2016-12-21 Nr. AB-24820-3-64-3-02148-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1001-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02148-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 29 d. teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis apie pareiškėjo pajamas už 2015 m., pašalinant neteisingus duomenis, susijusius su uždarąja akcine bendrove „Neusas“.

Teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. spalio 17 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti patikslinto skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

2016 m. spalio 14 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas prašymas bei pareiškimas, kuriuose pareiškėjas nurodė, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio nuostatas, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, o jo teikiamas reikalavimas buvo būtent dėl šio vilkinimo, todėl jis žyminio mokesčio nesumokėjo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismo teiginys, kad jis pateikė tik vieną skundo egzempliorių, buvo melagingas, nes teismui buvo pateikęs du prašymus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) ir patikslinto prašymo bei juos laikyti nepaduotais.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pašalino ne visus teismo nurodytus skundo (prašymo) trūkumus, t. y. pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, jog „akivaizdu, kad jo teikiamas reikalavimas yra dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, o teismo „pasisakymai dėl žyminio mokesčio yra visiškai neadekvatūs“. Teismas pabrėžė, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks jo neveikimas, kai šis subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų turinio matyti, jog jis nesutiko su atsakovo 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (32.1)S-52532 (atsakymu) į jo 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas atsisakė sumokėti žyminį mokestį, nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo apsunkintos galimybės sumokėti žyminį mokestį, nepridėjo ir motyvuoto bei pagrįsto įrodymais prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 34-42 straipsnių nuostatas, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų teismo nurodytų skundo (prašymo) trūkumų, t. y. neįvykdė 2016 m. spalio 3 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, sprendė, jog pareiškėjo skundas (prašymas) ir patikslintas prašymas laikytini nepaduotais ir grąžintini pareiškėjui. Teismas paaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerto kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu patikslintu prašymu.

Teismas sutiko su pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybe, jog jis, teikdamas pirminį skundą (prašymą), teismui buvo pateikęs du skundo (prašymo) egzempliorius, todėl tai nelaikytina skundo (prašymo) trūkumu, o 2016 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytas trūkstamas pareiškėjo pateiktų skundo egzempliorių skaičius laikytinas technine rašymo apsirikimo klaida.

III. Pareiškėjas R. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo reikalavimas yra dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, todėl jis neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo nuomone, skundą atsisakyta priimti todėl, kad jis sukritikavo skundo priėmimo klausimą nagrinėjusią teisėją Jarūnę Sedalienę dėl to, jog ji nesugebėjo suskaičiuoti, kad buvo pateikti du prašymo egzemplioriai. Be to, 2016 m. spalio 17 d. laikinai ėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas teisėjas Žanas Kubeckas priimtoje nutartyje tyčia nenurodė, kiek egzempliorių buvo pateikęs pareiškėjas. Iš šių veiksmų darytina išvada, jog minėtas veiksmas nebuvo klaida, nes, padarius klaidą, tai ir tebūtų paminėta. Teismo teiginiai dėl nepakankamo egzempliorių skaičiaus laikytini akivaizdžiu melu ir nesugebėjimu suskaičiuoti iki dviejų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad žyminis mokestis jo reikalavimui netaikytinas ir jis teismui pateikė tinkamą egzempliorių (kopijų) skaičių.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 5-6) įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. spalio 17 d. ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus, be kita ko, sumokėti žyminį mokestį, pateikti tai patvirtinantį dokumentą ir pateikti tiek patikslinto skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016 m. spalio 17 d. nutartyje pripažino, kad pareiškėjas, teikdamas pirminį skundą (prašymą), teismui buvo pateikęs du skundo (prašymo) egzempliorius, todėl reikalavimas 2016 m. spalio 3 d. nutartyje pateikti pakankamą egzempliorių skaičių buvo nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė savo padarytą klaidą ir ją ištaisė, pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

Dėl žyminio mokesčio teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. ABTĮ 36 straipsnyje išvardyti atvejai, kai skundai (prašymai, pareiškimai) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tai – skundai dėl, be kita ko, viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad priimtas administracinis teisės aktas, su kuriuo asmuo nesutinka, negali būti laikomas vilkinimu atlikti veiksmus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje AS858-281/2012, 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-335/2008). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks institucijos neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje, Nr. AS-706-575/2016).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, daro išvadą, jog pareiškėjas siekia panaikinti (pakeisti) viešojo administravimo subjekto jau priimtą sprendimą, išdėstytą atsakovo 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (32.1)S-5253 (b. l. 10). Toks prašymas nelaikytinas reikalavimu dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir pagal ABTĮ 36 straipsnį nepriskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už tokį skundą mokėtinas žyminis mokestis (ABTĮ 34 str.), ir, pareiškėjui šio mokesčio nesumokėjus, teisingai atsisakė skundą priimti.

Dėl reikalavimo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti kitos apygardos administraciniam teismui teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 69 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kai teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima; 2) kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles; 3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą); 4) pripažinus, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo teisės akto priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas teisės aktas, vietą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą jo skundą perduoti nagrinėti kitam administraciniam teismui grindė tuo, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo netinkamai suskaičiuoti jo pateikti pirminio skundo (prašymo) egzemplioriai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nėra pakankamas perduoti bylos nagrinėjimą kitam teismui. Taigi, kadangi nėra pagrindo klausimo dėl pareiškėjo skundo (prašymo) priėmimo perduoti spręsti kitos apygardos administraciniam teismui, šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė