c3500a62-59d7-44fd-9fdf-a4d334fe46b7 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. II-3-243/2011 m.Proceso Nr. 4-63-3-00106-2010-6Teismo procesinio sprendimo kategorija39.1, 45.4.4, 73, 78.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn A. K. T., Institucijos, priėmusios nutarimÄ , Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovui RamÅ«nui Å ideikiui, nukentėjusiajam A.

K., teismo ekspertui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracinės atsakomybėn patrauktos A. K. T. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-03-05 nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ ir jai paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :Klaipėdos apskrities VPK specialistas 2010-02-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodė, kad A.

K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimÄ (toliau KTE), nes 2010-02-19 1330 val. Liepų g., 11, Klaipėda, vairuodama atbuline eiga automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ir vairuojamÄ A. K., ir jį sugadino. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-03-05 nutarimu A.

K. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ ir jai paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.Skundu A. K. T. praÅ¡o nutarimÄ panaikinti. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes automobilio atbuline eiga nevairavo. A. K. T. teigimu, ji automobilio nebuvo užvedusi, nevažiavo, o A. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos stovintį automobilį.

Teigia, jog A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes nesaugiai vairuodamas automobilį kliudė jos stovintį automobilį ir sugadino savo automobilį.Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu praÅ¡o skundÄ nepatenkinti, nes pažeidėjos kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Atsiliepime nurodo argumentus dėl administracinės nuobaudos rÅ«Å¡ies parinkimo. Institucijos teigimu, pažeidėja neprisipažino kalta ir atsisakė mokėti baudÄ , todėl jai paskirta griežtesnės rÅ«Å¡ies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda teisės vairuoti atėmimas (t. 1, b.l 66-67).Institucijos atstovas praÅ¡o skundÄ nepatenkinti, nes pažeidėjos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Atstovo teigimu, visus įrodymų prieÅ¡taravimus paÅ¡alina ekspertizės akto iÅ¡vados.Nukentėjusysis A. K. praÅ¡o skundÄ nepatenkinti, nes A. K. T. nesaugiai važiuodama automobiliu atbuline eiga sugadino jam priklausantį automobilįSkundas tenkintinas iÅ¡ dalies, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais.Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materialinė. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas tik nustačius, jog tarp jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir minėtame straipsnyje iÅ¡vardintų pasekmių: kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį teisės pažeidimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas įvertina surinktų įrodymų pakankamumÄ , jų nuoseklumÄ , galimus jų prieÅ¡taravimus, logiÅ¡kumÄ , atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų Å¡altinių patikimumÄ .

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.   Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog eismo įvykio metu 2010-02-19 1330 val.

Liepų g., 11, Klaipėda, susidūrus automobiliui (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. K. T., ir automobiliui (duomenys neskelbtini), priklausančiam ir vairuojamam A. K., buvo sugadintas automobilio (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės sparnas. Vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio kilimo priežastis. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. T. teigia, kad nevairavo atbuline eiga automobilio (duomenys neskelbtini), kai, į jį atsitrenkė A. K. vairuojamas automobilis.  Tuo tarpu iš nukentėjusiojo A.

K. paaiškinimų matyti, jog A. K. T., vairuodama automobilį atbuline eiga, kliudė jo automobilį ir jį sugadino. Liudytojų parodymai apie eismo įvykio aplinkybes prieštaringi. Nustatyta, kad liudytojai policijos pareigūnai M. B., M. D., V. S., R. R., A. N. eismo įvykio aplinkybių nematė. Iš liudytojų J. Z., Z. T. ir J. L., kurios apklaustos A. K. T. prašymu, parodymų matyti, jog jos taip pat nematė automobilių susidūrimo momento, tačiau buvo įvykio vietoje ir matė, kad po automobilių susidūrimo A.

K. T. automobilis nebuvo užvestas, nebuvo įjungtos Å¡viesos, todėl, jų teigimu, automobilis atbuline eiga nevažiavo. Asmens kaltė prielaidomis negali bÅ«ti grindžiama, reikalingi objektyvÅ«s įrodymai, patvirtinantys asmens kaltę. Teismas, siekdamas iÅ¡spręsti įrodymų nepakankamumo klausimÄ , nusprendė byloje padaryti ekspertizę, kurios metu galima bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jį eismo įvykio kilimo mechanizmÄ ir kurio vairuotojo veiksmai prieÅ¡taravo saugaus eismo reikalavimams bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu.

Teismui kilo klausimų, reikalaujančių specialių žinių. Teismas pavedė ekspertizę padaryti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus teismo ekspertui D. J.. Ekspertui buvo pateikti byloje surinkti duomenys – autoavarijos vietos schema, vaizdo medžiaga (foto nuotraukos), kurioje užfiksuoti abu automobiliai po eismo įvykio, ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai ( t.1 b.l. 31-58, 114-128, 160-163 ir kt ). Ekspertas padarė ekspertizę ir 2010-12-29 ekspertizės akte Nr. 11K-420(10) konstatavo, jog nustatė, kad matomi transporto priemonių sÄ lyčio pėdsakai pagal aukÅ¡tį visiÅ¡kai persidengia. (t. 2, b.l.8-13).

Ekspertas nurodo, jog nustatyta, kad aikÅ¡telėje automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo įstrižai galu ir deÅ¡iniuoju Å¡onu į aikÅ¡telėje esantį pravažiavimÄ pro stovinčius automobilius, labiausiai į pravažiavimÄ iÅ¡sikiÅ¡anti automobilio (duomenys neskelbtini) dalis buvo galinio buferio plastmasinio apvalkalo deÅ¡inysis kampas; automobilio (duomenys neskelbtini) galinio buferio plastmasinio apvalkalo deÅ¡iniajame kampe yra sÄ lyčio pėdsakai, o Å¡ių pėdsakų vietoje buferio konfigÅ«racija tokia, kad buferiui esant sÄ lytyje su automobilio (duomenys neskelbtini) sparnu susidarė lokalus sparno deformavimas, žymiausiai įlenkiant sparnÄ tik sÄ lyčio vietoje; ant abiejų transporto priemonių esantys pėdsakai lokalÅ«s ir artimi horizontalei; automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo sparno sugadinimų vietoje esantys pėdsakai yra iÅ¡tisiniai, slystamo pobÅ«džio, susidarę kryptimi nuo automobilio priekio link galo. Pažymi, kad susidÅ«rimo metu tarp automobilio (duomenys neskelbtini) iÅ¡ilginės aÅ¡ies ir automobilio (duomenys neskelbtini) iÅ¡ilginės aÅ¡ies buvo smailas atviras į kairę kampas ir konstatuoja, kad tikėtina, jog susidÅ«rimo sÄ lyčio momentu automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat, judėjo į priekį nedideliu greičiu. Nurodo, jog ant transporto priemonių esančių tiesioginio sÄ lyčio pėdsakų iÅ¡sidėstymo sÄ lyginai nedidelis aukščių nuo pagrindo skirtumas paaiÅ¡kinamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu, skirtingai nei fotografuojant po įvykio, automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo vairuotojas bei galėjo bÅ«ti keleivių (tikėtina, kad fotografuojant automobilį po įvykio jame nebuvo nei vairuotojo nei keleivių, o tirti pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo ir keleivių). Teigia, jog tikėtina, kad važiuojant pro automobilį (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) deÅ¡iniaisiais ratais važiavo aukščiau esančio Å¡aligatvio paplatėjimu, todėl susidÅ«rimo sÄ lyčio metu automobilio (duomenys neskelbtini) kairysis Å¡onas buvo žemiau nei fotografuojant jį po įvykio.

Ekspertas ekspertizės akto iÅ¡vadoje konstatuoja, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu į automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį kairįjį sparnÄ galiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkė atbuline eiga judantis automobilis (duomenys neskelbtini) ir kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. K. T. veiksmai, iÅ¡ stovėjimo vietos vairuojamu automobiliu važiuodama atbuline eiga nedavė kelio pro jos vairuojamo automobilio galinę dalį važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), bei į jį atsitrenkė, techniniu požiÅ«riu buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio, įvykusio 2010-02-19 1330 vai.

Liepų g., 11, Klaipėda, kilimu. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, jog kategoriÅ¡ka iÅ¡vada galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ karto po eismo įvykio pačioje įvykio vietoje automobiliai apžiÅ«rimi ir užfiksuojami iÅ¡likę sugadinimo vietose pėdsakai, automobiliai izoliuojami taip, kad jų bÅ«klė negalėtų pakisti. Pažymėjo, kad tiriamu atveju fotonuotraukos buvo darytos ne įvykio vietoje, o prie Kelių policijos biuro. Ekspertas argumentavo, kad nagrinėjamu atveju tikėtinÄ iÅ¡vadÄ duoda, nes pakako duomenų iÅ¡vadai duoti ir eksperto vidiniu įsitikinimu netikėtina, kad eismo įvykio mechanizmas galėjo bÅ«ti kitoks.

Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto iÅ¡vados pagrįstumu ir teisingumu ir vertina jÄ kaip objektyvų įrodymÄ . Teismo vertinimu, esant tokiai eksperto iÅ¡vadai, A. K. T. kaltinimÄ pagrindžiančiais įrodymais laikytini ir kiti byloje surinkti įrodymai. KaltinimÄ pagrindžiančiu įrodymu laikytini nukentėjusiojo A. K. parodymai. Nukentėjusysis parodė, jog į jo automobilį atsitrenkė atbuline eiga vairuojamas A. K. T. automobilis. KaltinimÄ pagrindžiančiais įrodymais taip pat laikytini liudytojų policijos pareigÅ«nų V.

S. ir A. N. parodymai. Liudytojai parodė jog jiems atvykus į eismo įvykio į eismo įvykio vietÄ A. K. T. prisipažino, jog jos vairuojamas automobilis pajudėjo atbuline eiga ir atitrenkė į važiuojantį automobilį BMW. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę taip pat įrodo administracinio teisės pažeidimo protokole, autoavarijos vietos schemoje, fotonuotraukose užfiksuoti duomenys. Autoavarijos vietos schemoje (originalus dokumentas) sudarytoje 2010-05-22, yra padarytas įraÅ¡as „neteisinga?“ (t. 1 b.l. 161).

Tokio įraÅ¡o nėra teismui posėdžio metu Institucijos pateiktame schemos nuoraÅ¡e, todėl darytina iÅ¡vada, kad įraÅ¡as padarytas po schemos sudarymo, susipažįstant su administracinės bylos medžiaga (t. 2 b.l. 31). Neteisėto įraÅ¡o padarymas negali turėti įtakos Å¡io įrodymo patikimumui. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes apie eismo įvykio mechanizmÄ ir vairuotojų veiksmų prieÅ¡taravimÄ saugaus eismo reikalavimams ir tiesioginį priežastinį ryšį su eismo kilimu, įvertinęs visumÄ surinktų įrodymų, vertina juos kaip pakankamus ir objektyvius ir konstatuoja, jog A.

K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimÄ ir pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, eismo įvykio mechanizmui ir teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės aplinkybė, ar A. K. vairuojamas automobilis važiavo, ar stovėjo, nes ekspertas konstatavęs, jog Å¡is automobilis galėjo judėti nedideliu greičiu duodamas iÅ¡vadÄ nurodytÄ aplinkybę taip pat įvertino. Administracinę nuobaudÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Teismas nenustatė procesinių pažeidimų nagrinėjant administracinę bylÄ Â Institucijoje. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pareigÅ«no nutarimÄ , tačiau, teismo vertinimu, pažeidėjai paskirta per griežta administracinė nuobauda. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.

Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas sietinas su teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėje byloje nėra duomenų, jog A. K. T. anksčiau yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisės pažeidimu nepadaryta didelė materialinė žala. Draudimo įstaiga PZU Lietuva nustatė 389 Lt. žalos atlyginimo dydį ( t. b.l. 122-124). Ä®vertinus pažeidėjos asmenybę bei kitas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįstama, kad paskyrus Å¡velnesnę nuobaudos rūšį, numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl skirtina kitos rÅ«Å¡ies administracinė nuobauda piniginė bauda, kurios dydis nustatytinas pagal ATPK 302 straipsnio nuostatas.

Skundžiamas nutarimas keistinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, ABTÄ® 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,n u t a r i a   :skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies,pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto 2010-03-05 nutarimÄ , kuriuo A. K. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ ir jai paskirta administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ 150 Lt baudÄ .Nutartis per deÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                    Vida Stonkuvienė