2019-05-08 Nr. AB-10611-3-63-3-00160-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-298-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Bofora“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas Savivaldybė) 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. (4.17)-D3-175 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Savivaldybės raštas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus (toliau – ir atsakovas NŽT), 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 16 st-3(14.16.5) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir NŽT raštas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas, Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovo NŽT atsisakymo duoti sutikimą statinio statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas sprendė, jog atsakovas NŽT, spręsdamas dėl sutikimo statyti statinį, esantį valstybinėje žemėje, įgyvendino atitinkamas teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teismo vertinimu, ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą dėl atsakovo Savivaldybės rašto panaikinimo ir atsakovo NŽT rašto panaikinimo priimti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, klaidingai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nes pareiškėjas į atsakovą NŽT kreipėsi ne kaip į žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, valdytoją patikėjimo teise (šiuos klausimus reglamentuoja tarp pareiškėjo ir atsakovo NŽT sudaryta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2004 m. lapkričio 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis), o kaip į besiribojančios valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti valstybinės žemės sklypai, valdytoją patikėjimo teise.

2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, gavimo ir išdavimo tvarką (kai į atsakovą NŽT kreipiamasi ne kaip į sklypo, kuriame numatoma statyba, savininką, o kaip į kaimyną) reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintų Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. Pareiškėjo vertinimu, esminę reikšmę turi Taisyklių 13 punkto nuostata, kad teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimus gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas vadovaujasi VAĮ 36 straipsnio nuostata, suteikiančia asmeniui teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai ar administraciniams teismui įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, atsakovo NŽT sprendimą apskundė Taisyklėse ir įstatyme nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

4. Pareiškėjas atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pateikta jokių argumentų ar motyvų, kodėl atsisakoma priimti skundo reikalavimą dėl atsakovo Savivaldybės rašto. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas NŽT raštą surašė išimtinai atsakovo Savivaldybės rašto pagrindu, todėl atsakovo Savivaldybės raštas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Savivaldybė, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, veikė išimtinai kaip viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, o jo priimtas administracinis aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti viešojo administravimo srities ginčus, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi, vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 14 d. raštą Nr. (4.17)-D3-175 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 16 st-3(14.16.5) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip bylą, kuri nepriskirtina tam teismui ir nurodė, kad ginčas, kilęs iš civilinių teisinių santykių, turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 29 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT rašto, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog atsakovas NŽT, atsižvelgdamas į atsakovo Savivaldybės raštą ir vadovaudamasis Taisyklių 5.1 punktu, atsisakė išduoti sutikimą statyti laikinus statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), 0 m atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovas NŽT pridėjo ir atsakovo Savivaldybės rašto kopiją, kuriuo informuojama, jog prieštaraujama, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) būtų išduodamas sutikimas laikinų statinių statybai arčiau sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylos rūšinio teismingumo klausimą ginče, kuris buvo kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo duoti sutikimą rekonstruoti statinius, esančius nesuformuotoje valstybinėje žemėje, konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, spręsdama dėl sutikimo rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, įgyvendino atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta byloje A. K. prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos).

Byloje keliamas ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kilusiais dėl atsakovo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, veiksmų. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta byloje K. P. prieš Panevėžio savivaldybės administraciją; 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje V. Ž. prieš Palangos miesto savivaldybės administraciją).

Kita vertus, ginčijamą raštą NŽT priėmė atsižvelgdama į kito viešojo administravimo subjekto, Palangos miesto savivaldybės administracijos, raštą, vadovaudamasi Taisyklėmis, kurių 13 punktas numato, kad teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimus gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. VAĮ 36 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus visumą minėtų aplinkybių, teisėjų kolegijai kyla teisinės abejonės dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, todėl vertintina, jog yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai ir atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė