2020-07-08 Nr. AB-13419-3-64-3-02210-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1312-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02210-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Š. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–4) į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. įvairiose kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o iš bendro ploto atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui teko mažiau kaip 2,8 kv. m. Kamerose buvo prasta ventiliacija, drėgna, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra (buvo šalta), kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, nedarytas remontas. Kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos privatumui naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, tualetas nebuvo tinkamai įrengtas, nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl naudojantis juo buvo matomas kitų asmenų. Dušuose nebuvo pertvarų, nevyko socialinė reabilitacija, nebuvo tinkamo užimtumo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, orumo pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime (b. l. 14–23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl vadovaudamasis LR CK 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 27 d.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, įstaigoje buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. kamerose Nr. 45, 77 ir 79 vienas arba su dar 3–4 asmenimis ir jam teko nuo 3,69 iki 6,56 kv. m. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakyme nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sienelių aukštis kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuo 1,81 m (kameroje Nr. 79) iki 2,31 m (kameroje Nr. 45). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą kalinčių asmenų privatumą. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, niekada nebūna įrengtas prieš kameros duris, visuomet šone, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas atitvertas durimis ar užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo turėjo būti atmesti, be to, didžiąją laiko dalį pareiškėjas kameroje kalėjo vienas.

7. Šiaulių TI pažymėjo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius ir valymo priemonės, numatytos teisės aktuose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. Šiaulių TI patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų, pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja, todėl negali būti atsakinga už tariamą nepakankamą šildymą kamerose. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Šiaulių TI kamerų įrengimą reglamentuoja higienos normos bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-20 užfiksuota, kad kameroje Nr. 79 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuotas nežymus pelėsis.

Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jo laikymo laikotarpiu nebuvo atlikta patikrinimų dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai įrodoma, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota.

8. Atsakovo atstovas teigė, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose veikia po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad dušuose nebuvo įrengtos pertvaros. Pažymėjo, jog dušų remontas, kurio metu buvo pastatytos pertvaros, padarytas 2014 metais, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo dušuose pažeidimo nepagrįstos.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama kamerose, visi norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Manė, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, jų nepagrindė jokiais įrodymais.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo atstovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

12. Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laikė, kad turi būti atsižvelgta į atsakovo atstovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

13. Teismas iš byloje esančios Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 10 d. pažymos Nr. 60/09-36169 (b. l. 25–31) nustatė, kad pareiškėjas Š. Ž. Šiaulių TI laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. kovo 20 d., viso 211 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 45, 77 ir 79, vienas (kamerose Nr. 77 ir 79) arba su dar 2–4 asmenimis (kameroje Nr. 45) ir jam teko nuo 3,69 kv. m iki 6,56 kv. m, sprendė, jog visas laikymo dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

14. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (b. l. 25–31), sanitarinių mazgų užimamą plotą (b. l. 32–33) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1–5), nustatė, kad kameroje Nr. 45, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto (18,47 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,440 kv. m) pareiškėjui teko 3,40 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kamerose Nr. 77 ir 79, kuriose pareiškėjas buvo laikomas vienas, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m (5,82 kv. m kameroje Nr. 77 ir 5,43 kv. m kameroje Nr. 79). Įvertinęs duomenis apie baldų užimamą plotą (kameroje Nr. 45 – 5,53 kv. m, kameroje Nr. 77 – 1,79 kv. m ir kameroje Nr. 79 – 1,87 kv. m (b. l. 34–37), teismui nebuvo pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

15. Teismas įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualetas nebuvo tinkamai įrengtas, nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl naudojantis juo buvo matomas kitų asmenų, pažymėjo, jog sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojo iki 2017m. sausio 1 d.) tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose turėjo būti klozetas arba unitazas, praustuvė. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

16. Teismas iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (b. l. 32–33) nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose Nr. 45 ir 79 mūrinės, o kameroje Nr. 77 pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – kameroje Nr. 45 – 2,31 m, kameroje Nr. 77 – 2,12 m, o kameroje Nr. 79 – 1,91 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės, tik ties kamera Nr. 79 pažymėta „užuol.“, be to, atkreipė dėmesį, kad sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė sudaryta tik 2017 m. birželio 1 d., t. y. užfiksuota tuo metu kamerose buvusi situacija, o pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.

17. Teismas pažymėjo, jog į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (b. l. 47–49), tačiau net dvi kameros nurodytos tuo pačiu numeriu Nr. 79, vienoje iš jų matosi, kad įėjimas į sanitarinį mazgą kameroje atitvertas durimis, kitoje – pakabinta užuolaida, o kameros Nr. 77 nuotraukoje matosi, kad įėjimas atskirtas užuolaida, o kameros Nr. 45 nuotraukos byloje nebuvo. Be to, nebuvo duomenų, kada darytos šių kamerų fotonuotraukos, medžiagą su fotonuotraukomis atsakovo atstovas pateikė 2018 m. spalio 22 d. (b. l. 24), o pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas 2015–2016 metais. Kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių mazgų kamerose įrengimo jo laikymo laikotarpiu, atsakovas nepateikė.

18. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog pareiškėjui Šiaulių TI kamerose naudojantis sanitariniu mazgu privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas, nes kameroje Nr. 45 buvo laikoma ir po 4–5 asmenis, o kamerose Nr. 77 ir 79, kuriose jis buvo laikomas vienas, pareiškėjas galėjo būti matomas į kamerą įėjusių pareigūnų. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo laikymo laikotarpiu sanitariniai mazgai nuo likusios kameros erdvės nebuvo atskirti, o atsakovo atstovas duomenų, paneigiančių šiuos pareiškėjo teiginius, nepateikė.

19. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (b. l. 59–71), iš kurių nustatė, kad atliktų patikrinimų metu buvo patikrinta tik viena pareiškėjo laikymo kamera Nr. 79. 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte (b. l. 66–68) užfiksuota, jog 2016 m. sausio 19 d. įvertinus kamerų, tame tarpe ir kameros Nr. 79, sienų ir lubų paviršių, vizualiai matomo pelėsio šioje kameroje nebuvo, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, nustatyta nepakankama dirbtinė apšvieta – 85 lx (pažeidžiamas HN 134:2015 14 p.). Atlikto patikrinimo rezultatai paneigė pareiškėjo teiginius dėl šalčio ir drėgmės kameroje Nr. 79, kurioje jis buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., tačiau patvirtino, kad šioje kameroje buvo netinkamas apšvietimas. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2015–2016 metais atliktus remonto darbu, teismas nustatė, kad buvo remontuojama tik viena pareiškėjo laikymo kamera Nr. 77, kurioje 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. atliktas apšvietimo remontas. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, dirbtinę apšvietą, pelėsio nebuvimą kamerose Nr. 45 ir 77, galimybę šias kameras išvėdinti.

20. Atsižvelgęs į teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 79, pažeidžiant HN 134:2015 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų dirbtinį apšvietimą, reikalavimus, kameroje Nr. 45 laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. spalio 31 d. pažeidžiant HN 76:2010 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 22 punkto, numatančio, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, 24 ir 26 punktų, reglamentuojančių patalpų vėdinimą, oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, 56 punkto, reglamentuojančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, bei 62 punkto, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo vietų paprastasis remontas turi būti atliekamas pagal poreikį, reikalavimus, o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d. kamerose Nr. 45 ir 77, pažeidžiant HN 134:2015 14 ir 16 punktų, reglamentuojančių gyvenamųjų patalpų dirbtinį apšvietimą, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį bei 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, todėl teismas konstatavo LR CK 6.271 straipsnio prasme yra Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

21. Teismas įvertino pareiškėjo teiginius, kad dušuose nebuvo pertvarų, nors nedetalizavo, ką jis dėl to patyrė. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog dušų remontas, kurio metu pastatytos pertvaros, padarytas 2014 metais, į bylą pateikė dušų patalpų fotonuotraukas (b. l. 50–52), todėl teismas sprendė, kad dušai atskirti pertvaromis, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos ir jas atmetė.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinti kultūros, sporto, kūrybos ir kiti renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, atsižvelgęs į bylą pateiktus duomenis, pažymėjo, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka, todėl teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pareiškėjo teisė į užimtumą, nebuvo pažeista.

23. Teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (211 dienų) sukėlė jam dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sveikatos sutrikimus, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti jo reikalavimą priteisti 15 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (badavimą buvo paskelbęs dėl per griežtos bausmės (b. l. 53–58)).

24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

III. 25. Pareiškėjas Š. Ž. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimu, prašo jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas paaiškina, kad visiškai nesutinka su teismo jam priteistu žalos dydžiu (500 Eur) už patirtas dvasines kančias, pažeidimų mastą ir didelius išgyvenimus, tačiau su pažeidimų konstatavimu sutinka. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišsireikalavo duomenų iš atsakovo atstovo apie taikytas programas ir pan., nes pareiškėjo teisė į užimtumą buvo pažeista, jis buvo kalinamas ištisai uždarytas kameroje, be tikslingo užimtumo.

27. Pareiškėjas akcentuoja, jog jam priteistas neturtinės žalos dydis, neatitinka realios jo patirtos neturtinės žalos.

28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovo atstovas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovo atstovas sutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjui įstaigoje visas dienas tekęs plotas buvo ne mažesnis, nei numato teisės aktai ir atitiko teisės normų reikalavimus.

30. Atsakovo atstovas pažymi, kad pagal nacionalinius teisės aktus sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,50 m sienele laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus.

31. Atsakovo atstovo nuomone, turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose Nr. 45 ir Nr. 79 mūrinės, o kameroje Nr. 77 pagamintos iš OSB plokštės, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sienelės aukštis buvo kur kas didesnis nei 1,50 m (nuo 1,91 m iki 2,31 m), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai.

32. Atsakovo atstovas paaiškina, kad Šiaulių TI su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus. Šiaulių TI veikia biblioteka, kur vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, atliekamos religinės apeigos, skatinama individuali kūrybinė veikla, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą, todėl atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis buvo ištisai kalinamas kamerose neatitinka tikrovės. Be to, nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo atstovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad pareiškėjui nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d. ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos (t. y. kameroje Nr. 45 ir 77 buvo per maža dirbtinė apšvieta, buvo per maža oro temperatūra, netinkamas vėdinimas ir oro drėgmės netvarkingi įrenginiai; kameroje Nr. 71 buvo per žema oro temperatūra, per maža dirbtinė apšvieta, pelėsis), iš viso 211 dienų. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu dėl konstatuotų higienos taisyklių pažeidimų, ir teigia, kad nepagrįstai nebuvo pripažinta, jog administracija pažeidė jo teisę į užimtumą ( buvo kalinamas ištisai uždarytas kameroje, be tikslingo užimtumo).

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo ištirta ir išreikalauta duomenų iš atsakovo atstovo apie taikytas programas, yra nepagrįsti. Atsakovo atstovas tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–23), tiek atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 108–111), detaliai nurodė vykdomų įvairių programų sąrašą. Pareiškėjas nepaneigė, kad Šiaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama kamerose, kad visi norintys dalyvauti šiuose renginiuose gali kreiptis į socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginių nuostatais bei kita informacija; kad Šiaulių TI vykdomos programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad jam būtų trukdoma rinktis dalyvauti kurioje nors iš Šiaulių TI vykdomų programų. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo nei vienoje programoje yra jo paties apsisprendimas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti teisingą kompensaciją už pareiškėjo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgia į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir konkrečiai vertina nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (t. y. kamerose Nr. 45 ir 77 nustatyti higienos normų pažeidimai 211 dienų), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį. Atsižvelgus į LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjui priteista 500 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama už nustatytą Šiaulių TI padarytą pažeidimą pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Š. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė Dalia Višinskienė