Legislator Case Law & Legislation
c35c6d42-b95d-4f48-8516-ff20719cea99 AI generated

c35c6d42-b95d-4f48-8516-ff20719cea99 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c35c6d42-b95d-4f48-8516-ff20719cea99
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byloje yra nustatytos visos CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos, todėl teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį. Atsakovas atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, todėl Å¡i civilinės atsakomybės sÄ lyga yra įrodyta. Atsakovas nepagrįstai iÅ¡skiria neteisėtus veiksmus ir nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯ dvi atskiras kategorijas, kadangi juridinio asmens nesÄ Å¾iningumas ir reiÅ¡kia jo neteisėtus veiksmus.2. Atsakovo teiginiai, kad kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos dėl to, jog sandoriais nebuvo atlikti faktiniai piniginių lėšų pavedimai, yra nepagrįsti.

Legislator headnote

AI generated

c35c6d42-b95d-4f48-8516-ff20719cea99 · Lietuvos apeliacinis teismas: Taikant CK 2.50 straipsnio 3 dalį reikia nustatyti ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad atsakovas, 2008 m. gruodžio 31 d. - 2009 m. kovo 31 d. dalyvaudamas sudarant tarpusavio užskaitos aktus su savo dukterinėmis bendrovėmis ir susijusiais asmenimis, neiÅ¡vengė interesų konflikto. Vien sandorių sudarymas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu. Pareiga vengti interesų konflikto yra nustatyta CK 2.87 straipsnyje, kuris kalba apie juridinio asmens organo narių, o ne dalyvių pareigas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-431/2013Proceso Nr. 2-55-3-01295-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 27.7.; 44.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacinio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mabilta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 944 791 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentų procesines palÅ«kanas. Nurodė, kad jis su UAB Sveikatos centras „Sanvita” ir AB „Kasyba” 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarė triÅ¡alę statybos subrangos darbų sutartį Nr. 06-09-01, pagal kuriÄ jis įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iÅ¡ savo medžiagų atlikti darbus objekte, esančiame Å eimyniÅ¡kių g. 21, Vilniuje, o UAB Sveikatos centras „Sanvita” (užsakovas) ir AB „Kasyba” (generalinis rangovas) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti subrangos sutartyje nustatyta tvarka, sÄ lygomis ir terminais.

UAB Sveikatos centras „Sanvita” ir AB „Kasyba” visus ieškovo atliktus darbus priėmė, pretenzijų nepareiškė. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, jog 2009 m. vasario 26 d. UAB Sveikatos centro „Sanvita” ir AB „Kasyba” įsiskolinimas ieškovui sudarė 904 320 Lt, tačiau nei užsakovas, nei rangovas su juo neatsiskaitė. AB „Kasyba“, būdama faktiškai nemoki, negalėdama atsiskaityti su kitais kreditoriais, sudarė sandorius, po kurių AB „Kasyba“ prarado 5 132 403,27 Lt reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, o atsakovas patenkino 5 132 403,27 Lt vertės savo reikalavimus.

Atsakovo, kaip vienintelio bankrutuojančios AB „Kasyba“ akcininko, nesÄ Å¾iningi veiksmai sumažino bankrutuojančios įmonės turtÄ , dėl to ieÅ¡kovas negali patenkinti savo reikalavimų – gauti apmokėjimÄ už faktiÅ¡kai atliktus rangos darbus, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui UAB „Mabilta“ civilinę atsakomybę. Atsakovas nebuvo rÅ«pestingas savininkas ir nesiėmė veiksmų AB „Kasyba“ mokumui atkurti. PrieÅ¡ingai, atsakovas veikė savo, o ne AB „Kasyba“ naudai ir interesams, siekė patenkinti savo interesus.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas negavo apmokėjimo už darbus, taip pat patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl sÄ skaitų neapmokėjimo laiku. IeÅ¡kovo nuostolius sudaro 944 791 Lt (904 320 Lt skola už darbus ir 40 471,60 Lt palÅ«kanų už praleistÄ terminÄ atsiskaityti). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 935 669,51 Lt skolos, kurios nėra sumokėjusi bankrutavusi AB „Kasyba“, 13 356,70 Lt žyminio mokesčio ir 3 040 Lt už teisinę pagalbÄ , o valstybei – 15,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas ir atsikirtimai į ieÅ¡kinį, Å¡alių pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CPK 12, 176-185 straipsniais, kasacinio teismo suformuota praktika, konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas, nes dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų AB „Kasyba” negali įvykdyti savo prievolės ieÅ¡kovui.

Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad AB „Kasyba” nevykdė savo prievolės apmokėti už ieÅ¡kovo atliktus darbus dėl to, kad neturėjo lėšų, jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovui sudarius ieÅ¡kovo nurodytus sandorius laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. AB „Kasyba” finansinė padėtis tapo tokia, kad buvo konstatuotas jos nemokumas. Å ios aplinkybės, patvirtinančios AB „Kasyba” nemokumÄ , atsirado po to, kai atsakovas sudarė ieÅ¡kovo nurodytus sandorius.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad su ieÅ¡kovu trečiasis asmuo AB „Kasyba” neatsiskaitė laiku dėl kitų priežasčių, o ne dėl to, kad neturėjo lėšų ir buvo jai iÅ¡kelta bankroto byla. Byloje esantys įrodymai, tarpe jų ir liudytojo A. R. T. parodymai, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui UAB „Mabilta”, sudarant užskaitymus su dukterinėmis įmonėmis, buvo žinoma AB „Kasyba” finansinė padėtis, t. y. kad Å¡i bendrovė nemoka savo skolų kreditoriams, kurie atliko darbus objekte, kurio statyba buvo suinteresuotas ir atsakovas.

Atsakovo veiksmus, kai jis, žinodamas AB „Kasyba“ finansinę padėtį, sudaro sandorius, kuriais patenkina savo 5 132 403,27 Lt reikalavimÄ , sutinka, kad jo dukterinei įmonei debitoriai nemokėtų skolų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais, kurie nėra su atsakovu susiję asmenys, nesiima priemonių, kad bÅ«tų atsiskaityta su ieÅ¡kovu, kuris atliko darbus pagal su atsakovo dukterinėmis įmonėmis sudarytÄ sandorį, teismas pripažino nesÄ Å¾iningais, nulėmusius juridinio asmens (AB „Kasyba“) negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės ieÅ¡kovui.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovo 904 320,22 Lt skolÄ tenkintino visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo tenkintino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo palÅ«kanas, kurios yra nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi (31 349,29 Lt). Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu iÅ¡ subsidiaraus skolininko (atsakovo) turėtų bÅ«ti priteistos didesnės palÅ«kanos, nei iÅ¡ pagrindinio skolininko.

Taip pat teismas nepriteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 procentų procesinių palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 2.50 straipsnio 3 dalis yra skirta akcininko sÄ moningo piktnaudžiavimo juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvių turto atskirumo užkardymui, taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, ir įrodžius visas Å¡ios nuostatos taikymo sÄ lygas.

IÅ¡imtinę teisės normÄ teismas pritaikė remdamasis iÅ¡ esmės tik prielaidomis ir neatsižvelgęs į Å¡ios nuostatos esmę. Ä®monių teisėje įtvirtintas atskirumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įmonė ir jos dalyvis yra atskiri teisės subjektai, turintys atskirÄ turtÄ ir savarankiÅ¡kai atsakantys pagal savo prievoles. Ribota akcininko atsakomybė yra kertinis bendrovės požymis, Å¡is principas įtvirtintas ir Akcinių bendrovių įstatyme.2. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė.

Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Aplinkybė, jog trečiajam asmeniui yra iÅ¡kelta bankroto byla, o ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtintas, nesuteikia teisės ieÅ¡kovui kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės. Kol vyksta AB „Kasyba“ bankroto byla ir nėra žinoma, kad pagrindinis skolininkas neįvykdys prievolės ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas negali kreiptis dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ subsidiaraus skolininko.3.

Taikant CK 2.50 straipsnio 3 dalį reikia nustatyti ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad atsakovas, 2008 m. gruodžio 31 d. - 2009 m. kovo 31 d. dalyvaudamas sudarant tarpusavio užskaitos aktus su savo dukterinėmis bendrovėmis ir susijusiais asmenimis, neiÅ¡vengė interesų konflikto. Vien sandorių sudarymas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu veiksmu. Pareiga vengti interesų konflikto yra nustatyta CK 2.87 straipsnyje, kuris kalba apie juridinio asmens organo narių, o ne dalyvių pareigas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 str.) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui CK 2.87 straipsnis netaikomas.4. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė gali bÅ«ti konstatuota ne tik nustačius, kad Å¡ie veiksmai buvo neteisėti, bet ir įrodžius, kad akcininkas veikė nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo veiksmų nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, nes atsakovas, trečiasis asmuo ir kiti sandorius sudarę asmenys bei jų atstovai yra susiję Å¡eiminiais ir korporaciniais ryÅ¡iais.

NesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus. Å ioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kia ne CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl CK 6.67 straipsnyje numatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma. Sprendimas, kuriame teismas vadovavosi CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, yra neteisėtas ir naikintinas. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas, sudarydamas sandorius, siekė, jog trečiasis asmuo taptų nemokus ir netektų galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.5.

IÅ¡vadÄ dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo teismas padarė remdamasis tik ieÅ¡kovo argumentais, spėlionėmis ir prielaidomis, netirdamas ieÅ¡kovo pateikiamų faktų pagrįstumo. Asmuo, teigiantis, jog kitas asmuo yra nesÄ Å¾iningas, privalo įrodyti nesÄ Å¾iningumo faktÄ , jeigu įstatymo nenustatyta Å¡ios bendrosios taisyklės iÅ¡imčių, o tokiam asmeniui neįgyvendinus Å¡ios pareigos, jo reikalavimų teismas negali tenkinti.

6. IeÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtintas ir galiojantis. Neturint duomenų apie trečiojo asmens galimybes patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , negalima teigti, kad ieÅ¡kovas patyrė žalos ir negalima nustatyti tos žalos dydžio, todėl sprendimu papildomai priteisus ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo dydžio sumÄ iÅ¡ atsakovo yra įteisinamas ieÅ¡kovo nepagrįstas praturtėjimas.7. IeÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir jam neva kilusios (kilsiančios) žalos.

Sprendime teigiama, kad atsakovas, jau sudarydamas sandorius, žinojo apie prastÄ AB „Kasyba“ finansinę situacijÄ . Skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, sandoriais buvo ne patenkinti atsakovo reikalavimai, o įskaityti sandorio Å¡alių tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai – nei viena iÅ¡ Å¡alių realiai jokių lėšų negavo. Å ių sandorių pagrindu daugiau nei 4 mln. sumažėjo įmonės įsipareigojimai, o kartu ir visas turtas, tačiau galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais praktiÅ¡kai nepasikeitė, nes iÅ¡ įmonės turto nebuvo iÅ¡imtos lėšos, o tik metų gale suderinti likučiai ir balansas.

Sandoriai neturėjo įtakos ieÅ¡kovo skolininko galimybėms vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. IeÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Byloje yra nustatytos visos CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos, todėl teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį. Atsakovas atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, todėl Å¡i civilinės atsakomybės sÄ lyga yra įrodyta. Atsakovas nepagrįstai iÅ¡skiria neteisėtus veiksmus ir nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯ dvi atskiras kategorijas, kadangi juridinio asmens nesÄ Å¾iningumas ir reiÅ¡kia jo neteisėtus veiksmus.2. Atsakovo teiginiai, kad kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos dėl to, jog sandoriais nebuvo atlikti faktiniai piniginių lėšų pavedimai, yra nepagrįsti.

Ä®skaitymo sandoriai lėmė trečiųjų asmenų prievolių bendrovei „Kasyba“ pasibaigimÄ ir dėl to Å¡i įmonė prarado teisę į gautinas lėšas už atliktus rangos darbus bei taip buvo sumažintas įmonės turtas.3. Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nėra taikoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009, spręsdamas bylÄ dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, konstatavo Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , vadovaudamasis CK 6.67 straipsnio nuostatomis, taip įtvirtindamas CK 6.67 straipsnio nuostatų taikymÄ ir kituose teisiniuose santykiuose, ne tik pagal Pauliano ieÅ¡kinį nagrinėjamose bylose.4.

Kasacinis teismas formuoja vieningÄ teisminę praktikÄ , aiÅ¡kindamas negalėjimo atsiskaityti sampratÄ taikant CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas yra nustatęs, jog negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi pripažįstamas kai: skolininkui iÅ¡kelta bankroto byla; esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję. AB „Kasyba“ neįvykdė prievolės sumokėti 904 320 Lt ir neatsiskaitė su ieÅ¡kovu už atliktus rangos darbus pagal subrangos sutartį, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti subsidiariosios atsakovo atsakomybės.5.

Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ieÅ¡kovas neturi teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio kol nėra iÅ¡nagrinėta AB „Kasyba“ bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, yra nurodęs, kad papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali bÅ«ti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ .6.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovas negavo apmokėjimo už darbus, taip pat patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl laiku neapmokėtų sÄ skaitų, todėl ieÅ¡kovo žala yra nesumokėtos skolos dydis bei paskaičiuotos palÅ«kanos.7. IeÅ¡kinyje nurodyti sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai AB „Kasyba“ buvo faktiÅ¡kai nemoki, turėjo neįvykdytų įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams.

Jei nurodyti sandoriai nebÅ«tų sudaryti, bankrutuojanti AB „Kasyba“ turėtų teisę reikalauti iÅ¡ savo debitorių 6 042 211,27 Lt skolos sumokėjimo. Gavusi prievolių iÅ¡ skolininkų įvykdymÄ , AB „Kasyba“ Å¡ias pinigines lėšas galėjo panaudoti veiklos vystymui ir iÅ¡saugojimui. Tuo atveju, jei AB „Kasyba“ vis tiek bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡ios lėšos galėtų bÅ«ti panaudotos proporcingam atsiskaitymui su kreditoriais. Sudarius užskaitų sandorius ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, piniginės lėšos bendrovei „Kasyba“ už atliktus darbus nebuvo sumokėtos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarė triÅ¡alę statybos subrangos darbų sutartį Nr. 06-09-01, ieÅ¡kovas įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iÅ¡ savo medžiagų atlikti statybos darbus objekte, esančiame Å eimyniÅ¡kių g. 21, Vilniuje, o UAB Sveikatos centras „Sanvita” (užsakovas), AB „Kasyba” (generalinis rangovas) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti subrangos sutartyje nustatyta tvarka, sÄ lygomis ir terminais (1 t., 24-44, 45 b. l.).

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, jog 2009 m. vasario 26 d. generalinio rangovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui sudarė 904 320 Lt (1 t., 46 b. l.). Atsakovas UAB „Mabilta“ nuo 2008 m. sausio 14 d. yra vienintelis UAB Sveikatos centro „Sanvita” akcininkas (1 t., 9-15 b. l.), o nuo 2008 m. kovo 4 d. vienintelis AB „Kasyba” akcininkas (1 t., 16-23 b. l.). A. K., AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 2008 m. gruodžio 31 d. atliko 1 072 065,93 Lt tarpusavio užskaitos aktÄ (1 t., 57 b. l.);

UAB Sveikatos centras“ Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 2008 m. gruodžio 31 d. atliko 329 128 Lt ir 1 963 491,16 Lt tarpusavio užskaitos aktÄ , 2009 vasario 27 d. – 63 759,41 Lt tarpusavio užskaitos aktÄ , 2009 m. kovo 31 d. – 14 909,09 Lt (1 t., 58, 59, 62, 63 b. l.); UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 2008 m. gruodžio 31 d. atliko 1 452 610,73 Lt tarpusavio užskaitos aktÄ , o 2009 m. sausio 21 d. – 236 438,95 Lt tarpusavio užskaitos aktÄ (1 t., 60, 61 b. l.).

AB „Kasyba“, UAB „Eika“ ir UAB „Mabilta“ 2009 m. vasario 2 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu AB „Kasyba“ buvo pakeista naujuoju skolininku UAB „Eika“ su įsipareigojimu mokėti atsakovui 909 808 Lt (2 t., 2-4 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi AB „Kasyba“ iÅ¡kelta bankroto byla (1 t., 54-56 b. l.); 2011 m. birželio 8 d. nutartimi joje patvirtintas ieÅ¡kovo 948 902,51 Lt kreditorinis reikalavimas (1 t., 228-233 b. l.).Byloje sprendžiama dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko AB „Kasyba“ vienintelio akcininko UAB „Mabilta“ apmokėjimo už rangos darbus skolÄ , įrodinėdamas, kad skolininkas negali įvykdyti savo prievolių ieÅ¡kovui dėl dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų.

Teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovas ginčija teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , motyvuodamas netinkamu materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Atsakovo manymu, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Pasak apelianto, aplinkybė, kad pagrindiniam skolininkui yra iÅ¡kelta bankroto byla, nesuteikia ieÅ¡kovui teisės kreiptis į teismÄ dėl atsakovo subsidiariosios atsakomybės. Teisėjų kolegija Å¡iems apelianto argumentams nepritaria.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovo skolininkas AB „Kasyba“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi pripažintas nemokia įmone ir jai iÅ¡kelta bankroto byla, pagrįstai nustatė skolininko negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolės ieÅ¡kovui.

Pažymėtina, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės nėra siejamas su jo atžvilgiu vykdomų bankroto procedÅ«rų užbaigimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.50 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad Å¡i teisės norma neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurinamai – kaip nustatanti, kad juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sÄ lyga, galėtų bÅ«ti konstatuojamas tik pasibaigus to juridinio asmens bankroto procedÅ«rai.

Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės gali bÅ«ti teismo konstatuojamas skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu, kai nustatoma, kad juridinis asmuo nevykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, inter alia dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas subsidiariosios atsakomybės sampratÄ , yra pažymėjęs, kad papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali bÅ«ti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

Vykdant teismo sprendimÄ dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės iÅ¡ieÅ¡kojimas į subsidiaraus skolininko turtÄ gali bÅ«ti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentų apie kreditoriaus teisės kreiptis į teismÄ reikalaujant prievolės įvykdymo iÅ¡ skolininko dalyvio neturėjimÄ iki paaiÅ¡kės pagrindinio skolininko prievolės ieÅ¡kovui neįvykdymo faktas pagrįstumÄ , nes skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumas sprendžiamas vykdymo procese.Apeliantas teigia, kad skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir dėl to, kad neįrodytos atsakovo civilinės atsakomybės bei CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo galimybę ginčo atveju taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir nustatė visas Å¡ios teisės normos taikymui bÅ«tinas sÄ lygas. Kasacinis teismas yra iÅ¡plėtojęs juridinio asmens dalyvio atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymo teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo.

Teismas taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesÄ Å¾iningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesÄ Å¾iningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariÄ jÄ atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma: nesÄ Å¾iningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sÄ Å¾iningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sÄ Å¾iningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles.

Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realiÄ galimybę daryti įtakÄ juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigÄ elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ .

IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies yra aiÅ¡ku, jog teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, netaikė atsakovo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo konstatuoti įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Negalima sutikti su apeliantu, kad jo nesÄ Å¾iningi veiksmai buvo nustatyti remiantis tik prielaidomis ir spėlionėmis. Atsakovo atliktus veiksmus teismas vertino vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, atsižvelgė į atsakovo statusÄ â€“ jis yra vienintelis AB „Kasyba“ akcininkas, todėl žinojo arba turėjo žinoti apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę situacijÄ atsakovui naudingų užskaitų sudarymo metu.

Teismas įvertino sudarytų sandorių pobÅ«dį – atsakovas siekė patenkinti iÅ¡imtinai savo interesus. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas, bÅ«damas vienintelis AB „Kasyba“ akcininkas, darė Å¡iai bendrovei tiesioginį lemiamÄ poveikį ir jÄ kontroliavo. Tarpusavio užskaitos aktais ir skolos perkėlimo sutartimi atsakovas patenkino savo 6 042 211,27 Lt reikalavimus, o AB „Kasyba“ prarado 6 042 211,27 Lt reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis. Po tarpusavio užskaitos aktų sumažėjo AB „Kasyba“ turto vertė.

Jei šie sandoriai nebūtų sudaryti, AB „Kasyba“ turėtų 6 042 211,27 Lt reikalavimo savo debitoriams teisę. Tokia pinigų suma galėjo būti panaudota atsiskaitymams su kreditoriais. Reikalavimo bendrovei „Kasyba“ teisę ieškovas turėjo jau 2009 m. sausio 17 d. (1 t., 86 b. l.), o 2009 m., vasario 2 d. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, po kurios AB „Kasyba“ neteko 909 808 Lt reikalavimo teisės UAB „Eika“ atžvilgiu (2 t., 2-4 b. l.). 2009 m. vasario 2 d. skolos perkėlimo sutartimi AB „Kasyba“, kaip pradinis atsakovo skolininkas, buvo pakeistas naujuoju skolininku UAB „Eika“.

Tokiu bÅ«du AB „Kasyba“ neteko 909 808 Lt reikalavimo teisės savo skolininkui UAB „Eika“ pagal statybos rangos sutartį. Å is susitarimas sudarytas tuo metu, kai ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę skolininkui AB „Kasyba“. Tai dar kartÄ patvirtina teisingÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, nurodytais bÅ«dais siekdamas tenkinti tik savo interesus ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į AB „Kasyba“ bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Žinant, kad AB „Kasyba“ yra skolinga ieÅ¡kovui 904 320,22 Lt. buvo sudaryti dar keli užskaitos aktai – 2009 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, po kurių AB „Kasyba“ neteko 315 107,45 Lt reikalavimo teisės savo debitoriams, o atsakovas Å¡ia suma sumažino savo kreditorinį reikalavimÄ bendrovei „Kasyba“ (1 t., 61-63 b. l.). Tokie atsakovo veiksmai patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ , nes žinodamas apie įmonės, kurios vieninteliu akcininku buvo, prastÄ finansinę situacijÄ , neatsižvelgdamas į tos įmonės kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , siekė pirmiausia patenkinti savo interesus.

Apelianto argumentas, kad užskaitos aktais nebuvo pažeistos kitų bendrovės „Kasyba“ kreditorių teisės, nes jais nebuvo atlikti faktiniai piniginių lėšų pavedimai, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu. Sudaryti sandoriai lėmė trečiųjų asmenų prievolių bendrovei „Kasyba“ pasibaigimÄ , dėl jų ieÅ¡kovo skolininkas prarado teisę į pinigines lėšas, gautinas už atliktus rangos darbus ir tokiu bÅ«du buvo sumažintas įmonės turtas. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas žinojo savo įmonės „Kasyba“ sunkiÄ finansinę padėtį, todėl pasinaudodamas turima informacija ir savo, kaip vienintelio akcininko, privilegijuota padėtimi, patenkino savo reikalavimÄ , neatsižvelgdamas į tai, kad AB „Kasyba“ turi kitų kreditorių.

Sudarydamas tokius sandorius atsakovas veikė iÅ¡imtinai savo interesais. Tokius veiksmus vertinti kitaip, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nemato pagrindo. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti apie atsakovo veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ CK 2.50 straipsnio 3 dalies aspektu. NesÄ Å¾iningumo konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir neteisėtų veiksmų atlikimÄ , todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė jo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.Apeliacinio skundo argumentai dėl žalos fakto nebuvimo pripažintini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nereikia nustatinėti padarytos žalos fakto, kaip tai nurodyta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Subsidiariajai dalyvio atsakomybei taikyti pakanka nustatyti juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę kreditoriui faktÄ . Å i atsakovo atsakomybės sÄ lyga teismo konstatuota ir jo iÅ¡vados Å¡iuo aspektu pripažintos pagrįstomis. AB „Kasyba“ pripažinta nemokia, jai iÅ¡kelta bankroto byla, todėl skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės ieÅ¡kovui ir atsiskaityti už atliktus ir priimtus statybos rangos darbus yra konstatuotas.

Apeliantas neteisus, kad kol nėra baigta pagrindinio skolininko bankroto byla ir nėra aišku, kokia ieškovo reikalavimo dalis joje bus patenkinta, tol nėra galima konstatuoti ieškovo patirtos žalos dydžio. Ieškovo skolininko neįvykdytos piniginės prievolės dydis yra konstatuotas jo bankroto byloje, todėl ir atsakovo atsakomybės dydis yra aiškus. Minėta, kad atsakovo atsakomybės subsidiarus pobūdis turės įtakos teismo sprendimo vykdymo procese, o ne sprendžiant dėl jo prievolės ieškovui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų ieškovo reikalavimo patenkinimo pagrindinio skolininko bankroto byloje galimybę, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl ieškovui priteisto atsakovo prievolės dydžio sumažinimo.Teismas konstatavo, kad AB „Kasyba“ nevykdė prievolės ieškovui atsiskaityti už rangos darbus dėl to, kad neturėjo piniginių lėšų, jai buvo iškelta bankroto byla. Teismas nustatė, kad atsakovui sudarius sandorius su savo dukterinėmis bendrovėmis laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d.

AB „Kasyba“ finansinė padėtis tapo tokia, kad buvo konstatuotas jos nemokumas, o Å¡i aplinkybė atsirado po to, kai atsakovas sudarė ieÅ¡kovo nurodomus sandorius. Taigi byloje buvo konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir AB „Kasyba“ negalėjimo vykdyti prievolės ieÅ¡kovui, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io kaip vienos iÅ¡ atsakovo atsakomybei taikyti bÅ«tinos sÄ lygos.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustatė visas atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, subsidiariajai atsakomybei atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė Danutė GasiÅ«nienė Vytas Milius   Â