Legislator Case Law & Legislation
c34455d6-c5f4-488d-a392-c2fee2d0141f AI generated

c34455d6-c5f4-488d-a392-c2fee2d0141f · Kauno apylinkės teismas

Case Number c34455d6-c5f4-488d-a392-c2fee2d0141f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei AB Lietuvos PaÅ¡tas, dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka Kauno apylinkės teisme 2013 m. birželio 10 d. gautas J. K. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Akcinės bendrovės Lietuvos paÅ¡tas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. P/P231 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to pensijų pristatytojos J. K. atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ " kaip neteisėtÄ ir įpareigoti darbdavį grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c34455d6-c5f4-488d-a392-c2fee2d0141f · Kauno apylinkės teismas: Jos teigimu, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensijÄ jai į namus pristatydavo ieÅ¡kovė, kuri taip pat pristatydavo pensijÄ ir jos vyrui K. N.. Anot E. N., visus 2012 metus kiekvienÄ mėnesį pas jÄ su vyru ateidavo ieÅ¡kovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant kurio vieno bÅ«davo užraÅ¡yta bendra jiems abiems iÅ¡mokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti. Anot E. N., ieÅ¡kovė tiesiog padėdavo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant jų virÅ¡aus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasiÅ¡alindavo ant iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų neduodama pasiraÅ¡yti nei E. N., nei jos vyrui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-13127-920/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09394-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6.1; 11.9.10.8; 15.3.2; 99.3; 99.5; 116.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Justinai Stančikienei, Astai Žebrauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. K., atsakovės AB Lietuvos PaÅ¡tas atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

K. ieÅ¡kinį atsakovei AB Lietuvos PaÅ¡tas, dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka Kauno apylinkės teisme 2013 m. birželio 10 d. gautas J. K. ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Akcinės bendrovės Lietuvos paÅ¡tas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. P/P231 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to pensijų pristatytojos J. K. atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ " kaip neteisėtÄ ir įpareigoti darbdavį grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nuo 2004 metų rugsėjo 26 dienos ieÅ¡kovė dirbo AB Lietuvos paÅ¡tas PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to pensijų pristatytoja. 2013 metų gegužės 10 dienÄ darbdavys Akcinės bendrovės Lietuvos paÅ¡tas generalinės direktorės L. M. 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. P/P231 skyrė ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo ir Å¡iuo pagrindu nuo 2013 m. gegužės 10 dienos atleido jÄ iÅ¡ darbo. Su Å¡iuo įsakymu darbdavys ieÅ¡kovę supažindino 2013-05-09 dienÄ . 2013 m. balandžio 5 dienÄ ieÅ¡kovė buvo iÅ¡kviesta į darbÄ , kur buvo informuota, jog yra gautas 2013-04-03 d. pil.

E. N. ir K. N. skundas dėl ieÅ¡kovės darbo iÅ¡neÅ¡iojant ir iÅ¡mokant jiems pensijas. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tokie pareiÅ¡kėjai jokio skundo nerašė ir skundas gautas nebuvo. Darbdavio atstovas - AB Lietuvos paÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. 2013-04-05 iÅ¡kvietęs ieÅ¡kovę, savo kabinete dalyvaujant kitiems darbdavio atstovams apkaltino ieÅ¡kovę darant nusikaltimÄ - t.y. pasisavinant pensijų gavėjų pinigus ir klastojant dokumentus ir grasino baudžiamÄ jÄ atsakomybe, jei ji tuojau pat neparaÅ¡ys paaiÅ¡kinimo, kurį jis padiktuos.

Esant tokioje stresinėje situacijoje, ieÅ¡kovei neturint galimybės pasiaiÅ¡kinti, buvo paduotas pasiraÅ¡yti 2013 m. balandžio 5 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu. Pateikus pasiraÅ¡yti šį dokumentÄ , ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad tai informacija, jog gautas dėl ieÅ¡kovės padarytų neteisėtų veikų skundas, kurį ji privalo pasiraÅ¡yti, jį pasiraÅ¡ius ieÅ¡kovės buvo paimtas neįteikiant jokios kopijos ar nuoraÅ¡o. Tada iÅ¡ karto buvo paduotas tuščias popieriaus lapas ir liepta raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , kurio turinį diktavo kabinete buvę darbdavio atstovai ir vadovas T.

D. ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovė paraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti kasmetinių atostogų, nes prieÅ¡ingu atveju jis negalės leisti dirbti, kol tirs skundÄ , o bus priverstas ieÅ¡kovę nuÅ¡alinti nuo darbo. Kadangi nežinojo, dėl ko turi teikti paaiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kovė surašė jai padiktuotÄ paaiÅ¡kinimo tekstÄ ir pasirašė. Kadangi ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, kad gautas skundas iÅ¡ E. ir K. N. dėl jos pasisavinamų pinigų ir dokumentų klastojimo, savo iniciatyva kartu su savo pasisamdytu atstovu advokato padėjėju Raimondu Jančiausku 2012 m. balandžio 11 d. ieÅ¡kovė buvo nuvykusi pas galimus pareiÅ¡kėjus E. ir K.

N. ir ten sužinojo, kad pareiÅ¡kime nurodyti asmenys jokio pareiÅ¡kimo nerašė, o už juos pasiraÅ¡yti po pareiÅ¡kimu galėjo kitas asmuo. Advokato padėjėjui pasiÅ«lius, E. N. ir K. N. iÅ¡ Å¡ių asmenų žodžių surašė darbdavio atstovui T. D. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad visuose kvituose pasiraÅ¡ydavo jie patys ir jiems buvo iÅ¡mokama visa kvituose nurodoma pinigų suma ir jie nepageidauja kad bÅ«tų tiriamas toks skundas. Tokį praÅ¡ymÄ pasirašė patys pareiÅ¡kėjai.

Šį pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ kartu su savo 2013-04-11 dienos paaiÅ¡kinimu 2013-04-12 atvykusi į darbÄ ieÅ¡kovė įteikė darbdavio atstovui - Kauno regiono vadovui T. D. Nurodomos aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė iki pat supažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo tinkamai informuota apie atliekamÄ tyrimÄ dėl galimai padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ir nebuvo tinkamai sudaryta galimybė per protingÄ terminÄ teikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, nepasiÅ«lyta nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės taikymui, nesudaryta galimybė naudotis kvalifikuota advokato pagalba, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas.Kauno apylinkės teisme 2013 m. liepos 26 d. gautas atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma ieÅ¡kovės J.

K. pateiktÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodoma, kad 2013-03-26 į atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkę N. S. kreipėsi pensininkų K. ir E. N. giminaitė M. G., kuri nurodė, kad ieÅ¡kovė, pristatydama Å¡iems asmenims pensijas į namus, kiekvienÄ mėnesį pradedant 2012 metais ir baigiant 2013 metų kovo mėnesiu nesumokėdavo jiems po 658,33 Lt. 2013-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu N. S. pranešė apie tai savo virÅ¡ininkui T. D., kuris 2013-04-05 raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ .

IeÅ¡kovė savo 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasiraÅ¡ydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų (t.y. jos ir jos vyro K. N.), kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo. 2013-04-11 ieÅ¡kovė atvyko pas atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovÄ T.D.  ir  savo  iniciatyva pateikė jam  dar  vienÄ Â Â 2013-04-11  paaiÅ¡kinimÄ Â Â kartu  su  2013-04-11  advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko suraÅ¡ytu praÅ¡ymu, adresuotu tam pačiam atsakovo atstovui. 2013-04-11 paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė nurodė, kad K. ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji iÅ¡mokėdavusi tokias, kokios bÅ«davo nurodytos mokėjimo kvituose.

PrieÅ¡ingai nei buvo nurodžiusi ankstesniame savo 2013-04-05 paaiÅ¡kinime, šįkart ji nurodė, kad mokėjimo kvitų Å¡akneles ji pateikdavo pasiraÅ¡yti patiems iÅ¡mokų gavėjams (t.y. K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasiraÅ¡ydavo tik už grÄ Å¾intas mokėjimo kvitų Å¡akneles registracijos žurnale. Tuo tarpu advokato padėjėjo  Raimondo Jančiausko suraÅ¡ytame 2013-04-11 praÅ¡yme buvo praÅ¡oma netirti Kazio ir E. N. skundo dėl pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų jiems mokėjimo, kurias mokėdavo ieÅ¡kovė.

Šiame prašyme taip pat buvo nurodyta, kad šie asmenys jokių pretenzijų nei dėl išmokų mokėjimo, nei apskritai dėt ieškovės darbo neturi, ir kad mokėjimo kvituose pasirašydavo jie patys. Nepaisant advokato padėjėjo surašyto prašymo toliau nebetirti skundo, atsakovas ir toliau aiškinosi socialinių išmokų mokėjimo K. ir E. N. aplinkybes. E. N. savo 2013-04-18 paaiškinime, adresuotame atsakovo generalinei direktorei, nurodė, kad ji yra pensininkė ir trečios grupės invalidė.

Jos teigimu, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensijÄ jai į namus pristatydavo ieÅ¡kovė, kuri taip pat pristatydavo pensijÄ ir jos vyrui K. N.. Anot E. N., visus 2012 metus kiekvienÄ mėnesį pas jÄ su vyru ateidavo ieÅ¡kovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant kurio vieno bÅ«davo užraÅ¡yta bendra jiems abiems iÅ¡mokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti. Anot E. N., ieÅ¡kovė tiesiog padėdavo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant jų virÅ¡aus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasiÅ¡alindavo ant iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų neduodama pasiraÅ¡yti nei E. N., nei jos vyrui.

Tokiu bÅ«du pensijas ieÅ¡kovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas jÄ atvažiavo giminaitė iÅ¡ Olandijos M. G., kuri peržiÅ«rėjo jos su vyru iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieÅ¡kovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensijÄ , E. N. teigimu, bendrai ieÅ¡kovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt. Pamačiusi tokį dalykÄ , E. N. giminaitė 2013-03-26 nuėjo pas Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkę ir paprašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra minėti pinigai.

PaÅ¡to virÅ¡ininkė pažadėjusi jai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip tai galėjo įvykti. Anot E. N., 2013-04-11 pas jÄ Ä¯ namus atėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris prisistatė kaip advokatas ir davė pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ sakydamas, kad tai reikalinga dėl pensijų iÅ¡mokėjimo. E. N. su vyru juo patikėjusi ir praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡iusi jo net neperskaičiusi. Prie 2013-04-18 paaiÅ¡kinimo E. N. taip pat pridėjo turėtus iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus , ant kurių yra ieÅ¡kovės ranka paraÅ¡ytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. iÅ¡mokėdavo. 2013-04-18 atsakovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raÅ¡tÄ kartu su Å¡ios institucijos turimų K.

N. ir E.N. iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų kopijomis. 2013-04-22 atsakovas taip pat gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raÅ¡tÄ kartu su Å¡ios institucijos turimų K. N. iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis. Palyginus Å¡iuose dokumentuose esančius paraÅ¡us su kituose dokumentuose (2013-04-11 praÅ¡yme, 2013-04-18 paaiÅ¡kinime) esančiais originaliais K. N. ir E. N. paraÅ¡ais, net vizualiai buvo aiÅ¡kiai matyti, kad grafoje „gavėjo paraÅ¡as" yra ne K.

N. ir E. N. paraÅ¡ai. Atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kurios yra iÅ¡samiai aptartos atsakovo darbuotojo E. A. 2013-04-23 tarnybiniame praneÅ¡ime, atsakovas 2013-04-25 pareiÅ¡kimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėjimo bei pateikė ikiteisminiam tyrimui visus nurodytus dokumentus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-03 raÅ¡tu atsakovas buvo informuotas apie ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas). 2013-04-29 tarnybiniu praneÅ¡imu atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T.

D., atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pasiÅ«lė skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. 2013-05-03 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P/P-231, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2013-05-10. Å iuo įsakymu ieÅ¡kovė taip pat buvo informuota, jog jai iÅ¡mokama piniginė kompensacija už 12,11 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų.

IeÅ¡kovės teigimu, 2013-05-03 atsakovo įsakyme nenurodoma, jog atsakovo darbuotojoatliktas tyrimas bÅ«tų nustatęs, kad ieÅ¡kovė suklastojo dokumentÄ , t.y. padarė nusikaltimopožymius  turinčiÄ Â Â veikÄ . Tačiau atsakovas, kaip darbdavys, pažymi, kad tyrimÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko tik tiek, kiek tai buvo reikalinga sprendžiant ieÅ¡kovės drausminės atsakomybės klausimÄ bei  ieÅ¡kovės veiksmus kvalifikuojant pagal DK normas. PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, atsakovas jokių prezumpcijų ieÅ¡kovės atžvilgiu netaikė, o 2013-05-03 įsakymÄ priėmė tik tuomet, kai buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirtos tiek pačios ieÅ¡kovės, tiek K. ir E. N. bei jų giminaitės atsakovui nurodytos aplinkybės. IeÅ¡kovės teigimu, apie atsakovo atliktÄ tyrimÄ ji sužinojo tik 2013-05-09, kai atsakovas supažindino jÄ su 2013-05-03 įsakymu.

Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovė apie atsakovo atliekamÄ tyrimÄ dėl Kazio ir E. N. skundo žinojo ir anksčiau, tai matyti iÅ¡ pateikiamo į bylÄ jos atstovo advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko suraÅ¡yto 2013-04-11 praÅ¡ymo, kuriame atsakovo praÅ¡oma netirti Kazio ir E. N. vardu teikto skundo dėl pensijų ir kitų soc. iÅ¡mokų mokėjimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ Kauno 26-ojo paÅ¡to gegužės mėnesio darbo grafiko, ieÅ¡kovė iki 2013-05-07 (imtinai) nedirbo, todėl 2013-05-03 atsakovo įsakymas jai buvo įteiktas tik 2013-05-09.

IeÅ¡kovė nurodo nežinanti, kaip atsakovui dar 2013-04-03 tapo žinoma apie ieÅ¡kovės neteisėtas  veikas  pasisavinant  pinigus  ir  klastojant  dokumentus.  Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė kartu su IeÅ¡kiniu į bylÄ yra pateikusi atsakovo darbuotojos N. S. 2013-04-03 tarnybinio praneÅ¡imo nuoraÅ¡Ä , kuriame yra aiÅ¡kiai nurodyta, kaip atsakovas sužinojo apie ieÅ¡kovės neteisėtas veikas. Kadangi ieÅ¡kovė neigė padariusi neteisėtas veikas, atsakovas, gavęs ieÅ¡kovės vienas kitam prieÅ¡taraujančius 2013-04-05 ir 2013-04-11 pasiaiÅ¡kinimus, tyrimÄ vykdė toliau, t.y. gavo duomenis iÅ¡ atsakingų valstybės ir savivaldybės institucijų, susitiko su K. ir E. N., gavo iÅ¡ jų 2013-04-18 raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir t.t.

IeÅ¡kovė nurodo, jog darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, o tai reiÅ¡kia, kad darbdavys privalo įrodyti Å¡ias aplinkybes. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei skyrė po atlikto iÅ¡samaus tyrimo, t.y. bÅ«damas įsitikinęs, jog yra visos sÄ lygos taikyti ieÅ¡kovei drausminę atsakomybę. Tiek ieÅ¡kovės kaltę, pasireiÅ¡kusiÄ tyčia, tiek kitas ieÅ¡kovės drausminės atsakomybės sÄ lygas įrodo pateikiami į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai, IeÅ¡kovė IeÅ¡kinyje nurodo, jog K. ir E. N. jokio skundo nerašė ir skundas gautas nebuvo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Kazio ir E. N. giminaitė M. G. 2013-03-26 žodžiu kreipėsi į atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkę N. S. praÅ¡ydama jos iÅ¡siaiÅ¡kinti pensijų ir kitų iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo K. ir E. N. aplinkybes. Tai, jog nagrinėjamu atveju į atsakovÄ 2013-03-26 buvo kreiptasi žodžiu, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi atsakovas privalo reaguoti į bet kokia forma (t.y. žodžiu, raÅ¡tu) pareikÅ¡tus skundus dėl jo teikiamų paslaugų. 2013-04-05 raÅ¡te, kuriuo buvo pareikalauta ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo nurodyta žodžiu gauto skundo esmė bei pareikalauta ieÅ¡kovės raÅ¡tu dėl to pasiaiÅ¡kinti, kÄ ieÅ¡kovė ir padarė.

Teikiant ieÅ¡kovei 2013-04-05 reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, buvo laikytasi visų ieÅ¡kovės cituojamų teisės normų bei cituojamos teismų praktikos. Atsakovas kategoriÅ¡kai nesutinka su tikrovės neatitinkančiais IeÅ¡kinio teiginiais, jog ieÅ¡kovės 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinimo turinį ieÅ¡kovei diktavo kabinete buvę darbdavio atstovai ir vadovas T. D. ir kad ieÅ¡kovė nežinojo dėl ko turi teikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Visų pirma, pažymėtina, kad 2013-04-05 raÅ¡te, kuriuo buvo pareikalauta ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo nurodyta žodžiu gauto skundo esmė, todėl ieÅ¡kovė žinojo ar bent jau turėjo žinoti ir suprasti, dėl ko jos buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti.

Kad ieškovei buvo žinoma, dėl ko ji turėjo pasiaiškinti, patvirtina pačios ieškovės iniciatyva atsakovui pateiktas dar vienas 2013-04-11 rašytinis paaiškinimas, kuriame be kita ko nėra jokių užuominų apie tai, kad pirmasis (2013-04-05) pasiaiškinimas būtų buvęs surašytas ne pačios ieškovės valia. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės 2013-04-11 paaiškinimo turinio, jame netgi buvo remiamasi pirmuoju (2013-04-05) pasiaiškinimu, kas paneigia ieškovės visiškai nepagrįstus teiginius apie šio pasiaiškinimo surašymo aplinkybes.

Visų aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu ieÅ¡kovės IeÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinos atsakovo šioje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nustatytos bylos aplinkybės Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004-09-24 tarp ieÅ¡kovės J. K. ir atsakovo AB Lietuvos paÅ¡to buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1548/8546, kurios pagrindu ieÅ¡kovė nuo 2004-50-01 pradėjo dirbti pas atsakovÄ pensijų pristatytojos pareigose (b.l. 36-37).

IeÅ¡kovės darbo pas atsakovÄ metu 2004-09-24 darbo sutartis Nr. 1548/8546 Å¡alių susitarimu 5 kartus buvo pakeista pasiraÅ¡ant atskirus raÅ¡ytinius susitarimus (b.l. 38-42). 2013-04-03 PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkė N. S. tarnybiniu praneÅ¡imu pranešė savo vadovui T. D., kad 2013-03-26 pensininkų K. ir E. N. vardu į jÄ kreipėsi M. G., kuri nurodė, kad ieÅ¡kovė, pristatydama Å¡iems asmenims pensijas į namus, kiekvienÄ mėnesį pradedant 2012 metais ir baigiant 2013 metų kovo mėnesiu nesumokėdavo jiems po 658,33 Lt. (b.l. 43-44).

Atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. 2013-04-05 raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ (b.l. 45). IeÅ¡kovė savo 2013-04-05 pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasiraÅ¡ydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų, kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo (b.l. 46). 2013-04-11 ieÅ¡kovė PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovui T. D. pateikė dar vienÄ 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad Kaziui ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji iÅ¡mokėdavusi tokias, kokios bÅ«davo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų Å¡akneles ji pateikdavo pasiraÅ¡yti patiems iÅ¡mokų gavėjams (t.y.

K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasiraÅ¡ydavo tik už grÄ Å¾intas mokėjimo kvitų Å¡akneles registracijos žurnale (b.l. 47). 2013-04-11 advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko suraÅ¡ytame praÅ¡yme, adresuotame T. D. praÅ¡yme buvo praÅ¡oma netirti K. ir E. N. skundo dėl pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų jiems mokėjimo, kurias mokėdavo ieÅ¡kovė, nes Å¡ie asmenys jokių pretenzijų nei dėl iÅ¡mokų mokėjimo, nei apskritai dėt ieÅ¡kovės darbo neturi, mokėjimo kvituose pasiraÅ¡ydavo jie patys (b.l. 48).

E. N. savo 2013-04-18 paaiÅ¡kinime, adresuotame atsakovo generalinei direktorei, nurodė, kad ji yra pensininkė ir trečios grupės invalidė, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensijÄ jai į namus pristatydavo ieÅ¡kovė, kuri taip pat pristatydavo pensijÄ ir jos vyrui K. N., visus 2012 metus kiekvienÄ mėnesį pas jÄ su vyru ateidavo ieÅ¡kovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant kurio vieno bÅ«davo užraÅ¡yta bendra jiems abiems iÅ¡mokama suma - 2 065,30 Lt.

E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti, nes ieÅ¡kovė tiesiog padėdavo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant jų virÅ¡aus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasiÅ¡alindavo ant iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų neduodama pasiraÅ¡yti nei E. N., nei jos vyrui. Tokiu bÅ«du pensijas ieÅ¡kovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas jÄ atvažiavo giminaitė iÅ¡ Olandijos M. G., kuri peržiÅ«rėjo jos su vyru iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieÅ¡kovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensijÄ , tokiu bÅ«du bendrai ieÅ¡kovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt., E. N. giminaitė 2013-03-26 nuėjo pas Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkę ir paprašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra minėti pinigai.

PaÅ¡to virÅ¡ininkė pažadėjusi jai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip tai galėjo įvykti. Kaip nurodė E. N., 2013-04-11 pas jÄ Ä¯ namus atėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris prisistatė kaip advokatas ir davė pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ sakydamas, kad tai reikalinga dėl pensijų iÅ¡mokėjimo. E. N. su vyru juo patikėjusi ir praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡iusi jo net neperskaičiusi (b.l. 49-51). Prie 2013-04-18 paaiÅ¡kinimo E. N. pridėjo turėtus iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant kurių yra ieÅ¡kovės ranka paraÅ¡ytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. iÅ¡mokėdavo (b.l. 52-61). 2013-04-18 atsakovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raÅ¡tÄ kartu su Å¡ios institucijos turimų K.

N. ir E. N. IÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų kopijomis (b.l. 62-92). 2013-04-22 atsakovas taip pat gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raÅ¡tÄ kartu su Å¡ios institucijos turimų K. N. IÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis (b.l. 93-119). Nurodytos aplinkybes iÅ¡dėstytos atsakovo darbuotojo E. A. 2013-04-23 tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l. 120-121). Atsakovas 2013-04-25 pareiÅ¡kimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėjimo bei pateikė ikiteisminiam tyrimui nurodytus dokumentus (b.l. 122).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-03 raÅ¡tu atsakovas buvo informuotas apie ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos B K 182 str. 1 d. (sukčiavimas) (b.l. 123). 2013-04-29 tarnybiniu praneÅ¡imu atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas T. D. pasiÅ«lė skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo (b.l. 125). 2013-05-03 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P/P-231, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2013-05-10 (b.l. 10-11). 2013-06-10 gautu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama teismo panaikinti 2013-05-03 atsakovo įsakymÄ bei įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į pirmesnį darbÄ priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (b.l. 3-9).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp Å¡alių kyla dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir darbo sutarties nutraukimo. Aplinkybių teisinis įvertinimas Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos LR DK 240 str. 1 d. nustatyta, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

IeÅ¡kovė teigia, kad iki pat supažindinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo tinkamai informuota apie atliekamÄ tyrimÄ dėl galimai padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ir nebuvo tinkamai sudaryta galimybė per protingÄ terminÄ teikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo, nepasiÅ«lyta nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės taikymui, nesudaryta galimybė naudotis kvalifikuota advokato pagalba, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas (b.l. 6-7).Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus, kad atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas 2013-04-05 raÅ¡tu pareikalavo ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ (b.l. 45).

IeÅ¡kovė 2013-04-05 atsakovui pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad mokėdama pinigus K. ir E. N., ji pati už juos pasiraÅ¡ydavo, bet pinigus E. N. paduodavo jų abiejų, kadangi K. N. yra pirmos grupės invalidas, gulintis ant patalo (b.l. 46). 2013-04-11 ieÅ¡kovė atsakovo PaÅ¡to tinklo tarnybos Kauno regiono vadovui T. D. pateikė dar vienÄ 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad Kaziui ir E. N. pensijų ir kitų mokėjimų sumas ji iÅ¡mokėdavusi tokias, kokios bÅ«davo nurodytos mokėjimo kvituose, mokėjimo kvitų Å¡akneles ji pateikdavo pasiraÅ¡yti patiems iÅ¡mokų gavėjams (t.y.

K. ir E. N.), kurie tai ir padarydavo, o ji pati pasiraÅ¡ydavo tik už grÄ Å¾intas mokėjimo kvitų Å¡akneles registracijos žurnale (b.l. 47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas laikėsi įstatyme nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nes raÅ¡tu pareikalavo, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (b.l. 45). Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡tu pateiktų paaiÅ¡kinimų yra akivaizdu, kad ji suprato, dėl kokių konkrečių jos veiksmų yra vykdomas tyrimas, prie 2013-04-11 paaiÅ¡kinimo pridėtas advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko suraÅ¡ytas praÅ¡ymas įrodo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę naudotis ir naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, remdamasi ja surašė savo 2013-04-11 paaiÅ¡kinimÄ (b.l. 47-48).

Dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. LR DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nustato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nustatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomi kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. LR DK 238 str. nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove darbo sutartis nutraukta remiantis LR DK 235 str. 2 d. 7 p. ir LR DK 235 str. 2 d. 11 p., teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Å¡ių kategorijų bylose formuojama praktika, pagal kuriÄ atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.

Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifikÄ . Bendroji taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Å is principas leidžia teismui pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę.

Tačiau šį principÄ bÅ«tina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobÅ«dį. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobÅ«dis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai. Faktas, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi bÅ«ti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių Å¡io fakto buvimu.

Be to, turėtina omenyje tai, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodomi veiksmai, kurie turi nusikaltimo požymių. Taigi asmuo yra kaltinamas padaręs veiksmus, kurie vertintini ne tik privatinės, bet ir vieÅ¡osios teisės požiÅ«riu. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ . Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir nereikalaujama, kad darbuotojo neteisėti veiksmai bÅ«tų patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir juos galima įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitų įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog darbuotojas tuos veiksmus tikrai atliko.

Taigi įrodymų pakankamumo klausimas tokiose bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė (duomenys neskelbtini) v.

Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-943/1999, kat. 32) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004). DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytos veikos pagal įstatymÄ laikomos Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokiam jų kvalifikavimui nėra reikÅ¡minga tai, ar jas padaręs darbuotojas ankščiau buvo pažeidęs darbo drausmę, ar jam buvo taikytos drausminio poveikio priemonės. Pastarosios aplinkybės reikÅ¡mingos drausminės nuobaudos už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ parinkimui (DK 238 straipsnis), o ne DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų veikų kvalifikavimui Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v.

SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012). Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iÅ¡ esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimÄ darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ gali bÅ«ti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir Å¡iurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo Å¡iukščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymų leidėjo pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip Å¡iukščių, vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; kt.).Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl darbo sutarties nutraukimo, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus, kad E. N. savo 2013-04-18 paaiÅ¡kinime, adresuotame atsakovo generalinei direktorei, nurodė, kad ji yra pensininkė ir trečios grupės invalidė, nuo 2012 metų sausio mėnesio pensijÄ jai į namus pristatydavo ieÅ¡kovė, kuri taip pat pristatydavo pensijÄ ir jos vyrui K.

N., visus 2012 metus kiekvienÄ mėnesį pas jÄ su vyru ateidavo ieÅ¡kovė ir ant stalo padėdavo tiek E. N., tiek jos vyro iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant kurio vieno bÅ«davo užraÅ¡yta bendra jiems abiems iÅ¡mokama suma - 2 065,30 Lt. E. N. galvojo, kad tiek jiems abiems ir priklauso bendrai gauti, nes ieÅ¡kovė tiesiog padėdavo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus, ant jų virÅ¡aus padėdavo 2 065,30 Lt ir greitai pasiÅ¡alindavo ant iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų neduodama pasiraÅ¡yti nei E. N., nei jos vyrui.

Tokiu bÅ«du pensijas ieÅ¡kovė jiems mokėjo iki 2013-03-17, t.y. 15 mėnesių. E. N. nurodė, kad 2013 metų kovo mėnesį pas jÄ atvažiavo giminaitė iÅ¡ Olandijos M. G., kuri peržiÅ«rėjo jos su vyru iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitus ir pastebėjo, jog ieÅ¡kovė visus 15 mėnesių pasisavindavo jos 658,33 Lt pensijÄ , tokiu bÅ«du bendrai ieÅ¡kovė per 15 mėnesių pasisavino 9 874,95 Lt., E. N. giminaitė 2013-03-26 nuėjo pas Kauno 26-ojo paÅ¡to virÅ¡ininkę ir paprašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra minėti pinigai.

PaÅ¡to virÅ¡ininkė pažadėjusi jai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip tai galėjo įvykti. Kaip nurodė E. N., 2013-04-11 pas jÄ Ä¯ namus atėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris prisistatė kaip advokatas ir davė pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ sakydamas, kad tai reikalinga dėl pensijų iÅ¡mokėjimo. E. N. su vyru juo patikėjusi ir praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡iusi jo net neperskaičiusi (b.l. 49-51). Taip pat teismas remiasi prie 2013-04-18 E. N. paaiÅ¡kinimo pridėtais iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitais, ant kurių yra ieÅ¡kovės ranka paraÅ¡ytos pinigų sumos, kurias pastaroji Kaziui ir E. N. iÅ¡mokėdavo (b.l. 52-61), 2013-04-18 atsakovo gautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-17 raÅ¡tu, kartu su Å¡ios institucijos turimų K.

N. ir E. N. IÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų kopijomis (b.l. 62-92), 2013-04-22 atsakovo gautu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-16 raÅ¡tu, kartu su Å¡ios institucijos turimų K. N. iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo kvitų bei mokėjimo žiniaraščių kopijomis (b.l. 93-119), atsakovo darbuotojo E. A. 2013-04-23 tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 120-121). Vertindamas nurodytus įrodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas Å¡iuos įrodymus surinko ir vertino tirdamas ieÅ¡kovės veiksmus, skirdamas drausminę nuobaudÄ ir nutraukdamas su ieÅ¡kove darbo sutartį.

Taip pat teismas atsižvelgia į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojomis E. N. ir M. G. parodymus. Liudytoja E. N. iÅ¡ esmės patvirtino aplinkybes, nurodytas jos 2013-04-18 paaiÅ¡kinime, be to, teismas įsitikino jos teisinio ir apskritai bendrojo iÅ¡silavinimo bei raÅ¡tingumo trÅ«kumais, pasireiÅ¡kiančiais tuo, kad liudytoja nemoka skaityti, sunkiai geba pasiraÅ¡yti, turi sveikatos problemų (b.l. 158-159), todėl suformavo teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovė naudojosi liudytojos bei jos sunkiai sergančio neįgalaus sutuoktinio iÅ¡silavinimo spragomis bei sveikatos sutrikimais tais bÅ«dais, kurie nurodyti atsakovo pateiktoje drausmės pažeidimo tyrimo medžiagoje bei atsiliepime į ieÅ¡kinį (LR CPK 176 str.).

L. L. M. G. taip pat patvirtino 2013-04-03 Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 26-ojo pašto viršininkės N. S. tarnybiniame pranešime bei 2013-04-18 E. N. paaiškinime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad su E. N. daug metų yra draugės, pabrėžė, kad E. N. yra neįgali, jos sutuoktinis K. N. aklas nuo vaikystės, jo galvoje yra auglys, abu sutuoktiniai nemoka rašyti ir skaityti, neturi vaikų, todėl ieškovė naudojosi tuo, kad šie asmenys negalės niekam pranešti apie daromus pažeidimus (b.l. 159-160).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu atsisakė prisiekti bei teikti paaiÅ¡kinimus byloje apie faktines bylos aplinkybes motyvuodama tuo, kad į teismo posėdį neatvyko jos atstovas advokatas (b.l. 158). IeÅ¡kovė 2013-10-08 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jÄ atstovaus advokatė Sonata Dusevičienė (b.l. 148), tÄ pačiÄ informacijÄ pateikė ir 2013-11-05 teismo posėdžio metu, tačiau atstovavimo sutarties į bylÄ nepateikė (b.l. 158).

PraÅ¡ydama atidėti teismo posėdį ieÅ¡kovė nurodė, kad jos atstovė advokatė į teismo posėdį neatvyko, nes yra užimta kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniuje (b.l. 160). Teismui patikrinus advokatės užimtumo teismo posėdžiuose informacijÄ per teismų informacinę sistemÄ LITEKO, informacija apie advokatės užimtumÄ kitoje byloje nepasitvirtino (b.l. 156). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ne vienÄ kartÄ , t.y. tiek prieÅ¡ parengiamÄ jį teismo posėdį, tiek prieÅ¡ bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei Å¡alių pareigÄ pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, rÅ«pintis greitu ir teisingu bylos nagrinėjimu (b.l. 148, 157), teismas ieÅ¡kovės elgesį vertino kaip neatitinkantį LR CPK 42 str. nustatytų pareigų, todėl praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje atmetė (b.l. 158).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 136 str. 3 d. 2 p. normÄ , kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas, nes ieÅ¡kovės veiksmuose buvo LR DK 235 str. 1 d. nurodyto Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, LR DK 235 str. 2 d. 11 p. nurodyto kito nusižengimo, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, požymių, t.y. atsakovo Vidaus darbo tvarkos taisyklių 21.1 p. nuostatos, kad darbuotojai privalo dorai ir sÄ Å¾iningai vykdyti pareigybių nuostatose nustatytas funkcijas ir pareigas, pažeidimo požymių, taip pat teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė LR DK 238 str. nuostatÄ , kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestinas.

Taip pat teismas savo iniciatyva pasisako ir dėl bylos Å¡alių veiksmų, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie E. N. ir K. N. sunkius sveikatos sutrikimus, neįgalumÄ , gaunamas senatvės pensijas ir neįgalumo paÅ¡alpas, iÅ¡silavinimo trÅ«kumus (b.l. 49-51, 120-121, 158-160). IeÅ¡kovės veiksmai Å¡iame kontekste vertintinas ne tik kaip pažeidžiantys nurodytas LR DK normas, bet taip pat ir kaip pažeidžiantys bendrus LR DK principus, pagal kuriuos darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (LR DK 35 str. 1 d.), darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ (LR DK 228 str.).

Taip pat ieÅ¡kovės veiksmai vertintini ir kaip užkertantys galimybę atsakovui vykdyti jam valstybės deleguotas funkcijas, įtvirtintas LR Konstitucijos 52 str. normoje, pagal kuriÄ valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramÄ nedarbo, ligos, naÅ¡lystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. IeÅ¡kovės elgesys vertintinas ir kaip užkertantis galimybę atsakovui vykdyti jai deleguotas funkcijas pagal Europos SÄ jungos sutarties 2 str. 3 p. nuostatÄ , kad Europos SÄ junga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumÄ ir apsaugÄ , moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumÄ ir vaiko teisių apsaugÄ , taip pat pagal Europos SÄ jungos pagrindinių laisvių chartijos 34 str. 1 ir 2 p. nuostatas, kad Europos SÄ junga pripažįsta ir gerbia teisę gauti socialinio draudimo paÅ¡alpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, suteikiančiomis apsaugÄ pagal SÄ jungos teisės ir nacionalinių teisės aktų nustatytas taisykles ir praktikÄ motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, esant iÅ¡laikytiniu ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo.

Kiekvienas SÄ jungoje teisėtai gyvenantis ir teisėtai keičiantis gyvenamÄ jÄ vietÄ asmuo turi teisę gauti socialines paÅ¡alpas ir naudotis socialinėmis lengvatomis pagal SÄ jungos teisę ir nacionalinius teisės aktus ir praktikÄ . Remiantis nurodytais teisės principais ir normomis, teismas konstatuoja, kad atsakovo sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove, kuri netinkamai vykdė darbuotojos pareigas bei naudojosi E. N. ir K. N. sunkiais sveikatos sutrikimais, neįgalumu, iÅ¡silavinimo trÅ«kumais, neiÅ¡mokėdama dalies senatvės pensijų ir neįgalumo paÅ¡alpų, yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis bendruosius teisės principus, paremtus Lietuvos Respublikos bei Europos SÄ jungos socialinio teisingumo ir socialinės paramos vertybėmis.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės normų ir teisės principų reikalavimus, teismas taip pat savo iniciatyva pasisako dėl advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko veiksmų, kuris 2013-04-11 surašė praÅ¡ymÄ prašė netirti Kazio ir E. N. skundo dėl pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų jiems mokėjimo, kurias mokėdavo ieÅ¡kovė, nes Å¡ie asmenys jokių pretenzijų nei dėl iÅ¡mokų mokėjimo, nei apskritai dėl ieÅ¡kovės darbo neturi, mokėjimo kvituose pasiraÅ¡ydavo jie patys (b.l. 48).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes apie K. ir E. N. sunkius sveikatos sutrikimus, neįgalumÄ , iÅ¡silavinimo trÅ«kumus, dėl kurių jie nemoka skaityti ir raÅ¡yti (b.l. 49-51, 120-121, 158-160), tokie advokato padėjėjo veiksmai teismo vertintini kaip galintys turėti advokato etikos pažeidimo požymių, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.5, 2.3.3 ir 13.1 str., todėl remiantis LR AdvokatÅ«ros įstatymo 52-54 str. teismo atskirÄ ja nutartimi advokato padėjėjo Raimondo Jančiausko veiksmai perduotini svarstyti Advokatų tarybai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,74 Lt. (CPK 88 str., 93 str.) (b. l. 2). Teismas, vadovaudamasis LR DK 35 str., 136 str. 3 d. 2 p., 228 str., 235 str., 237 str., 238 str., 240 str. 1 d., LR CPK 42 str., 88 str., 93 str., 270 str., 417 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės J. K., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,74 Lt. (trylika litų, 74 ct.) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas – 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                             Linas Baublys                                                                                          Â