2023-06-14 Nr. AB-12192-3-62-3-01071-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-459-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01071-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjas atliko bausmę Kauno TI, kur buvo šiurkščiai pažeidinėjamas jo orumas ir teisės. Kamerose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, nebuvo užtikrinta teisės aktais numatyta gyvenamojo ploto norma. Kameros ploto norma neatitiko 2 būryje 9, 14 kamerose-miegamuosiuose, kuriose buvo 8 vietos, 1 būryje 7 miegamajame buvo patalpinti 3 asmenys; 10 kameroje, kurios plotas 14 kv. m buvo 5 vietos ir joje gyveno 5 asmenys. Didelę dalį ploto užėmė kamerose esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Ploto trūkumas sukėlė pareiškėjui dideles kančias, išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu depresija.

2.2. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje buvo daug kur išlaužytos durys, vietoj durų buvo pakabinamos paklodės, užuolaidos, naudojantis sanitariniu mazgu, darbuotojai (įskaitant ir moteris) atidarydavo duris neįspėję. Kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta tualeto reikmenų spintelių arba lentynėlių. Kamerose nebuvo oro šalinimo sistemos bei ventiliacijos. Sanitariniame mazge buvo juntamas nemalonus kvapas. Dėl tokių sąlygų pareiškėjui išsivystė nepilnavertiškumo jausmas, patyrė diskomfortą, nepatogumus.

2.3. Visą ginčo laikotarpį nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kurio pagalba galima iškviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą norint išsikviesti pareigūną reikėdavo daužyti į duris. Dėl daužymo į duris pareiškėjas sulaukdavo pareigūnų patyčių. Dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjui kilo grėsmė jo saugumui ir sveikatai.

2.4. 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas buvo nubaustas ir patalpintas į baudos izoliatorių, 7 kamerą, kurioje taip pat nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko sienoje buvo matyti pliki laidai ir užrašas „neveikia“. Kameroje Nr. 7 ploto norma neatitiko teisės aktų reikalavimų; ant langų iš abiejų pusių buvo grotos, kurios trukdė atidaryti langą ir išvėdinti kamerą, dėl ko kameroje jautėsi nemalonus kvapas. Grotos esančios ant durų jam trukdė pabelsti į duris ir išsikviesti pareigūną. Kameroje nuo lango, palangės buvo nubyrėjęs tinkas; šviestuvai buvo be gaubtų; nebuvo veidrodžio, gamtinius reikalus turėjo atlikti pareigūnams matant.

2.5. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu skausmu, išgyvenimais, nepatogumais, depresija ir pan.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjui atliekant bausmę Kauno TI gyvenamosiose patalpose ir tardymo izoliatoriaus kameroje, kameros plotų normos reikalavimai buvo visiškai įgyvendinti. Pareiškėjas sulaukė pilnametystės 2019 m. gruodžio 9 d., o į tardymo izoliatoriaus kamerų tipo patalpas buvo paskirtas 2020 m. rugpjūčio 5 d., t. y. jau būdamas pilnametis.

4.2. Kauno TI pataisos namų gyvenamosios patalpos ir kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Šių normų Kauno TI laikosi ir nėra gavęs pastabų iš įstaigą kontroliuojančių institucijų. Nacionaliniai teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį plotą iš bendro kameros ploto turi būti atimamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas.

4.3. Sanitarinių mazgų įrengimo tvarką kamerose reglamentavo galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (12.5 p.). Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusios kameros ploto ne mažesne nei 1.5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Visiškai izoliuoti sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ar gyvenamosios patalpos ploto Kauno TI neturi nei techninių, nei finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, tačiau nepaisant to, Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka visus reikalavimus.

4.4. Kauno TI pastatas pastatytas 1998 m., (rekonstrukcija atlikta 2010 m.), todėl jis nėra morališkai pasenęs, šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma savalaikiai, tad yra užtikrinamos tinkamos suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos.

4.5. Pateiktos nuotraukos darytos gavus nuteistojo skundą, tačiau tai nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog nuotraukos yra netinkamas įrodymas. Po atliktos rekonstrukcijos 2010 m. jokie esminiai pakeitimai Kauno TI nebuvo atlikti.

4.6. Pareiškėjo teiginiai, kad kameros ir gyvenamosios patalpos jo įkalinimo metu, nebuvo tinkamai vėdinamos, yra klaidinantys, nes kamerose langai atsidaro į vidinę patalpos dalį, taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Tai įrodo pateiktos tipinės Kauno TI (gyvenamųjų patalpų) ir Kauno TI (izoliatoriaus) sanitarinių mazgų bei ventiliacijos nuotraukos apie kamerose ir gyvenamose patalpose esamus langus, įrengtas ventiliacijos sistemas.

4.7. Vadovaujantis teisės aktais yra galimybė išsikviesti budintį pareigūną, nes tai numato ir teisės aktai tik kamerų tipo patalpose. Gyvenamosiose patalpose teisės aktai nenumato signalinių pareigūnų iškvietimo mygtukų, kadangi nuteistieji gyvena pataisos namų sąlygomis ir patalpos nėra rakinamos. Pareiškėjas, būdamas kamerų tipo patalpoje, skunde nenurodė, kokiu konkrečiai atveju kvietė pareigūnus ir kokią galimai žalą patyrė.

4.8. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo L. Š. skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs ieškinio senaties termino reglamentavimą, taikė ieškinio senaties terminą ir padarė išvadą, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 16 d. – 2020 m. spalio 1 d.

7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) nuostatomis (111.1 p., 111.2 p.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (redakcija galiojusi iki 2021 m. spalio 1 d.) nuostatas (2.1, 2.2, ir 2.3 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat įvertino byloje pateiktą 2022 m. birželio 15 d. pažymą „Apie L. Š. bausmės atlikimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas“.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose teko nuo 4,21 kv. m iki 4,87 kv. m ploto, todėl pareiškėjas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.3. punkte nustatyta vienam asmeniui tenkanti 4,1 kv. m ploto norma, taip pat 111.1 punkte nustatyta 3,1 kv. m ploto norma nebuvo pažeista, taip pat nebuvo pažeista Įsakymo 2.1 punkte nustatyta 3,1 kv. m minimali gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinamas didesnis nei numatytas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, o pareiškėjo teiginį, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas, atėmus baldų užimamą plotą, teismas atmetė, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsižvelgęs į tai, kad ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, teismas neturėjo pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su gyvenamosios patalpos apstatymu baldais.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeisti higienos reikalavimai (kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos; oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų; sienos ir lubos buvo pasidengę pelėsiu; vietomis nuo sienų buvo nusilupę dažai), teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas (12 p., 14 p., 17 p., 34 p.), įvertino bylos medžiagą (kamerų fotonuotraukas) ir konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų pažeidimo yra nepagrįsti.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, teismas apžvelgė Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 punktą ir konstatavo, kad Kauno TI nurodė, kad kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai, kurie veikia, o pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl galimai neveikiančio aliarmo mygtuko.

12. Pasisakydamas dėl galimo pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, teismas apžvelgė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punktą, įvertino pateiktas fotonuotraukas ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas.

13. Teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose (jų sanitariniuose mazguose) esančio kvapo parametrų. Pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo yra subjektyvūs kiekvieno asmens požiūriu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Teismas pabrėžė, kad nemalonus kvapus susijęs su kameroje palaikoma švara, už kurią atsakingi kameroje gyvenantys nuteistieji, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl tupimo klozeto ir nemalonaus kvapo.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo spintelių ir lentynėlių, teismas apžvelgė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 15 punktą, įvertino pateiktas fotonuotraukas ir nustatė, kad spintelės ir lentynėlės yra įrengtos, ant jų yra laikomi nuteistųjų higienos priemonės.

15. Teismas, nenustatęs viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), nurodė, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 16. Pareiškėjas L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino.

18. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno TI pareigūnai nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis (bendravimo su juo metu neįjungia registratorių ir pažeidimų neužfiksuoja), nevykdė jiems teisės aktuose nustatytų pareigų, o už skundų bei prašymų teikimą įstaigos administracijai jis buvo baudžiamas nuobaudomis. Pareiškėjas tvirtina, kad patyrė išgyvenimus, pablogėjo sveikata.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Kauno TI nurodo, kad ieškinio senaties terminas pritaikytas pagrįstai.

21. Kauno TI pabrėžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės (už skundų bei prašymų teikimą įstaigos administracijai pareiškėjas buvo baudžiamas nuobaudomis ir kt., Kauno TI pareigūnai nuolat provokuoja pareiškėją, nevykdo savo funkcijų, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, bendravimo su pareiškėju metu neįjungia registratorių ir pažeidimų neužfiksuoja) yra naujos, pareiškėjas jų nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl jos neturi būti vertinamos.

22. Kauno TI pažymi, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pagrindo abejoti jo teisingumu nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Kauno TI neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo netaikyti ieškinio senaties termino. Pareiškėjas teigia, kad Kauno TI pareigūnai nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis (bendravimo su juo metu neįjungia registratorių ir pažeidimų neužfiksuoja), nevykdė jiems teisės aktuose nustatytų pareigų, o už skundų bei prašymų teikimą įstaigos administracijai jis buvo baudžiamas nuobaudomis, todėl patyrė išgyvenimus ir pablogėjo pareiškėjo sveikata.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (dėl pareigūnų bendravimo su pareiškėjo, dėl pareiškėjo nubaudimo už skundų teikimą), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

28. Dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalis reikalavimu. Šiuo atveju atsakovo atstovas prašė taikyti byloje ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją taikė pareiškėjo reikalavimo daliai nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 15 d.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės kalinimo metu galėjo būti pažeidžiamos. Dėl šių aplinkybių pagrįstai ir išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad teismas nepažeidė nurodytų reikalavimų dėl įrodymų vertinimo.

33. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė