545/2021, tačiau nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas, priteisė skolÄ ieÅ¡kovui neatsižvelgdamas į bendras iÅ¡laidas, t. y. Å¡alims paskirstė ne pelnÄ , o iÅ¡ esmės pajamas ir taip pažeidė CK 6.974 straipsnio, nustatančio bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių paskirstymÄ , reikalavimus, bei sutarties nuostatas.

26. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-29727-545/2021, kurioje nagrinėtas V. P. ieškinys atsakovui V. P. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad po 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo ieškovui V. P. buvo išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), o šalys ir toliau veikė 2009 m. vasario 3 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu iki 2015 m. vasario 24 d., kuomet V.

P. buvo išregistruotas iš Ūkininko ūkių registro kaip V. P. ūkio partneris. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK 182 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi apelianto argumentai, kad po 2013 m. gegužės 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, atmetami, kadangi Sutarties pabaiga nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti apelianto pateiktus įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas vykdant jungtinę veiklÄ už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 24 d., tačiau toks vertinimas nebuvo atliktas.

27. IÅ¡ byloje pateiktų gyventojų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad buvo mokama už verslo liudijimÄ . Liudytoja ir apeliantas paaiÅ¡kino, kad buvo dirbama pagal verslo liudijimus. Kaip minėta, Å¡alys Sutarties 3 punktu susitarė iÅ¡laidas ir galimus nuostolius padengti lygiomis dalimis. Dėl mokėtinų mokesčių valstybei Å¡alys nesusitarė, tačiau laikytina, jog Å¡i prievolė skirstytina Å¡alims pagal bendrÄ iÅ¡ sutarties ir teisinio reglamentavimo kylantį principÄ , t. y. lygiomis dalimis. Tačiau Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo įvertinta.

28. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad liudytoja teigė, jog deklaracijose pateikti duomenys yra neteisingi, sÄ moningai pelnas padidintas dėl siekio gauti paskolÄ iÅ¡ banko, visgi pačiame pirmosios instancijos teismo sprendimo 7 punkte nurodyta, kad liudytoja N. P. kalbėjo apie pajamas, o ne pelnÄ , pildydavo gautas pajamas, iÅ¡laidų rodyti nebuvo tikslinga, kadangi imdavo metinį verslo liudijimÄ (2022 m. liepos 28 d. posėdžio garso įraÅ¡as: 10 val. 40 min. – 11 val. 25 min.), taigi nebuvo kalbėta, kad buvo padidintas pelnas.

29. Apeliantas taip pat teigia, kad yra praleistas senaties terminas dėl pelno už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 1 d. Ä®statymai nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Šiuo atveju ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl skolos pagal vykdymo jungtinę veiklos sutartį pritesimo, taigi, ieÅ¡kovui taikytinas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, pripažinęs, jog ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne teisės pažeidimo dienÄ , turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, jos 25 punktÄ ). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino, ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo bei nenustatė, kada konkrečiai ieÅ¡kovas sužinojo, kad iÅ¡ jungtinės veiklos buvo gauta pelno.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, kad Å¡alių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo pagal Sutartį nagrinėjimas reikÅ¡tų reikalavimo nagrinėjimÄ beveik visa apimtimi iÅ¡ naujo, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, Å¡alis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino), prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas grÄ Å¾ina bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iÅ¡ esmės nėra iÅ¡spręsta ir ji grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų iÅ¡vadų: iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ ir Å¡alims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų bei įsiteisėjusiu sprendimu neiÅ¡spręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo 34. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir perdavus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylÄ iÅ¡ naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjos Dalia Trumpulienė Urmila Valiukienė Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė