c3444fe1-3eff-4d75-aaa9-a4d537bb185a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-697-264/2015Proceso Nr. 2-09-3-01167-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-84-418/2015 pagal ieÅ¡kovės J.

S. ieÅ¡kinį atsakovui L. S., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje – Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo L. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. S., institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadÄ â€“ Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Atsakovas kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovei J. S., institucijoms, teikiančioms iÅ¡vadÄ â€“ Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jam priteisimo. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus K.

S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu L. S. pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad sÅ«naus motina J. S. savo amoraliu elgesiu daro neigiamÄ Ä¯takÄ ir žalÄ nepilnamečiui sÅ«nui, pažeidžia jo teises į saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , netinkamai jį auklėja. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad nuo 2014 m. lapkričio 25 d. Å¡alių nepilnametis sÅ«nus gyvena kartu su atsakovu.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi J. S. buities ir gyvenimo sÄ lygas, vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, mano, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi palankias sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, todėl nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad Å¡alių sÅ«nus gyvena kartu su ieÅ¡kove, prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujama nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo praÅ¡ymÄ dėl minėto pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų nenustatė, kad ieÅ¡kovė savo elgesiu pažeistų mažamečio sÅ«naus interesus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad mažamečio interesams, jo saugumui, sveikatai gresia pavojus ir motinos nuolatinėje vietoje jam nesaugu. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas, emocinio ryÅ¡io su motina, su kuria sÅ«nus gyveno nuo pat gimimo, nutrÅ«kimas, kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ , todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, siekdamas, kad nebÅ«tų pažeidžiami konkretÅ«s Å¡alių sÅ«naus interesai ir teisės, susiję su vaiko įprastos aplinkos nusistovėjimu, ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl laikino sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su juo iki bus priimtas galutinis sprendimas Å¡ioje byloje, atmestinas (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nenustatymas su nepilnamečio sÅ«naus tėvu neapriboja prigimtinės tėvo teisės rÅ«pintis savo sÅ«numi, bendrauti su juo, dalyvauti jo auklėjime. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį, kuria apelianto praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, ir priimti naujÄ nutartį - taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus K.

S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu L. S. pagal tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ , arba perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Teismas, spręsdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinosios mažamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, netinkamai įvertino byloje jo pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovės netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį su vaiku, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo elgesiu nepažeidžia sÅ«naus interesų.

2. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Alytaus AVPK Druskininkų PK medžiagÄ pagal atsakovo ir ieÅ¡kovės motinos O. G. pareiÅ¡kimus dėl ieÅ¡kovės smurtavimo sÅ«naus atžvilgiu bei duomenis apie tai, ar ieÅ¡kovei taikytos administracinio poveikio priemonės dėl 2014 m. lapkričio 25 d. įvykio, kuomet ieÅ¡kovė vakare su sÅ«numi ir dviem svetimais žmonėmis atsakovo akivaizdoje grįžo į savo namus neblaivi, jai buvo nustatytas 2,9 promilių girtumas.

3. Druskininkų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 3 d. pagal Alytaus AVPK persiųstÄ Alytaus m. sav. administracijos VTAS 2014 m. spalio 14 d. praneÅ¡imÄ Nr. SD- 6472(12.71) dėl galimo ieÅ¡kovės fizinio smurto naudojimo sÅ«naus atžvilgiu, kÄ patvirtina 2014 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tas Nr. 33-82901 „Dėl nutarimo panaikinimo“, kuris pateiktas prie prieÅ¡ieÅ¡kinio. Ikiteisminis tyrimas iki Å¡iol nebaigtas. Kad ieÅ¡kovė veda amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat galima spręsti iÅ¡ jos 2014 m. spalio 14 d. paaiÅ¡kinimo, raÅ¡yto Druskininkų sav. adm.

VTA tarnybai. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji pasižada, kad jos Å¡eimoje nebus girtaujama, triukÅ¡maujama, nebus vartojamas smurtas prieÅ¡ sÅ«nų, kad ji užtikrins reikiamÄ sÅ«naus priežiÅ«rÄ . Šį paaiÅ¡kinimÄ pasiraÅ¡iusi ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jos sugyventinis T. Č..4. Apeliantas nurodo, kad neturi žalingų įpročių, gyvena jo motinai O. S. priklausančiame dviejų kambarių bute kartu su ja ir sÅ«numi K., dirba taksistu, turi pastovias darbines pajamas, iÅ¡ kurių nuolat teikia sÅ«nui iÅ¡laikymÄ ir pilnai vienas jį iÅ¡laiko Å¡iuo metu.

Kuomet 2014 m. lapkričio 25 d. pasiėmė sÅ«nų pas save į (duomenys neskelbtini), jį prižiÅ«rėti padeda apelianto motina, kuri yra nedirbanti. Nurodo, kad sÅ«nų 2014 m. gruodžio 15 d. nuvežė į jo darželį (duomenys neskelbtini), kur vyko Kalėdų Å¡ventė, be to, su sÅ«numi buvo nuvykę į Vilnių, į Akropolį. SÅ«nus yra prisirišęs prie apelianto, jo klauso, todėl apeliantas neturi jokių jo auklėjimo ir priežiÅ«ros problemų.Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Å io procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡vengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali bÅ«ti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtÄ teismo sprendimÄ . Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CPK 3.65 str. 2 d. 2 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinosios mažamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, netinkamai įvertino byloje jo pateiktus duomenis apie ieÅ¡kovės netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį su vaiku, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo elgesiu nepažeidžia sÅ«naus interesų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Druskininkų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 3 d. pagal Alytaus AVPK persiųstÄ Alytaus m. sav. administracijos VTAS 2014 m. spalio 14 d. praneÅ¡imÄ Nr. SD- 6472(12.71) dėl galimo ieÅ¡kovės fizinio smurto naudojimo sÅ«naus atžvilgiu, kÄ patvirtina 2014 m. lapkričio 7 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tas Nr. 33-82901 „Dėl nutarimo panaikinimo“, kuris pateiktas prie prieÅ¡ieÅ¡kinio. Ikiteisminis tyrimas iki Å¡iol nebaigtas. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė veda amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , ir apie tai galima spręsti iÅ¡ jos 2014 m. spalio 14 d. paaiÅ¡kinimo, raÅ¡yto Druskininkų sav. adm. VTA tarnybai, kuriuose nurodyta, kad ji pasižada, kad jos Å¡eimoje nebus girtaujama, triukÅ¡maujama, nebus vartojamas smurtas prieÅ¡ sÅ«nų, kad ji užtikrins reikiamÄ sÅ«naus priežiÅ«rÄ .

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylÄ , vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.

Skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai reikalaujama  nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ Â Â bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka       reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008;   2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2014 m. lapkričio 7 d. panaikino 2014 m. spalio 30 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Â dėl apelianto pareiÅ¡kime nurodytų 2014 m. rugsėjo 29 d. aplinkybių iÅ¡tyrimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d.., tačiau tyrimas nėra baigtas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi nuo 2011 m. su atsakovu nebegyvena, daugiau kaip 3 metus gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), vaikas lanko darželį, ieÅ¡kovė nuo 2013-05-22 vykdo individualiÄ veiklÄ , byloje nėra jokių kitų duomenų (iÅ¡skyrus apelianto nurodytÄ 2014 m. rugsėjo 29 d.) apie ieÅ¡kovės netinkamÄ elgesį su sÅ«numi. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2014 m. gruodžio 12 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad mama tinkamai rÅ«pinasi vaiku, nuoÅ¡irdžiai bendrauja su sÅ«numi ir bendradarbiauja su darželio administracija.

Į darželį sūnų atveda ir iš jo pasiima mama. Vaikas visada tvarkingai aprengtas švariais rūbais, turi visas ugdymui reikalingas priemones. Iškilus konfliktams tarp ieškovės ir atsakovo, mama rūpindamasi vaiko psichine sveikata, savijauta, nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 15 d. su vaiku lankė Druskininkų švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologo konsultacijas. Išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikas su mama (ieškove) gyveno nuo pat gimimo, čia nusistovėjo vaiko socialinė aplinka, reikalinga vaiko asmenybės vystymuisi.

Vaikas yra prisirišęs prie mamos, juos sieja glaudus tarpusavio ryÅ¡ys. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi J. S. buities ir gyvenimo sÄ lygas, vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, mano, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi palankias sÄ lygas vaikui augti ir vystytis, todėl nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesant kitų objektyvių duomenų apie ieÅ¡kovės netinkamÄ elgesį, nėra pagrindo konstatuoti, jog esama aplinka vaikui gyvenant su motina yra nesaugi ar nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

Atsižvelgti į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir bÅ«tinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų nenustatė, kad ieÅ¡kovė savo elgesiu pažeistų mažamečio sÅ«naus interesus.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :atskirÄ jį skundÄ atmesti.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.Teisėja                                                                     AuÅ¡ra Baubienė