2013-10-24 Nr. AB-7097-3-61-3-00440-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2277/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00440-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Č. P. 2013 m. vasario 5 d. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1D-1031(11); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820) (toliau – Laikinasis įstatymas) – po 138,20 Lt už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjui mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 755,12 Lt, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad VRM sekretoriaus sprendimu jam paskirta 533,32 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensija. Taip pat pareiškėjui buvo mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 360 Lt, su kuriuo jo pensija sudarė 893,32 Lt, tačiau nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo iki šios dienos pareiškėjui yra mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri sudaro 755,12 Lt dydžio sumą. Pareiškėjas savo teisę į neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimais, Europos Teisingumo Teismo praktika, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą pensiją, įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį asmenys, kuriems pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Pareiškėjas pabrėžė, kad teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 18–19) paaiškino, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pareiškėjo valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo metu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pensiją. Pažymi, kad VRM savo veiksmais (sprendimais) nepažeidė pareiškėjo teisių ir/ar jo teisėtų interesų, nes pensija jam buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu (ir šiuo metu) galiojančių, teisėtų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl atsakovės VRM 2013 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 1D-1031(11) yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 30–33) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui VRM 2000 m. lapkričio 29 d. išvada Nr. 17006 nuo 2000 m. lapkričio 1 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, lygi 486,96 Lt, indeksuota įstatymų nustatyta tvarka sudarė 533,32 Lt dydžio sumą. Pareiškėjui mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas ir su šiuo priedu pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija sudaro 893,32 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi nuo 2010 m. sausio 1 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta iki 755,12 Lt. Nesutikdamas su pensijos sumažinimu, Č. P. su 2013 m. sausio 2 d. prašymu kreipėsi į VRM, prašydamas grąžinti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. VRM 2013 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1D-1031(11) paaiškino pareiškėjui, kad jo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pagal 1 priede nurodytą formulę pritaikius koeficientą 0,8453, todėl mokėtina pensijos dalis yra 755,12 Lt (893,32 Lt x 0,8453 Lt). Pažymėjo, kad Konstitucijai neprieštarauja Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 daliai bei įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Č. P. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama tik taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas VRM, perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, todėl atsakovo VRM veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos pareiškėjo Č. P. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neigiamas pokytis neviršijo 20 proc. leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovas VRM teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Č. P. reikalavimai įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinąjį įstatymą – po 138,20 Lt už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjui mokėti visą paskirto dydžio, t. y. 755,12 Lt, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo skunde ginčijamo VRM 2013 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1D-1031(11) teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių motyvų, kodėl šis sprendimas turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reguliavimą, kurio pagrindu buvo priimtas minėtas sprendimas, bei nenustačiusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimo, padarė išvadą, kad minėtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

III. Pareiškėjas Č. P. apeliaciniu skundu (b. l. 38–40) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir Konstitucinio Teismo doktriną, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Savo poziciją grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 45–46) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei aktualų Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Č. P. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui VRM 2000 m. lapkričio 29 d. išvada Nr. 17006 nuo 2000 m. lapkričio 1 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, lygi 486,96 Lt (b. l. 13), indeksuota įstatymų nustatyta tvarka sudarė 533,32 Lt dydžio sumą (b. l. 6, 17). Pareiškėjui mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas ir su šiuo priedu pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinė pensija sudaro 893,32 Lt (b. l. 6, 17). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui mokamos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir sumažintas iki 755,12 Lt (b. l. 1–4, 17, 18–19). Nesutikdamas su pensijos sumažinimu, Č. P. su 2013 m. sausio 2 d. prašymu kreipėsi į VRM, prašydamas grąžinti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 14). VRM 2013 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1D-1031(11) paaiškino pareiškėjui, kad jo pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pagal 1 priede nurodytą formulę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 6, 17). Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 11PP(P)-778 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ pateikti duomenis už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. (imtinai), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors skunde pareiškėjas prašė iš atsakovų priteisti neišmokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vertintinas tik pareiškėjo pensijos ribojimas, taikytas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl 2013 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1D-1031(11) faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Kadangi teisinio pagrindo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. sausio 24 d. sprendimo nėra, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, atmetami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, atsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Č. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė