2013-06-04 Nr. BB-1057-1-66-2-00039-2011-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-310/2013

Teisminio proceso Nr. 1-66-2-00039-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir jam paskirtas įpareigojimas nuo 22.00 iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 5 d., apie 10.30 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie mechaninių dirbtuvių, dėl asmeninių nesutarimų tarp V. R. ir J. L. kilusio konflikto metu tyčia sudavė J. L. ne daugiau kaip keturis kartus kumščiu į galvą, jį pargriovęs, įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į pilvą ir kitas kūno vietas. Nuo patirto fizinio smurto dėl krūtinės, pilvo sumušimo, poodinių kraujosruvos kairiame žande, žastuose, dešiniame dilbyje, pilve ir atsinaujinusios dešinės kirkšnies išvaržos buvo nesunkiai sutrikdyta J. L. sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas A. Kručkauskas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį ir A. R. išteisinti.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, vertindami įrodymus padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, nes visų abejonių keliančių aplinkybių nevertino nuteistojo naudai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nustatydami įvykio aplinkybes teismai nepagrįstai rėmėsi vien byloje pateikta specialisto išvada, nukentėjusiojo J. L., įvykio nemačiusių liudytojų D. L. ir V. L. parodymais, nuteistojo A. R. tėvo V. R. parodymus vertino kaip suinteresuotojo bylos baigtimi, nenurodę, kodėl analogiškai nevertina nukentėjusiojo parodymų. Kasatorius pažymi, kad visi tiesiogiai įvykį matę liudytojai nepatvirtino apie jokius smurtinius nuteistojo veiksmus, specialisto išvadoje neatsakyta į klausimą, ar nukentėjusysis negalėjo susižaloti pats, teismas nesiaiškino, kaip nukentėjusysis nuvyko į policijos komisariatą, nors egzistavo reali galimybė, kad jis buvo sužalotas po ginčo su R.

Teismai A. R. nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 1 punktą už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet nepasisakė dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nemotyvavo, kodėl nusikalstama veika padaryta būtent tyčinės kaltės forma, todėl netinkamai pritaikė įstatymą (BK 15 ir 16 straipsnius). Be to, teismai nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį grindė skirtingai vertindami tą pačią specialisto išvadą. Pirmosios instancijos teismas J. L. sveikatos sutrikdymą vertino kaip nesunkų, nes nuo sužalojimų, padarytų kietais bukais daiktais į pilvo priekinės sienos apatinę dalį, jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei dešimčiai dienų.

Apeliacinės instancijos teismas J. L. sveikatos sutrikdymą vertino kaip nesunkų dėl pilvo sumušimu ir dešinės kirkšnies vidinių žiočių pažeidimu sukelto J. L. dešinės kirkšnies išvaržos atsinaujinimo. Kasatoriaus manymu, tokiu atveju nėra teisinio pagrindo nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimą sieti su nuteistojo tyčia. Nuteistasis negalėjo siekti nukentėjusiojo kirkšnies išvaržos atsinaujinimo, nes byloje nėra duomenų, kad jis žinojo apie tokį nukentėjusiojo sveikatos sutrikimą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į nuteistojo A. R. gynėjo advokato A. Kručkausko kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje pagrindė išvadas dėl nuteistojo A. R. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismai teisingai pripažino įrodymais D. ir V. L. parodymus, nes juose nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės. Be to, nuteistojo kaltė pagrįsta ne tik šių liudytojų, nukentėjusiojo J. L. parodymais ir specialisto išvada, bet ir liudytojų V. N., R. S., V. K. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadų Nr. GI 805/11(02), pG2960/11(02), PG310/12(02), įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis. Teismai motyvuotai nurodė, kad nesiremia ir kritiškai vertina kaip siekį padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės nuteistojo tėvo V. R. parodymus, nes jie prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismai taip pat nurodė argumentus, kodėl nuteistojo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši veika buvo padaryta tyčia. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl krūtinės, pilvo sumušimo, poodinės kraujosruvos kairiame žande, žastuose, dešiniame dilbyje, pilve bei atsinaujinusios dešinės kirkšnies išvaržos, kai A. R. tyčia ne daugiau kaip keturis kartus sudavė kumščiu J. L. į galvą sritį ir, jį pargriovęs, įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į pilvą bei kitas kūno vietas.

Atsiliepime į nuteistojo A. R. gynėjo advokato A. Kručkausko kasacinį skundą nukentėjusysis J. L. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus 400 Lt išlaidoms advokatui už atsiliepimo į kasacinį surašymą atlyginti.

Nukentėjusysis J. L. nurodo, kad kasatorius sau naudinga linkme interpretuoja bylos faktinius duomenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas jau įvertino ir priėmė teisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas teisingai liudytojų D. L. ir V. L. parodymus įvertino kaip reikšmingus nagrinėjant bylą. Kasatorius ignoruoja specialisto išvados duomenis, kad konstatuotas dešinės kirkšnies išvaržos atsinaujinimas nebūdingas griuvimui, tokie sužalojimai atsiranda dėl tiesioginio trauminio poveikio į pilvo sienos apatinę dalį, juos patvirtina ir kasatoriaus prašymu atliktos dvi papildomos ekspertizės. Kasatoriaus veiksmai teisingai įvertinti kaip padaryti tyčia ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes, būdamas veiksnus, jis negalėjo nesuprasti, kad, suduodamas smūgius rankomis ir spirdamas ne mažiau kaip dešimt kartų, gali sužaloti žmogų.

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodo, kad nesutinka su teismo įrodymų įvertinimu (liudytojų D. L., V. L. parodymų, teismai nesirėmė nuteistojo tėvo V. R. parodymais, specialisto išvada, kuria teismai rėmėsi, neatsakė į klausimą, ar nukentėjusysis negalėjo savęs sužaloti pats) ir nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka, todėl minėti nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išsamiai ištyręs įrodymų visumą, nuosprendyje juos motyvuotai įvertino, o padarytas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir A. R. kaltės pagrindė teismo medicinos specialistų išvadomis Nr. GI 805/11(02), pG2960/11(02), PG310/12(02), įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, liudytojo R. R., nukentėjusiojo J. L., liudytojų D. ir V. L., V. N., R. S., V. K. parodymais. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad A. R. Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, mechaninių dirbtuvių teritorijoje, 2011 m. liepos 5 d., apie 10.30 val., tyčia ne daugiau kaip keturis kartus sudavė kumščiu į galvą ir pargriovęs įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į pilvą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam J. L., kuriam nuo patirto fizinio smurto dėl krūtinės, pilvo sumušimo, poodinės kraujosruvos kairiame žande, žastuose, dešiniame dilbyje, pilve ir atsinaujinusios dešinės kirkšnies išvaržos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuosprendyje teismas nurodė, kad tiki kasatoriaus ginamojo A. R. ir jo tėvo V. R. parodymų dalimi, jog Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie mechaninių dirbtuvių, 2011 m. liepos 5 d., apie 10.30 val., dėl asmeninių nesutarimų tarp V. R. ir J. L. kilo konfliktas, nes tai patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, o likusią parodymų dalį vertina kritiškai kaip siekį išvengti ar padėti išvengti atsakomybės. Nustatęs, kad A. R. nesunkų nukentėjusiojo J. L. sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, teismas jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, todėl konstatuoja, kad teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnyje 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo nepažeidė, todėl baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir A. R. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nėra tokių argumentų kurie duotų pagrindą naikinti ar keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.

Proceso išlaidų išieškojimas

Nukentėjusysis J. L. kasacinės instancijos teismui pateikė kvitą dėl atsiliepimo į nuteistojo A. R. gynėjo kasacinio skundo surašymo.

Kasacinis skundas šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje surašytas nuteistajam A. R. prašant. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo J. L. interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Pažymėtina, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 400 Lt suma už atsiliepimo surašymą neviršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. R. nukentėjusiajam J. L. 400 Lt (keturis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Olegas Fedosiukas

Viktoras Aidukas