Legislator Case Law & Legislation
c355a067-0fa4-4904-af05-2b33bb655cd6 AI generated

c355a067-0fa4-4904-af05-2b33bb655cd6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c355a067-0fa4-4904-af05-2b33bb655cd6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokurtas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) prašė: 1) panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentÅ«ros prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ dėl pirkimo „Sunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ laimėtojo;

Legislator headnote

AI generated

c355a067-0fa4-4904-af05-2b33bb655cd6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų nuostatų tikrinimas gali bÅ«ti vykdomas tik tada, kai tai yra apibrėžta pirkimo dokumentuose nustatant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiÅ«lymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų paÅ¡alinimo ir pan. Å ių reikalavimų vertinimas pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas, todėl atsakovė neturėjo teisės pagal juos tikrinti trečiojo asmens pasiÅ«lymo. Pirkimo metu atsakovė negavo patikimų įrodymų, kad trečiasis asmuo nesilaiko VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-185-370/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01177-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.14; 3.4.1.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ ieÅ¡kinį atsakovei Gynybos resursų agentÅ«rai prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Martonas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokurtas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) prašė: 1) panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentÅ«ros prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ dėl pirkimo „Sunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ laimėtojo;

2) įpareigoti atsakovę grįžti į tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo etapÄ , trečiojo asmens UAB „Martonas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiÅ«lymÄ atmesti (abiejose pirkimo dalyse), sudaryti naujÄ tiekėjų pasiÅ«lymų eilę ir pirkimo laimėtoja (abiejose pirkimo dalyse) pripažinti ieÅ¡kovę;

3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovė atviro konkurso bÅ«du vykdo tarptautinį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žSunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“. IeÅ¡kovė 2022 m. liepos 22 d. pateikė pasiÅ«lymÄ pirkime (abiejose jo dalyse). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. informavo, kad pirkimo I dalyje „Sunkvežimių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ ir pirkimo II dalyje „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ sudarytos pasiÅ«lymų eilės ir abiejose pirkimo dalyse nustatytas laimėtojas, kuriuo tapo trečiasis asmuo, o II vietÄ abiejose pirkimo dalyse užėmė ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ . Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. pretenzijÄ atmetė. IeÅ¡kovė nustatė, kad trečiasis asmuo vykdo diskriminacijÄ lyties pagrindu (vyrams mokamas žymiai didesnis vidutinis atlyginimas nei moterims) ir pateikė Å¡iÄ informacijÄ atsakovei, kuri privalėjo vertinti nurodytas aplinkybes nepriklausomai nuo to, kad su tuo susiję kriterijai nebuvo įtvirtinti pirkimo sÄ lygose. Trečiajam asmeniui neatitinkant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų įsipareigojimų ir atsakovei dėl to nesiimant priemonių, toks atsakovės elgesys nesuderinamas su VPÄ® 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Atsakovė, gavusi informacijÄ apie trečiojo asmens vykdomÄ diskriminacijÄ lyties pagrindu, turėjo pareigÄ patikrinti Å¡iuos duomenis ir įsitikinti nurodytų argumentų pagrįstumu. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pasiÅ«lė neįprastai maÅ¾Ä remonto paslaugų valandinį įkainį (abiejose pirkimo dalyse), kurį atsakovė turėjo vertinti ir įsitikinti, ar trečiasis asmuo už tokį įkainį bus pajėgus įgyvendinti pirkimo sutartis. Trečiojo asmens pasiÅ«lytas valandinis įkainis pirkimo I dalyje yra 18,07 proc. mažesnis už kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių aritmetinį vidurkį.

Trečiojo asmens pasiūlytas valandinis įkainis pirkimo II dalyje yra 24,72 proc. mažesnis už kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių aritmetinį vidurkį. Nors tokie skirtumai nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas, tačiau pasiūlyti įkainiai atrodo neįprastai maži ir atsakovei turėjo sukelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Todėl atsakovė turėjo prašyti trečiojo asmens tokius pasiūlytus įkainius pagrįsti. Ieškovė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažas detalių kainas (abiejose pirkimo dalyse), kurias atsakovė turėjo vertinti ir įsitikinti, ar trečiasis asmuo už tokias kainas (vertinant didžiules nuolaidas) bus pajėgus įgyvendinti pirkimo sutartis.

Atsakovė to nedarė ir netinkamai vertino trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , pažeidė skaidrumo principÄ . Trečiasis asmuo, siÅ«lydamas detalėms nuolaidas nuo bazinės prekės kainos, manipuliuoja pirkimo sÄ lygomis, kurios yra ydingos. Trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas (kai kurias žymiai dirbtinai padidinęs), kad palyginamoji nuolaida bÅ«tų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balÄ . Trečiojo asmens pasiÅ«lyta bendra nuolaida dalims yra neįprastai didelė ir daro pasiÅ«lytas detalių kainas neįprastai mažas.

Trečiojo asmens pasiÅ«lyta bendra nuolaida yra daugiau nei 30 proc. didesnė už vidurkį, o tai reiÅ¡kia, kad detalių kainos yra daugiau nei 30 proc. mažesnės už visų tiekėjų kainų vidurkį. Todėl atsakovė turėjo pareigÄ kreiptis į trečiÄ jį asmenį ir reikalauti paaiÅ¡kinti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ . Net jeigu trečiojo asmens detalių kainos atskaičius pasiÅ«lytas nuolaidas ir nebÅ«tų daugiau nei 30 proc. mažesnės už visų tiekėjų kainų vidurkį, duomenų visuma turėjo sukelti abejonių atsakovei dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytų nuolaidų pagrįstumo ir galimybės už tokias kainas (atskaičius nuolaidas) įvykdyti pirkimo sutartį.

Todėl atsakovė turėjo kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl neįprastai mažų detalių kainų pagrįstumo. IeÅ¡kovės teigimu, teismas turi peržengti ieÅ¡kinio ribas ir ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo. Vertinant tai, kaip apskaičiuojama palyginamoji nuolaida, ekonominio naudingumo balai, vertinant orientacinio lyginamojo svorio procentais pirkėjo užsakymuose vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , matyti, jog trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas, kad palyginamoji nuolaida bÅ«tų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balÄ .

Trečiasis asmuo pasiÅ«lė didžiausias nuolaidas bÅ«tent toms detalių grupėms, kurių atsakovei reikia mažiausiai. Kadangi pirkimo sÄ lygos ydingos ir sudarė prielaidas trečiajam asmeniui jomis manipuliuoti, yra teisinis pagrindas teismui ex officio spręsti dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų nuostatų tikrinimas gali būti vykdomas tik tada, kai tai yra apibrėžta pirkimo dokumentuose nustatant bendruosius tiekėjų atrankos ar pasiūlymų vertinimo principus, įskaitant reikalavimus dėl tiekėjų pašalinimo ir pan. Šių reikalavimų vertinimas pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas, todėl atsakovė neturėjo teisės pagal juos tikrinti trečiojo asmens pasiūlymo. Pirkimo metu atsakovė negavo patikimų įrodymų, kad trečiasis asmuo nesilaiko VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų.

IeÅ¡kovė nepateikė akivaizdžių įrodymų, iÅ¡ kurių atsakovė bÅ«tų galėjusi manyti, kad trečiasis asmuo vykdo diskriminacijÄ lyties pagrindu, mokėdamas skirtingÄ darbo užmokestį vyrams ir moterims. VieÅ¡ai pateikiamas statistinis vidurkis, nesant informacijos apie darbuotojų skaičių, konkrečias užimamas pareigas, darbo staÅ¾Ä ir pan., nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl diskriminacijos lyties pagrindu. Trečiojo asmens pasiÅ«lytas valandinis įkainis nebuvo neįprastai mažas, o įstatymas tokiais atvejais tikrinimo pareigos atsakovei nenumato.

Ä®rodymų iÅ¡vadai, kad trečiojo asmens valandinis įkainis neįprastai mažas, ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovei nebuvo pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo pasiÅ«lė neįprastai mažus valandinius remonto paslaugų įkainius. Trečiasis asmuo pasiÅ«lė tik procentines nuolaidas, o ne konkrečias detalių kainas. Tiekėjų varžymasis vyko dėl to, kuris tiekėjas pasiÅ«lys didesnę palyginamÄ jÄ nuolaidÄ visoms prekių grupėms. Kuo didesnė palyginamoji nuolaida, tuo aukščiau pasiÅ«lymų eilėje bus konkretaus tiekėjo pasiÅ«lymas.

IeÅ¡kovė, nurodydama detalių sÄ raÅ¡o konkrečias eilutes, netinkamai argumentuoja, kad iÅ¡ kai kurių trečiojo asmens pasiÅ«lymo eilučių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog trečiasis asmuo pasiÅ«lė neįprastai mažas kainas kai kurių detalių grupėms. Pagal atskiras pasiÅ«lymo eilutes tiekėjų pasiÅ«lymai nebuvo vertinami, todėl atsakovė neturėjo pagrindo dėl atskirų sÄ raÅ¡o eilučių kreiptis į trečiÄ jį asmenį, pirkimo dokumentai to nenumatė. Ä®vertinus visų tiekėjų palyginamÄ sias nuolaidas, trečiojo asmens pasiÅ«lymas nėra neįprastai mažos kainos pasiÅ«lymas.

Trečiojo asmens pasiÅ«lytos palyginamosios nuolaidos yra tik 18 proc. mažesnės už visų pasiÅ«lymų vidurkį. Toks pasiÅ«lymas negalėjo atsakovei sukelti abejonių dėl nepagrįstai mažos kainos, kadangi jis nepateko ir į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas, atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl pasiÅ«lymo kainos pagrindimo. Net ir didesnė nei 30 proc. trečiojo asmens pasiÅ«lyta palyginamoji nuolaida, kuri vertinama nustatant pasiÅ«lymų eilę, nereiÅ¡kia, kad konkrečios detalės kaina, taip pat ir viso pasiÅ«lymo kaina, bus 30 ar daugiau proc. mažesnė už visų pasiÅ«lymų kainų vidurkį.

IeÅ¡kovės argumentas, kad trečiasis asmuo pasiÅ«lė didžiausias nuolaidas bÅ«tent toms detalių grupėms, kurių atsakovei reikia mažiausiai, neįrodo nei pirkimo sÄ lygų ydingumo, nei trečiojo asmens bandymo jomis pasinaudoti.

4. Trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata nėra imperatyvi. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu trečiojo asmens pasiÅ«lymas turėtų bÅ«ti atmestas pagal VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Pretenzijoje ieÅ¡kovė nepateikė faktų, leidžiančių atsakovei suabejoti trečiojo asmens atitiktimi VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Pas trečiÄ jį asmenį dirba 123 vyrai ir 17 moterų, dirbančių vyrų ir moterų pareigybės skirtingos.

Tik vienos pareigybės darbuotojų yra ir vyrų, ir moterų (vadybininkai), tačiau visų vadybininkų pareigybės asmenų atlyginimai vienodi. Penkios moterys dirba ne visu etatu: dvi valytojos (nekvalifikuotas darbas) po 25 val. / sav. ir viena valytoja po 10 val. / sav.; teisininkė 10 val. / sav. bei viešųjų pirkimų projektų vadovės pavaduotoja 30 val. / sav. Pas trečiÄ jį asmenį dirbančių moterų ir vyrų pareigybės skiriasi, tad negalima lyginti skirtingų pareigybių atlyginimų.

Ä®darbintų moterų valytojų darbas nekvalifikuotas, tad jų atlyginimas mažiausias. Dėl mažesnio atlyginimo ir dėl aplinkybių, kad dalis jų dirba nevisu etatu, valytojų atlyginimas labai mažina bendrÄ vidurkį. Kadangi trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių, todėl atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl nurodytų remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiÅ¡kinimo.

Nuolaidos dydžio vertinimas nėra įtraukiamas į VPÄ® 57 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ (bendra pasiÅ«lymo kaina). Todėl ieÅ¡kovės samprotavimais grįsta pozicija klaidinga. Dėl neįprastai mažos atsarginių detalių kainos atsakovė neturėjo pareigos reikalauti trečiojo asmens pagrįsti Å¡ių kainų, nes jos nepatenka į mažiausios kainos prezumpcijos ribas. Didesnė pasiÅ«lyta nuolaida nereiÅ¡kia, kad pasiÅ«lyta kaina bus mažesnė daugiau nei 30 proc. nuo aritmetinio vidurkio.

Trečiojo asmens siÅ«lomos nuolaidos atitinka rinkos lygį. Pirkime lyginta bendra palyginamoji nuolaida, tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai peržiÅ«ri ir vertina atskiras pasiÅ«lymo pozicijas ir jas lygina. Pirkime nebuvo nurodyta, kad draudžiama ar neleistina tiekėjams siÅ«lyti tam tikrų nuolaidų (pvz. didesnių nei nurodyta nuolaidų ar pan.). Todėl kiekvienas tiekėjas, įvertinęs savo galimybes, įskaitant ketinamÄ gauti ekonominę naudÄ , teikė pasiÅ«lymÄ tokiais įkainiais ir tokiomis nuolaidomis, kurie atrodė tinkami ir konkurencingi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisė trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 136,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pirkimo sÄ lygos ydingos ir sudarė prielaidas trečiajam asmeniui jomis manipuliuoti. IeÅ¡kovė pretenzijoje klausimų dėl pirkimo sÄ lygų neteisėtumo nekėlė, tačiau ieÅ¡kinyje ir plačiau dublike nurodytus pažeidimus ieÅ¡kovė, nors ir formuluoja pretenzijos pagrindu, tačiau juos argumentuoja per pirkimo sÄ lygų ydingumÄ , taip kartu su atsakovės pirkimo sÄ lygų netinkamu taikymu kvestionuodama ir pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ , nors bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pirkimo sÄ lygų ydingumas jai paaiÅ¡kėjo jau susipažinus su trečiojo asmens pasiÅ«lymu, todėl pretenzijoje atsakovei ieÅ¡kovė privalėjo iÅ¡kelti ne tik pirkimo sÄ lygų netinkamo taikymo, bet ir pirkimo sÄ lygų teisėtumo klausimus.

Todėl teismas nusprendė neturintis pagrindo iÅ¡eiti iÅ¡ ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų ir spręsti dėl ginčo pirkimo sÄ lygų (ne)teisėtumo.

7. Teismas nustatė, kad pirkimo sÄ lygose tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties socialinės ir darbo teisės įpareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį reikalavimas nenustatytas, todėl visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiÅ«lymų Å¡iuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti. Pretenzijoje nurodyti trečiojo asmens statistiniai duomenys (2022 m. gegužę vyrų draudžiamų pajamų vidurkis – 2 903,72 Eur, moterų – 1 311,82 Eur; 2022 m. birželį vyrų – 2 679,33 Eur; moterų – 1 242,68 Eur, 2022 m. liepÄ vyrų – 2 766,75 Eur, moterų – 1 304,46 Eur) darbuotojų pagal atliekamo darbo pobÅ«dį ir (ar) darbo vertę neidentifikuoja, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nurodytus statistinius duomenis vertinti kaip akivaizdžios neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įsipareigojimams prielaidÄ , kad trečiasis asmuo diskriminuoja moteris už vienodos vertės darbÄ mokėdamas mažesnį darbo užmokestį ir įpareigoti trečiÄ jį asmenį pateikti paaiÅ¡kinimus.

IeÅ¡kovės akcentuojami statistiniai duomenys apie trečiojo asmens įmonėje dirbančių moterų draudžiamųjų pajamų vidurkį neatitinka akivaizdžios neatitikties pagal VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ sÄ vokos. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad pas jį dirba 123 vyrai ir 17 moterų, iÅ¡ kurių 12 moterų dirba visÄ ir 5 ne visÄ darbo dienÄ (dvi valytojos po 25 val. / sav. ir viena valytoja po 10 val. / sav.; teisininkė 10 val. / sav. bei viešųjų pirkimų projektų vadovės pavaduotoja 30 val. / sav.); dirbančių vyrų ir moterų pareigybės skirtingos, iÅ¡skyrus vadybininkus (2 moterys), kurių darbo užmokestis vienodas.

Trečiasis asmuo nurodė, kad tuo atveju, jei darbuotoja, su kuria nutraukta darbo sutartis, bÅ«tų iÅ¡dirbusi visÄ mėnesį, darbuotoja, kuri buvo nedarbinga, bÅ«tų iÅ¡dirbusi visÄ mėnesį, darbuotojos, dirbančios nevisu etatu, dirbtų visÄ mėnesį, moterų darbo užmokesčio vidurkis bÅ«tų žymiai didesnis. Pagal trečiojo asmens į bylÄ pateiktus Lietuvos statistikos departamento vieÅ¡ai skelbiamus duomenis, trečiojo asmens mokama alga moterims atitinka Å¡alies vidurkio ribas. Ä® bylÄ nėra pateiktÄ duomenų apie trečiojo asmens diskriminacinio pobÅ«džio pažeidimus.

Teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad atsakovė turėtų nesudaryti pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu dėl diskriminacijos lyties pagrindu, nesant įrodymų dėl akivaizdžios neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įpareigojimams. Trečiojo asmens moterims mokamų draudžiamųjų pajamų vidurkio kriterijus, nediferencijuojantis darbuotojų pagal atliekamo darbo pobūdį ir (ar) darbo vertę, diskriminavimo požiūriu nėra informatyvus (tinkamas), todėl nepagrindžia, kad atsakovės sprendimas dėl pirkimo laimėtojo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Teismas nustatė, kad pagal VPÄ® 57 straipsnio 1 dalį trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai – 18,07 proc. ir 24,72 proc. – nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas (nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių), todėl atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiÅ¡kinimo. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad atsakovė, nesikreipdama į trečiÄ jį asmenį dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo, tinkamai taikė VPÄ® 57 straipsnio nuostatas.

Trečiasis asmuo rinkoje yra beveik 30 metų, turi daugiau kaip 140 darbuotojų, neturi įsiskolinimų valstybei, todėl atsakovė neturi pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo įvykdys įsipareigojimus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai lygina trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ su III vietÄ užėmusios UAB „Veho Lietuva“, kaip oficialios Mercedes-Benz atstovės, pasiÅ«lytais remonto paslaugų įkainiais, nuolaidomis, nors ir nepateikė įrodymų, kad UAB „Veho Lietuva“ teikia paslaugas mažiausiomis kainomis ar siÅ«lo žymiai mažesnes nuolaidas (pirkime Nr. 596354 UAB „Veho Lietuva“ siÅ«loma palyginamoji nuolaida 31,75 proc.), ir 2022 m. birželį atsakovės vykdytu mažos vertės vieÅ¡uoju pirkimu „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“, kuriame maksimali sutartimi įsigyjamų paslaugų vertė yra 70 000 Eur, kai ginčo pirkimo vertė – 1 500 000 Eur, todėl ginčo pirkime trečiasis asmuo gali taikyti didesnes nuolaidas.

Ä® bylÄ trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovė kai kurias paslaugas taip pat teikia neatlygintinai (AB „Kelių priežiÅ«ra“ vykdomas pirkimas „Sunkvežimių serviso paslaugos Rytų regione“, pirkimo Nr. 615264, iÅ¡ 12 paslaugų pozicijų 4 paslaugų pozicijos bus teikiamos nemokamai).

9. Pasisakydamas dėl nuolaidų detalėms teismas nustatė, kad trečiasis asmuo, kaip ir kiti pirkimo dalyviai, pasiÅ«lė ne konkrečias detalių kainas, o nuolaidas (nuolaidų dalims vidurkis: trečiasis asmuo – 32,06 proc., ieÅ¡kovė – 15,17 proc., UAB „Veho Lietuva“ – 13,03 proc.). Tiekėjai varžėsi dėl to, kuris pasiÅ«lys didesnę palyginamÄ jÄ nuolaidÄ visoms prekių grupėms. Teismas sutiko su atsakove, kad didesnė pasiÅ«lyta nuolaida nereiÅ¡kia, kad pasiÅ«lyta kaina bus mažesnė daugiau nei 30 proc. nuo aritmetinio vidurkio.

Ä®vertinęs visų atrinktų tiekėjų palyginamÄ sias nuolaidas, teismas nustatė, kad trečiojo asmens pasiÅ«lymas nėra neįprastai mažos kainos pasiÅ«lymas, kadangi dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytos palyginamosios nuolaidos jo pasiÅ«lymas 18 proc. pigesnis už visų pasiÅ«lymų vidurkį. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai taikė VPÄ® 57 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, kadangi trečiasis asmuo nepatenka į mažos kainos prezumpcijos ribas. Teismas pažymėjo, kad teikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas gali taikyti didesnes nuolaidas detalėms, tokiu atveju jo pelnas įtrauktinas į remonto paslaugų įkainius.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad tinkamai paskaičiavus visų detalių kainas, pritaikius (atskaičius) nuolaidas, bÅ«tų nustatyta, jog trečiojo asmens detalių kainos daugiau nei 30 proc. mažesnės už visų tiekėjų kainų vidurkį, tačiau tokių skaičiavimų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės teiginius, ieÅ¡kovė nepateikė. Trečiasis asmuo pateikė paaiÅ¡kinimus, kad perka ir siÅ«lo originalias Mercedes-Benz automobilių dalis iÅ¡ kitų Europos SÄ jungos (toliau – ES) oficialių atstovų ir tiesiogiai iÅ¡ gamyklų, kadangi automobilių gamintojas Mercedes-Benz nėra detalių / dalių gamintojas, yra sudaręs sutartis su dalis gaminančiais koncernais.

Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvoje oficiali Mercedes-Benz atstovė yra UAB „Veho Lietuva“, kuri atlieka remonto paslaugas Mercedes-Benz automobiliams, prekiauja naujais Mercedes-Benz automobiliais ir originaliomis Mercedes-Benz automobilių dalimis pagal savo nustatytus įkainius, sÄ naudas, pelno marÅ¾Ä ir kituose pirkimuose siÅ«lo dideles nuolaidas (31,75 proc., 36,71 proc.). Trečiasis asmuo pabrėžė taikantis mažesnę pelno marÅ¾Ä (pajamos 2021 m.: 9 910 535 Eur, grynasis pelnas: 108 162 Eur; ieÅ¡kovės pajamos 2021 m.: 12 523 208 Eur, grynasis pelnas: 667 802 Eur), todėl atsargines detales gali siÅ«lyti geresnėmis sÄ lygomis, kurias įsigyja ne iÅ¡ Lietuvos Respublikoje esančios oficialios atstovės, bet iÅ¡ kitose valstybėse esančių originalių dalių gamintojų.

Trečiasis asmuo į bylÄ pateikė nuorodas į sudarytas sutartis, kuriose taikytos nuolaidos, pvz., 2020 m. gruodžio 23 d. sutartyje taikyta 34,24 proc. palyginamoji nuolaida, taikytos 40 proc. ir 35 proc. nuolaidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. IeÅ¡kovė UAB „Autokurtas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 10.1. Teismas netinkamai taikė VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir netinkamai sprendė, kad vien dėl to, jog pirkimo sÄ lygose tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties socialinės ir darbo teisės įsipareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį reikalavimas nebuvo nustatytas, Å¡iuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti trečiojo asmens pasiÅ«lymo. VPÄ® įtvirtinti imperatyvÅ«s reikalavimai, todėl perkančiosios organizacijos pareiga vertinti atitiktį VPÄ® 17 straipsnio 2 daliai egzistuoja kiekvienu atveju ir nepriklausomai nuo to, ar tai buvo įtvirtinta konkretaus pirkimo sÄ lygose. 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų tiesiogiai reikalauja taikyti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų vertinimo priemones, ypatingai tais atvejais, kaip ir Å¡ioje byloje, kai turėjo bÅ«ti vertinama, ar pasiÅ«lyta kaina nėra neįprastai maža. 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtame VPÄ® pakeitimo įstatyme Nr. XIV-545 įtvirtintas papildomas viešųjų pirkimų tikslas – prisidėti prie socialinių klausimų sprendimo. Vienas iÅ¡ VPÄ® tikslų yra skatinti socialiai atsakingus pirkimus, turi bÅ«ti siekiama iÅ¡spręsti nepakankamÄ dėmesį socialiai atsakingiems pirkimams.

Tokia valstybės politikos kryptis ir tikslai, kylantys iÅ¡ bendrosios ES politikos, yra akivaizdÅ«s ir atsakovė negali jų ignoruoti nepaisant to, ar su tuo susiję reikalavimai buvo įtvirtinti pirkimo sÄ lygose ar nebuvo. Pareiga vertinti tiekėjų atitiktį VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui egzistuoja nepriklausomai nuo pirkimo procedÅ«rų stadijos, todėl atsakovė, gavusi patikimos informacijos, jog trečiasis asmuo neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, privalėjo reaguoti ir tikrinti situacijÄ .

Teismui pripažinus, kad atsakovė Å¡ios pareigos nevykdė, teismas neturėjo teisės atlikti trečiojo asmens pasiÅ«lymo vertinimo už atsakovę, o privalėjo panaikinti atsakovės sprendimÄ dėl pirkimo laimėtojo ir pasiÅ«lymų eilės bei įpareigoti atsakovę tirti ir vertinti minėtÄ informacijÄ dėl trečiojo asmens neatitikties VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui. 10.2. Nors trečiasis asmuo teigė, kad skirtumai tarp vyrams ir moterims mokamo atlyginimo galėjo atsirasti dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Trečiojo asmens mokamas darbo užmokesčio skirtumas ne vienkartinis, kuris gali bÅ«ti pateisinamas laikinomis darbo sutarčių vykdymo aplinkybėmis, tokiomis kaip darbo santykių pabaiga, atostogos ar liga. Esant sisteminiam vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, deklaratyvÅ«s paaiÅ¡kinimai neturėtų bÅ«ti laikomi patikimais ir reikalauja detalaus atsakovės ir teismo tyrimo. 10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė, teikdama pretenzijÄ ir vėliau ieÅ¡kinį, jau turi bÅ«ti nustačiusi diskriminavimo faktÄ .

Tiekėjas neturi ir negali turėti galimybių pats nustatyti diskriminavimo faktÄ (iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus), tačiau gali pateikti aktualiÄ informacijÄ (pagrįstas prielaidas) perkančiajai organizacijai, kuri privalo Å¡iÄ informacijÄ vertinti. Atsakovė neįsitikino, ar trečiasis asmuo atitinka VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus socialinės ir darbo teisės įpareigojimus bei ar nėra VPÄ® 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovei atsakovės pareigÄ atlikti trečiojo asmens pasiÅ«lymo vertinimÄ .

IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ tik pateikti preliminarius, jai prieinamus duomenis apie trečiojo asmens neatitikimÄ VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui, sukelti abejonę atsakovei, kuri privalėjo vertinti ir tirti gautÄ informacijÄ . IeÅ¡kovė neturi galimybių surinkti visų įmanomų įrodymų dėl trečiojo asmens neatitikties VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kadangi neturi galimybės prieiti ne prie vieÅ¡ai skelbiamų duomenų apie trečiojo asmens vyrams ir moterims mokamo atlyginimo, tačiau atsakovė turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis ar gauti Å¡iuos duomenis.

IeÅ¡kovė tam neturėjo pakankamai laiko, kadangi terminas, skirtas parengti pretenzijai, yra trumpas. TokiÄ teisę (pareigÄ ) VPÄ® 45 straipsnis nustato tik atsakovei. Todėl teismo ieÅ¡kovei nustatyta pareiga įrodyti diskriminacijos faktÄ , nėra suderinama su galimybėmis tai padaryti, todėl paneigiama ne tik atsakovės pareiga įvertinti pasiÅ«lymÄ tinkamai, atsižvelgiant į VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus, tačiau ir ieÅ¡kovės teisė į atsakovės sprendimų peržiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovės pateikti įrodymai – oficialÅ«s Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenys, kurie rodo ilgalaikę vyrų ir moterų darbo užmokesčio žymaus skirtumo tendencijÄ , yra pakankami tam, kad atsakovė turėtų Å¡iuos duomenis vertinti. 10.4. Teismas rėmėsi nepagrįstomis trečiojo asmens deklaracijomis, kad tos pačios pareigybės moterims ir vyrams mokamas vienodas darbo užmokestis. Trečiasis asmuo pateikė tik deklaracijas, kad diskriminacijos nėra.

Patikimi įrodymai, tokie kaip darbo apraÅ¡ai, darbo užmokesčio sistema, nebuvo pateikti. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad moterims ir vyrams, kurie dirba analogiÅ¡kÄ darbÄ , mokamas toks pats atlyginimas. Teismas sprendė, kad diskriminacijos nebuvimÄ patvirtina tai, jog trečiojo asmens mokama alga moterims atitinka Å¡alies vidurkio ribas, tačiau Å¡i aplinkybė neaktuali, kadangi ji neįrodo, jog vyrams ir moterims trečiasis asmuo moka vienodÄ atlyginimÄ už tos pačios pareigybės darbÄ .

Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes. Atsakovei nevertinus trečiojo asmens mokamo darbo užmokesčio, o trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų, kad darbo užmokesčio žymÅ«s skirtumai gali bÅ«ti pateisinami darbo sutarčių vykdymo ypatumais, teismas turėjo panaikinti atsakovės sprendimÄ dėl pirkimo laimėtojo. 10.5. Teismas netinkamai aiÅ¡kino VPÄ® 57 straipsnio normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos vertinti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ .

Trečiojo asmens pasiÅ«lyti įkainiai neįprastai maži ir atsakovei turėjo sukelti abejonių dėl jų pagrįstumo, atsakovė nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl įkainių pagrindimo ir įsitikinti jo pajėgumu įgyvendinti pirkimo sutartis. Palyginus kitų tiekėjų pasiÅ«lytus valandinius įkainius su trečiojo asmens pasiÅ«lytu valandiniu įkainiu, net neskaičiuojant skirtumo procentų, akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiÅ«lytas valandinis įkainis abiejose pirkimo dalyse neįprastai mažas.

Toks žymus skirtumas bet kokiai atsakingai perkančiajai organizacijai turėjo sukelti įtarimus, kad trečiasis asmuo pasiÅ«lė ne tik neįprastai maÅ¾Ä , tačiau ir ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ Ä¯kainį, todėl trečiasis asmuo gali bÅ«ti nepajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį. 10.6. Trečiojo asmens pasiÅ«lyta tiek bendra nuolaida dalims, tiek atskiroms detalių grupėms pasiÅ«lytos nuolaidos yra neįprastai didelės ir daro pasiÅ«lytas detalių kainas neįprastai mažas, todėl atsakovė nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija ir nesikreipė į trečiÄ jį asmenį dėl kainų (su pritaikytomis ypač didelėmis nuolaidomis) pagrindimo ir neįsitikino trečiojo asmens pajėgumu įgyvendinti pirkimo sutartis.

Tai, kad pirkime vertinamos nuolaidos, nereiÅ¡kia, jog neįprastai mažos kainos institutas neturi bÅ«ti taikomas. 10.7. Penkiose detalių grupėse (Nr. 43, 46, 50, 52, 54) trečiasis asmuo pasiÅ«lė 65 proc. nuolaidÄ nuo bazinės prekės kainos. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, ar objektyviai įmanoma pasiÅ«lyti detales su 65 proc. nuolaida, kuri, be kita ko, yra didesnė už oficialios detalių gamintojo atstovės siÅ«lomÄ kainÄ . Teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino.

Detalių pardavimas su 65 proc. nuolaida nėra pagrįstas verslo logika ir neatneÅ¡a pelno, o sukelia nuostolius. Atsakovė turėjo papraÅ¡yti trečiojo asmens pagrįsti pasiÅ«lytas neįprastai dideles nuolaidas. Teismas priėjo prie nepagrįstos iÅ¡vados, kad trečiasis asmuo gali gauti pelnÄ , nes mažas detalių kainas kompensuos remonto įkainiu. Teismas tai nusprendė už trečiÄ jį asmenį, nors pastarasis tokio argumento nebuvo nurodęs ir to neįrodinėjo. Kadangi ir remonto paslaugos įkainis neįprastai mažas, detalių nuolaidų kompensavimas per remonto įkainį neatitinka ekonominės logikos. 10.8.

Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes, jog trečiasis asmuo kitame atsakovės vykdytame vieÅ¡ajame pirkime sugebėjo pasiÅ«lyti žymiai mažesnes nuolaidas nei Å¡ioje byloje nagrinėjamame pirkime. 2022 m. birželį atsakovė vykdė mažos vertės vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žVisureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“, kurio dalykas tapatus ginčo pirkimui. Å iame pirkime taip pat buvo vertinamos tiekėjo siÅ«lomos nuolaidos atsarginėms detalėms.

Mažos vertės pirkimÄ laimėjo ir sutartį sudarė trečiasis asmuo. Susipažinus su atsarginių dalių kainos nuolaidų lentelėje pateiktomis nuolaidomis, matyti, jog Å¡ios nuolaidos skiriasi žymiai, tam tikrais atvejais daugiau kaip 3 kartus. Maksimali nuolaida, kuriÄ pasiÅ«lė trečiasis asmuo, nevirÅ¡ija 20 proc. Akivaizdu, kad trečiojo asmens pasiÅ«lytos nuolaidos arba detalių kaina, neįprastai mažos, neatitinka įprastinės trečiojo asmens verslo praktikos ir trečiasis asmuo galimybės tiekti detales tokiomis kainomis byloje neįrodė.

Atsakovė, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudariusi sutartį dėl tų pačių visureigių remonto paslaugų, kai sutartyje tas pats tiekėjas siÅ«lė tik iki 20 proc. siekiančias nuolaidas, privalėjo aiÅ¡kintis aplinkybes, ar ginčo pirkime pasiÅ«lytos nuolaidos, kurios siekia 65 proc., realios ir pirkimo sutartis bus įvykdyta. Teismas, spręsdamas, kad Å¡i mažos vertės pirkimo sutartis negali bÅ«ti lyginama nustatant įprastÄ kainų lygį, nevertino, jog pastaraisiais metais ir mėnesiais žymiai augo kainos, didėjo infliacija, todėl akivaizdu, jog tuo pačiu metu vykstančiame pirkime trečiojo asmens pasiÅ«lytos net tris kartus didesnės nuolaidos nei prieÅ¡ tai vykdytame mažos vertės pirkime neatitinka įprastų verslo ir logikos dėsnių.

Tai turėjo sukelti atsakovei abejonių dėl neįprastai mažos kainos ir ji turėjo įkainių pagrįstumÄ tikrinti. Trečiasis asmuo detalių grupėse Nr. 43, 46, 50, 52, 54 pasiÅ«lė didesnes nuolaidas nei kitame labai panaÅ¡iame pirkime siÅ«lė Mercedes-Benz oficiali atstovė UAB „Veho Lietuva“. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad turi galimybę pasiÅ«lyti atsargines detalių kainas su pasiÅ«lyme nurodytomis neįprastomis nuolaidomis, siekiančiomis 65 proc., kadangi su atsiliepimu į ieÅ¡kinį nepateiktos sutartys, susitarimai ar dokumentai, kad trečiasis asmuo yra pirkęs originalias detales už pasiÅ«lytÄ kainÄ . 10.9.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, taip pat nepagrįstai ex officio nesprendė dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, kadangi, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ieÅ¡kovė ir pretenzijoje buvo nurodžiusi, jog pirkimo sÄ lygos ydingos, ir kad tai paaiÅ¡kėjo tik susipažinus su pirkimÄ laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymu. Net jeigu pretenzijoje ir nebÅ«tų buvęs nurodytas minėtas argumentas dėl paaiÅ¡kėjusio pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, pirkimo sÄ lygų ydingumas akivaizdus ir teismas privalėjo tai vertinti gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo procedÅ«rų teisėtumo užtikrinimo, net jeigu tai reikÅ¡tų ex officio ginčo ribų peržengimÄ .

Vertinant tai, kaip apskaičiuojama palyginamoji nuolaida, ekonominio naudingumo balai, vertinant orientacinio lyginamojo svorio procentinę pirkėjo užsakymuose vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , matyti, jog trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas (kai kurias žymiai dirbtinai padidinęs), kad palyginamoji nuolaida bÅ«tų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balÄ . Trečiasis asmuo didžiausias nuolaidas pasiÅ«lė detalėms, kurių atsakovei prireiks pirkti mažiausiai. 65 proc. nuolaida, pasiÅ«lyta penkiose detalių grupėse (Nr. 43, 46, 50, 52, 54), aiÅ¡kiai nurodyta, jog orientacinis lyginamasis svoris procentine pirkėjo užsakymuose vertine iÅ¡raiÅ¡ka – 2.

Tose vietose, kur nurodytas didesnis lyginamasis svoris, trečiasis asmuo pasiÅ«lė mažesnes nuolaidas. Trečiasis asmuo tam tikroms dalims suteikia ypač dideles nuolaidas, kurios ekonomiÅ¡kai nepagrįstos ir objektyviai neegzistuojančios rinkoje, bet už tai gauna didesnį ekonominio naudingumo balÄ . Teismas turėjo pareigÄ elgtis aktyviai, ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , užtikrinti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų teisėtumÄ ir nagrinėti ieÅ¡kovės dar pretenzijoje iÅ¡keltÄ argumentÄ dėl ydingų pirkimo sÄ lygų.

11. Atsakovė Gynybos resursų agentÅ«ra prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 11.1. Atsakovė neturėjo pareigos tikrinti trečiojo asmens atitikimo VPI 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams, kadangi atitinkamų nuostatų nebuvo pirkimo dokumentuose ir nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo nesilaiko VPI nuostatų. Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė, teikdama pretenzijÄ ir vėliau ieÅ¡kinį, jau turi bÅ«ti nustačiusi diskriminavimo faktÄ .

Tokio argumento teismo sprendime nėra. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė turėjo pateikti tik pirminę informacijÄ atsakovei, kuri Å¡iÄ informacijÄ vėliau turėjo vertinti. Atsakovė ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ vertino bei nustatė, kad iÅ¡ jos negalima padaryti pagristų iÅ¡vadų apie trečiojo asmens vykdomÄ darbuotojų diskriminacijÄ lyties atžvilgiu. Trečiasis asmuo pateikė į bylÄ informacijÄ , kad dalis moterų dirba nekvalifikuotÄ ir neviso etato darbÄ , o tai ir sumažina moterų atlyginimų vidurkį, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo nepagrindė, jog atlyginimų skirtumai galėjo atsirasti dėl objektyvių priežasčių. 11.2.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl trečiojo asmens siÅ«lomas kainas reikėtų lyginti su UAB „Veho Lietuva“ kainomis. IeÅ¡kovės argumentai dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytų nepagrįstai mažų paslaugų įkainių nepagrįsti. 11.3. Tiekėjų buvo varžomasi detalių nuolaidomis, o ne jų kainomis, o tai reiÅ¡kia, kad net ir atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių kainų augimÄ , tiekėjai vis tiek gali siÅ«lyti įvairias nuolaidas, kurios bus skaičiuojamos nuo detalių kainos, nepaisant to, kiek kaina yra iÅ¡augusi.

Abejonių dėl trečiojo asmens patikimumo nėra, o ieÅ¡kovės argumentai negali pagrįsti, kad trečiojo asmens pasiÅ«lyti įkainiai ir atsarginių detalių nuolaida turi bÅ«ti laikoma neįprastai maža. 11.4. IeÅ¡kovė ignoruoja faktÄ , kad ji, atsakovei teikdama pretenzijÄ , nenurodė faktinių ir teisinių pirkimo sÄ lygų ydingumo pagrindų, taip pat pretenzijoje neprašė pirkimo sÄ lygų nei panaikinti, nei pakeisti. IeÅ¡kovė tik septintame pretenzijos lape pateikė bendro pobÅ«džio pasvarstymÄ , kad pirkimo sÄ lygos ydingos ir neatitinka aiÅ¡kių pirkimo dokumentų reikalavimų, tačiau pretenzijoje nėra pagrįsta tokia iÅ¡vada, be to, taip teigdama ieÅ¡kovė pretenzijoje prieÅ¡taravo pati sau, kadangi pasiÅ«lymÄ pagal tokias sÄ lygas ji jau buvo pateikusi, todėl bendro pobÅ«džio pasvarstymai apie pirkimo sÄ lygų ydingumÄ nebeturėjo teisinės reikÅ¡mės. Pretenzijoje ieÅ¡kovė reikalavo jÄ pripažinti pirkimo laimėtoja abiejose pirkimo dalyse, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė pretenzijoje nelaikė pirkimo sÄ lygų ydingomis, o tiesiog prašė atmesti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , kaip jų neatitinkantį, bei paskelbti laimėjusiu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kaip Å¡ias sÄ lygas atitinkantį. 11.5.

Pirkimo sÄ lygos parengtos taip, kad didesni lyginamieji svoriai bÅ«tų suteikti toms detalių grupėms, kurių atsakovė ketina įsigyti daugiausia ir tai logiÅ¡ka, kokias nuolaidas konkrečiai siÅ«lyti, turėjo pasirinkti patys tiekėjai, tačiau didesnę galimybę laimėti turėjo tiekėjas, kuris pasiÅ«lė didesnes nuolaidas toms dalims, kurių atsakovei reikia daugiausia. Trečiasis asmuo skirtingose dalių grupėse pasiÅ«lė skirtingo dydžio nuolaidas, tai neleidžia prieiti prie iÅ¡vados apie galimÄ manipuliavimÄ pirkimo sÄ lygomis.

12. Trečiasis asmuo UAB „Martonas“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 12.1. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas yra imperatyvi nuostata. VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad perkančiosios organizacijos turi siekti, jog, įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus ir vykdant sutartis, bÅ«tų laikomasi socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų. Tai nėra tapatu (skiriasi) ieÅ¡kovės interpretavimui, kad atsakovė turi iÅ¡samiai tikrinti kiekvienÄ tiekėjÄ .

Ypač, kai tiekėjo konkurentas nurodo prielaidas, nepateikęs pagrįstų ar konkrečių įrodymų, ir taip siekia paÅ¡alinti iÅ¡ pirkimo tinkamÄ laimėtojÄ . Visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiÅ«lymų Å¡iuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti. Nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovės spėjimai ir prielaidos dėl diskriminacijos nepasitvirtino. IeÅ¡kovės pateiktos abejonės ir pateikti apibendrinti (nekonkretÅ«s) statistiniai duomenys nesudarė pagrindo atsakovei imtis tikrinti ieÅ¡kovės nurodytų neatitikimų. 12.2.

Atsakovei nėra suteikti įgaliojimai nustatyti ar vertinti socialinės ir darbo teisės įpareigojimų pažeidimo faktÄ ar atlikti tyrimÄ dėl tokių veiklų. PaaiÅ¡kėjusi / nustatyta informacija VPĮ 45 straipsnio 2 dalies prasme turi bÅ«ti suprantama kaip akivaizdus faktas (pvz. kad tiekėjas yra baustas, jam pritaikyta sankcija, vykdomas tyrimas ar pan.). Tik tokia informacija galėtų bÅ«ti laikoma kaip nustatyta ir akivaizdi, kad pasiÅ«lymas tikrai neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų.

Net ir nustačius, kad pasiÅ«lymas neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų įpareigojimų, atsakovė neturi pareigos jo atmesti. VSDFV duomenys, kurie rodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio mokėjimo tendencijÄ , neįrodo, kad už tÄ patį darbÄ , mokama skirtingai. IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ teisme galėjo teikti papildomus įrodymus ar juos iÅ¡reikalauti. IeÅ¡kovė įrodinėja tik procedÅ«rinius pažeidimus, kad atsakovė turėjo tikrinti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ . 12.3.

Su atsiliepimu teikiamos darbo sutartys, kurios patvirtina, kad vadybininkių moterų atlyginimas nėra mažesnis nei vyrų – abiejų atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 740 Eur. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. vienos moters etatas keičiamas į pusę etato (4 val. darbo diena (20 val. / sav.), mokant 450 Eur atlyginimÄ . Todėl ieÅ¡kovės spėjimai dėl tariamos diskriminacijos mokant atlyginimÄ neturi pagrindo. 12.4. IeÅ¡kovė nesiekia ginti savo pažeistų interesų, o siekia ginti visų tiekėjų teises, vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IeÅ¡kovė neturėjo teisės ginčyti pirkimo sÄ lygų, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmetamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį. 12.5. Trečiojo asmens pasiÅ«lyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių, todėl atsakovė įstatymo nėra įpareigota kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiÅ¡kinimo. Trečiojo asmens kainos atitinka rinkos kainas pirkimo objektui, numatomÄ pirkimo vertę, įprastai taikomÄ pelno marÅ¾Ä rinkoje ir kt.

Trečiasis asmuo atsakovės organizuojamuose pirkimuose dalyvauja ne pirmÄ kartÄ ir yra sudaręs sutartis, kurias yra sėkmingai įvykdęs. Å iose trečiojo asmens ir atsakovės sudarytose ir įvykdytose sutartyse siÅ«lomas įkainis yra dar mažesnis nei Å¡iame vykdomame pirkime pasiÅ«lytas įkainis, pvz.: 18 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) / val., 20 Eur su PVM / val. Pastaruosius dvejus metus trečiasis asmuo ir atsakovė turėjo sutartinius santykius, paslaugas trečiasis asmuo sėkmingai teikia dar mažesniais įkainiais nei Å¡iame pirkime.

Siekiant paneigti ieÅ¡kovės teiginius dėl trečiojo asmens patikimumo, kurie nebuvo reikÅ¡ti anksčiau ir į kuriuos trečiasis asmuo neturėjo galimybės pasisakyti, pridedamos užsakovo pažymos apie tinkamai vykdomas sutartis. 12.6. Galutinė pasiÅ«lymo kaina, o ne pasiÅ«lytos nuolaidos, turi bÅ«ti daugiau nei 30 proc. didesnės už vidurkį tam, kad sudarytų pagrindÄ atsakovei kreiptis į tiekėjÄ dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo. Pirkime lyginama tik bendra nuolaida.

Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ar apribota konkurencija. 12.7. Kainų ar nuolaidų taikymas mažos vertės pirkime neįpareigoja trečiojo asmens taikyti identiÅ¡kas kainas ar nuolaidas kitame pirkime, ypač kai pirkimai skiriasi. Kaip patvirtina kitų identiÅ¡kų viešųjų pirkimų duomenys, UAB „Veho Lietuva“ siÅ«lė tokias pačias ar net dar didesnes nuolaidas. Kaip matyti pagal pasiÅ«lytÄ nuolaidÄ (pirkimo Nr. 596354), UAB „Veho Lietuva“ kituose pirkimuose siÅ«lo dideles nuolaidas (31,75 proc.).

UAB „Veho Lietuva“ pasiÅ«lyta (2020 m. sausio 6 d. sutartis) nuolaida: 36,71 proc. Trečiojo asmens ginčo pirkime pasiÅ«lyta bendra nuolaida 32,06 proc. Tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad Mercedes-Benz oficiali atstovė nesiÅ«lo tokių didelių nuolaidų. Net parduodant atskiras detalių pozicijas, pvz. su 40 – 60 proc. nuolaida, daugeliu atveju detalių pardavimas iÅ¡lieka pelningas trečiajam asmeniui. Tik kai kuriais atvejais toks pardavimas su nuolaida nepelningas, t. y. parduodama už savikainÄ .

Bet kuriuo atveju, sutarties pelnas gaunamas ir iÅ¡ remonto paslaugų, todėl, net ir pritaikant nuolaidas detalėms, trečiasis asmuo gali tinkamai įvykdyti sutartis. Trečiasis asmuo į bylÄ pateikė nuorodas į sudarytas sutartis, kuriose taikytos nuolaidos, pvz., taikyta 34,24 proc. nuolaida, taikytos 40 proc. ir 35 proc. nuolaidos. 12.8. Verslo praktikÄ ir galimybes tiekti detales iÅ¡ kitų ES oficialių atstovų ir tiesiogiai iÅ¡ gamyklų patvirtina ir doc. dr. R. P. iÅ¡vada, pridedama prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

IeÅ¡kovė argumentų dėl dalių įsigijimo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nekėlė, todėl į juos atsikirsti ir pateikti tai patvirtinančius argumentus poreikis kilo tik dabar. 12.9. IeÅ¡kovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kas trukdė skųsti pirkimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė pirkimo sÄ lygų neginčijo, todėl jos argumentai dėl pirkimo sÄ lygų ydingumo neturi pagrindo ir negali bÅ«ti vertinami. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja, kad teismas savo iniciatyva spręstų dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo.

IeÅ¡kovė dalyvavo identiÅ¡kame 2020 m. atsakovės organizuojamame vieÅ¡ajame pirkime. Ankstesnio pirkimo nuolaidų lentelės panaudotos ir Å¡iame pirkime. 2020 m. pirkime ieÅ¡kovei nuolaidų lentelės klausimų nekėlė. IeÅ¡kinys yra tik ieÅ¡kovės bandymas paÅ¡alinti iÅ¡ pirkimo trečiÄ jį asmenį.

13. IeÅ¡kovė UAB „Autokurtas“ 2023 m. sausio 5 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose praÅ¡o nepriimti trečiojo asmens teikiamu naujų įrodymų, o nusprendus Å¡iuos įrodymus priimti, vertinti įrodymus kaip pagrindžiančius apeliacinį skundÄ ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 13.1. Trečiasis asmuo nenurodė, kodėl bÅ«tinybė trečiojo asmens aplinkybės įrodyti atsirado tik susipažinus su apeliaciniu skundu.

Trečiasis asmuo galėjo darbo sutartis pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jei teismas spręstų, kad darbo sutartys turėtų bÅ«ti priimamos ir vertinamos, vien tik Å¡ių įrodymų nepakanka įsitikinti, kad trečiojo asmens mokamas darbo užmokestis vyrams ir moterims atitinka lygių galimybių reikalavimus. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra sudaręs darbo sutartis su 17 moterų ir 123 vyrais, tačiau pateikė tik vienÄ darbo sutartį, kuria darbuotoja priimta dirbti vadybininke ir dirba nevisÄ darbo dienÄ .

Kita darbo sutartis sudaryta su vyru, kuris priimtas dirbti automobilių pardavimo vadybininko pareigoms. Akivaizdu, kad darbo funkcijos nėra tapačios, skiriasi jų pavadinimas, todėl nepateikus darbo aprašų, negalima įvertinti, ar Å¡ių asmenų funkcijos tapačios. Trečiojo asmens pateikta darbo sutartis patvirtina, kad trečiasis asmuo, teikdamas pirmosios instancijos teismui pažymÄ apie moterų pareigybes ir jų darbo laikÄ , jÄ pateikė neteisingÄ . Trečiojo asmens su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktoje pažymoje nurodyta, kad yra dvi vadybininko pareigybės, kurias užima moterys ir Å¡ios moterys dirba visÄ darbo dienÄ .

Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbuotoja dirba tik dalį darbo dienos. Jei teismas spręstų, kad yra pagrindas šias darbo sutartis priimti, tuomet jos turėtų būti vertinamos, kaip patvirtinančios ieškinio ir apeliacinio skundo argumentus, jog viešo pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu negali būti sudaroma VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. 13.2. Ieškovė nuo pretenzijos pateikimo įrodinėja, kad atsakovė nepagrįstai nevertino, ar trečiojo asmens pateikta remonto paslaugų kaina (įkainis) ir siūlomos detalių nuolaidos nėra nepagrįstai mažos.

Taigi, visi įrodymai apie tinkamai ar netinkamai vykdomas trečiojo asmens sutartis galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teikiamos pažymos apie tinkamai įvykdytas sutartis žymi praeities faktÄ , tačiau nereiÅ¡kia, kad trečiasis asmuo gebės tinkamai įvykdyti ginčo pirkimo sutartį. 13.3. Trečiasis asmuo, jau teikdamas atsiliepimÄ , įrodinėjo, kad jo verslo modelis jam leidžia pasiÅ«lyti geresnes detalių kainas. Trečiasis asmuo tripliko neteikė, nepasinaudojo teise pateikti papildomus įrodymus, jog jo siÅ«lomos nuolaidos detalėms, kurios siekia 65 proc., yra realios.

Trečiojo asmens teikiama specialisto išvada, kuria trečiasis asmuo siekia įrodyti, jog ne oficialūs gamintojo atstovai gali pateikti geresnes detalių kainas, nei oficialūs atstovai, negali būti vertinama kaip specialisto išvada. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio proceso ribų 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalykÄ Å¡ioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pagal ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių 15. Atsakovė atviro konkurso bÅ«du vykdė tarptautinį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žSunkvežimių ir visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“. IeÅ¡kovė 2022 m. liepos 22 d. pateikė pasiÅ«lymÄ pirkime (abiejose jo dalyse).

16. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimÄ , kad pirkimo I dalyje „Sunkvežimių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ ir pirkimo II dalyje „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“ pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo, II vietÄ abiejose pirkimo dalyse užėmė ieÅ¡kovė, o III vietÄ â€“ UAB „Veho Lietuva“.

17. IeÅ¡kovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ .

18. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡tu atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ . Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimu priėmimo 19. Trečiasis asmuo su atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus: dvi darbo sutartis (moters ir vyro); užsakovų pažymas apie trečiojo asmens tinkamai įvykdytas sutartis teikiant paslaugas užsakovams; doc. dr. R. P. iÅ¡vadÄ dėl atsarginių dalių kainų. Trečiasis asmuo nurodo, kad jo įmonėje dirbančių vyrų ir moterų pareigybės skirtingos ir tik vienoje pareigybėje darbuotojų yra ir vyrų, ir moterų (vadybininkai), tačiau visų vadybininkų pareigybės asmenų atlyginimai vienodi.

Kadangi ieÅ¡kovė suabejojo Å¡iais faktais, trečiasis asmuo teikia darbo sutartis, kurios patvirtina, kad vadybininkių moterų atlyginimas nėra mažesnis nei vyrų – abiejų atlyginimas nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 740 Eur, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. moters etatas keičiamas į pusę etato (4 val. darbo diena (20 val. / sav.), mokant 450 Eur atlyginimÄ . Be to, siekiant paneigti ieÅ¡kovės teiginius dėl trečiojo asmens patikimumo, kurie nebuvo reikÅ¡ti anksčiau ir dėl kurių trečiasis asmuo neturėjo galimybės pasisakyti, pridedamos užsakovų pažymos apie tinkamai vykdomas sutartis, tai sudaro pagrindÄ teigti, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdys sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

Taip pat nurodo, kad verslo praktikÄ ir galimybes tiekti detales iÅ¡ kitų ES oficialių atstovų ir tiesiogiai iÅ¡ gamyklų patvirtina doc. dr. R. P. iÅ¡vada, kuri teikiama, kadangi ieÅ¡kovė Å¡ių argumentų dėl atsarginių dalių kainų ir kokybės ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nekėlė, todėl į juos atsikirsti ir pateikti tai patvirtinančius argumentus poreikis kilo tik dabar.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju neiÅ¡kilo trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė. Byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad bÅ«tų galima nuspręsti dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo motyvų dėl trečiojo asmens (ne)vykdomos diskriminacijos lyties atžvilgiu mokant skirtingÄ darbo užmokestį pagrįstumo ir realumo. Naujų įrodymų ieÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiajam asmeniui nekilo bÅ«tinybė pateikti papildomus įrodymus, siekiant paneigti ieÅ¡kovės pozicijÄ . Be to, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, trečiojo asmens galbÅ«t mokamų skirtingo darbo užmokesčio vyrams ir moterims klausimas byloje buvo aktualus jau nuo ieÅ¡kinio pateikimo, kadangi Å¡iuo argumentu ieÅ¡kovė grindė ir pretenzijÄ atsakovei, taigi, trečiasis asmuo Å¡ias darbo sutartis galėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra poreikio priimti ir trečiojo asmens pateiktų užsakovų pažymų apie trečiojo asmens tinkamai įvykdytas sutartis teikiant paslaugas užsakovams, kadangi Å¡ioje byloje sprendžiama, ar atsakovė pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl trečiojo asmens pripažinimo pirkimo laimėtoju, ieÅ¡kovei teigiant, kad trečiasis asmuo vykdo darbuotojų diskriminacijÄ lyties atžvilgiu mokant skirtingÄ darbo užmokestį bei pasiÅ«lė neįprastai mažus paslaugų įkainius ir dideles nuolaidas detalėms, o ankstesnių trečiojo asmens įvykdytų sutarčių vykdymo tinkamumas, nors ir gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytų įkainių ar nuolaidų pagrįstumo, tačiau Å¡iuo atveju nei patvirtina nei paneigia bylai teisingai iÅ¡nagrinėti pagrindÄ sudarančias esmines aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo priimti doc. dr. R. P. iÅ¡vadÄ dėl atsarginių dalių kainų, kadangi Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nors byloje iÅ¡ dalies kilo ginčas dėl to, kad trečiasis asmuo pasiÅ«lė parduoti tam tikras detales su didesne nuolaida nei oficiali Mercedes-Benz atstovė Lietuvoje ir ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė abejonės dėl trečiojo asmens galimybių teikti originalias dalis su trečiojo asmens pasiÅ«lytomis nuolaidomis, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tiekėjas negali siÅ«lyti detalių su didesnėmis nuolaidomis nei oficiali gamintojo atstovė Lietuvoje.

Be to, Å¡ios aplinkybės buvo ginčo dalykas dar pirmosios instancijos teisme, todėl trečiasis asmuo galėjo šį įrodymÄ pateikti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pateikta iÅ¡vada nėra įrodymas, bÅ«tinas siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .

24. Ä®vertinus nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priimti trečiojo asmens teikiamus naujus įrodymus, kadangi praÅ¡omi priimti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , o tokių įrodymų priėmimas tik apeliacinės instancijos teisme užvilkintų bylos nagrinėjimÄ (CPK 314 straipsnis).

25. IeÅ¡kovė, trečiajam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo, pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl naujų įrodymų. Kadangi trečiojo asmens naujus įrodymus atsisakytina priimti, taip pat nėra teisinio pagrindo priimti ir ieÅ¡kovės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose ieÅ¡kovė pasisako iÅ¡imtinai dėl trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ir ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Dėl ieÅ¡kovės teisės ginčyti pirkimo sÄ lygas ir teismo pareigos ex officio vertinti pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ 26. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog pirkimo sÄ lygos ydingos ir sudarė prielaidas trečiajam asmeniui jomis manipuliuoti siekiant laimėti pirkimÄ tvirtindama, jog trečiasis asmuo taikė nuolaidas taip, kad palyginamoji nuolaida bÅ«tų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balÄ .

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pretenzijoje atsakovei privalėjo iÅ¡kelti ne tik pirkimo sÄ lygų netinkamo taikymo, bet ir pirkimo sÄ lygų teisėtumo klausimus. Teismas nusprendė neturintis pagrindo iÅ¡eiti iÅ¡ ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų ir spręsti dėl ginčo pirkimo sÄ lygų (ne)teisėtumo.

27. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, taip pat nepagrįstai ex officio nesprendė dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, kadangi, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, ieÅ¡kovė ir pretenzijoje buvo nurodžiusi, kad pirkimo sÄ lygos ydingos, ir jog tai paaiÅ¡kėjo tik susipažinus su pirkimÄ laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymu. IeÅ¡kovės manymu, jeigu pretenzijoje ir nebÅ«tų buvęs nurodytas argumentas dėl paaiÅ¡kėjusio pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, pirkimo sÄ lygų ydingumas yra akivaizdus ir teismas privalėjo tai vertinti gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo procedÅ«rų teisėtumo užtikrinimo, net jeigu tai reikÅ¡tų ex officio ginčo ribų peržengimÄ .

28. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė iki pasiÅ«lymų pateikimo nepasinaudojo teise apskųsti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 102 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė pretenzijÄ atsakovei pateikė tik atsakovei 2022 m. rugpjūčio 9 d. priėmus sprendimÄ dėl pirkimo laimėtojo (abiejose pirkimo dalyse).

29. IeÅ¡kovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. pretenzijoje, be kita ko, nurodė, kad įvertinusi trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , nustatė, jog trečiasis asmuo, siÅ«lydamas detalėms nuolaidas nuo bazinės prekės kainos, manipuliuoja pirkimo sÄ lygomis, kurios, kaip ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo įvertinus trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , yra ydingos. IeÅ¡kovė pretenzijoje nurodė, kad vertinant tai, kaip apskaičiuojama palyginamoji nuolaida, ekonominio naudingumo balai, vertinant orientacinio lyginamojo svorio procentinę pirkėjo užsakymuose vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , matyti, jog trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas (kai kurias ženkliai dirbtinai padidinęs), kad palyginamoji nuolaida bÅ«tų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balÄ ; trečiasis asmuo tam tikroms dalims suteikė ypač dideles nuolaidas, kurios ekonomiÅ¡kai nenaudingos, bet už tai gavo didesnį ekonominio naudingumo balÄ .

Pretenzijoje nurodyta, kad ieÅ¡kovei susipažinus su trečiojo asmens pasiÅ«lymu paaiÅ¡kėjo, jog pirkimo sÄ lygos yra ydingos ir neatitiko VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio reikalavimų bei sudarė prielaidas trečiajam asmeniui pirkimo sÄ lygomis manipuliuoti siekiant laimėti pirkimÄ .

30. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sÄ lygas, o teismui – jas vertinti (iÅ¡skyrus atvejus, kai konstatuojamas vieÅ¡ojo intereso poreikis), jei pirkimo sÄ lygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikacijÄ , patikrino pasiÅ«lymus, iÅ¡rinko laimėtojÄ ir pan.), remdamasi Å¡iomis sÄ lygomis, kurių tiekėjai neginčijo iÅ¡ karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sÄ lygų vieÅ¡as paskelbimas).

Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sÄ lygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sÄ lygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Tiekėjui, kuris ginčija pirkimo sÄ lygas vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikacijÄ , patikrino pasiÅ«lymus, iÅ¡rinko laimėtojÄ ir pan.), remdamasi Å¡iomis sÄ lygomis, kurių tiekėjai neginčijo iÅ¡ karto, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022;

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

31. Kadangi ieÅ¡kovė pirkimo sÄ lygų, prieÅ¡ atsakovei nustatant pirkimo laimėtojÄ abiejose pirkimo dalyse, neginčijo, ieÅ¡kovė neturi teisės ginčyti Å¡ias sÄ lygas pretenzijoje ar ieÅ¡kinyje. Pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ teismas galėtų vertinti tik konstatavęs vieÅ¡ojo intereso poreikį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokį poreikį konstatuoti nėra teisinio pagrindo. Be to, nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų mano, jog pirkimo sÄ lygos buvo neteisėtos, kadangi pretenzijoje ieÅ¡kovė reikalavo jÄ pripažinti pirkimo laimėtoja abiejose pirkimo dalyse, o tai, kaip teisingai pažymi atsakovė, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė pretenzijoje nelaikė pirkimo sÄ lygų ydingomis, o tiesiog prašė atmesti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , kaip jų neatitinkantį bei paskelbti laimėjusiu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kaip Å¡ias sÄ lygas atitinkantį.

32. Preliminariai įvertinusi ieÅ¡kovės kritikuojamas pirkimo sÄ lygas teisėjų kolegija nenustatė pagrindo manyti, kad pirkimo sÄ lygos galėtų bÅ«ti laikomis neteisėtomis ieÅ¡kovės nurodomais pagrindais. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pirkimo sÄ lygų 3 priedo (pasiÅ«lymo) turinio, tiekėjai pasiÅ«lyme prie kiekvienos atsakovės nurodytos detalių grupės turėjo nurodyti savo siÅ«lomÄ prekės kainos minimalios nuolaidos ar maksimalaus antkainio dydį procentais nuo bazinės prekės kainos (7 stulpelis).

Perkančioji organizacijoje Å¡ios lentelės 6 stulpelyje nurodė, kokį orientacinį lyginamÄ jį svorį suteikia kiekvienai detalių grupei (lyginamasis svoris balais nuo 2 iki 9 kiekvienai detalių grupei, iÅ¡ viso 100 balų). Trečiasis asmuo detalių grupėse Nr. 43, 46, 50, 52, 54, kurių lyginamasis svoris mažiausias – 2 balai, pasiÅ«lė 65 proc. nuolaidÄ Å¡ioms detalių grupėms. Kaip galima suprasti iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų turinio, detalių grupėms, kurių atsakovei reikės daugiausia, atsakovė nustatė didžiausiÄ palyginamÄ jį svorį balais (7, 8 ir 9 balai), o detalių grupėms, kurių reikės mažiausiai, atsakovė nustatė mažiausiÄ palyginamÄ jį svorį balais (2 balai).

Taigi, didesnę galimybę laimėti turėjo tiekėjas, kuris pasiÅ«lė didesnes nuolaidas toms dalims, kurių atsakovei reikia daugiausia. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirkimo sÄ lygos logiÅ¡kos ir ekonomiÅ¡kai naudingos atsakovei kaip perkančiajai organizacijai, kadangi labiausiai atsakovei reikalingas detales pigiausiai (su didžiausia nuolaida) galinčiam patiekti tiekėjui suteikiami didesni balai. Trečiasis asmuo minėtose detalių grupėse pasiÅ«lė 65 proc. nuolaidÄ detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiausiai, ir kurioms suteiktas mažiausias palyginamasis svoris balais.

IeÅ¡kovės vertinimu, trečiasis asmuo taip taikė nuolaidas, kad palyginamoji nuolaida bÅ«tų didesnė ir trečiasis asmuo surinktų kuo didesnį ekonominio naudingumo balÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kadangi bet kuris tiekėjas galėjo siÅ«lyti tokias nuolaidas, kokias pasiÅ«lė trečiasis asmuo. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo, atsižvelgęs į savo verslo logikÄ ir siekiamo pelno dydį, nutarė tam tikroms detalių grupėms pasiÅ«lyti 65 proc. nuolaidas, nereiÅ¡kia, kad pirkimo sÄ lygos ydingos.

Kaip jau minėta, ekonomiÅ¡kai pagrįsta ir naudinga perkančiajai organizacijai nustatyti tokias pirkimo sÄ lygas (balų suteikimo tiekėjams formules), kurių pagrindu daugiau balų surenka tiekėjas, pasiÅ«lęs didesnes nuolaidas dalims, kurių perkančiajai organizacijai reikės daugiausiai. Tačiau aplinkybė, kad tiekėjui nurodant itin dideles nuolaidas detalių grupėms, kurių perkančiajai organizacijai reikės mažiausiai, tiekėjui suteikiama daugiau balų, nesuponuoja pirkimo sÄ lygų neteisėtumo.

Tiekėjas turi teisę siÅ«lyti nuolaidų dydį konkrečioms detalių grupėms, neatsižvelgiant į tai, kad galbÅ«t tam tikrų detalių tiekimas gali bÅ«ti nepelningas tiekėjui. Jeigu ieÅ¡kovė nesugebėjo pasiÅ«lyti tokio dydžio nuolaidų kaip trečiasis asmuo, tai savaime nesuponuoja pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, prieÅ¡ingai, sudaro sÄ lygas perkančiajai organizacijai gauti jai reikalingÄ pirkimo objektÄ mažiausia kaina ir užtikrinÄ tiekėjų konkurencijÄ siÅ«lant nuolaidas.

Trečiasis asmuo pasiÅ«lė didžiausias nuolaidas detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiausiai, kurioms suteiktas mažiausias lyginamasis svoris balais, o detalių grupėms, kurių atsakovei reikės daugiausiai, trečiasis asmuo pasiÅ«lė mažesnes nuolaidas. Taigi, trečiasis asmuo nuolaidas siÅ«lė taip, kad įgautų kuo didesnį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus tiekėjus (siÅ«lydamas didesnes nuolaidas dalims, kurių tiekti reikės mažiau, tačiau už pasiÅ«lytas itin dideles nuolaidas gaudamas daugiau balų, o detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiau, siÅ«lydamas mažesnes nuolaidas bei gaudamas mažiau balų), tačiau tokios pačios sÄ lygos galiojo visiems tiekėjams ir kiekvienas tiekėjas galėjo siÅ«lyti nuolaidas, net ir didesnes nei trečiasis asmuo ir taip gauti daugiau balų.

Tiekėjo gaunamų balų apskaičiavimo formulės buvo iÅ¡vieÅ¡intos paskelbus pirkimo sÄ lygas ir tiekėjai galėjo jas ginčyti, o jų neginčydami ir pateikdami pasiÅ«lymus iÅ¡ esmės pritarė tokioms sÄ lygoms ir jų pasiÅ«lymų vertinimui atsakovės nustatytu bÅ«du.

33. Dėl Å¡ioje nutarties dalyje nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės ex officio spręsti dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo, o net ir atlikus preliminariÄ ieÅ¡kovės kritikuojamų pirkimo sÄ lygų analizę, nenustatytas pagrindas konstatuoti pirkimo sÄ lygų neteisėtumÄ . Dėl diskriminacijos lyties pagrindu 34. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pirkimo sÄ lygose tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties socialinės ir darbo teisės įpareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį reikalavimas nenustatytas, todėl visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiÅ«lymų Å¡iuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti, o ieÅ¡kovės pretenzijoje nurodyti trečiojo asmens statistiniai duomenys, darbuotojų pagal atliekamo darbo pobÅ«dį ir (ar) darbo vertę neidentifikuoja, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nurodytus statistinius duomenis vertinti kaip akivaizdžios neatitikties VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems įpareigojimams prielaidÄ , kad trečiasis asmuo diskriminuoja moteris už vienodos vertės darbÄ mokėdamas mažesnį darbo užmokestį ir įpareigoti trečiÄ jį asmenį pateikti paaiÅ¡kinimus.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės akcentuojami statistiniai duomenys apie trečiojo asmens įmonėje dirbančių moterų draudžiamųjų pajamų vidurkį neatitinka akivaizdžios neatitikties pagal VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ sÄ vokos.

35. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir netinkamai sprendė, kad vien dėl to, jog pirkimo sÄ lygose tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties socialinės ir darbo teisės įsipareigojimams dėl nediskriminavimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį reikalavimas nebuvo nustatytas, Å¡iuo aspektu atsakovė neturėjo tikrinti trečiojo asmens pasiÅ«lymo. IeÅ¡kovės teigimu, VPÄ® įtvirtinti imperatyvÅ«s reikalavimai, todėl perkančiosios organizacijos pareiga vertinti atitiktį VPÄ® 17 straipsnio 2 daliai egzistuoja kiekvienu atveju nepriklausomai nuo to, ar tai įtvirtinta pirkimo sÄ lygose.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi ir negali turėti galimybių pati nustatyti diskriminavimo faktÄ (iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus), tačiau gali pateikti aktualiÄ informacijÄ (pagrįstas prielaidas) atsakovei, kuri privalo Å¡iÄ informacijÄ vertinti. Atsakovė neįsitikino, ar trečiasis asmuo atitinka VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus socialinės ir darbo teisės įpareigojimus bei ar nėra VPÄ® 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.

36. VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, jog vykdant pirkimo sutartis bÅ«tų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų ES ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir VPÄ® 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. VPÄ® 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiÅ«lymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. 37. 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) preambulės 37 punkte nurodyta, jog siekiant aplinkos, socialinės ir darbo teisės reikalavimus tinkamai įtraukti į viešųjų pirkimų procedÅ«ras, labai svarbu, kad valstybės narės ir perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, jog bÅ«tų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo ar paslaugų teikimo vietoje ir yra nustatytos įstatymais, teisės aktais, įsakymais ir sprendimais nacionaliniu ir ES lygiu, taip pat kolektyvinėmis sutartimis, su sÄ lyga, kad tokios taisyklės ir jų taikymo bÅ«das atitinka ES teisę.

38. Sutarties dėl ES veikimo 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, jog bÅ«tų taikomas principas už vienodÄ ar vienodos vertės darbÄ abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodÄ užmokestį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje „užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natÅ«ra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iÅ¡ darbdavio už savo darbÄ . Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiÅ¡kia, kad:

a) užmokestis už tÄ patį darbÄ apskaičiuojamas taikant tÄ patį mato vienetÄ ;

b) valandinis užmokestis už tÄ patį darbÄ vienodas.

39. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus bei draudžia bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais tiesioginę ir netiesioginę diskriminacijÄ lyties bei kitais pagrindais. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo lytį bei kitas nurodytas aplinkybes, privalo už tokį patį ir vienodos vertės darbÄ mokėti vienodÄ darbo užmokestį.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies teisi, kad perkančioji organizacija turi imtis veiksmų, siekdama patikrinti, ar pirkimo laimėtojas laikosi socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (nevykdo diskriminacijos darbuotojų atžvilgiu), tačiau Å¡iuo aspektu sutiktina su trečiuoju asmeniu ir atsakove, kad minėtų įpareigojimų nesilaikymas, kuris galėtų sukurti perkančiajai organizacijai pareigÄ detaliai patikrinti galbÅ«t egzistuojančias diskriminacijos apraiÅ¡kas (tiekėjo mokamÄ skirtingÄ darbo užmokestį skirtingų lyčių asmenims) turi bÅ«ti pakankamai akivaizdus (pavyzdžiui, tiekėjui taikyta atsakomybė dėl naudojimosi nelegaliu darbu, darbo užmokesčio mokėjimu „vokeliuose“, mažamečių darbo jėga ar kitokiu neteisėtu bÅ«du įgytu pranaÅ¡umu prieÅ¡ sÄ Å¾iningus tiekėjus), nereikalaujantis iÅ¡samaus tyrimo, kadangi perkančiosios organizacijos kiekvienu atveju nėra įpareigotos tirti kaip tiekėjai laikosi socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nesant patikimų duomenų, kad tiekėjas Å¡ių įpareigojimų nesilaiko.

41. IeÅ¡kovė atsakovei su pretenzija pateikė vieÅ¡ai skelbiamus duomenis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/martonas/atlyginimas/) apie trečiojo asmens mokamų atlyginimų skirtumus vyrams ir moterims (2022 m. gegužę vyrų draudžiamų pajamų vidurkis – 2 903,72 Eur, moterų – 1 311,82 Eur; 2022 m. birželį vyrų – 2 679,33 Eur; moterų – 1 242,68 Eur, 2022 m. liepÄ vyrų – 2 766,75 Eur, moterų – 1 304,46 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys nors ir parodo trečiojo asmens bendrovėje dirbančių vyrų ir moterų atlyginimo skirtumus, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad vyrams ir moterims už tokį patį darbÄ mokamas skirtingas atlyginimas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, kad minėti duomenys, neturint duomenų apie konkrečias pas trečiÄ jį asmenį dirbančių vyrų ir moterų pareigybės, staÅ¾Ä , kvalifikacijÄ ir kitas darbo užmokesčio apskaičiavimui svarbias aplinkybes, nėra pakankamai akivaizdÅ«s, sudarantys pagrindÄ iÅ¡samiai tikrinti trečiojo asmens mokamo darbo užmokesčio skirtumus. Net ir nusprendus, kad atsakovei visgi kilo pareiga patikrinti, ar trečiasis asmuo iÅ¡ tiesų nediskriminuoja moterų, mokėdamas joms mažesnį atlyginimÄ už tÄ patį darbÄ nei vyrams, trečiojo asmens Å¡ioje byloje pateikti duomenys paneigia ieÅ¡kovės abejones dėl galbÅ«t mokamo skirtingo darbo užmokesčio už tÄ patį darbÄ vyrams ir moterims.

Kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens pateiktų duomenų, pas trečiÄ jį asmenį 2022 m. rugsėjo 23 d. dirbo 123 vyrai ir 17 moterų, 5 iÅ¡ moterų dirbo nekvalifikuotÄ (valytojos darbÄ ), 5 moterys dirbo nevisu etatu. Taigi, pas trečiÄ jį asmenį dirbančios nedidelio skaičiaus moterų bei dalies jų nekvalifikuotas bei neviso etato darbas iÅ¡ tiesų gali žymiai sumažinti trečiojo asmens moterims mokamo darbo užmokesčio vidurkį. Be to, kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens pateiktų duomenų, trečiojo asmens veikla susijusi su variklinių transporto priemonių technine priežiÅ«ra ir remontu, taigi, pagrindinį darbÄ pas trečiÄ jį asmenį atlieka įdarbinti autoÅ¡altkalviai, dažytojai ir kiti transporto priemonių priežiÅ«ros ir remonto specialistai, t. y. kvalifikuoti darbuotojai, tarp kurių, kaip matyti iÅ¡ trečiojo asmens pateiktos lentelės, moterų nėra.

Tarp Å¡ių specialistų nesant moterų, Å¡iems specialistams mokant didesnį darbo užmokestį bei vyrų esant įdarbintų žymiai daugiau nei moterų, natÅ«ralu, kad statistinis vyrų ir moterų, dirbančių pas trečiÄ jį asmenį, atlyginimo vidurkis skiriasi. Taigi, ieÅ¡kovės akcentuojamas atlyginimų skirtumas egzistuoja dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl trečiojo asmens vykdomos diskriminacijos.

42. Be to, nors ieÅ¡kovė kritikuoja trečiÄ jį asmenį Å¡iam mokant vyrams didesnį darbo užmokestį nei moterims bei akcentuoja dėl to kylančiÄ atsakovės pareigÄ patikrinti trečiojo asmens veiklÄ , pagal vieÅ¡ai skelbiamus duomenis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/autokurtas/atlyginimas/) pati ieÅ¡kovė mažesnį darbo užmokestį moka vyrams nei moterims (moterų atlyginimo vidurkis 2022 m. rugsėjį – 2 630,39 Eur, vyrų – 2 396,52 Eur; 2022 m. spalį – 3 041,42 Eur, vyrų – 2 536,98 Eur, 2022 m. lapkritį – 3 454,14 Eur, vyrų – 2 418,93 Eur).

Taigi, remiantis ieÅ¡kovės logika, pati ieÅ¡kovė taip pat negalėtų bÅ«ti tinkama tiekėja sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, kadangi, pagal preliminarius duomenis, vykdo diskriminacijÄ vyrų atžvilgiu, mokėdama Å¡iems mažesnį darbo užmokestį nei moterims. Todėl akivaizdu, kad apibendrinti statistiniai duomenys nėra pakankamas pagrindas perkančiajai organizacijai imtis veiksmų tikrinti tiekėjų pareigos nediskriminuoti vyrų ar moterų, mokant jiems skirtingÄ darbo užmokestį, laikymÄ si.

43. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neteisingais ieÅ¡kovės argumentus dėl trečiojo asmens galbÅ«t vykdomos diskriminacijos mokant mažesnį darbo užmokestį moterims ir atsakovės pareigos detaliai tirti ir nustatyti skirtingo darbo užmokesčio vyrams ir moteris mokėjimo priežastis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pripažinus trečiÄ jį asmenį laimėtoju abiejose pirkimo dalyse, atsakovė pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, pagal VPÄ® 45 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiÅ«lymas neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Taigi, minėta VPÄ® nuostata neįpareigoja perkančiosios organizacijos nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju, net jeigu ji ir nustato, kad tiekėjo veikla neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

Dėl neįprastai mažo remonto paslaugų įkainio 44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal VPÄ® 57 straipsnio 1 dalį trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai, kurie tik 18,07 proc. (pirkimo I dalyje) ir 24,72 proc. (pirkimo II dalyje) mažesni nei kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių aritmetinis vidurkis, nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas (nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių), todėl atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiÅ¡kinimo.

45. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino VPÄ® 57 straipsnio normas ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos vertinti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, trečiojo asmens pasiÅ«lyti įkainiai neįprastai maži ir atsakovei turėjo kilti abejonių dėl jų pagrįstumo, atsakovė nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl įkainių pagrindimo ir įsitikinti jo pajėgumu įgyvendinti pirkimo sutartis.

46. VPÄ® 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiÅ«lyme nurodytÄ prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainÄ arba sÄ naudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. PasiÅ«lyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sÄ naudos visais atvejais turi bÅ«ti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiÅ«lymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiÅ«lyta kaina nevirÅ¡ija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieÅ¡ pradedant pirkimo procedÅ«rÄ , pasiÅ«lytų kainų arba sÄ naudų aritmetinį vidurkį.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad perkančioji organizacija, įvertinusi vieÅ¡ajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiÅ«lymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPÄ® 40 straipsnio 1 dalimi (galiojančios VPĮ redakcijos 57 straipsnio 1 dalimi), privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siÅ«lomÄ kainÄ , o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiÅ«lymÄ privalo atmesti.

Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiÅ«lymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus ir taip įrodyti savo pasiÅ«lymo pagrįstumÄ , teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018, 26 punktas).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažįsta, kad VPÄ®, be 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, taip pat įtvirtina galimybę pačiai perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju spręsti, ar prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina ar sÄ naudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktikÄ ; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020 53 punktas).

49. Taigi, tuo atveju, kai yra nustatytos sÄ lygos taikyti VPÄ® 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ prezumpcijÄ , perkančioji organizacija turi pareigÄ praÅ¡yti tiekėjo pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä pasiÅ«lymo kainÄ . Kai VPÄ® 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sÄ lygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainÄ ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, turi ne pareigÄ , o diskrecijÄ praÅ¡yti tiekėjo pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ . Kadangi VPÄ® reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos praÅ¡yti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiÅ«lytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiÅ«lytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023).

50. Å ioje byloje nustatyta, kad trečiojo asmens nurodyti valandiniai remonto paslaugų įkainiai pirkimo dalyse tik 18,07 proc. (I dalyje) ir 24,72 proc. (II dalyje) skiriasi nuo kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių aritmetinio vidurkio, taigi, trečiojo asmens pasiÅ«lyti įkainiai nepatenka į neįprastai mažos kainos prezumpcijos ribas (nėra didesni nei 30 proc. nuo kitų tiekėjų pasiÅ«lytų įkainių), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė nėra saistoma įpareigojimo kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl remonto paslaugų įkainių (kainos) paaiÅ¡kinimo.

51. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad atsakovė turėjo pagrindÄ pasinaudoti savo diskrecijos teise ir kreiptis į trečiÄ jį asmenį dėl neįprastai mažų pasiÅ«lytų įkainių pagrindimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vieÅ¡uosiuose pirkimuose galimi nulinių ir minusinių kainų pasiÅ«lymai, kurie patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų ir konkurencijos pažeidimų, nes pasiÅ«lytos kainos neįprastumas, be kita ko, grindžiamas tiekėjo, kaip vieÅ¡ojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Tiekėjai gali teisėtai remtis kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ savanoriÅ¡kai už perkančiÄ jÄ organizacijÄ savo sÄ skaita teisėtai prisiimtų dalį vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo sÄ naudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo abejoti trečiojo asmens patikimumu ir galimybės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartis. Pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo rinkoje dirba beveik 30 metų, yra įdarbinęs apie 140 darbuotojų, neturi įsiskolinimų valstybei, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neturi pagrindo abejoti, kad trečiasis asmuo įvykdys sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei kreiptis dėl pasiÅ«lytų įkainių pagrindimo į trečiÄ jį asmenį. Be to, byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo pagal atsakovės vykdytus vieÅ¡uosius pirkimus jau yra teikęs panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugas.

53. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai lygina trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ su III vietÄ užėmusios tiekėjos UAB „Veho Lietuva“, kaip oficialios Mercedes-Benz gamintojo atstovės Lietuvoje, pasiÅ«lytais remonto paslaugų įkainiais, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Veho Lietuva“ teikia paslaugas mažiausiomis kainomis ir Å¡ių paslaugų neįmanoma suteikti už trečiojo asmens pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad atsakovė, nepasinaudodama savo diskrecijos teise ir nesikreipdama į trečiÄ jį asmenį dėl neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimo, tinkamai taikė VPÄ® 57 straipsnio nuostatas. Dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytų nuolaidų detalėms 54. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytų nuolaidų detalėms, nurodė, kad didesnė pasiÅ«lyta nuolaida nereiÅ¡kia, jog pasiÅ«lyta kaina bus mažesnė daugiau nei 30 proc. nuo aritmetinio vidurkio, o įvertinus visų atrinktų tiekėjų nuolaidas, trečiojo asmens pasiÅ«lymas nėra neįprastai mažos kainos pasiÅ«lymas, kadangi dėl trečiojo asmens pasiÅ«lytos nuolaidos jo pasiÅ«lymas yra tik 18 proc. mažesnis už visų pasiÅ«lymų vidurkį.

Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai taikė VPĮ 57 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, kadangi trečiasis asmuo nepatenka į mažos kainos prezumpcijos ribas.

55. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad penkiose detalių grupėse (Nr. 43, 46, 50, 52, 54) trečiasis asmuo pasiÅ«lė 65 proc. nuolaidÄ nuo bazinės prekės kainos ir nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepagrindė, ar objektyviai įmanoma pasiÅ«lyti detales su 65 proc. nuolaida, kuri, be kita ko, yra didesnė už oficialios detalių gamintojo atstovės siÅ«lomÄ kainÄ . IeÅ¡kovės manymu, teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, kadangi detalių pardavimas su 65 proc. nuolaida nėra pagrįstas verslo logika ir neatneÅ¡a pelno, o sukelia nuostolius. Atsakovė turėjo papraÅ¡yti trečiojo asmens pagrįsti pasiÅ«lytas neįprastai dideles nuolaidas.

56. Pasisakant dėl trečiojo asmens nuolaidų dydžio vertinimo kaip neįprastai mažos pasiÅ«lytos kainos, atsižvelgtina į tai, kad pagal VPÄ® 57 straipsnio 1 dalį, neįprastai maža kaina nustatytina pagal tiekėjo pasiÅ«lytÄ prekių, paslaugų ar darbų kainÄ arba sÄ naudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Nagrinėjamų atveju, tiekėjai varžėsi siÅ«lydami nuolaidas prekėms, kurių kainos pasiÅ«lymuose nėra nurodytos, todėl apskaičiuoti konkrečiÄ tiekėjo pasiÅ«lytÄ kainÄ konkrečiai detalei ir palyginti tiekėjų pasiÅ«lymų kainÄ pasiÅ«lymų vertinimo metu nėra galimybės. Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai vertina tik dalį trečiojo asmens pasiÅ«lytų nuolaidų kai kurioms detalių grupėms, kadangi galutinė pasiÅ«lymo kaina, o ne tam tikros pasiÅ«lytos nuolaidos atskiroms detalių grupėms, turi bÅ«ti daugiau nei 30 proc. didesnė už vidurkį, kad sudarytų pagrindÄ atsakovei kreiptis į tiekėjÄ dėl neįprastai mažos kainos (nuolaidų) pagrindimo.

Net ir didesnė nei 30 proc. trečiojo asmens pasiÅ«lyta palyginamoji nuolaida, kuri vertinama nustatant pasiÅ«lymų eilę, nereiÅ¡kia, kad konkrečios detalės kaina, o taip pat ir viso pasiÅ«lymo kaina bus 30 ar daugiau proc. mažesnė už visų pasiÅ«lymų kainų vidurkį. Kaip jau minėta ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje (49 punktas), pagal kasacinio teismo praktikÄ , VPÄ® nenustačius perkančiajai organizacijai pareigos praÅ¡yti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiÅ«lytus įkainius (pagal analogijÄ , nuolaidas atskirų detalių grupėms), tiekėjo pasiÅ«lytų atskirų įkainių (nuolaidų) įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai.

57. Kaip jau minėta, tiekėjai savo pasiÅ«lymuose prie kiekvienos atsakovės nurodytos detalių grupės turėjo nurodyti savo siÅ«lomÄ prekės kainos minimalios nuolaidos ar maksimalaus antkainio dydį procentais nuo bazinės prekės kainos (7 stulpelis). Atsakovė Å¡ios lentelės 6 stulpelyje nurodė, kokį orientacinį lyginamÄ jį svorį suteikia kiekvienai detalių grupei (lyginamasis svoris balais nuo 2 iki 9 kiekvienai detalių grupei, iÅ¡ viso 100 balų). Trečiasis asmuo detalių grupėse Nr. 43, 46, 50, 52, 54, kurių lyginamasis svoris 2 balai (mažiausias), pasiÅ«lė 65 proc. nuolaidÄ Å¡ioms detalių grupėms.

Kaip galima suprasti iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų turinio, detalių grupėms, kurių atsakovei reikės daugiausia, atsakovė nustatė didžiausiÄ palyginamÄ jį svorį balais (7, 8 ir 9 balai), o detalių grupėms, kurių reikės mažiausiai, atsakovė nustatė mažiausiÄ palyginamÄ jį svorį (2 balai). Trečiasis asmuo minėtose detalių grupėse pasiÅ«lė 65 proc. nuolaidÄ toms detalių grupėms, kurių atsakovei reikės mažiausiai, ir kurioms suteiktas mažiausias palyginamasis svoris balais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad trečiojo asmens pasiÅ«lyta 65 proc. nuolaida tam tikroms detalių grupėms suponuoja atsakovės pareigÄ pagal VPÄ® 57 straipsnio 1 dalį reikalauti trečiojo asmens pagrįsti, ar Å¡is sugebės pateikti atsakovei detales su tokia nuolaida ir įsitikinti trečiojo asmens pajėgumu vykdyti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad įsigyti konkrečių detalių su trečiojo asmens pasiÅ«lyta nuolaida nėra galimybės. Be to, neatmestina tikimybė, kad trečiasis asmuo gali jau turėti atsakovei reikalingų detalių įsigijęs anksčiau nei atsakovei jų faktiÅ¡kai prireiks, o Å¡ias detales įsigijus anksčiau, Å¡iuo metu kylančios kainos leistų trečiajam asmeniui siÅ«lyti tam tikras detales pigiau nei Å¡iuo metu galiojančiomis kainos.

Kaip jau minėta, tiekėjas turi teisę siūlyti nuolaidų dydį konkrečioms detalių grupėms, neatsižvelgiant į tai, kad galbūt tam tikrų detalių tiekimas gali būti nepelningas tiekėjui.

58. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrįstai lygina trečiojo asmens pasiūlytas nuolaidas su atsakovės 2022 m. birželį vykdytu mažos vertės viešuoju pirkimu „Visureigių Mercedes-Benz remonto paslaugos“, kuriame pirkimo maksimali sutartimi įsigyjamų paslaugų vertė yra tik 70 000 Eur, o ginčo pirkimo vertė – 1 500 000 Eur. Sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad ginčo pirkime trečiasis asmuo gali taikyti didesnės vertės nuolaidas, nes atsakovei įsigyjant daugiau detalių ir remonto paslaugų, trečiasis asmuo gali tiekti detales su didesnėmis nuolaidomis, kadangi visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), jog įsigyjant didelį tam tikrų prekių ar paslaugų kiekį, yra galimybė prekes ar paslaugas įsigyti su didesne nuolaida.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė nepateikė įtikinamų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad trečiasis asmuo nesugebės patiekti atsakovei jai reikalingų detalių su minėtomis nuolaidos ir dėl to kils pirkimo sutarties netinkamo įvykdymo rizika.

59. Dėl Å¡ioje nutarties dalyje nurodytų motyvų teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, vertindama trečiojo asmens pasiÅ«lymo dalį dėl nuolaidų detalėms, tinkamai taikė VPÄ® 57 straipsnio nuostatas ir neturėjo pakankamo pagrindo pasinaudoti teise pareikalauti trečiojo asmens pagrįsti galimybę patiekti atsakovei atsargines dalis su trečiojo asmens pasiÅ«lytomis nuolaidomis. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 60. Apibendrindama Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino VPÄ® nuostatas, reglamentuojančias perkančiosios organizacijos pareigÄ siekti, kad vykdant pirkimo sutartis bÅ«tų laikomasi socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, pareigÄ reikalauti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažos kainos pasiÅ«lymÄ , taip pat nenustatytas pagrindas teismui ex officio spręsti dėl pirkimo sÄ lygų teisėtumo.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

61. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiÄ teisę įgijo prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ byloje turėjęs trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo nurodė, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo advokato teisinei pagalbai patyrė 3 492,06 Eur su PVM. Taip pat nurodė, kad vertinant maksimalų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį į PVM sumÄ neatsižvelgiama.

62. Kasacinio teismo praktika dėl PVM įtraukimo į priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl PVM įtraukimo į priteistinÄ bylinėjimosi sumÄ paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mokesčių įstatymai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas. ApmokestinimÄ PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su Å¡io mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos PVM įstatymas.

Teismai, nustatydami atlygintinas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistinÄ sumÄ vertinti bylos Å¡alims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistinÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 37 – 38 punktai; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktas).

Dėl priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo spręstina pagal bendrÄ advokatui sumokėtÄ sumÄ (įskaitant PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). Taigi, dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio ir Å¡ios sumos priteisimo sprendžiama vertinant patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį įskaitant ir sumokėtÄ PVM.

63. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur). Kadangi trečiojo asmens praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma (3 492,06 Eur) virÅ¡ija rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį, trečiajam asmeniui priteistina iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma, nevirÅ¡ijanti Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytos maksimalios priteistinos sumos – 2 314,65 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : atsisakyti priimti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Martonas“ pateiktus įrodymus (darbo sutartis, užsakovų pažymas ir specialisto iÅ¡vadÄ ) ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ 2023 metų sausio 5 dienos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Martonas“, juridinio asmens kodas 122034821, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“, juridinio asmens kodas 135456559, 2 314,65 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiolika eurų ir 65 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė