c35cb49a-33a7-4953-9b35-c19f1403daff · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2319-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03258-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1, 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. A., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas N. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas N. A. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 95). Skunde (b. l. 2–17) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki skundo padavimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose po 4-6 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Å TI gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per dienÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ . Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ .

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, jam mėnesiui skirdavo rulonėlį, kurio neužtekdavo. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, buvo neskanus, per maža energetinė vertė. Jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 95). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 83–93) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-12-13 pažymos Nr. 60/09-44692 „Dėl N. A.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018-09-14 iki 2018-12-03: kameroje Nr. 22 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 5,02 m2, kameroje Nr. 6 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 4,51 m2, kameroje Nr. 57 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 10 iki 5 m2, kameroje Nr. 25 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,13 iki 4,06 m2, kameroje Nr. 29 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 10,7 iki 4,3 m2, kameroje Nr. 18 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,19 iki 4,64 m2, kameroje Nr. 66 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,53 iki 3,77 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį” (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m).

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trÅ«ksta inventoriaus. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui;

Å¡iukÅ¡lių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (iÅ¡duodamas): Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ tualeto sklido nemalonus kvapas. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerose dalį laiko bÅ«davo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį.

Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš 2018-11-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8284 matyti, kad kameroje Nr. 25 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkamos. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra. Iš 2018-11-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8051 matyti, kad kameroje Nr. 66 apšvieta, drėgmė tinkama.

Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra, patalpos Å¡varios. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kameroje nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinė. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-12-10 pažymoje Nr. 60/09-44197 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, tvarkingi. Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas.

Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planas. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis. Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr.

EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11); LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). Dėl pareiÅ¡kėjo materialinio aprÅ«pinimo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, tačiau jo teiginiai nepagrįsti. IÅ¡ asmeninės sÄ skaitos Nr. 1567 matyti, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, buvo tinkamai aprÅ«pintas visomis praÅ¡ytomis priemonėmis. PareiÅ¡kėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas.

Pažymėtina, kad minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡o“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o”.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų.

Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis.

Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti virÅ¡utinių drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo ir turi bÅ«ti atmestos. Taip pat pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jam iÅ¡duodavo per mažai tualetinio popieriaus, t. y. pareiÅ¡kėjas neginčija to fakto, kad popierius jam nebuvo iÅ¡duodamas, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. Papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų vykdymas (pvz. LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).

Dėl sÄ lygų asmens higienai Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktÄ laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡us nuvedimo nepagrįstos, kadangi atsakovas veikė pagal teisės aktus. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpi maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d.

įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. IÅ¡ Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. PareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų.

Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų Pareiškėjas skundžiasi, kad jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl ko buvo sutrikę jo socialiniai ryšiai. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-12-12 pažymos Nr. 60/09-44579, įstaigoje prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iš pareiškėjo ar kitų asmenų negauta.

Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo N. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-12-13 pažyma Nr. 60/09-44692 „Dėl N. A.“ (b. l. 30–32), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-09-14 iki 2018-12-03 (81 diena). PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas 81 dienÄ nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 81 dienÄ pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,20 m2) teko 4,8 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 20,08 m2) teko 4,02 m2 (kameroje 5 asmenys), Nr. 57 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,67 m2) teko nuo 4,67 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 6,22 m2 (kameroje 3 asmenys), 9,34 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 25 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,45 m2) teko nuo 3,61 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,82m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 29 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,20 m2) teko nuo 3,84 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 6,4 m2 (kameroje 3 asmenys), 9,6 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,71 m2) teko nuo 4,43 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,90 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 66 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,88 m2) teko nuo 3,65 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,38 m2 (kameroje 5 asmenys), 5,47 m2 (kameroje 4 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 41–44) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina ir byloje esančios kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 80-81). IÅ¡ paminėtos pažymos matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esančių stalų pakanka, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, jog jis valgė atÅ¡alusį maistÄ , yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Juo labiau, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kokioje kameroje (ar kokiu laikotarpiu) buvo per mažas stalas, nes pareiÅ¡kėjas nurodytose kamerose buvo su dviem, trimis ar daugiau asmenų. Juo labiau, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikoma po 4- 6 asmenis (b. l. 5), tačiau toks pareiÅ¡kėjo argumentas iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, nes iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-12-13 pažymos Nr. 60/09-44692 „Dėl N. A.“ (b. l. 30–32) matyti, kad tik kameroje Nr. 66 su pareiÅ¡kėju buvo Å¡eÅ¡i asmenys, bet ir tai ne visÄ laikÄ , o tik epizodiÅ¡kai (tik 3 dienas, t. y. 2018-11-20, 2018-11-21, 2018-11-22 pusę dienos ir 2018-12-01 pusę dienos), o visÄ kitÄ likusį laikÄ kamerose su pareiÅ¡kėju nėra buvę Å¡eÅ¡i asmenys.

Penki asmenys kartu su pareiÅ¡kėju taip pat buvo tik epizodiÅ¡kai (17 dienų kamerose Nr. 6, 29, 66), daugiau kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvo nuo dviejų iki keturių asmenų. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langus, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas, elektrinis apÅ¡vietimas visose kamerose buvo per stiprus, tačiau jo reguliuoti negalėjo, žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, buvo drėgna, tamsu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (b. l. 60–62, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr.

25. Nustatyta, kad kameroje Nr. 25 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Ant kameros Nr. 25 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Kameros Nr. 25 lubos nesaugios – lubų danga vietomis iÅ¡trupėjusi (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, Å¡iluminės aplinkos tyrimo protokole, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr.

66. Nustatyta, kad kameroje Nr. 66 bendra dirbtinė apÅ¡vieta mažesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 14 punktas). Kameroje Nr. 66 oro temperatÅ«ra žemesnė kaip 180C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas), santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 66 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, įrenginius ir patalpas naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Kameroje Nr. 66 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, patalpos ir jose esantys įrenginiai ir inventorius Å¡varÅ«s. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti.

Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Operatyviosios kontrolės metu peržiÅ«rėjus DuÅ¡o ir persirengimo patalpų kasdieninio dezinfekavimo žurnalÄ nustatyta, kad duÅ¡o patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi. DuÅ¡inių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas. Priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Å TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje.

Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-162 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktu, Å TI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“.

Vadovaujantis minėto teisės akto 17 punktu virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje, kartÄ per mėnesį. Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale.

Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-08-24. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 6-350 (16.3. 187.6.12) (b. l. 71–72, patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d.) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu Å TI pasivaikščiojimų kiemelius vertinant pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Patikrinimo iÅ¡vada: Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-3528 (b. l. 73–74, patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d.) konstatuota, kad Å TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai Å¡varÅ«s, tvarkingi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta, o tai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad langus atidaryti trukdė ant langų esančios grotos. Å iÄ aplinkybę skunde pripažino ir pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad žiemÄ kamerose Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 100 C iki 140 C, o vasarÄ iki 350C.

Pareiškėjo teiginiai dėl karščio ir šalčio, drėgmės, tamsos yra abstraktūs, deklaratyvūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-12-13 pažymos Nr. 60/09-44692 „Dėl N. A.“ (b. l. 30–32) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu vasaros laikotarpiu net nebuvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o žiemos laikotarpiu buvo tik 3 dienas.

Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad nei vienoje patikrintoje kameroje (patikrintos dvi kameros iš septynių), kurioje buvo pareiškėjas, nebuvo nustatytas vizualiai matomas pelėsis. Pareiškėjo naudai vertintina tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (b. l. 60–62, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d.) konstatuota, kad kameros Nr. 25 lubos nesaugios – lubų danga vietomis ištrupėjusi (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apšvietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, šiluminės aplinkos tyrimo protokole, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 66 bendra dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 14 punktas), kameroje Nr. 66 oro temperatūra žemesnė kaip 180C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Nėra duomenų, kad Å¡ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu, todėl negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobÅ«džio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiÅ¡kėjui kilo dėl minėto faktoriaus. Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 45–47) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 m. buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, buvo nuo sienų atsilupusių dažų, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos -dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. m. (b. l. 48–50).

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ savo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ .

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad ŠTI gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-12-10 pažymoje Nr. 60/09-44197 (b. l.

34) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡ administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Å iaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti diskomfortÄ , siekiant prisiÅ¡aukti pagalbÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiÅ¡kėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas daužyti į duris, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.

Be to, pareiÅ¡kėjas pasisako ne savo, o kalinių, kaip jis pats įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėjas įgalinimų nepateikė. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 39-40) matyti, kad kamerose Nr. 22, 57, 18, 66 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m iki 2,40 m, kamerose Nr. 6, 25, 29 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,28 m iki 2,37 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 80-81) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Juo labiau, pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kuo ir kaip privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinamos Å¡varios kameros. Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, Å¡iluminės aplinkos tyrimo protokole, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) konstatuota, kad Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys Å TI laikomi asmenys, valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Tai patvirtina byloje esantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos -dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (b. l. 48–50), todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 tvarkÄ nustatyta pasivaikščiojimo trukmė gryname ore kasdien – dvi valandos suimtiesiems ir areÅ¡to bausmę atliekantiems nuteistiesiems (b. l. 51).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 6-350 (16.3. 187.6.12) (b. l. 71–72, patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d.) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu Å TI pasivaikščiojimų kiemelius vertinant pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å TI vadovo nustatyta tvarka. Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Patikrinimo išvada: Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-3528 (b. l. 73–74, patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d.) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Taigi, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Dėl galimybės skalbti drabužius, pÅ«vančių čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ .

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rÅ«bus, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui bÅ«davo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, Å¡iluminės aplinkos tyrimo protokole, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje.

Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-162 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktu, Å TI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“.

Vadovaujantis minėto teisės akto 17 punktu virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje, kartÄ per mėnesį. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu, apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ( b. l. 55–58) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ tvarkÄ (b. l. 52-54), asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l.

59) patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartÄ per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas į bylÄ pateiktais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais.

PareiÅ¡kėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sÄ skaitoje pinigų). Taigi, pareiÅ¡kėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėjas įgalinimų nepateikė; pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti.

Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjo įvardintos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamos patalynės kokybės ar prašymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Tualetinis popierius yra iÅ¡duodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, tualetinis popierius buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis sÄ skaita Nr. 1567 (b. l. 35–37). Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jam nebÅ«tų skirta, nėra. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, Å¡iluminės aplinkos tyrimo protokole, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu peržiÅ«rėjus DuÅ¡o ir persirengimo patalpų kasdieninio dezinfekavimo žurnalÄ nustatyta, jog duÅ¡o patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi.

DuÅ¡inių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas. Priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. PareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes abstraktus, deklaratyvus, nekonkretus. Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, Å¡iluminės aplinkos tyrimo protokole, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) konstatuota, kad Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-08-24. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos -dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (b. l. 48–50).

RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) bÅ«tų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo. Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs, o eiti į valgyklÄ sÄ lygų nebuvo Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Iš administracinėje byloje esančio Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akto Nr. 57VMĮP-277 (b. l. 75-79) matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas.

Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atÅ¡alusio maisto, todėl atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjo skunde esantį prieÅ¡taravimÄ , kur pareiÅ¡kėjas nurodo, jog, bÅ«damas sveikas žmogus, dėl per mažo jam tenkančio kameros ploto jis galėjo tik gulėti ar sėdėti (b. l. 5), tačiau nurodydamas, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog jis sportuodavo kiekvienÄ dienÄ (b. l. 10), yra sveikas žmogus (b. l. 5).

Dėl pasimatymų su artimaisiais PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-12-12 pažymos Nr. 60/09-44579 „Dėl N. A.“ (b. l.

33) matyti, kad N. A. nuo 2018-09-14 iki 2018-12-03 ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Iš N. A. nuo 2018-09-14 iki 2018-12-03 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

82) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. PareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ bylai aktualiu laikotarpiu dėl kokių nors nusiskundimų sveikata nesikreipė. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. pažymos Nr. 61/04-3018 (b. l.

38) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2018-12-03 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 81 dienÄ pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 81 dienÄ nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto.

Pagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai dėl kamerų sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimo (dėl nemalonių kvapų), dėl kameros Nr. 25 nesaugių lubų – lubų danga vietomis ištrupėjusi (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (b. l. 60–62, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d.), dėl kameros Nr. 66 - kameroje Nr. 66 bendra dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 14 punktas), kameroje Nr. 66 oro temperatūra žemesnė kaip 180C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas), (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (b. l. 63–65, dirbtinio apšvietimo tyrimo protokole, b. l. 66-68, šiluminės aplinkos tyrimo protokolas, b. l. 69-70, patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d.) Nėra duomenų, kad šie pažeidimai buvo pašalinti pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu.

Tačiau Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 6000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo N. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui N. A. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas Å¡imtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė