2025-01-29 Nr. AB-1681-3-62-3-01220-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-16-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01220-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. O. ir K. O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams B. O. ir K. O. (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi su pareiškimu, kurį patikslino, į teismą, prašydama:

1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-102-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir:

1.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;

1.2. Panaikinti sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,1262 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. Leisti 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti.

2. Patvirtinti NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-106-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir nuomos sutarties nutraukimo“ teisėtumą ir:

2.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;

2.2. Panaikinti sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,0117 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini);

2.3. Leisti 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti;

2.4. Panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini).

3. Nustatyti atsakovams 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 90 600,56 Eur.

5. Nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 210,00 Eur.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas) pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (toliau – ir „Via Baltica“ projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu ir paskyrė Susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija. Kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožas nuo 0 km iki 97 km yra „Via Baltica“ projekto sudėtinė dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas–Prienai–Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal magistralinio kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas–Prienai–Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas), kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2ZP-300 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ ir 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2ZP-301 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo žemės sklypų savininkus B. O. ir K. O. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jų jungtinės nuosavybės teise valdomų 0,3830 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,1262 ha dalies atžvilgiu, ir 0,8016 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,0117 ha dalies atžvilgiu. Taip pat šiais raštais savininkai buvo informuoti apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypų dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas) nustatyti veiksmai. Parengusi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektą (toliau – ir Projektas), Ministerija 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštais Nr. 2ZP-698 ir Nr. 2ZP-699 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkus apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Šiais pranešimais savininkai taip pat buvo informuoti apie nepriklausomo turto vertintojo atliktą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą bei parengtas vertinimo ataskaitas. Šie pranešimai buvo siunčiami registruota pašto siunta ir įteikti savininkams.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos 2023 m. liepos 19 d., jas rengė UAB „Jungtinis verslas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas L. J. (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000530, išduotas 2008 m. gruodžio 16 d.) ir turto vertintojo asistentė A. G. (nekilnojamojo turto vertintojo asistento pažymėjimo Nr. 000435, išdavimo data 2022 m. gruodžio 19 d.). NŽT direktorius 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1P-1-(1.2 E.) Projektą patvirtino. Patvirtinus Projektą, NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1SK-1847-(10.1 E.) (su 2024 m. vasario 19 d. Nr. 1PSK-266-(10.2 E.) pakeitimu) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant į du žemės sklypus: projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1SK-1846-(10.1 E.) (su 2024 m. vasario 19 d. Nr. 1PSK-267-(10.2 E.) pakeitimu) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant į du žemės sklypus: projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). NŽT sprendimais Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Pareiškėjas akcentavo, kad, padalinus pradinius žemės sklypus, NŽT direktorius priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ paėmė visuomenės poreikiams savininkų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal vertinimo ataskaitą dydis – 90 600,56 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 17 580 Eur; kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu, dydis – 73 020,56 Eur. 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir nuomos sutarties nutraukimo“ paėmė visuomenės poreikiams savininkų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nutraukė 2023 m. gegužės 22 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp žemės sklypo bendraturčių ir UAB „Elektrum Lietuva“, nustatė, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal vertinimo ataskaitą dydis – 8 210 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 1 630 Eur, kitų nuostolių, susijusių su šio žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 6 580 Eur.

Pareiškėjas nurodė, kad Ministerijos pavedimu AB „Via Lietuva“ 2024 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2-6379 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų pasirašymo“ informavo atsakovus (taip pat ir trečiuosius asmenis), kad NŽT direktorius priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė savininkus per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu taip pat informavo atsakovus, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Pranešimas atsakovams išsiųstas registruota pašto siunta ir įteiktas 2024 m. balandžio 30 d. Atsakovai per nustatytą 30 dienų terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašė. Ministerijai yra žinoma, kad atsakovai nesutinka su atlyginimu už paimamus žemės sklypus. Ministerija iki 2024 m. birželio 14 d. pervedė aktuose nurodytas sumas, viso 98 810,56 Eur, į notaro depozitinę sąskaitą, ir apie tai 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 2ZP-2452 pranešė atsakovams.

Atsakovai B. O. ir K. O. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pateiktu pareiškimu sutinka iš dalies ir prašė patenkinti Susisiekimo ministerijos reikalavimą dėl 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-102-(1.4) teisėtumo patvirtinimo, išskyrus nuovažos į (duomenys neskelbtini) panaikinimą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, panaikinti šiam sklypui įregistruotą sutartinę hipoteką, leisti 0,1262 ha ploto žemės sklypą pradėti naudoti visuomenės poreikiams.

Atsakovai prašė netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-106-(1.4) dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo patvirtinimo ir leidimo įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, sutartinės hipotekos panaikinimo ir leidimo šį žemės sklypą pradėti naudoti visuomenės poreikiams. Taip pat netenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl juridinio fakto apie nuomos sutartį panaikinimo Nekilnojamojo turto registre, dėl 6 mėnesių termino atlaisvinti žemės sklypą nustatymo, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo dydžio nustatymo. Atsakovai nurodė, jog sutiktų atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą 0,0233 ha ploto žemės sklypą ir 0,0100 ha ploto žemės sklypą, tačiau, atsakovų manymu, pareiškėjai privalėjo paskaičiuoti, kiek atsakovai turės išlaidų atlaisvinant žemės sklypų plotus ir privalo už tai atlyginti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškimu sutiko. NŽT atsiliepime nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai atitinka Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo reikalavimus, nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino, t. y.:

1. Patvirtino NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-102-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir: 1.1. Leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 1.2.

Panaikino sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,1262 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini); 1.3. Leido 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti;

2. Patvirtino NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-106-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir nuomos sutarties nutraukimo“ teisėtumą ir: 2.1. Leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 2.2.

Panaikino sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,0117 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini); 2.3. Leido 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti; 2.4.

Panaikino Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini);

3. Nustatė atsakovams B. O. ir K. O. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutarė ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginimo dydžio nagrinėti kituose teismo posėdžiuose. Teismas taip pat nutarė nutarčiai įsiteisėjus apie hipotekos pasibaigimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti registro tvarkytojui ir pateikti jam įsiteisėjusią teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Teismas nustatė, kad yra galiojantis Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas, kuriuo „Via Baltica“ projektas (sudedamoji dalis magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimu. Minėtas Vyriausybės nutarimas yra galiojantis. Atsakovai buvo tinkamai informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Minėtą aplinkybę patvirtina prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismas taip pat nustatė, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektas, kuris patvirtintas NŽT direktoriaus 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1PV-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, jog parengta UAB „Kelprojektas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. LJ23/0511/41-2N „Kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis“. Taip pat parengta UAB „Kelprojektas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. LJ23/0511/42-2N „Kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis“.

Teismas nustatė, kad NŽT direktorius 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno savivaldybės teritorijoje“ patvirtino, jog paima visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini).

Akte Nr. ŽVP-102-(1.4) nurodytas paėmimo visuomenės poreikiams nuostolių atlyginimo dydis – 90 600,56 Eur. NŽT direktorius 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno savivaldybės teritorijoje“, patvirtino, kad paima visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini).

Akte Nr. ŽVP-106-(1.4) nurodytas paėmimo visuomenės poreikiams nuostolių atlyginimo dydis – 8 210 Eur. Pareiškėjas byloje pateikė 2024 m. birželio 19 d. ir 2024 m. birželio 20 d. liudijimus, kuriuose nurodyta, kad Ministerija įmokėjo į Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. depozitinę sąskaitą 90 600,56 Eur ir 8 210 Eur pinigų sumas pagal NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-102-(1.4) ir 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-106-(1.4).

Teismas, įvertinęs Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl akto teisėtumo, nusprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas. Teismas leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams.

Teismas, vadovaudamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 3, 4 dalimis, įvertinęs pareiškėjo prašomo termino trukmę, sprendė, jog ji pakankama atsakovams atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų, todėl pareiškėjo prašymą tenkino, o ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginimo dydžio nutarė nagrinėti kituose teismo posėdžiuose.

Teismas nurodė, kad pradiniai žemės sklypai iki procedūros pradžios buvo įkeisti trečiajam asmeniui – kreditoriui akcinei bendrovei Šiaulių bankui: t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 28 d. sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. spalio 28 d. sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 str. 7 d.). Tam, kad žemės sklypus būtų galima pradėti naudoti visuomenės poreikiams, daiktinės teisės į šį turtą negali būti suvaržytos, todėl teismo nutartimi, kuria leidžiama paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, turi būti išspręstas ir hipotekos panaikinimo klausimas.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys 2024 m. birželio 19 d. ir 2024 m. birželio 20 d. notaro liudijimai patvirtina, jog į notaro depozitinę sąskaitą yra perversta atitinkamai 90 600,56 Eur ir 8 210 Eur. Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 31 dalį, kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas tampa pinigų sumos, kurią projektą įgyvendinanti institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka. Teismui panaikinus hipoteką teismo sprendimu, hipoteka pasibaigia, todėl apie jos pasibaigimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos registro tvarkytojui apie tai pateiktinas pranešimas ir įsiteisėjusi teismo nutartis arba skaitmeninė jos kopija.

III. Atsakovai B. O. ir K. O. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį dėl 2.4 punkto reikalavimo patenkinimo ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti pareiškėjo reikalavimą numatytą 2.4 punkte – panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini); iš pareiškėjo atsakovų naudai priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta skubotai, neatidžiai, neįsigilinus į byloje esančią medžiagą, nemotyvuotai, tik perrašant pareiškėjo motyvus, bet nekreipiant dėmesio į atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinį, neįvertinus visų reikšmingų byloje aplinkybių reikalingų priimti teisingą sprendimą.

2. Atsakovai teikdami atsiliepimą į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškime bei antrame procesiniame dokumente – patikslintame pareiškime, tiek motyvuojamoje dalyje, tiek ir reikalavimuose buvo gausu netikslumų, konkrečiai tiek kadastriniuose numeriuose, tiek žemės sklypo plotuose, todėl teikiant pirminį atsiliepimą atsakovai patys buvo pareiškėjo suklaidinti, todėl pasisakydami dėl 6 mėnesių termino atlaisvinti žemės sklypus nurodė neteisingus plotus, tačiau šios klaidos buvo ištaisytos pareiškiant atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuomet buvo pastebėtos grubios pareiškėjo klaidos, kai pareiškėjas teikdamas patikslintą pareiškimą buvo dar kartą nurodęs neteisingus duomenis. Šios aplinkybės svarbios nagrinėjamu atveju, todėl, kad skundžiamoje nutartyje motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad atsakovai sutiktų atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą 0,0233 ha (teisingas plotas 0,1262 ha) ploto žemės sklypą ir 0,0100 ha (teisingas plotas 0,0117 ha) ploto žemės sklypą, tačiau mano, jog pareiškėjas privalėjo paskaičiuoti, kiek atsakovai turės išlaidų atlaisvinant žemės sklypų plotus ir privalo už tai atlyginti. Teismo nurodytas motyvas tik patvirtina, jog skundžiama nutartis priimta neatkreipus dėmesio į pareiškėjo padarytas klaidas, juo labiau, kad jos buvo vėliau ištaisytos, tačiau teismas priimdamas procesinį sprendimą nurodė neteisingus duomenis, kurie buvo kitais procesiniais dokumentais ištaisyti.

3. Teismas padarė nepagrįstas išvadas ir nurodė priešingai, nei atsakovai teismo prašė. Atsakovai sutiko, jog pareiškėjo reikalavimas dėl 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-106-(1.4) dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo patvirtinimo, išskyrus nuovažos į (duomenys neskelbtini) naikinimą, ir leidimo įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu, būtų patenkintas. Atsakovai sutiko ir su hipotekos panaikinimu, tačiau atsiliepime į patikslintą pareiškimą aiškiai nurodė, jog nesutinka su pateiktais pareiškėjo reikalavimais dėl to, jog bene kiekviename reikalavime buvo nurodyti neteisingi kadastro Nr. bei žemės sklypų plotai. Atsakovai nesutiko su juridinio fakto apie nuomos sutartį panaikinimu Nekilnojamojo turto registre; dėl 6 mėnesių termino atlaisvinti žemės sklypą nustatymo, nurodė, jog sutiktų nustatyti 6 mėnesių terminą, tačiau jis turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai bus visiškai atsiskaityta už patirtas išlaidas atlaisvinant žemės sklypo plotus, kurie paimami visuomenės poreikiams; bei nesutiko su visuomenės poreikiams paimamo 0,1262 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymu. Tačiau atsakovai aiškiai nurodė, kad sutinka su pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra jų jungtinės nuosavybės teise valdomų 0,3830 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,1262 ha dalies atžvilgiu, ir 0,8016 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0117 ha dalies atžvilgiu.

4. Atsakovai neprieštarauja, kad pagal magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektą ir jo sprendinius, išskyrus nuovažos į (duomenys neskelbtini) panaikinimą: 1. iš jų 0,3830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams paimama 0,1262 ha dydžio dalis; 2. iš jų 0,8016 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) paimama 0,0117 ha dydžio dalis. Taigi, akivaizdu, jog teismas neįvertino, neištyrė pateiktų tiek pareiškėjo, tiek atsakovų procesinių dokumentų ir padarė neteisingas, klaidinančias išvadas. Teismas priimdamas nutartį turėjo vadovautis paskutiniais, patikslintais šalių procesiniais dokumentais, o ne vadovautis visais po truputį, dėl ko skundžiamoje nutartyje padarytos grubios klaidos, neteisingi teiginiai bei duomenys. Šios išvardintos aplinkybės yra vada skundžiamą teismo procesinį sprendimą panaikinti ir priimti naują motyvuotą teismo procesinį sprendimą.

5. Be kita ko, priimta teismo nutartis stokoja motyvų, nutartyje matyti tik pareiškėjo motyvų ir aplinkybių išdėstymas, jų visiškas perrašymas, tačiau pats teismas priimdamas procesinį sprendimą iš esmės nieko nepasisakė, nutarties nemotyvavo, o dėl 2.4 punkto nepasisakė iš viso, tačiau jį visiškai tenkino. Atsakovai kategoriškai nesutinka su patenkintu pareiškėjo reikalavimu – panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas patenkintas nepagrįstai, be jokio teisėto pagrindo. Teismas apie šį reikalavimą nepasisakė nei vienu žodžiu, nenurodė atsakovų pagrįstų nesutikimo motyvų, todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį šį punktą tikslingai praleido, patenkino išimtinai pareiškėjo naudai, todėl kyla abejonių dėl teismo šališkumo.

6. Atsakovai teikdami procesinius dokumentus nurodė svarias ir itin reikšmingas aplinkybes, dėl kurių reikalavimas panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį yra neteisėtas ir nepagrįstas, jokiais būdais negali būti tenkintas, tačiau teismas akivaizdžiai į nurodytas aplinkybes nereagavo visiškai. Pareiškėjo nurodyti motyvai dėl privačios nuomos sutarties nutraukimo yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Akcentuotina, kad yra užvesta civilinė byla Nr. e2-19575-1052/2024, kurioje NŽT pateiktas ieškinys dėl neteisėtos žemės nuomos sutarties nutraukimo.

7. Pareiškėjas prieštarauja pats sau, formuluodamas reikalavimą: panaikinti juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. sudarytą nuomos sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, tačiau, kaip žinoma, išnuomotas ne 0,0117 ha plotas, o 0,006 ha, šias aplinkybes nurodė pats pareiškėjas, todėl akivaizdu, kad reikalavimas suformuluotas neteisingai, arba siekiama suklaidinti teismą ir nutraukti nuomos sutartį, kurios egzistavimas netrukdo visuomenės poreikių procedūrai, nes nuomojamas plotas neįeina į paimamą žemės sklypo dalį. Tokie nepagrįsti ir neteisėti reikalavimai grubiai pažeidžia atsakovų nuosavybės teises, tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedamas Situacijos planas (duomenys neskelbtini), kuriame atvaizduotas žemės sklypo plotas likęs atsakovų nuosavybėje po dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, kuriame yra 0,006 ha plotas išnuomotas UAB „Elektrum Lietuva“ bei sunkiasvorių automobilių aikštelė.

8. Atsakovai, įgyvendindami savo, kaip žemės sklypo bendratučių, teises, laisva valia sudarė žemės nuomos sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“, kuria numatė, kad 0,0117 ha žemės sklype (tikslios koordinatės: (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini), bus įrengiamos įkrovimo stotelės. Nuomos sutartis buvo sudaryta 15-os metų laikotarpiui. Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. Atsakovų nuosavybės teisės buvo šiurkščiai pažeistos, kadangi NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. priimtu aktu Nr. ŽVP-106-(1.4) neteisėtai buvo nutraukta 2023 m. gegužės 22 d. privačios žemės nuomos sutartis. Tokia susidariusi situacija aiškiai pažeidžia lygiateisiškumo, asmens teisių ir laisvių prioriteto, teisėtumo, teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principus.

9. Šiuo konkrečiu atveju NŽT neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti nuomos teisinius santykius, kadangi nuomos teisinių santykių objektas, į kurį nukreiptos sutarties šalių teisės ir pareigos, nėra valstybinės žemės sklypas. Šiuo atveju valstybė kišasi į privačią žemę, kuri nėra paimama visuomenės poreikiams, todėl nėra suteikiama jokia teisė nutraukti žemės nuomos sutartį, kuomet žemė priklauso atsakovams. Šiuo atveju buvo atimta teisė iš savininkų disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, dėl ko šiurkščiai yra pažeidžiamas įstatymas be teisinio pagrindo išplečiant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą.

10. Nuomojama žemės sklypo dalis yra 0,006 ha, ne 0,0117 ha, todėl nuomojama žemės sklypo dalis įeina į likusį 0,8016 ha dydžio žemės sklypo plotą, ne į visuomenės poreikiams paimamą 0,0117 ha. Kadangi atsakovams viso priklausė 0,8016 ha, paėmus 0,0117 ha, likusi žemės sklypo dalis yra 0,7899 ha, į kuriuos įeina nuomojama žemės sklypo dalis 0,006 ha.

11. Nagrinėjamu atveju nėra užtikrinama sąžininga atsakovų ir visuomenės interesų pusiausvyra, atsakovai akivaizdžiai patiria neproporcingą ir perdėtą naštą, žalą dėl neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktos žemės nuomos sutarties, kurios nutraukimas pažeidžia atsakovų nuosavybės teises ir jų teisėtus interesus, jau nekalbant apie tai, kad už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypų dalį nėra teisingai atlyginama, tačiau šis klausimas dar bus sprendžiamas ateinančiuose posėdžiuose.

12. Atsakovai, vos gavę NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-106-(1.4), teikė NŽT kanclerei, atliekančiai direktoriaus funkcijas, G. R. pretenziją dėl 2024 m. balandžio 23 d. akto dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams bei nurodė, kad neteisėtai, nepagrįstai, be jokio teisėto pagrindo, nutraukta 2023 m. gegužės 22 d. privačios žemės nuomos sutartis. Atsakovai nurodė, kad ši žemės sklypo dalis nėra paimama visuomenės poreikiams, tai reiškia, jog minėta nuomos sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant atsakovų teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje teiginys, jog atsakovai nereiškė prieštaravimų dėl akto teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsniu, teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Tačiau akivaizdu, kad teismas šioje nagrinėjamoje byloje teisingumą vykdo aplaidžiai, t. y. jo nevykdo, neužtikrinama atsakovų teisių apsauga, nes tenkinami nepagrįsti ir neteisėti reikalavimai.

14. Už jiems priklausančios nuosavybės priverstinį nusavinimą visuomenės reikmėms nėra teisingai atlyginama, kadangi pagrindinis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas, pagal kurį savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, šiuo atveju yra pažeidžiamas. Negana to, nuomojama žemė neįeina į paimamą visuomenės poreikiams, todėl valstybės institucijos kišasi ten kur neturi teisės, taip pažeisdamos pamatinius teisės principus bei atsakovų nuosavybę. Šis panaikinimas nėra proporcingas, dar daugiau nėra būtinas ir visiškai nesusijęs su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

15. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, arba atvirkščiai patenkina, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Proceso įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.) Teismas nepagrįstai, neištyręs visų byloje esančių aplinkybių, tenkino nepagrįstą ir neteisėtą pareiškėjo reikalavimą, kuris neturi nieko bendro su žemės dalies paimamos visuomenės poreikiams procedūra, apie šį reikalavimo patenkinimą, jo motyvus skundžiamoje nutartyje nepasisakyta nei vienu sakiniu.

Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad atskirasis skundas yra nenuoseklus, prieštaringas, neparemtas rašytiniais įrodymais (pvz., nepateikta nuomos sutartis, aktualūs Nekilnojamojo turto registro išrašai, įrodantys nutarties klaidingumą), skunde yra perteklinės informacijos (pvz., dėl klaidų pradiniame pareiškime, išsikraustymo termino), taip pat skunde neatskleista visa situacija, susijusi su privačios žemės nuoma. Teismo nutartis priimta būtent vadovaujantis patikslintu pareiškimu, jame ištaisius rašybos klaidas, įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus. Nutartyje nėra nei klaidų, nei neteisingos informacijos, kaip teigia atsakovai. Nutarties vieta, kurioje paminėtas neteisingas žemės sklypo plotas, būtent ir yra citata iš atsakovų atsiliepimo. Taigi nutartis šiuo aspektu yra teisėta ir pagrįsta. Nei NŽT 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4), nei teismo nutartimi (2.4) nėra nutraukta 2023 m. gegužės 22 d. privačios žemės nuomos sutartis visa apimtimi. Taip pat, nei 2024 m. balandžio 23 d. akte Nr. ŽVP-106-(1.4), nei nutartyje nėra konstatuota, kad nuomos sutartimi buvo išnuomotas tik 0,0117 ha plotas. Atsakovai nepateikė institucijoms (taip pat ir pirmosios instancijos teismui) privačios žemės nuomos sutarties, kurioje būtų matyti tiksliai, kuris žemės sklypas ir (ar) kokia jo dalis išnuomota, vietos koordinatės. Tokių duomenų nebuvo ir viešame registre. Atsakovai, kaip rūpestingi ir apdairūs verslininkai, žemės paėmimo procedūrų metu nesiėmė aktyvių veiksmų, kad tiksli informacija apie žemės nuomą būtų išviešinta, dėl ko Nekilnojamojo turto registro išraše iki šiol įregistruoti duomenys apie sudarytą nuomos sutartį paimtame žemės sklype.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iki pradinio žemės sklypo padalijimo toks pats juridinis faktas buvo įregistruotas ir pradinio žemės sklypo registro duomenyse. Atsakovai žemės sklypo planą, kuriame matyti išnuomota sklypo dalis, pateikė tik su atskiruoju skundu. Tačiau ši informacija šioje ginčo stadijoje nekeičia ginčo esmės ir nutarties teisėtumo, kadangi nutartis priimta byloje buvusių įrodymų pagrindu, be to, nepaneigia fakto, kad paimto žemės sklypo registro duomenyse yra likęs juridinis faktas dėl sudarytos nuomos sutarties. Siekiama panaikinti bet kokius apribojimus (nutraukti privačios žemės nuomą bei panaikinti juridinius faktus) paimtam žemės sklypui. Teismo nutarties 2.4 punktas, priimtas Ministerijos pareiškimo pagrindu, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu leisti visuomenės poreikiams paimti paimtą žemės sklypą ir jį registruoti valstybės vardu, siekiant panaikinti likusius suvaržymus. Paimtas žemės sklypas, numatytas naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui, todėl jo išnuomojimas privačiam asmeniui nedera su viešuoju interesu ir kaip suvaržymas kliudo vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektą. Taigi būtina nutraukti privačios žemės nuomos sutartį tik paimto žemės sklypo atžvilgiu ir atitinkamai išregistruoti juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro duomenų tik dėl paimto žemės sklypo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovų reikalavimas nėra nei racionalus, nei pagrįstas, nes nuomos sutartis nutrauktina tik paimto žemės sklypo atžvilgiu, tuo pačiu išregistruojamas juridinis faktas dėl nuomos sutarties sudarymo tik iš paimto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), o ne iš liekančio žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registro duomenų. Nutartis neturės įtakos nuomos teisiniams santykiams susiklosčiusiems tarp atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens likusiame žemės sklype (kaip atsakovai teigia, 0,006 ha dydžio).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovų argumentais, kad NŽT nutraukdama nuomos sutarties dalį pažeidė jų teises ir interesus. NŽT šiuo konkrečiu atveju turėjo teisinį pagrindą nutraukti nuomos teisinius santykius paimto žemės sklypo atžvilgiu, vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 5 straipsnio 21 dalies 2 punktu. Teismo nutartis neriboja atsakovų teisės nuomoti likusį žemės sklypą. Teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.

NŽT atsiliepime nurodo, kad atsakovai analogiško pobūdžio argumentus kėlė bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Todėl teigti, kad teismas nevertino jų argumentų, nėra teisinio pagrindo. Atsakovai projekto rengimo metu neteikė reikalingų duomenų apie nuomos sutartį, su projekto rengėjais nebendradarbiavo, kas apsunkino projekto rengimą ir sukėlė tokią situaciją, kad atsirado poreikis pareiškimo 2.4 papunkčio reikalavimui. Tačiau tik bylos nagrinėjimo metu (atsiliepime) dalį šių duomenų pateikė, o tai yra per vėlu. Nepaisant atsakovų teiginių, Nekilnojamojo turto registre paimtame žemės sklype yra be pagrindo (pareiškimo rengimo metu) likęs įregistruotas faktas apie nuomos sutartį, kuris riboja ir kliudo įgyvendinti magistralinio kelio rekonstrukciją. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei ištyręs bylos aplinkybes, priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies (2.4 punkto), kuria patenkintas Susisiekimo ministerijos pareiškimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo tvirtinimo ir panaikintas Nekilnojamojo turto registre juridinis faktas apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama teismo nutartis priimta vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 31, 4, 5 dalimis.

Byloje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas ginčijama nutartimi patvirtino NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno savivaldybės teritorijoje“ paimto visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), bei NŽT direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno savivaldybės teritorijoje ir nuomos sutarties nutraukimo“ paimto visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; pagal Konstituciją, paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingus valstybinės svarbos projektus įstatymo (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1307 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių nuostatos.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingus valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma: 1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys (kadastro numeris, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo plotas, adresas, jeigu yra suteiktas, unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis); 2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; 3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis (įskaitant atlyginimą už nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus), šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka; turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis turi būti mažinamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytame projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo susitarime nurodytų paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių paliekamų žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pačiam išsikelti sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus verte, jeigu toks susitarimas sudarytas po turto vertinimo atlikimo dienos; 4) statinių patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kurį nurodo projektą įgyvendinanti institucija; 5) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai skaičiuojant nuo pasirašytame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytos atlyginimo sumos pervedimo į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą dienos. Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę.

Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas – Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo patvirtinimo; 2) galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas – Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo; 3) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas, yra parengti karinės infrastruktūros projektas, kuriame numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl anksčiau nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo, įvertino juos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad šių aktų turinys ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog administraciniai aktai atitinka tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju atsakovai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties 2.4 punktu, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. leista paimti visuomenės poreikiams atsakovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (0,0117 ha) ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Teigia, kad teismas nepagrįstai, neįsigilinęs, neištyręs visų byloje esančių aplinkybių, tenkino nepagrįstą ir neteisėtą pareiškėjo reikalavimą, kuris neturi nieko bendro su žemės dalies paimamos visuomenės poreikiams procedūra, apie šį reikalavimo patenkinimą, jo motyvus skundžiamoje nutartyje nepasisakyta nei vienu sakiniu.

Taigi pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintas juridinis faktas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2023 m. gegužės 22 d. sudarytą nuomos sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ 0,0117 ha ploto žemės sklypo daliai. Visų pirma pažymėtina, kad minėtas juridinis faktas panaikinamas tik tai žemės sklypo daliai, kuri paimama visuomenės poreikiams (0,0117 ha), t. y. ne visa apimtimi. Antra, paimamo žemės sklypo daliai įregistruotas juridinis faktas (suvaržymas) trukdytų paimti šią žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams ir įgyvendinti magistralinio kelio rekonstrukciją (kliudytų vykdyti ypatingos valstybinės svarbos projektą). Trečia, neaišku, kodėl atsakovai iki ginčo pradžios neinicijavo nuomos sutarties patikslinimo ir atitinkamai duomenų apie nuomos sutartį ir konkretų pradinio žemės sklypo nuomojamą plotą Nekilnojamojo turto registre pakeitimo, nuomojamu objektu nurodant tik atsakovams likusį žemės sklypo plotą (0,7899 ha) ar mažesnį (0,006 ha). Ketvirta, pirmosios instancijos teismo nutartis neriboja atsakovų teisės nuomoti likusį žemės sklypą (0,7899 ha), t. y. kuris nepaimtas visuomenės poreikiams tenkinti. Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsakovai, žinodami apie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams, projekto rengimo metu su pareiškėju ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebendradarbiavo, jokios informacijos neteikė (koks žemės sklypas ir (ar) kokia jo dalis išnuomota, kokios jo vietos koordinatės) ir tokių duomenų nebuvo viešame registre, todėl atsirado poreikis pareiškimo 2.4 papunkčio reikalavimui.

Kartu su atskiruoju skundu atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė išnuomotos žemės sklypo dalies planą, t. y. naujus įrodymus. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai nenurodė priežasčių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso stadijoje ir kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teismo nevertintini. Kita vertus, jie nekeičia ginčo esmės, nes paimamo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse yra likęs įrašas (juridinis faktas) apie sudarytą nuomos sutartį visam žemės sklypui.

Atsakovai atskirajame skunde teigia, kad, pirmosios instancijos teismui nutartyje motyvuotai nepasisakius dėl 2.4 punkto, kyla abejonių dėl teismo šališkumo. Administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Šiuo atveju tai, kad teisėjų kolegija kitaip vertino bylos aplinkybes ir priėmė nepalankų atsakovams procesinį sprendimą, savaime nenustačius teismo šališkumo sąlygų, negali būti pagrindas teismo (teisėjo) šališkumui įrodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Kadangi byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės teismo nešališkumu, teisėjų kolegija atsakovų argumentus dėl teismo šališkumo pripažįsta nepagrįstais.

Kiti atsakovų atskirojo skundo argumentai (skundžiamoje nutartyje padarytos grubios klaidos, neteisingi teiginiai ir duomenys, dėl atsakovų nuosavybės teisių šiurkštaus pažeidimo) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų teisingumo, labiau yra deklaratyvaus pobūdžio arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių atsakovų atskirojo skundo motyvų plačiau nepasisakoma. Be kita ko, pastebėti netikslumai buvo ištaisyti pateiktu pareiškėjo patikslintu pareiškimu.

B. O. ir K. O. atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovų atskirasis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties 2.4 punktas, kuriuo teismas panaikino Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų B. O. ir K. O. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė