2017-03-06 Nr. AB-5262-3-61-3-06119-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-767-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06119-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, KAM) kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkį Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O.“; 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį į palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį įtraukiant nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtą 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką ir nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. trukusių kasmetinių atostogų metu mokėtą vidutinį darbo užmokestį; 3) įpareigoti atsakovę išmokėti susidariusį pensijos skirtumą, atsakovei klaidingai apskaičiavus ir mokėjus valstybinę kario pensiją.

Skunde nurodė, kad krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. buvo nusiųstas į tarptautinę operaciją Afganistane, taip pat jam buvo pavesta mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Krašto apsaugos ministrui 2015 m. birželio 29 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pareiškėjo iniciatyva anksčiau laiko, kurį krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 patenkino, tą pačią dieną profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir pareiškėjas buvo išleistas į atsargą.

Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. lapkričio 11 d. parengė Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-3002, kuriame į darbo užmokesčio apskaičiavimą valstybinei pensijai skirti priedas už tarnybos krizės regione specifiką nebuvo įtrauktas. Atsižvelgdamas į tai, Ministerijos kancleris 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą skirti valstybinę pensiją pagal apskaičiuotą darbo užmokestį, į kurio apskaičiavimą neįtrauktas nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. tarptautinėje operacijoje Afganistane mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 6.1 punktas nustatė priedus ir priemokas kariams ir valstybės tarnautojams, atliekantiems tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, jeigu ji planuojama ilgesniam negu 90 dienų laikotarpiui. Taigi nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios Sąlygų redakcijos nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus laikė tarnybinio atlyginimo dalimi.

Be to, tarptautinės operacijos Afganistane metu nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėto 14 MMA priedo už tarnybos krizės regione specifiką buvo nuskaičiuojamos visos įmokos ir mokesčiai lygiai taip pat ir tokiais pačiais dydžiais kaip ir nuo tuo pačiu mokėto tarnybinio atlyginimo. Taip pat, nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo išleistas kasmetinių atostogų, už kurias buvo mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, kurio dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant ir į tarnybos tarptautinėje operacijoje metu jam mokėtą 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką.

Skaičiuojant laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti, į darbo užmokesčio dydį turėtų būti įtrauktas ir kasmetinių atostogų metu teisės aktų nustatyta tvarka priskaičiuotas ir išmokėtas vidutinis darbo užmokestis.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl KAM sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta valstybinė pensija, kurią apskaičiuojant į pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį nebuvo įtrauktas pareiškėjo gautas tarnybinio atlyginimo priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Pareiškėjui už tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. tarnybos krizės regione specifiką mokėtas 14 MMA priedas buvo kompensacinio pobūdžio, nepaisant to, kad pagal Sąlygų redakciją, galiojusią nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. balandžio 1 d., ši piniginė išmoka buvo pavadinta priedu.

Šis mokėjimas, pavadintas priedu, pareiškėjui buvo mokamas už tarnybos užsienyje specifiką įvertinant tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas. Šią atsakovės poziciją patvirtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 287 patvirtintų Sąlygų 6.1, 6.2, 13.1 ir 13.2 punktų nuostatos nuo 2007 m. balandžio 1 d. yra pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 numatant, kad kariams ir tarnautojams už tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, už dalyvavimą tarptautinėje operacijoje, t. y. už tarnybos užsienyje specifiką, atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras nustato nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensaciją.

Pareiškėjui mokėtas tarptautinės operacijos Afganistane 2005 m. lapkričio 16 d.–2006 m. gegužės 15 d. laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas (šiuo metu laikomas kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką, nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies dispoziciją (įvardintus priedus arba pareiginę algą kaip jos sudėtinė dalis). Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį kario valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašu.

Apskaičiuojant karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, kadangi apskaičiuojant pareigūnų ir karių darbo užmokesčio vidurkį arba tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamais specialiuoju valstybinių pensijų įstatymu.

Atsakovas kaip nepagrįstą vertina ir pareiškėjo motyvą, kad Lietuvos kariuomenė 2006 m. gegužės 31 d. išleisdama jį kasmetinių atostogų ir už šių atostogų laikotarpį išmokėdama jam jo vidutinį atlyginimą, įtraukdama į jį tarnybos tarptautinėje operacijoje metu jam mokėtą 14 MMA priedą traktavo ir taikė kaip jo vidutinio atlyginimo dalį, t. y. laikė darbo užmokesčio dalimi. Šis pareiškėjo motyvas nesusijęs su bylos dalyku, o minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 32 reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimą suteikiant kasmetines kitų rūšių atostogas ir nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomas.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo motyvu, kad mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo apmokestintas visais privalomais mokesčiais, lygiai taip pat kaip ir tarnybinis atlyginimas, todėl šis priedas turi būti įtrauktas į pareiginės algos vidurkį valstybinei pensijai skirti. Pagal Pensijų įstatymą valstybinės pensijos dydis už tarnybą visiškai nepriklauso nuo privalomų mokesčių sumokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos kariuomenė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apskaičiuojant darbo užmokestį valstybinei kario pensijai skirti galima ir privaloma į darbo užmokestį įtraukti tik tas sudėtines darbo užmokesčio dalis, kurios imperatyviai nurodytos Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Be tarnybinio atlyginimo Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nuostatos į darbo užmokestį valstybinei kario pensijai skirti įskaito tik priedą už kvalifikacinę kategoriją. Tuo tarpu priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar laipsnį (tarnybinį rangą) profesinės karo tarnybos kariams nėra numatyti ir mokami, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – ir KASOKTĮ) numatytų priedų už pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nenumato Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėjui 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką tarptautinės operacijos metu nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. buvo mokėtas krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ pagrindu, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Sąlygų 13.1 punkto nuostatas. Be to, KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis nustato, kad karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pareiškėjo tarnybos Afganistane laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo redakcijos 4 straipsnio 6 dalis taip pat nustatė, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi pareiškėjui dalyvaujant NATO vadovaujamos operacijos Afganistane nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. metu mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką kildintas iš įstatymo nuostatų, nes tiek KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis, tiek Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalis tarnybos tarptautinėse operacijose sąlygas (inter alia, papildomo apmokėjimo) nustatyti pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Lietuvos kariuomenė manė, kad pareiškėjui nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti įtrauktas į jo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti ir šią nuomonę realizavo Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui 2015 m. rugsėjo 21 d. parengiant Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2542, kuriuo pareiškėjo pasirinkto laikotarpio 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkis nustatytas 1 687,18 Eur, t. y.

į darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai skirti buvo įtrauktas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Atsižvelgdama į tai, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas pagal nustatytą, o ne realiai išmokėtą darbo užmokestį, Lietuvos kariuomenė darbo užmokestį valstybinei pensijai skirti apskaičiuoja remdamasi ne aktualiu laikotarpiu kariui išmokėtomis sumomis, o šiuo laikotarpiu teisės aktais jam nustatytu atlyginimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkį Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O.“. Įpareigojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą, pagal teismo sprendime pateiktą išaiškinimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“, nuo 2005 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. pareiškėją išsiuntė į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Šį įsakymą krašto apsaugos ministras priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. X-240 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1 straipsnio pakeitimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis. Įsakymo 2.2 punkte, be kita ko, nurodė iš Sausumos programos valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ centralizuotų lėšų siunčiamiems kariams mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Krašto apsaugos ministras 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1562 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ pakeitimo“ pakeitė krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 1 punktą ir nustatė, kad pareiškėjas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane siunčiamas nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.

Krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 „Dėl št. srž. A. O. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį į atsargą. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. FS-365 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Teisės departamentą bei Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamentą, prašydamas išaiškinti ar profesinės karo tarnybos kariams 2005–2006 metais mokėti priedai už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukti į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuoti prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) valstybinei pensijai skirti. Lietuvos kariuomenė 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. TS-123 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui išreiškė savo nuomonę, kad A. O. tarptautinės operacijos Afganistane laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukti į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuoti prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Teisės departamento nuomone, nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintos Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus ir priemokas laikė tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dalimi.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą su 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Krašto apsaugos ministerijos kancleris 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O. skyrimo“ paskyrė pareiškėjui 24,48 proc. nuo 1 149,51 Eur darbo užmokesčio vidurkio 281,4 Eur valstybinę pensiją bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą už tarnybą.

Teismas pacitavo ginčui aktualias KASOKTĮ, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų nuostatas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. Nr. A502-2115/2013, kurioje pareiškėjas, be kita ko, reiškė reikalavimą dėl valstybinės pensijos dydžio perskaičiavimo, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant pagal darbo užmokestį iki mokesčių valstybei sumokėjimo, įtraukiant jam nuo karinio laipsnio priklausantį tarnybinio atlyginimo priedą mokėtą dėl jo tarnybos taikos įgyvendinimo misijoje. Nagrinėtos bylos kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, tarnybinio atlyginimo priedas, mokėtas jam ryšium su gynybos atašė pareigomis, turi būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, bet ne traktuojamas kaip priedas už laipsnį arba gali būti nevertinamas apskritai. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai laikytini profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi.

Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir šioje byloje susiklosčiusias aplinkybės, teismas sprendė, kad krašto apsaugos ministras, priimdamas 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-1447 turėjo teisę paskirti pareiškėjui priedą už tarnybos krizės regione specifiką, kuris, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įtrauktinas į tarnybinio atlyginimo sudėtį. Taigi, vadovaujantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Atsižvelgdamas į tai, kad krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkis Nr. VP-157 skirti valstybinę pensiją priimtas neįskaičius į tarnybinio atlyginimo dydį pareiškėjui paskirto priedo už tarnybos krizės regione specifiką, teismas konstatavo, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas, ir atsakovas įpareigojamas iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį ir iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo klausimą, pagal teismo sprendime pateiktą išaiškinimą.

Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį į palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį įtraukiant nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. trukusių kasmetinių atostogų metu mokėtą vidutinį darbo užmokestį, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 41 punktą, į kario vidutinį atlyginimą neįskaitomas, be kita ko, tarnybinis atlyginimas už kasmetines atostogas. Pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybinės pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

III. Atsakovas KAM pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, išskyrus tą dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktikos suformuotas taisykles panašiose bylose, todėl padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai. Be to, teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl atsakovės motyvų reikšmingų šiai bylai teisingai išspręsti.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendime nurodyta išvada, kad krašto apsaugos ministras, priimdamas 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-1447, turėjo teisę paskirti pareiškėjui priedą už tarnybos krizės regione specifiką, kuris, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, įtrauktinas į tarnybinio atlyginimo sudėtį. Todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu. Teismas, darydamas šią išvadą, nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 priimta 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo nurodęs, kad LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje pateiktu KASOKTĮ normų aiškinimu šioje byloje remtis negalima, nes nagrinėjamos bylos ginčo santykiai nėra panašūs.

Pažymi, kad profesinės karo tarnybos kariams tarnybos apmokėjimo tvarką ir sąlygas, tarnybinio atlyginimų ir priedų dydžius nustato KASOKTĮ 60 straipsnio 2-5 dalys ir jų pagrindu priimtas Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“. Vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir atsižvelgdamas į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 išaiškinimus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų klausimais, atsakovas mano, kad profesinės karo tarnybos kariams mokami priedai KASOKTĮ 60 straipsnio 2-5 dalių, Vyriausybės nutarimo Nr. 1353 pagrindais gali būti laikomi darbo užmokesčio sudėtine dalimi ar priedu pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, o ne pareiškėjui mokėtais pagrindais.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kad apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį kario valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, kadangi šiuo nutarimu patvirtintas aprašas reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimą suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas, o ne valstybinių karių pensijoms skirti darbo užmokesčio vidurkį, nes Vyriausybės nutarimas yra priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 59 straipsnio, 68 straipsnio, Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio pagrindais. Mano, kad šis Vyriausybės nutarimas nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomas, nepaisant to, kad LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje juo rėmėsi darydamas kai kurias išvadas. Atsakovo teigimu, šiuo atveju reikėtų vadovautis Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, nes apskaičiuojant pareigūnų ir karių darbo užmokesčio vidurkį arba tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi specialiuoju Pensijų įstatymu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 konstatavo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę.

Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas akivaizdu, kad į darbo užmokesčio vidurkį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Pareiškėjui mokėtas tarptautinės operacijos Afganistane 2005 m. lapkričio 16 d.-2006 m. gegužės 15 d. laikotarpiu mokėtas 14 MMA priedas (šiuo metu laikoma kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką, nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies normos dispoziciją (įvardintus priedus arba į pareiginę algą kaip jos sudėtinė dalis). Atsakovės nuomone, kariams mokami priedai gali būti laikomi pareiginės algos sudėtine dalimi, kai jie mokami profesinės karo tarnybos kariams vadovaujantis KASOKTĮ 60 straipsnio 2-5 dalių pagrindais ir jų pagrindu priimtu Vyriausybės nutarimu Nr. 1353.

Pareiškėjas A. O. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą palikti galioti.

Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, vertino ir aiškinosi, ar krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V- 1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“, kuriuo pareiškėjas buvo išsiųstas į tarptautinę operaciją nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 gegužės 15 d., 2.2 p. paskirtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti laikomas darbo užmokesčio dalimi, į kurį būtina atsižvelgti skiriant kario valstybinę pensiją. Priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas taip pat vadovavosi ir LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 suformuota praktika, kadangi tiek šioje byloje, tiek minėtoje LVAT byloje faktinės aplinkybės, liečiančios teisinį priedų skyrimo reglamentavimą ir priedų įtaką darbo užmokesčio dydžiui, priešingai nei teigia apeliantas, idealiai sutampa.

Priedas pareiškėjui paskirtas už tarnybos krizės regione specifiką, kuris nėra tiesiogiai įvardytas nei Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nei KASOKTĮ 60 straipsnio 2–5 dalių nuostatose. Nutarimo Nr. 861 pagrindu skirtas priedas už tarnybą atašė taip pat nėra numatytas nei Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, nei KASOKTĮ 60 str. 2-5 d. nuostatose, t. y. nei vienas iš šių priedų tiesiogiai nėra įvardytas kaip tarnybinio atlyginimo priedas, kuris įvertinamas apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį valstybinei pensijai gauti, todėl šiuo (aktualiausiu) aspektu abiejų bylų faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas sutampa.

Atkreipė dėmesį, kad nors KASOKTĮ 60 str. 3 d. numato, jog profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, tam tikroms profesinės karo tarnybas karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai (KASOKTĮ 60 str. 4 d.). Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (KASOKTĮ 60 str. 5 d.), tačiau KASOKTĮ 60 str. 2 d. numato, kad profesinės karo tarnybos kariams tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas, o ne tik šis straipsnis. Šią nuostatą įstatymo leidėjas įgyvendino priimdamas KASOKTĮ 61 str., papildomai reglamentuojantį karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygas, inter alia, ir specifinį (arba papildomą lyginant su KASOKTĮ 60 str. 2-5 d. numatytąjį) atlygintinumą. LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje pasisakė dėl priedo įskaitymo karių valstybinei pensijai skirti, kuris kariui buvo mokėtas vadovaujantis Nutarimo Nr. 861. Iš šio nutarimo preambulės matyti, kad jis buvo priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 61 str. 2 d., kurios redakcija nutarimo priėmimo metu numatė, jog karių tarnybos kitose tarptautinėse karinėse struktūrose sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjui priedas už tarnybą krizės regione buvo paskirtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis sąlygomis, o iš Nutarimo Nr. 287 preambulės matyti, kad jis priimtas remiantis ir KASOKTĮ 61 str., t. y. lygiai tuo pačiu pagrindu, kaip ir Nutarimas Nr. 861. Atsižvelgiant į tai, darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo valstybinei pensijai skirti aspektu pareiškėjo situacija ir LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi išnagrinėtos bylos situacija yra visiškai identiška (skiriasi tik priedų pavadinimas, nors abu priedai skirti lygiai tuo pačiu įstatyminiu pagrindu).

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai grindžia savo apeliacinį skundą LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-85/2011, kadangi faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, reikšmingas bylai pagal pareiškėjo skundą, yra daug labiau artimas LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi išnagrinėtos bylos faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui. Be to, pastaroji nutartis yra priimta vėliau, tai teisės teorijoje numatyta kaip rėmimasis vėlesniu teismo sprendimu jei tarp kelių teismo sprendimų atsiranda kolizija.

Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad jam mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką pagal santykių pobūdį buvo kompensacinio pobūdžio, todėl negali būti laikomas darbo užmokesčio sudėtine dalimi ar priedu pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje nagrinėdamas klausimą, ar kariui mokamas priedas laikytinas darbo užmokesčio dalimi, ar kompensacinio pobūdžio išmoka, vertino, ar šis priedas nepatenka į Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, 4 p. (į kario vidutinį atlyginimą neįskaitoma) numatytas išmokas. Jei toks priedas į minėto aprašo 4 p. nepatenka, apskaičiuojant kario darbo užmokestį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, šis priedas turi būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį. Atsižvelgiant į šią LVAT suformuotą praktiką, apeliantas nei atsiliepime į skundą, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nepaaiškina, į kurią iš Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 p. išmokų, neįtraukiamų į kario vidutinį atlyginimą, patenka pareiškėjui už tarnybas krizės regione mokėtas priedas, nes tokių Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 p. paprasčiausiai nėra.

Atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pripažino, kad iš pareiškėjui paskirto ir mokėto 14 MMA priedo už tarnybos krizės regione specifiką buvo išskaičiuojami visi mokesčiai ir privalomos įmokos lygiai taip pat, kaip ir nuo mokėto tarnybinio atlyginimo. Atsakovo teigimu, Vyriausybės nutarimu Nr. 297 nuo 2007 m. balandžio 1 d. pakeitus Sąlygas ir iki tos datos kariams skiriamus priedus pakeitus į kompensacijas, aukščiau nurodyti privalomi mokesčiai ir įmokos nuo kompensacijų jau nebuvo nuskaičiuojami ir mokami, taigi, politiniu sprendimu, nuo šios datos kariams mokamų papildomų piniginių lėšų prie tarnybinio atlyginimo statusas buvo pakeistas iš darbo užmokesčio dalies į kompensacinio pobūdžio išmokas, neapmokestinamas jokiomis privalomomis įmokomis ar mokesčiais.

Kita vertus, pareiškėjui 2005 m. lapkričio 16 d.-2006 gegužės 15 d. laikotarpiu atlikus tarnybą tarptautinėje operacijoje Afganistane, nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo išleistas kasmetinių atostogų, kurių metu į jam mokėto vidutinio darbo užmokesčio dydį buvo įtrauktas ir tarnybos tarptautinėje operacijoje metu mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką, taigi, visi tiek apelianto, tiek Lietuvos kariuomenės veiksmai priedo mokėjimo metu ir po jų liudijo, kad šis priedas buvo laikomas mokėto darbo užmokesčio dalimi.

Pažymi, kad pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo laikomas sudėtine darbo užmokesčio dalimi liudija ir kitos Sąlygų nuostatos. Sąlygų, galiojusių 2005 m. vasario 1 d.–2007 m. balandžio 1 d. laikotarpiu 13 p. dalyvavimo tarptautinėje operacijoje atveju numatė ne tik 7-15 MMA dydžio priedą kariams, bet ir iki 60 procentų tarnybinio atlyginimo priemoką už darbą pavojingomis darbo sąlygomis valstybės tarnautojams, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo leidžiamo maksimalaus priedų ir priemokų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos tiek šiuo metu, tiek ir pareiškėjo tarnybos tarptautinėje operacijoje metu imperatyviai numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, o priemoka laikoma darbo užmokesčio dalimi, akivaizdu, kad Sąlygose numatyta priemoka, ribojant ją su Valstybės tarnybos įstatyme numatytu maksimaliu priedų ir priemokų dydžiu, buvo laikoma valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalimi. Valstybės tarnautojams, kaip ir kariams, Vyriausybės nutarimu Nr. 297 nuo 2007 m. balandžio 1 d. pakeitus Sąlygas, iki tol mokėtos priemokos (kariams - priedai) buvo pakeisti į kompensacijas, nustatant, kad tarnautojams gali būti mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija (taigi, jau neapribojant valstybės tarnautojams galimu maksimaliu priedų ir priemokų dydžiu, tai reiškia, jau nelaikant darbo užmokesčio sudėtine dalimi).

Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė ginčo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad iki LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 priėmimo Lietuvos kariuomenė, rengdama darbo užmokesčio pažymėjimus valstybinei kario pensijai skirti Lietuvos kariuomenės padaliniuose tarnavusiems kariams, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog į darbo užmokestį galima įtraukti tik kario tarnybinį atlyginimą, taip pat tik priedą už kvalifikacinę kategoriją (jei tokia kategorija aktualiu laikotarpiu kariui buvo suteikta ir buvo mokėtas priedas). Tokios pozicijos Lietuvos kariuomenė laikėsi atsižvelgdama į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad iš visų Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytų išmokų, įskaitomų į darbo užmokestį pensijai skirti, profesinės karo tarnybos kariams yra mokami tik tarnybinis atlyginimas ir priedas už kvalifikacinę kategoriją, būtent tik tarnybinį atlyginimą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją Lietuvos kariuomenė įtraukdavo rengiant darbo užmokesčio pažymėjimą valstybinei kario pensijai skirti.

Lietuvos kariuomenės nuomone, nėra pagrįstų priežasčių LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 pateikto išaiškinimo netaikyti pareiškėjo šioje byloje atžvilgiu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi LVAT teisinį vertinimą dėl analogiškos teisės normos pateikė beveik 2 metais vėliau nei tą pirmą kartą LVAT padarė 2011 m. vasario 19 d. nutartyje, vėlesniu savo sprendimu, t. y. 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismas išsamiai ir motyvuotai argumentavo savo sprendimą dėl priedo, expressis verbis nenumatyto Pensijų įstatymo 7 str. 1 d., įtraukimo į darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai skirti, Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugsėjo 21 d. parengė Darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2542, kuriuo pareiškėjo pasirinkto laikotarpio 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkis buvo nustatytas 1 687,18 Eur, t. y. į darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai skirti buvo įtrauktas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Lietuvos kariuomenė mano, kad kol kas vienintelis LVAT precedentas, reglamentuojantis iš esmės tapačias į šios bylos faktines aplinkybes ir aiškinantis tos pačios redakcijos teisės normas, kurios ta pačia apimtimi taikomos ir šioje byloje, yra priimtas būtent 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013, atsižvelgdama į kurį Lietuvos kariuomenė ir parengė pareiškėjui darbo užmokesčio pažymėjimą valstybinės pensijos skyrimui, įskaičiuodama pareiškėjui 2005 m. lapkričio 16 d.-2006 gegužės 15 d. laikotarpiu skirtą ir mokėtą 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką į darbo užmokesčio valstybinei pensijai skirti dydį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkio Nr. VP-157, kuriuo pareiškėjui A. O. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir priedas už tarnybą, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl to, kad atsakovas, skirdamas valstybinę pensiją pareiškėjui, neteisingai apskaičiavo darbo užmokesčio vidurkį, nuo kurio priklauso pareiškėjui skiriamos valstybinė pensijos dydis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Bylos medžiaga nustatyta, kad krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. X-240 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 1 straipsnio pakeitimu (Žin. 2005, Nr. 73-2647) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis (Žin. 2004, Nr. 42-1381 ir 2005, Nr. 9-276), 2005 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. V-1447 nuo 2005 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. pareiškėją išsiuntė į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Šio įsakymo 2 punktu, be kita ko, įsakė Lietuvos kariuomenės finansų ir turto tarnybai iš Sausumo programos valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ centralizuotų lėšų siunčiamiems kariams mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Šio įsakymo 1 punktas krašto apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1562 „Dėl Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-1447 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ pakeitimo“ buvo pakeistas ir nustatyta, kad pareiškėjas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane siunčiamas nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d.

Krašto apsaugos ministras 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-841 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido A. O. iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 29 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą su prašymu parengti darbo užmokesčio pažymėjimą. Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamentas 2015 m. liepos 1 d. parengė darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame priedas už tarnybos krizės regione specifiką į darbo užmokesčio dydį pensijai skirti nebuvo įtrauktas.

Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. FS-365 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Teisės departamentą bei Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamentą, prašydamas išaiškinti ar profesinės karo tarnybos kariams 2005–2006 metais mokėti priedai už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukti į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuoti prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) valstybinei pensijai skirti. Lietuvos kariuomenė 2015 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. TS-123 „Dėl priedo A. O. skaičiavimo“ Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui išreiškė savo nuomonę, kad A. O. tarptautinės operacijos Afganistane nuo 2005 m. lapkričio 16 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką turi būti įtraukti į darbo užmokesčio pažymėjimą ir priskaičiuoti prie pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Teisės departamento nuomone, nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintos Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus ir priemokas laikė tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos dalimi), t. y. priedas (priemoka) prie tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos).

Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas 2015 m. rugsėjo 21 d. parengė darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame į pareiškėjo darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai gauti buvo įtrauktas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Vėliau pareiškėjo darbo užmokesčio pažymėjimas KAM kanclerio pavedimu buvo patikslintas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką į pareiškėjo darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai gauti nebuvo įtrauktas.

Pareiškėjas su prašymu 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į krašto apsaugos ministrą skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. KAM kancleris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. VP-157 paskyrė A. O. nuo 2015 m. liepos 31 d. iki gyvos galvos 281,4 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kurią apskaičiavo nuo pareiškėjui apskaičiuoto 1 149,51 Eur darbo užmokesčio vidurkio. Taip pat paskyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą už tarnybą.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde teigė, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo gauto priedo už tarnybos krizės regione specifiką neįtraukė apskaičiuodamas darbo užmokesčio dydį valstybinei kario pensijai gauti, kadangi šis priedas turi būti įtrauktas į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2015 m. lapkričio 27 d. potvarkį Nr. VP-157 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą A. O.“ bei įpareigojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą, pagal teismo sprendime pateiktą išaiškinimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti turi būti įskaitomas ir priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Be to, teismas, darydamas šią išvadą, nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodyta LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 priimta 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo santykiai nėra panašūs.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalis). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (KASOKTĮ 60 straipsnio 5 dalis). Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 13.1 punkte (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų atveju kariams mokamas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Šio priedo dydį nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir kario pareigas. Šios Sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 buvo pakeistos, nustatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, o tarnautojams – nuo 10 iki 20 bazinių dydžių su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Kompensacijų kariams ir tarnautojams dydžius nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras (13.1.1 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką paskirtas vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis (nuo 2005 m. spalio 13 d. galiojusi redakcija).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pagrįstai sprendė, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 Sąlygos buvo pakeistos numatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, mokama kompensacija, t. y. kompensacinio pobūdžio išmoka, nesudaro pagrindo teismo sprendime konstatuotų aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad Sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka. Pareiškėjui krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-1447 buvo paskirtas priedas, kuris, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, nustatančio profesinės karo tarnybos kario vidutinio atlyginimo apskaičiavimą, 4 punkte nurodytos išmokų rūšys, kurios neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėjui paskirtas priedas pagal savo pobūdį neatitinka minėto aprašo 4 punkte nurodytų išmokų, šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisinius santykius reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė