2022-08-10 Nr. AB-20060-3-61-3-02394-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-562-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02394-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. (H. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 44U-2574 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H.“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas) skundo nagrinėjimo laikotarpiu.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui priėmus Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu panaikino pareiškėjui suteiktą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 00454066, galiojančią iki 2022 m. rugpjūčio 10 d., todėl pareiškėjas negali likti Lietuvos Respublikoje jo skundo nagrinėjimo laikotarpiu. 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas yra išvestinis, kadangi teisė gauti daugkartinę vizą (D) suteikiama tik tada, kai pateikiamas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir suteikiama iki konkrečios datos ir / ar įvykio.

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu sudaro pagrindą jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos ir užkerta kelią jam, teisėtai būnant Lietuvos Respublikoje, toliau vadovauti UAB „Jacobs Transport“ bei būti Lietuvos Respublikoje šio skundo nagrinėjimo laikotarpiu, bei apriboja pareiškėjo teisę į darbą ir gali padaryti didelę žalą tiek pačiam pareiškėjui (netekus teisėto pajamų šaltinio), tiek UAB „Jacobs Transport“, kadangi tolimesnis įmonės atstovavimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog jis šiuo metu neturi dokumento, leidžiančio jam Lietuvos Respublikoje būti teisėtai, prašė laikinai sustabdyti 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuris yra išvestinis iš skundžiamo Sprendimo, vykdymą skundo nagrinėjimo laikotarpiu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Departamento 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2022 m. kovo 29 d. buvo išduota nacionalinė viza Nr. 004504066, galiojanti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Viza pareiškėjui buvo išduota kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo aprašas), 70.11 papunktį.

Teismas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu atsisakius išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2022 m. gegužės 23 d. panaikinta pareiškėjui suteikta daugkartinė nacionalinė viza, todėl pareiškėjas negali likti Lietuvos Respublikoje jo skundo nagrinėjimo laikotarpiu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra UAB „Jacobs Transport“ akcininkas bei vadovas, tačiau neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šis Sprendimas apriboja pareiškėjo teisę į darbą ir gali padaryti didelę žalą tiek pačiam pareiškėjui, tiek UAB „Jacobs Transport“, kadangi tolimesnis įmonės atstovavimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas stabdyti 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymas.

Atsakovas nurodo, kad 2022 m. kovo 29 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą Nr. 004504066, kaip užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo nustatyta, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, todėl 2022 m. gegužės 23 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą, kadangi pareiškėjas nebeatitinka Vizos išdavimo aprašo 70.11 papunktyje įtvirtinto vizos išdavimo pagrindo.

Atsakovas pažymi, jog Įstatymo 139 straipsnis nenustato, kad apskųsto sprendimo dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi ar panaikinti nacionalinę vizą vykdymas gali būti sustabdomas. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas pradėjo galioti iš karto po jo priėmimo, t .y. priėmus sprendimą dėl pateikto prašymo dėl leidimo laikinai gyventi, todėl, atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (gali pagrįsti numatomo buvimo tikslą).

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą patirs nesustabdžius sprendimo panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą, o pagal teismų praktiką tais atvejais, kai užsieniečiai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės nurodo bendro pobūdžio teiginius dėl galimų atsirasti finansinių nuostolių, tačiau aplinkybių nedetalizuoja, nepateikia jokių jų nurodytą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų, prašymai nėra tenkinami.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi apriboja pareiškėjo teisę į darbą ir gali padaryti didelę žalą tiek pačiam pareiškėjui, tiek UAB „Jacobs Transport“, bei pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, pavyzdžiui, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, nurodęs, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų suteikiama galimybė asmeniškai pareiškėjui dalyvauti administraciniame procese, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, be to, pareiškėjas savo interesus teisme gali ginti per atstovą. Pasak atsakovo, pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, jam nėra užkertamas kelias teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo, ir, ją gavus, atvykti į Lietuvos Respubliką (jei atitiks atvykimo sąlygas).

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo daugkartinė nacionalinė viza Užsieniečių registre paskelbta negaliojančia iš karto priėmus 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą, ir teisės aktuose nėra nustatyta procedūra, leidžianti atstatyti panaikintos vizos galiojimą, nėra paskirta institucija, kuriai būtų suteikti tokie įgaliojimai ar įtvirtinti leidžiami veiksmai.

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui išduota nacionalinė viza, suėjus jos išdavimo terminui (2022 m. rugpjūčio 10 d.), automatiškai taptų negaliojančia, todėl pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra netikslinga ir perteklinė. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pratęsdamas nacionalinės vizos galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, viršijo teismui priskirtus įgaliojimus ir nepagrįstai prisiėmė viešojo administravimo institucijoms priskirtas funkcijas.

IV. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, jog Įstatymo 139 straipsnis neįtvirtina, kad apskųsto sprendimo dėl atsisakymo išduoti /pakeisti leidimą laikinai gyventi ar panaikinti nacionalinę vizą vykdymas sustabdomas, bei, vadovaudamasis Įstatymo 138 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia teismų praktika, nurodo, kad pareiškėjas turi teisę prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir teismas turi teisę jas taikyti visais atvejais, kai teismo vertinimu šios priemonės yra reikalingos ir būtinos, todėl atsakovo teiginiai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės galima prašyti tik tuo atveju, jeigu užsienietis turėjo galiojantį leidimą laikai gyventi, visiškai neteisingi ir nepagrįsti, prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra taikoma tam, kad apskųsto sprendimo vykdymas galėtų būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi. Atsakovo nurodyti argumentai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė negalėtų būti taikoma, kadangi pareiškėjas negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo, yra visiškai nepagrįsti, nes nacionalinės vizos gali būti išduodamos (pratęsiamos) ir kitais Vizos išdavimo apraše nurodytais pagrindais t. y., atsakovas, kaip vizas išduodanti institucija, gavusi teismo galiojančią nutartį, turi teisinį ir faktinį pagrindą ne tik išduoti naują vizą, bet ir pakeisti jos išdavimo pagrindą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis nenurodė, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą patirs bendrovė nesustabdžius sprendimo panaikinti daugkartinę vizą jos vadovui. Pareiškėjas pažymi, jog sprendžiant dėl skundo preliminaraus pagrįstumo, teismas patikrina, ar skundas yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, taip pat, ar skundo argumentai grindžiami tinkamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikęs skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl skundo atsakovo atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Pareiškėjas savo reikalavimus pagrindė skunde aiškiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bei įrodymus, kurie pagrindžia ne tik jo darbą įmonėje bet ir tai, kad šioje įmonėje pareiškėjas atlieka jam paskirtas funkcijas.

Pareiškėjas pakartoja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo darbo UAB „Jacobs Transport“, bei papildomai nurodo, kad pareiškėjo įmonė pradėjo plėsti savo veiklą, po skundo teismui pateikimo priėmė naujus darbuotojus, ketina įsigyti naują transporto priemonę, todėl pareiškėjui yra būtina likti Lietuvos Respublikoje, kadangi jo buvimas yra būtinas registruojant, gaunant atitinkamus leidimus naujai transporto priemonei užregistruoti, priimant į darbą naujus darbuotojus bei pan. Pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos mažiausiai vienerių metų laikotarpiui reiškia, kad pareiškėjas negalėtų tinkamai atlikti savo tiesioginių funkcijų, tai iš esmės apribotų jo galimybę tinkamai vykdyti jam paskirtas funkcijas, be to, nebūtų užtikrintas pareiškėjo dalyvavimas teisminiame procese, tinkamas įrodymų pateikimas ir kt. Pareiškėjas teigia, kad priėmus neigiamus sprendimus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas praktiškai neturi galimybės gauti naujos vizos.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jam nėra būtina būti Lietuvos Respublikoje ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, nes pareiškėjas turi atstovą, be to, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pažymi, jog pagal galiojančių teisės aktų nuostatas pareiškėjas turi teisę prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iki paskirto posėdžio datos, o vien tai, kad pareiškėjas turi atstovą, iš esmės nepaneigia pareiškėjo galimybės asmeniškai dalyvauti procese.

Pareiškėjas nesutinka, kad Vizos išdavimo apraše nėra paskirta institucija, kuriai būtų suteikti įgaliojimai išduoti papildomas vizas (pratęsti jų galiojimą), ir pažymi, jog užsieniečių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei kt., t. y. šios institucijos nagrinėja prašymus išduoti Šengeno vizas ir priima su vizomis susijusius sprendimus, tarp jų ir sprendimus dėl vizos panaikinimo, atšaukimo arba jos galiojimo pratęsimo. Be to, būtent šios institucijos yra atsakingos už atitinkamų duomenų įvedimą, panaikinimą bei administravimą į atitinkamus registrus, sistemas bei pan., todėl atsakovo nurodyti argumentai, kad nėra paskirtos institucijos, kuriai būtų suteikti įgaliojimai ar įtvirtinti leidžiami veiksmai bei nėra nustatyta procedūra, leidžianti atstatyti panaikintos vizos galiojimą, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, viršijo savo įgaliojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties dalies, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė sustabdyti 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį gali būti taikomos šios reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šio sprendimo pagrindu Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 44U-2574 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. H.“ panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo galiojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, arba sprendimas dėl nacionalinės vizos panaikinimo patys savaime neįpareigoja pareiškėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tokių sprendimų galiojimas siekiamų pasekmių (likti Lietuvos Respublikoje) nesukelia ir negali sukelti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-492/2018).

Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, konstatavęs, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi apriboja pareiškėjo teisę į darbą ir gali padaryti didelę žalą tiek pačiam pareiškėjui, tiek UAB „Jacobs Transport“, kadangi tolimesnis įmonės atstovavimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas, pareiškėjui palikus šalį ir negalint tiesiogiai vykdyti jam paskirtų funkcijų, be to, būtų apribota pareiškėjo teisė dalyvauti teismo procese.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl toks pareiškėjo prielaidomis pagrįstas prašymas negalėjo būti tenkintas. Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ir socialinių ryšių, pati savaime nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo hipotetinio pobūdžio argumentai, kad bus apsunkinta įmonės veikla, nesudaro pagrindo jau šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, kadangi pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, nenurodė, kaip konkrečiai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala jam ar jo atstovaujamai įmonei. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų papildomų argumentų, jog pareiškėjo vadovaujama įmonė plečia savo veiklą, priima naujus darbuotojus, ketina įsigyti naujas transporto priemonės, kurias registruojant būtinas įmonės vadovo dalyvavimas, nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, bei nenurodė aplinkybių, neleidžiančių šių veiksmų vykdyti per įgaliotus asmenis ar kitu būdu. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, jog asmens buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018).

Analogiškai vertinti ir pareiškėjo argumentai dėl dalyvavimo administracinės bylos pagal jo skundą nagrinėjime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesus teismo proceso metu gali atstovauti jo pasirinktas advokatas (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-845-756/2016). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teise į atstovavimą teismo procese yra pasinaudoję, skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą administracinėje byloje pateikė pareiškėjo atstovas advokatas Ž. S..

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-845-756/2016, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-276-756/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-286-552/2019). Kartu pastebėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrįstas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir jų taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, ir neįvertino jų aktualių bylos aplinkybių kontekste, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo H. H. (H. H.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Iveta Pelienė