2025-10-06 Nr. CB-5553-2-06-3-02297-2025-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3486

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02297-2025-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 25 d. paduotu suinteresuoto asmens G. V. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo G. V. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys G. V., I. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą atmetė.

Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkei G. V. 500 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4613-867/2022 netinkamą vykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens I. L. naudai.

Suinteresuotas asmuo G. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį.

Suinteresuoto asmens G. V. kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kurios metu pirmiausia buvo išskirtas būtinasis pereinamasis tėvo bendravimo su vaiku laikotarpis. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad svarbu palaipsniui stiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, taip pat paisyti mažamečio vaiko interesų. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje motyvavo, kodėl būtinas pereinamasis laikotarpis – „jog atsakovui ilgą laiką nebendravus su vaiku būtinas pereinamasis laikotarpis, jog būtų atstatytas vaiko ir tėvo ryšys.“ Teismo nustatytas pereinamojo laikotarpio būtinumas yra dar aktualesnis, nes vaiko tėvas I. L. nuo 2022 m. vasario mėn. nebendravo su mažamečiu vaiku, o tokį pageidavimą pradėjo reikšti tik vaikui suėjus 3 metams.

2. Iš antstolės nevykdymo akto seka, kad vaiko motina buvo kaltinama pažeidusi teismo nustatytos tvarkos 8, 13 bei 19 punktus, nustatančius tėvo bendravimo su vaiku tvarką jau po pereinamojo laikotarpio, t. y. kai vaikui sueis 3 metai, vaiko tėvas su vaiku galėtų nepertraukiamai bendrauti su vaiku savaitgaliais su nakvynėmis, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Tačiau vaiko tėvas su vaiku iki jam sueinant 3 metai sąmoningai nebendravo. Vaikas tėvo apskritai nepažįsta, todėl 3 metų vaikas perduotas nepažįstamam tėvui visam savaitgaliui būti negali. Tai ne tik neatitiktų vaiko interesų, tačiau priešingai, galėtų sukelti jam sunkias pasekmes. Antstolės nurodytas pažeistas bendravimo tvarkos 13 punktas, t. y. vaiko bendravimas ryšio priemonėmis su jam nepažįstamu asmeniu, – šis 13 punktas, esant nurodytoms aplinkybėms, būtų tiek sunkiai įgyvendinamas, tiek ir neatitiktų vaiko interesų.

3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo vaiko motinos kaltę dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo dėl to, kad ji nesutiko planuota data ir laiku dalyvauti vaiko susitikime su tėvu ir psichologu. Tačiau motina jau buvo persikrausčiusi gyventi į Kauną ir todėl už Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) pasiūlytomis datomis darbo valandomis negalėjimą atvežti vaiką už maždaug 200 km nuo jo gyvenamosios vietos pasimatyti su tėvu ji negalėtų būti baudžiama.

4. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje bendravimo tvarkos 19 punkto pažeidimas vaiko motinai negalėjo būti nustatomas, kadangi vaiko faktinė gyvenamoji vieta, kaip matyti iš teismo sprendimo, buvo pakeista jau po antstolio nevykdymo akto surašymo, t. y. nuo 2025 m. kovo 19 d.

5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymima, kad vaiko motina akcentuoja tėvo nebendravimo su vaiku laikotarpį, tačiau dėl naujos bendravimo tvarkos, kurioje būtų įvertintos pasikeitusios aplinkybės ir įvertinta šiuo metu susiklosčiusi situacija, nustatymo į teismą nesikreipia (nutarties 34 punktas). Tačiau tokiais motyvais bei pagrindais priimdamas skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą ir teismų praktikoje suformuluotą CPK 278 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklę, kad, aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimu ne tik buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ir pereinamojo laikotarpio būtinumas bei jo neišvengiamumas. Kitoks šio teismo aiškinimas ar šio laikotarpio ignoravimas nėra galimas. Nėra teisingas apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kai vaiko tėvui nevykdant bendravimo su vaiku tvarkos ir iki vaikui sueinant 3 metai, jį ignoruojant, už tai laikoma atsakinga motina.

6. Vaiko motinos nenorą bendrauti su vaiko tėvu iš esmės sąlygojo paties vaiko tėvo veiksmai, t. y. skundai įvairioms institucijoms dėl motinos neva netinkamo elgesio, ji turėjo nuolat aiškintis ir įrodinėti vaiko tėvo kaltinimų nepagrįstumą. Dėl to motina siekė vengti bet kokios papildomos komunikacijos su tėvu I. L. Ji reaguodavo į visus I. L. el. laiškus, atsakydavo ir paaiškindavo, kad norint pradėti bendrauti su mažamečiu vaiku (šalių sūnumi) yra būtina I. L. užmegzti ryšį su sūnumi, įgyti jo pasitikėjimą, susipažinti su vaiku, įvykdyti teismo nustatytą pereinamąjį laikotarpį, kurio iki šiol I. L. nėra įvykdęs. Būtinybė vykdyti teismo sprendimą ir nuosekliai vykdyti bendravimo su vaiku tvarką, t. y. tik įvykdžius vienus iš punktų, pereiti prie kitų punktų buvo akcentuojama ir Tarnybos I. L. 2025 m. vasario 10 d. pateiktame atsakyme. Tarnybos 2025 m. vasario 7 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime taip pat buvo akcentuojama, kad abu tėvai sutinka, jog tėvo ir sūnaus bendravimui būtinas pereinamasis laikotarpis ryšiui atstatyti ir palaikyti.

7. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nutartyje, I. L. vaiko nematė ir juo nesidomėjo nuo to momento, kai vaikui suėjo 8 mėnesiai, jo nelankė ir nesirūpino ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, ši situacija nepasikeitė iki pat kol sūnui suėjo 3 metai.

8. I. L. iki vaikui sueis 3 metai realiai neketino prisidėti prie vaiko auginimo ir jo auklėjimo, tą rodo nepagarbios tėvo SMS žinutės motinai, kad ji pati augins vaiką, o jis neketina bendrauti ir rašyti.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės visą kaltę perkeldamas vaiko mamai, neatskleidė ir neanalizavo tėvo pareigos bendradarbiauti turinio – nenurodė, kokius veiksmus (neveikimą) nagrinėjamu atveju apima tėvo pareiga bendradarbiauti, neišskyrė, kurie konkrečiai tėvo veiksmai (neveikimas) nulemia išvadą dėl tėvo pakankamo bendradarbiavimo. Tuo tarpu vaiko tėvo skundų ir reikalavimų nuoseklumo stoka, polinkis perkelti atsakomybę dėl iškilusių ar įsivaizduojamų sunkumų kitam ir (ar) poreikis perdėtai kontroliuoti ne save, o kitą (reikalavimų, skundų pagalba), ieškoti kaltų, iš esmės ir sudaro visų I. L. skundų turinį.

10. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kaip trejų metų tėvo nebendravimas paveikė vaiko ryšį su tėvu ir jo emocinę būklę. Tuo tarpu staigus perėjimas prie nevaržomo bendravimo su nakvynėmis, daugiau kaip 2 metus tėvui visiškai nekontaktuojant su vaiku, gali sukelti vaikui didelį stresą, pažeisti jo nusistovėjusią dienotvarkę ir stabilaus gyvenimo principus, o tai neatitiktų geriausių vaiko interesų. Susiklosčiusioje situacijoje reikalingas naujas adaptacinis laikotarpis, vaiko tėvui pažindinantis su vaiku atitinkamų specialistų dalyvavimas ir pagalba. Sužinojusi apie vaiko tėvo pageidavimą matytis su savo vaiku, būtent motina kreipėsi Klaipėdos rajono paramos šeimai centrą, siekiant atkuriant tėvo bei vaiko ryšį ir prašant atitinkamų specialisčių tarpininkavimo ir pagalbos.

11. Kasacinio teismo yra išskiriami tokie tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindiniai principai: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas). Šiuo atveju tiek vaiko tėvo veiksmai, tiek ir reikalavimas vykdyti teismo sprendimo 8 ir 13 punktus ir už jų nevykdymą vaiko motinos nubaudimas nurodytiems principams akivaizdžiai prieštarauja. Teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, ignoruojant teismo sprendime nustatytą pereinamąjį laikotarpį, vykdymas akivaizdžiai neatitiktų vaiko interesų. I. L. nepakankamai kooperavosi, tiek siekdamas vykdyti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tiek palaikyti saugų santykį su vaiku. Nėra ginčo, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus, t. y. išlaikyti saugią bei sveiką mažamečio vaiko aplinką, jos netraumuojant.

12. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje formuluodamas šalims remiantis teismo sprendimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkančias pareigas bei atsakomybę už jų nevykdymą, pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias CPK 185 straipsnio normas, nes didesnę įrodomąją galią suteikė I. L. paaiškinimams, neįvertino šių paaiškinimų visų byloje esančių įrodymų kontekste, nevertino aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių I. L. nebendravo ir nelankė savo vaiko iki jam sueinant 3 metams, ir byloje esančių įrodymų, kurie iš esmės paneigia I. L. paaiškinimus ir apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas). Taigi, antstolės atlikti veiksmai ir jos prašymas teismui turi būti pagrįsti konkretaus pažeidimo fakto nustatymu bei jo detalizavimu. Tuo tarpu antstolės sprendimo nevykdymo akte nėra nurodytos jokios aplinkybės (įrodymai), patvirtinantys tėvo I. L. pareiškimuose nurodytas aplinkybes. Dėl antstolės 2025 m. kovo 3 d. nevykdymo akte nurodytų aplinkybių vaiko motinai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą ir (ar) kokiu nors kitokiu būdu paneigti I. L. nurodytas aplinkybes.

14. Nei iš antstolės neįvykdymo akto, nei iš jos pareiškimo teismui dėl baudos skyrimo turinio iš esmės neįmanoma nustatyti, kokių teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vaiko motina nesilaikė ir kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė šio sprendimo nevykdymas. Akte tokie veiksmai (neveikimas) apskritai nenurodyti (akto grafoje „nustačiau“ tik pateikiama informacija apie iš vaiko tėvo gautus prašymus). Akte nurodyta aplinkybė, jog į antstolę kreipėsi vaiko tėvas, nurodydamas, kad motina pažeidė bendravimo tvarką, nėra tolygi antstolio nustatytai aplinkybei, kad motina atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė bendravimo tvarką. Toks šių nuostatų aiškinimas ir tokių aplinkybių nustatymo būtinumas yra pateikiamas kasacinio teismo išnagrinėtose analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 32 punktas). Vaiko motinos nepakankamas bendradarbiavimas ir jį pagrindžiantys veiksmai (neveikimas), kaip pagrindas, kuriuo remdamasis antstolis nustato teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos neįvykdymą, antstolės surašytame nevykdymo akte nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismai neturėjo teisinio pagrindo tirti akte nenurodytų aplinkybių ir jų pagrindu spręsti dėl baudos vaiko motinai skyrimo. Tokia pozicija formuojama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 41 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti ir vertinti motinos kaltės dėl nesudarymo sąlygų vaiko tėvui pasimatyti su vaiku 2025 m. kovo mėn. 19-20 d., nes šis laikotarpis nepatenka nei į antstolio akte nurodytą laikotarpį, nei į jame nurodomus pažeidimus, o motina nesudarė sąlygų nurodytomis dienomis pasimatyti su vaiku dėl objektyvių priežasčių.

15. Antstolė prieš kreipdamasi į teismą neatliko Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, t. y. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą pranešti vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Kasacinio teismo praktikoje ši aplinkybė vertinama kaip pažeidimas vykdymo procese, kurio pasekmės priklauso nuo to, ar dėl to nebuvo pažeisti geriausi vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 38 punktas; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 42 punktas). Būtent dėl tokios priežasties ir nukentėjo geriausi vaiko interesai, nes Tarnyba, priešingai nei antstolis, dėl netinkamos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo iš esmės konstatavo abiejų vaiko tėvų kaltę.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Tuo tarpu nustačius, kad pereinamasis laikotarpis nebuvo vykdomas ir dėl jo nevykdymo atitinkamos pasekmės (vaiko nepažinimas savo tėvo) kilo išimtinai dėl paties išieškotojo kaltės – jis dėl tokio savo neveikimo ir jam įstatyme tenkančių pareigų nevykdymo teisės į satisfakciją įgyti neturėtų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė