c3477efa-e958-4277-a5cb-2bfad6baccf4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-246/2012Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-7024-340/2011 pagal ieÅ¡kovo R.

D. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Monetų namai“ dėl 2011 m. liepos 25 d. Å¡alių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo galiojančiu ir kompensacijos priteisimo, taip pat atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Monetų namai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. D. dėl baudos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Monetų namai“, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti galiojančiu 2011 m. liepos 25 d. Å¡alių susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį ir pripažinti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo darbo santykiai pasibaigė DK 125 straipsnio pagrindu (Å¡alių susitarimu) nuo 2011 m. liepos 25 d.;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 106 155 Lt dydžio kompensacijÄ pagal 2011 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 27 600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ iki ieÅ¡kinio padavimo;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pradelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) panaikinti  2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) ieÅ¡kovui paskyrimo;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas UAB „Monetų namai“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. D., praÅ¡ydamas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 106 152 Lt dydžio baudÄ bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas taip pat prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 109 275,04 Lt sumai areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant – lėšas ir turtines teises, priklausančias ieÅ¡kovui ir esančias pas ieÅ¡kovÄ arba trečiuosius asmenis.

Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo suma ieÅ¡kovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, daugiau nei keturis kartus virÅ¡ijanti metinį vidutinį darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje. Be to, ieÅ¡kovo finansinė padėtis nėra aiÅ¡ki ir labiau tikėtina, kad ji yra nestabili. Taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovo veiksmai, kuriais jis akivaizdžiai nebuvo lojalus atsakovui (slėpė nuo darbdavio informacijÄ apie nekonkuravimo susitarimo pažeidimus, sÄ moningai atskleidė konfidencialiÄ informacijÄ ir ja naudodamasis konkuravo su darbdaviu, taip pat nesiėmė jokių sÄ Å¾iningų veiksmų tam užkirsti), leidžia abejoti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu bei tuo, kad ieÅ¡kovas nemėgins nuslėpti ar perleisti savo turtimÄ turtÄ , siekdamas apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo ir galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovo UAB „Monetų namai“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino ir atsakovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui R. D. priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ 109 275 Lt sumai, uždraudžiant šį turtÄ perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai – areÅ¡tuoti ieÅ¡kovo lėšas, esančias bankų bei kredito įstaigų sÄ skaitose, bei turtines teises, priklausančias ieÅ¡kovui ir esančias pas ieÅ¡kovÄ ar trečiuosius asmenis.Teismas pripažino, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovo praÅ¡oma priteisti suma – 109 275,04 Lt (baudos ir sumokėto žyminio mokesčio dydis) ieÅ¡kovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina pakankamai didele ir tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Teismas sutiko su atsakovu, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas nebuvo lojalus darbdaviui, abejotina jo sÄ Å¾iningumu bei tuo, jog ieÅ¡kovas, siekdamas apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo ir galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymÄ , nemėgins nuslėpti ar perleisti savo turimo turtÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas R. D. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį.             AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , privalėjo preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus atsakovo reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Apelianto pozicija byloje yra aiÅ¡ki – jis darbo drausmės nepažeidė, su atsakovu nekonkuravo, savo pareigas atliko sÄ Å¾iningai savo kompetencijos ribose. Harju (Estija) apygardos teismo sprendimas už akių, kuriuo atsakovas grindžia savo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nėra įsiteisėjęs. Tai patvirtina pridedama Harju apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-11-38452.

Be to, atsakovo reikalaujama priteisti bauda yra apskaičiuota, atsižvelgus į darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį, kuris nurodytas, neatskaičiavus valstybei mokamų mokesčių.

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar prieÅ¡ieÅ¡kinio suma ieÅ¡kovui laikytina didele, turėjo įvertinti ieÅ¡kovo finansines galimybes. Teismas priėmė skundžiamÄ nutartį, neturėdamas jokių duomenų apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Apelianto buvusios algos dydis patvirtina jo aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ bei gebėjimÄ gauti už vykdomas darbines funkcijas tinkamÄ atlygį. Apeliantas turi nekilnojamojo turto (žemės sklypus), kuris neapsunkintas jokiais disponavimo apribojimais, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio suma apeliantui nėra didelė.3.

Apeliantas su sutuoktine turi vienintelį bÅ«stÄ â€“ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Namui įsigyti buvo paimtas kreditas iÅ¡ „Swedbank“, AB. BÅ«stas yra įkeistas bankui. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali nulemti tai, kad bankas gali pareikalauti visos paskolos grÄ Å¾inimo anksčiau laiko arba sutarties sÄ lygų peržiÅ«rėjimo apelianto nenaudai.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Monetų namai“ praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties atmesti.AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas tinkamai preliminariai įvertino ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ .

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti prima facie iÅ¡vadÄ , jog atsakovo pareikÅ¡ti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Be to, ieÅ¡kovo atskirajame skunde pateikti teiginiai dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, neparemti įrodymais bei prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams.Atsakovo teisė reikalauti kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimÄ atsirado iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų.

Jeigu iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ bÅ«tų nustatyta, kad darbo santykiai su ieÅ¡kovu nutrÅ«ko anksčiau, negu 2011 m. rugpjūčio 11 d. ar kitokiu pagrindu, tai neturės jokios įtakos ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų, kurie įvyko 2011 m. birželio ir liepos mėn., kvalifikavimui ir atsakovo teisei reikalauti baudos sumokėjimo.Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma jam nelaikytina didele, nes:      1) pagal teismų formuojamÄ praktikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio suma ieÅ¡kovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didelė;

2) ieÅ¡kovas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo gerÄ finansinę padėtį;

3) IeÅ¡kovo veiksmai darbo santykių su atsakovo metu leidžia abejoti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu bei tuo, jog ieÅ¡kovas nemėgins nuslėpti ar perleisti savo turimo turto, siekdamas apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo ir galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .Apeliantas nepagrįstai teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių „Swedbank“, AB, gali pareikalauti paskolos grÄ Å¾inimo anksčiau laiko: toks ieÅ¡kovo argumentas prieÅ¡tarauja jo paties teiginiams apie gerÄ jo finansinę padėtį ir nėra tinkamai pagrįstas.

IeÅ¡kovas pateikė teismui tik sutarties su banku specialiųjų sÄ lygų pirmÄ puslapį bei nepateikė likusių puslapių bei bendrųjų sÄ lygų, kuriose turėtų bÅ«ti nurodyta, koks turtas turi bÅ«ti įkeistas bankui ir kas yra laikoma esminiu įvykiu, sÄ lygojančiu Å¡ios sutarties nutraukimÄ . IeÅ¡kovo turto areÅ¡tas, su tuo susiję disponavimo apribojimai bei grėsmė tinkamam kredito sutarties su „Swedbank“, AB, vykdymui yra nulemti paties ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų.

Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tokia apimtimi, kad jos nevaržytų ieÅ¡kovo teisių daugiau, nei bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas neabejotinai patirs neigiamas socialines pasekmes. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas manytų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti jam neigiamų socialinių pasekmių, kurios gali kilti iÅ¡ kredito sutarties su „Swedbank“, AB, nevykdymo, jis vietoj pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali teismui pateikti laidavimo raÅ¡tÄ ar kreiptis su praÅ¡ymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ieÅ¡kovo R.

D. turto areÅ¡tÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui (nagrinėjamu atveju atsakovui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Monetų namai“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 106 152 Lt baudos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

D.. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovas pažeidė darbo sutarties sÄ lygÄ dėl nekonkuravimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad jis su ieÅ¡kovu 2009 m. balandžio 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas dirbo atsakovo Baltijos Å¡alių regiono vadovu. Pagrindinės ieÅ¡kovo pareigos inter alia buvo atsakovo ir kitų Samlerhuset grupei priklausančių Baltijos Å¡alyse esančių bendrovių pardavimų organizavimas ir skatinimas. Darbo sutarties 9(11) punkte Å¡alys nustatė, kad ieÅ¡kovas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ir vienerius metus po jos nutraukimo įsipareigoja nesudaryti jokių sutarčių ar kitais bÅ«dais dalyvauti versle toje srityje, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruoja su darbdavio įmonės veiklos sritimi.

Be to, ieÅ¡kovas įsipareigojo informuoti atsakovÄ apie dalyvavimÄ bet kokioje savarankiÅ¡koje verslo veikloje. Tame pačiame sutarties punkte Å¡alys numatė, kad pažeidus susitarimÄ dėl nekonkuravimo, ieÅ¡kovas privalės sumokėti atsakovui vienkartinę kompensacijÄ , lygiÄ 6 mėnesių ieÅ¡kovo atlyginimo dydžiui. Kad Å¡alys darbo sutartyje buvo susitarusios dėl nekonkuravimo sÄ lygos ir dėl ieÅ¡kovui atsirasiančių teisinių pasekmių, pažeidus Å¡iÄ sÄ lygÄ , patvirtina byloje esanti 2009 m. balandžio 3 d. darbo sutartis (117-123 b. l.).

Prie prieÅ¡ieÅ¡kinio taip pat yra pateikti duomenys, kuriais atsakovas įrodinėja ieÅ¡kovo susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimo buvimo faktÄ . Atsakovas ieÅ¡kinyje tiksliai įvardijo kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė nekonkuravimo susitarimÄ . Anot jo, ieÅ¡kovas:

1) be atsakovo sutikimo ir žinios įsteigdamas bendrovę, užsiimančiÄ medalių ir monetų pardavimu;

2) vykdydamas su atsakovu konkuruojančios bendrovės veiklÄ ir gaudamas pajamas iÅ¡ tokios veiklos;

3) prisidėdamas prie su atsakovu konkuruojančios UAB „Telemarketing“ veiklos, atskleisdamas pastarajai atsakovo konfidencialiÄ informacijÄ , tiesiogiai bei netiesiogiai per Å¡eimos narį konkuravo su atsakovu. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas leidžia manyti, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas byloje pagal paduotÄ ieÅ¡kinį , galėtų bÅ«ti priimtas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimÄ , sprendžia ar atsakovas tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Ar prieÅ¡ieÅ¡kinys iÅ¡ tikrųjų yra pagrįstas, gali bÅ«ti sprendžiama tik civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Todėl teisėjų kolegija nevertina ieÅ¡kovo prie atskirojo skundo pateiktos Harju apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties įrodomosios reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobÅ«džio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007;

Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieÅ¡kovo (nagrinėjamu atveju atsakovo) teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Todėl didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo) turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo) finansines galimybes, nustatyti, ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui (nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Å ioje byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o teismo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡ viso 109 275,04 Lt (baudos ir už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio). Todėl svarbu nustatyti ar tokio dydžio reikalavimas ieÅ¡kovui laikytinas dideliu, vertinant ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Ä®rodinėjimo naÅ¡tÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. IeÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovo pareikÅ¡tu reikalavimu praÅ¡oma priteisti pinigų suma jam nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie atskirojo skundo apelianto pridėtais įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis yra gera ir jis galės įvykdyti galimai atsakovo naudai priimtÄ teismo sprendimÄ .

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas:

1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);

3) patalpos/butai, esantys (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (69 b. l.). Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2011 m. lapkričio 18 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o ir atsakovo prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateikto hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o (81-84 b. l.) matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra įkeisti „Swedbank“, AB, (buvęs AB bankas „Hansabankas“), su kuriuo ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė R.

D. 2007 m. balandžio 24 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-039091-FA (67-68 b. l.). IÅ¡samesnių duomenų apie kitÄ jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (kokia jo vertė, ar nėra suvaržytos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ir pan.) ieÅ¡kovas nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar turimo nekilnojamojo turto pakaktų galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie savo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ieÅ¡kinio suma apeliantui nelaikytina didele.

Duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovas turi du mažamečius vaikus ir kad jo sutuoktinė Å¡iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. Å ios aplinkybės tik patvirtina, jog esant tokiai Å¡eimoje situacijai, ieÅ¡kovui bÅ«tų sunkiau įvykdyti 109 275,04 Lt dydžio atsakovo materialinį teisinį reikalavimÄ . Teisėjų kolegija atmeta kaip faktiniais duomenimis nepagrįstus apelianto argumentus apie tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali nulemti tai, jog „Swedbank“, AB, pareikalaus grÄ Å¾inti visÄ pagal 2007 m. balandžio 24 d. kredito sutartį Nr. 07-039091-FA gautÄ kreditÄ arba peržiÅ«rės sutartį apelianto nenaudai.

Apeliantas pateikė kredito sutarties specialiÄ jÄ Â dalį (64-65, b. l.). IÅ¡ Å¡ios sutarties dalies nėra pagrindo spręsti, jog kredito sutarties Å¡alys bÅ«tų susitarusios, jog esant tokiai situacijai, bankas gali imtis minėtų veiksmų, todėl naikinti skundžiamÄ teismo nutartį Å¡iais apelianto motyvais taip pat nėra pagrindo. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , ir klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai.

Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Artūras Driukas                                                                                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                           Donatas Šernas