2025-05-13 Nr. BB-2503-1-01-1-26767-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama išteisintojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-05-13 Nr. BB-2503-1-01-1-26767-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu išteisintasis ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. prašo priimti teisingą, teisingumą, protingumą ir sąžiningumą atitinkantį sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. V. ir I. V. pripažinti padarę nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti išteisintųjų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., I. V., jų gynėjo apeliaciniai skundai, ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1671/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26767-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama išteisintojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu išteisintasis ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. prašo priimti teisingą, teisingumą, protingumą ir sąžiningumą atitinkantį sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. V. ir I. V. pripažinti padarę nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti išteisintųjų ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., I. V., jų gynėjo apeliaciniai skundai, ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta viršijant įgaliojimus (ultra vires). Šis teismas, darydamas išvadas, kad buvo padaryta BK 156 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika, ignoravo sąžiningumo ir protingumo principus. Pasak kasatoriaus, nors Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje išduoti leidimą paimti mažamečius vaikus priimta jam ir I. V. nedalyvaujant ir šią nutartį Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi panaikino dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, bylą nagrinėję teismai atmetė M. V. teiginius, kad vaikai buvo pagrobti ir vaikų apgyvendinimą Vaikų gerovės centre nuo 2023 m. birželio 1 d. laikė teisėtu. Kartu buvo padaryta išvada, kad M. V. ir I. V. buvo žinoma apie mero potvarkiais vaikams nustatytą laikinąją globą nuo 2023 m. birželio 1 d.
Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai ignoravo pateiktus įrodymus bei prašymus apklausti asmenis. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas D. A. teisme pateikė melagingus parodymus. Tai patvirtina civilinės bylos dokumentai ir prieduose esantys įrodymai. Bylos proceso šalys turi lygias galimybes rinkti, pateikti ir tirti įrodymus teisme. Apeliacinės instancijos teismas ne tik tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo, neištyrė papildomų įrodymų, pagrindžiančių jame pateiktus argumentus, bet ir, vertindamas ištirtus įrodymus, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Kasatorius pažymi, kad priėmus neteisėtą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį leisti paimti vaikus, į jo namus atvyko ginkluoti asmenys, kurie dėl nesuprantamų priežasčių, grasindami panaudoti fizinę jėgą, reikalavo perduoti mažamečius vaikus nepažįstamiems asmenims. Kaltinime nurodoma, kad savo vaikus M. V. ir I. V. pagrobė. Tačiau jie vaikus gelbėjo nuo ten prieš juos naudoto smurto ir patiriamo skausmo (vaikai skundėsi, kad buvo vežami į ligoninę, jiems dūrė adatomis, buvo mušami kitų vaikų ir kt.). Pasak kasatoriaus, tai nelaikytina geriausiu vaiko interesų užtikrinimu ir vaiko paėmimu iš jiems nesaugios aplinkos, kuri nepatvirtinta faktais. Tai suklastotų protokolų ir melagingų parodymų pasekmės, dėl kurių teko išgyventi persekiojimą, patyčias, įkalinimą, fizinį ir psichologinį smurtą, viešą pažeminimą, kankinimą, pagrobimą, šmeižtą, provokacijas, protu nesuvokiamą skausmą.
Pasak kasatoriaus, nėra teisingumo, sąžiningumo bei protingumo pagrindo teigti, kad abiejų instancijų teismai tinkamai taikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas ir pagal nurodytas aplinkybes bei faktus pagrįstai pripažino M. V. ir I. V. padariusiais BK 156 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nėra nė vieno fakto ar įrodymo, kad jųdviejų vaikams būtų buvusios grėsmės, kurios leistų teisėtai atskirti vaikus nuo biologinių tėvų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis ar deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius M. V. nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 156 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius pateikia savą įvykio situacijos ir bylos įrodymų vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina jo pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal išteisintojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. apeliacinį skundą, ginčijamais klausimais pasisakė, pateikdamas motyvuotas išvadas. Šis teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. M. V. kasaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta nuomonė, kaip turėtų būti vertinami atskiri bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant apie baudžiamojo proceso įstatymo, in dubio pro reo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti išteisintojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas