c33e0414-d662-45fe-85ee-d7de9922cc99 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3467-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01580-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė : Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracija (toliau – pareiÅ¡kėja ar Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o pakeisti vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ Ä®) Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros (toliau – LVPA) 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. R1303/EM/04.3.1-LVPA-T-116-01-0005/01 (toliau – Sprendimas) nustatytÄ finansinės korekcijos dydį nuo 5 proc., sudarančių 21 161,37 eurus, iki 2 proc., sudarančių 8 464,55 eurus.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jos naudai 23 Eur dydžio sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Skunde paaiÅ¡kina, kad, įgyvendindama ProjektÄ , Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2020 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė supaprastintÄ (atviro konkurso bÅ«du) pirkimÄ â€žKazlų RÅ«dos savivaldybės gatvių apÅ¡vietimo rekonstrukcijos (Å¡viestuvų keitimo į LED) darbai“, pirkimo Nr. 501279 (toliau – Pirkimas).

Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sÄ lygas. LVPA nustatė, kad Pirkimu domėjosi 28 tiekėjai, o pasiÅ«lymus dalyvauti konkurse pateikė 4 (UAB „Ignitis“, UAB „Yellow energy LT“, UAB „Mazgas“ ir UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“), iÅ¡ kurių 2 tiekėjai (UAB „Ignitis“ ir UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“) atitiko atrankos kriterijus, o kiti 2 tiekėjai (UAB „Yellow energy LT“ ir UAB „Mazgas“) buvo atmesti, nes jų pasiÅ«lymai neatitiko techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų (Sprendimo 8.1 punktas).

PareiÅ¡kėja su Pirkime laimėjusiu tiekėju UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“ 2020 m. spalio 13 d. pasirašė sutartį Nr. S-589 (toliau – Sutartis). Vadovaujantis Pirkimo sÄ lygų 1.1 papunkčiu, Pirkimo objektas – Kazlų RÅ«dos sav. gatvių apÅ¡vietimo rekonstrukcijos (Å¡viestuvų keitimo į LED) darbus (toliau – Darbai). Nurodo, kad pareiÅ¡kėja neprieÅ¡tarauja LVPA pozicijai, jog ji netinkamai įvykdė Pirkimo procedÅ«ras, t. y.: paskelbus PirkimÄ , atsisakė kvalifikacinio reikalavimo „3.7.3 kvalifikacinis reikalavimas – turėti specialiųjų statybos darbų vadovÄ , kurio darbo sritis yra elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas“, nevykdant pirkimo iÅ¡ naujo (Sprendimo 8.2 punktas);

Pirkimo sÄ lygose ir Sutartyje nustatytas apmokėjimo už darbus grafikas ir 6 metų atsiskaitymo už darbus terminas neatitinka mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų (Sprendimo 8.3 punktas). Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Å¡io reikalavimo į pareiÅ¡kėjÄ nesikreipė joks potencialus tiekėjas ar kitas suinteresuotas asmuo, nebuvo teiktos pretenzijos ar skundai. Tačiau LVPA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 311 punktu ir PAFT 7 priedo nuostatomis dėl netinkamų finansuoti iÅ¡laidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), pritaikė bendrÄ 5 proc. finansinę korekcijÄ nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 21 161,37 Eur (5 proc. nuo tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės – 423 227,39 Eur). Pareiškėja, nesutikdama su finansinės korekcijos dydžiu, paaiškina, kad finansinė korekcija pritaikyta nustačius, jog Pirkimas buvo įvykdytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir proporcingumo principus ir 29 straipsnio 3 dalies (kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti), 87 straipsnio 1 dalies 4 punkto (mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus) nuostatos.

Mano, kad LVPA nepagrįstai ir netinkamai vertino nustatyto pažeidimo mastÄ , poveikį konkurencijai ir ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui galimÄ Å¾alÄ . LVPA pritaikyta finansinė korekcija neproporcinga Pirkimo objektui (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimas). PaaiÅ¡kina, kad su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punkte nurodyta, jog, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Gairėmis. Gairių 1.4 papunktyje įtvirtinta galimybė konkretaus pažeidimo atveju taikyti 5 proc., 10 proc., 25 proc. ar 100 proc. dydžio finansinę korekcijÄ . Taip pat nurodyta, jog dėl atitinkamo dydžio finansinės korekcijos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir su juo susijusias aplinkybes.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos netinkamai atliktos pirkimo procedÅ«ros, atsižvelgiant į Pirkimo procesÄ ir rezultatus, nesukėlė neigiamų pasekmių, o juo labiau toks pažeidimas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių nuostolių nacionaliniam ar Europos Bendrijų biudžetams, kaip tai numatyta PAFT 315 punkte. Todėl pažeidimas atliekant PirkimÄ , t. y. nustatant reikalavimus pagrindiniam partneriui, LVPA konstatuotas iÅ¡imtinai formaliai aiÅ¡kinant VPÄ® nuostatas, reglamentuojančias rėmimÄ si kitų Å«kio subjektų pajėgumais.

LVPA Sprendime neįrodė žalos Lietuvos Respublikos ar Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui. Tvirtina, kad tiekėjų konkurencija Pirkime nebuvo apribota. O tai reiÅ¡kia, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog, vykdant PirkimÄ , buvo / galėjo bÅ«ti padaryti bet kokie viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimai, atsižvelgiant į tai, jog jie pagal faktines aplinkybes (pirkėjų eilę, pretenzijų, skundų nebuvimÄ ) neturėjo jokios įtakos Pirkimo laimėtojo nustatymui, tokie pažeidimai bÅ«tų laikytini iÅ¡imtinai formaliais, nesukėlusiais jokių teisinių padarinių.

Mano, kad LVPA atlikto vertinimo pagrindu priimtu Sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo finansuotos sumos yra neproporcinga tariamiems pažeidimams, pažeidžia VAÄ® 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintÄ proporcingumo principÄ bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja siekia maksimaliai sumažinti paskirtÄ sankcijÄ iki 2 proc. Pabrėžia, kad teismų praktikoje pripažinta, jog 2 proc. finansinė korekcija taip pat pasiekia savo tikslus. PareiÅ¡kėja, be kita ko, remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eI-3427-596/2018, kurioje konstatuota, jog „teisėjų kolegija, atsižvelgdama į su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų nustatymo tikslÄ â€“ atkurti situacijÄ , kurioje visos projekto iÅ¡laidos (arba jų dalis) atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m.

ES fondų investicijų veiksmų programos projektų iÅ¡laidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e ir (ar) kituose teisės aktuose iÅ¡dėstytas iÅ¡laidų tinkamumo finansuoti nuostatas, įvertinusi APVA nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas taikytos finansinės korekcijos dydis, pažymi, kad padarytas pažeidimas (Tiekėjo paraiÅ¡kos dalyvauti Pirkime atmetimas pirmame riboto konkurso etape ir nenagrinėjimas Tiekėjo pretenzijos dėl paraiÅ¡kos atmetimo) savo pobÅ«džiu iÅ¡ esmės neturėjo įtakos vieÅ¡ojo pirkimo rezultatams, galima finansinio poveikio rizika nebuvo nustatyta, dėl jo fondai nepatyrė realių finansinių nuostolių, todėl gali bÅ«ti įvertintas kaip formalus ir mažareikÅ¡mis. Todėl darytina iÅ¡vada, jog už tokį pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriama mažesnio dydžio, negu Gairėse tokiu atveju nurodomi 5 procentai, finansinė korekcija. Pažymėtina, jog tokios pozicijos dėl skirtinos mažesnio, nei Gairėse nustatyto minimalaus, dydžio finansinės korekcijos laikosi ir LVAT, pvz., 2018 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018).“ VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LVPA nagrinėjamu atveju finansinę korekcijÄ pritaikė iÅ¡analizavusi visÄ faktinę situacijÄ , įvertinusi pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ . Pritaikyta finansinė korekcija proporcinga ir atitinka galiojantį teisinį reguliavimÄ . PaaiÅ¡kina, jog atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimÄ ir įvertinusi visus turimus pirkimo procedÅ«ros dokumentus, su AB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“ 2020 m. spalio 13 d. sudarytÄ Rangos sutartį Nr. S-589 (toliau – Rangos sutartis), pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir visas faktines įtariamo pažeidimo aplinkybes, LVPA nustatė, kad:

1) pirkimu domėjosi 28 tiekėjai, o pasiūlymus dalyvauti konkurse pateikė 4 tiekėjai (UAB „Ignitis“, UAB „Yellow energy LT“, UAB „Mazgas“ ir UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“), iš kurių 2 tiekėjai (UAB „Ignitis“ ir UAB „Varėnos aplinkotvarkos grupė“) atitiko atrankos kriterijus, o kiti 2 tiekėjai (UAB „Yellow energy LT“ ir UAB „Mazgas“) buvo atmesti, nes jų pasiūlymai neatitiko techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų;

2) jau paskelbus pirkimÄ , buvo atsisakyta kvalifikacinio reikalavimo „3.7.3 kvalifikacinis reikalavimas – turėti specialiųjų statybos darbų vadovÄ , kurio darbo sritis yra elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas“, tačiau pirkimo procedÅ«ros nebuvo nutrauktos ir pirkimas nebuvo vykdomas iÅ¡ naujo. Pažymi, kad toks pakeitimas, kai yra panaikinamas kvalifikacijos reikalavimas po to, kai buvo paskelbti pirkimo dokumentai, laikomas esminis ir nenutraukiant pirkimo nėra galimas. PareiÅ¡kėja, kaip perkančioji organizacija, norėdama atlikti tokį pakeitimÄ , turėjo nutraukti pirkimÄ , pakoreguoti pirkimo dokumentus ir paskelbti pirkimÄ pakartotinai.

Atkreipia dėmesį, jog analogiÅ¡kÄ pozicijÄ yra iÅ¡reiÅ¡kusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, 2021 m. vasario 11 d. raÅ¡te pareiÅ¡kėjai nurodžiusi, kad: „<...>paskelbus pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija tiekėjo iniciatyva juos patikslino, iÅ¡braukdama perteklinį ir tiekėjų konkurencijÄ galimai ribojantį kvalifikacijos reikalavimÄ . Pažymėtina, kad kai yra keičiamos esminės pirkimo sÄ lygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime) pirkimÄ reikia nutraukti ir pradėti naujÄ pirkimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, toks pakeitimas, kai yra panaikinamas kvalifikacijos reikalavimas po to, kai buvo paskelbti pirkimo dokumentai, bÅ«tų laikomas esminiu ir nenutraukiant pirkimo nėra galimas. Perkančioji organizacija norėdama atlikti tokį pakeitimÄ , turėjo nutraukti pirkimÄ , pakoreguoti pirkimo dokumentus ir paskelbti pirkimÄ pakartotinai <...>“. Pažymi, kad panaikintas kvalifikacijos reikalavimas galėjo padaryti atgrasantį poveikį daliai tiekėjų toliau domėtis Å¡iuo pirkimu (dėl atgrasančio kvalifikacijos poveikio) ir daugiau nesekti Å¡io pirkimo ir nesidomėti vėliau atliktais pirkimo sÄ lygų pakeitimais, kas savo ruožtu paneigia pareiÅ¡kėjo skundo teiginį neva „tiekėjų konkurencija Pirkime nebuvo apribota“.

Kvalifikacinio reikalavimo atsisakymas jau paskelbus pirkimÄ neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principų, ir VPÄ® 29 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu buvo pažeisti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima iÅ¡taisyti. Nurodo, kad be minėtų VPÄ® pažeidimų nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog pirkimo sÄ lygose ir Rangos sutartyje nustatytas apmokėjimo už darbus grafikas ir 6 metų atsiskaitymo už darbus terminas neatitinka Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad mokėjimo laikotarpis negali virÅ¡yti 60 kalendorinių dienų, kadangi nėra perkamos prekės, negali bÅ«ti taikomos ir iÅ¡simokėjimo sÄ lygos.

Nustačius neteisėtÄ atsiskaitymo tvarkÄ už perkamus darbus, pirkime buvo sudarytos palankesnės sÄ lygos tiekėjams, galintiems atlikti darbus už atidėtus mokėjimus, negu tiems, kurie negali darbų atlikti negaunant už tai atlygio įstatymais garantuojamais terminais. Todėl Pirkimo sÄ lygose nustatytas 6 metų atsiskaitymo terminas ne tik prieÅ¡tarauja Mokėjimų įstatymui, bet ir VPÄ® 87 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, kad „<...> mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus <...>“, bei pažeidžia VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos nurodomas pretenzijų nebuvimas nepaneigia fakto, jog nustačius neteisėtÄ atsiskaitymo tvarkÄ už perkamus darbus, Pirkimo sÄ lygose buvo sudarytos palankesnės sÄ lygos tiekėjams, galintiems atlikti darbus už atidėtus mokėjimus, negu tiems, kurie negali darbų atlikti, negaudami už tai atlygio įstatymuose nustatytais terminais. LVPA nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiais, kad nustatyti pažeidimai yra formalÅ«s, nesukėlę jokių teisinių padarinių. Pažymi, kad įvertinus aukščiau nurodytus pažeidimus, jų pobÅ«dį (kvalifikacijos reikalavimo panaikinimas po to, kai buvo paskelbti pirkimo dokumentai, laikomas esminiu pirkimo sÄ lygų keitimu ir nenutraukiant pirkimo nėra galimas), atsižvelgiant į galimÄ tokio pakeitimo atgrasantį poveikį daliai tiekėjų bei daliai tiekėjų sudarytas palankesnes sÄ lygas, pirkime nustačius neteisėtÄ atsiskaitymo tvarkÄ už perkamus darbus, pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų negalima laikyti iÅ¡imtinai formaliais ir atitinkamai nesukėlusiais teisinių padarinių.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (pvz. žr. 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1943-556/2020) pabrėžiama, kad „pasisakant dėl teisės pažeidimo formalumo bei finansinės pataisos dydžio, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių.

Kita vertus, net ir formalÅ«s pirkimo dokumentų trÅ«kumai faktiÅ¡kai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamÄ pasiÅ«lymÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, vieÅ¡umo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindÄ taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trÅ«kumai paprastai negali bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013).

Nurodo, kad panaÅ¡aus požiÅ«rio laikosi ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius SÄ jungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieÅ¡ KomisijÄ , C‑199/03, Rink. p. I‑8027, 31 punktÄ ). Taigi, iÅ¡ formuojamos Europos sÄ jungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali bÅ«ti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu.

Be to, teigiant, kad buvo pažeisti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti iÅ¡samių ekonominių skaičiavimų. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant vieÅ¡uosius pirkimus negali bÅ«ti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPÄ® reglamentuojantys principai (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017)“. LVPA vertinimu, ji tinkamai ir pagrįstai, įvertinusi visas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimÄ , priėmė sprendimÄ nustatyti pažeidimÄ ir su juo susijusias projekto iÅ¡laidos (5 proc. nuo Rangos sutarties vertės) pripažinti netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja neskundžia paties pažeidimo nustatyto fakto, sutinka, jog pažeidė nustatytus VPÄ® reikalavimus, atsižvelgiant į tai ir nesant ginčo, dėl pažeidimo nustatymo pagrįstumo detaliau nepasisako. Atsakydama į pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, kad LVPA Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga, todėl prieÅ¡tarauja VAÄ® 3 straipsnio 10 punktui, kadangi LVPA nustatytas viešųjų pirkimų principų (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis) pažeidimas neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ir atitinkamai nesukėlė žalos ir nuostolių Lietuvos Respublikos ar Europos SÄ jungos bendrajam biudžetui, nurodo, kad PAFT 311 punktas nustato, jog „kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydžio, Å¡is dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pagal PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ 6 punktÄ , nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Gairėmis. Gairėse nurodoma, kad „šiose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytÄ taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtas gaires dėl finansinių pataisų, atliktinų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, ir paaiÅ¡kinama, kokio dydžio pataisos turi bÅ«ti taikomos laikantis proporcingumo principo <...>“.

Gairių priede yra pateikiami diferencijuoti finansinių korekcijų dydžiai (nuo 5 iki 100 proc.), priklausomai nuo vieÅ¡ojo pirkimo nuostatų pažeidimų rÅ«Å¡ies ir jų sunkumo laipsnio, taigi jau pačios Gairės užtikrina proporcingumo principo, nustatant finansines korekcijas, taikymÄ . Gairių priede taip pat paaiÅ¡kinama, kad finansinės pataisos gali bÅ«ti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį SÄ jungos biudžetui. Todėl Å¡iose gairėse nurodytų (arba į juos panaÅ¡ių) rÅ«Å¡ių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos vykdytame Pirkime nustatyti pažeidimai turi Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rÅ«Å¡ys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ lentelės 11 eilutėje, kuri taikoma, kai ribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkurse, nurodytų pažeidimų požymių, taigi nustatyti pažeidimai pagal savo pobÅ«dį priskirtini turintiems finansinį poveikį Lietuvos Respublikos ir/ar Europos SÄ jungos biudžetui. Gairių lentelės 11 eilutėje rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobÅ«džio, kaip pareiÅ¡kėjos atveju, pažeidimus – iki 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės. Gairių lentelės 11 eilutėje nurodyta, kad tais atvejais, „kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sÄ lygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiÅ«lymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“, finansinės pataisos norma gali bÅ«ti mažinama iki 5 proc.

Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pasiÅ«lymus dalyvauti konkurse pateikė 4 tiekėjai, iÅ¡ kurių 2 atitiko atrankos kriterijus, LVPA padarė iÅ¡vadÄ , kad vykdant pirkimÄ buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, todėl nustatyto pažeidimo atveju, laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į Projektų taisyklių 7 priedo 7 punktÄ , netinkamomis finansuoti lėšomis pripažino 5 proc. pagal Rangos sutartį patirtų iÅ¡laidų (Rangos sutarties vertė – 423 227,39 Eur, netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydis – 21 161,37 Eur (423227,39 Eur*5,0 proc.).

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos skunde nurodomoje Lietuvos teismų praktikoje (nurodomos bylos, kuriose buvo taikyta 2 procentų finansinė korekcija, praÅ¡ant ir nagrinėjamu atveju mažinti korekcijÄ iki 2 procentų) nėra analizuojami tapatÅ«s nagrinėjamam atvejai, be to, pabrėžia, jog Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodyta teismų praktika suformuota galiojant visai kitam, nei nagrinėtinu atveju taikytinas, pažeidimų nustatymÄ ir finansinių korekcijų už viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus taikymÄ reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui.

Pagal nagrinėjamu atveju taikytinÄ PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ 13 punktÄ , nustačius pažeidimÄ , galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo normas, jei jas siÅ«lo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito RÅ«mai. Audito institucijos jokių siÅ«lymų Å¡iuo atveju nėra pateikusios. Sumažinus jau ir taip Å¡iuo nagrinėjamu atveju pritaikytÄ minimaliÄ korekcijÄ , atsakovės manymu, tai neatitiktų taikytino teisinio reguliavimo bei kartu pažeistų ir Projektų taisyklių 5.1.

įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ kitų LVPA administruojamų projektų atžvilgiu. Paneigdama pareiÅ¡kėjos skundo argumentus dėl neva neproporcingos pritaikytos korekcijos, LVPA taip pat atkreipia dėmesį, jog net ir 2013 m. Gairių taikymo atveju LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog jau pačiose 2013 m. Gairėse yra pateikti diferencijuoti finansinių korekcijų dydžiai bei tuo jau pačiose 2013 m. Gairėse užtikrintas proporcingumo principas, o finansinės korekcijos mažinimas iki Gairėse nustatytos minimalios korekcijos galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, taikytinų Gairių priedo lentelės 11 eilutėje rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobÅ«džio pažeidimus – iki 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės, kuri gali bÅ«ti sumažinta iki 5 procentų tais atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sÄ lygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiÅ«lymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus.

LVPA, atsižvelgdama į tai, kad pasiÅ«lymus dalyvauti konkurse pateikė 4 tiekėjai, iÅ¡ kurių 2 atitiko atrankos kriterijus, padarė iÅ¡vadÄ , kad vykdant pirkimÄ buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, todėl nustatyto pažeidimo atveju sumažino taikytinÄ korekcijÄ iki minimalios ribos – 5 procentų. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl LVPA Sprendimu už konstatuotus VPÄ® pažeidimus pareiÅ¡kėjai pritaikytos finansinės korekcijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įgyvendindama ProjektÄ â€žKazlų RÅ«dos savivaldybės gyvenviečių gatvių apÅ¡vietimo modernizavimas“ (toliau – Projektas), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) Savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė supaprastintÄ (atviro konkurso bÅ«du) pirkimÄ â€žKazlų RÅ«dos savivaldybės gatvių apÅ¡vietimo rekonstrukcijos (Å¡viestuvų keitimo į LED) darbai“, pirkimo Nr. 501279 (toliau – Pirkimas).

Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sÄ lygas. PareiÅ¡kėja su konkurso laimėtoju 2020 m. spalio 13 d. sudarė rangos sutartį Nr. S-589 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties vertė, susijusi su projektu, yra 423 227,39 Eur. LVPA atliko įtariamo pažeidimo tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos (perkančiosios organizacijos) Projekte konkurso bÅ«du įvykdyto Pirkimo. LVPA 2020 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu „Dėl „Kazlų RÅ«dos sav. gatvių apÅ¡vietimo rekonstrukcijos (Å¡viestuvų keitimo į LED) darbų“ pirkimo dokumentų vertinimo (projekto Nr. S-04.3.1-LVPA-T-116-01-0005)“ kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydama atsakyti į jame nurodytus klausimus dėl vykdyto Pirkimo.

PareiÅ¡kėja 2020 m. gruodžio 11 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. LVPA pateikė paaiÅ¡kinimus dėl Pirkimo vykdymo. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo pateiktus pirkimo dokumentus, Rangos sutartį bei pareiÅ¡kėjos per IÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) pateiktus paaiÅ¡kinimus, LVPA pareiÅ¡kėjai 2021 m. sausio 7 d. iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad pateiktiems dokumentams nepritaria, nes „Paskelbus pirkimÄ , buvo keista kvalifikacija, atsisakant kvalifikacinio reikalavimo, tačiau nenutraukiant pirkimo procedÅ«rų. 2020 m. rugpjūčio 7 d. gavus tiekėjo UAB „Ignitis“ praneÅ¡imÄ , kuriame tiekėjas prašė panaikinti kvalifikacijos reikalavimÄ , kadangi jis yra perteklinis Å¡io konkurso apimtyje, 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 3 buvo priimtas sprendimas patikslinti pirkimo sÄ lygas ir patikslinti pirkimo dokumentų kvalifikacinius reikalavimus – panaikinti 3.7.3 kvalifikacinį reikalavimÄ â€“ turėti specialiųjų statybos darbų vadovÄ , kurio darbo sritis yra elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas.“ RaÅ¡te nurodyta, kad pakeitusi esmines pirkimo sÄ lygas taip, jog po atliktų pakeitimų pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, nenutraukusi vykdomo pirkimo procedÅ«rų ir nepaskelbusi naujo pirkimo, pareiÅ¡kėja galimai nesilaikė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Be to, LVPA rašte nurodė, kad: „Rangos sutartyje nustatytas apmokėjimo už darbus grafikas neatitinka atsiskaitymo tarp ūkio subjektų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) nuostatų, kad mokėjimo laikotarpis negali viršyti 60 kalendorinių dienų“. Paaiškinta, kad pagal Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies „Komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti laikotarpiai, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobūdį ar ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis neviršija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju LVPA nustatė, kad Rangos sutarties 2 dalyje numatytas apmokėjimo už darbus terminas iki 2025 metų pabaigos. Projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų pabaiga – 2022 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktÄ informacijÄ , LVPA pareiÅ¡kėjÄ informavo, jog iÅ¡laidos, neatitinkančios Projekto sutarties nuostatų, negalės bÅ«ti pripažintos tinkamomis finansuoti ir turės bÅ«ti apmokėtos projekto vykdytojo lėšomis. LVPA taip pat atkreipė dėmesį, kad „pirkimo objektas galimai neatitinka priemonės „Gatvių apÅ¡vietimo modernizavimas“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 1 (toliau – ApraÅ¡as) ir Projekto sutarties nuostatų.

Atlikus ekspertinį vertinimÄ nustatyta, kad pirkimo sÄ lygose ir (ar) jų prieduose, iÅ¡kelti / nurodyti reikalavimai neužtikrina, kad perkami gatvių apÅ¡vietimo sistemos Å¡viestuvai garantuos apÅ¡vietÄ pagal EN 13201 standarto reikalavimus. Atsižvelgdama į Å¡iame raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ , LVPA rekomendavo pareiÅ¡kėjai nutraukti pasiraÅ¡ytÄ pirkimo – pardavimo sutartį ir vykdyti pirkimÄ iÅ¡ naujo bei nedeklaruoti Å¡io pirkimo lėšų mokėjimo praÅ¡ymuose. Taip pat LVPA pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu ji nesutinka su LVPA nuomone, siÅ«lo, vadovaujantis VPÄ® nuostatomis, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybÄ dėl konsultacijų vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų ir (ar) pirkimo procedÅ«rų atitikties įstatymo nuostatoms klausimais.

PareiÅ¡kėja 2020 m. vasario 12 d. LVPA pateikė VPT 2021 m. vasario 11 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad: „<...> paskelbus pirkimo dokumentus perkančioji organizacija, tiekėjo iniciatyva, juos patikslino iÅ¡braukdama perteklinį ir tiekėjų konkurencijÄ galimai ribojantį kvalifikacijos reikalavimÄ . Pažymėtina, kad kai yra keičiamos esminės pirkimo sÄ lygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime) pirkimÄ reikia nutraukti ir pradėti naujÄ pirkimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, toks pakeitimas, kai yra panaikinamas kvalifikacijos reikalavimas po to, kai buvo paskelbti pirkimo dokumentai, bÅ«tų laikomas esminiu ir nenutraukiant pirkimo nėra galimas. Perkančioji organizacija norėdama atlikti tokį pakeitimÄ , turėjo nutraukti pirkimÄ , pakoreguoti pirkimo dokumentus ir paskelbti pirkimÄ pakartotinai<...>“. LVPA, įvertinusi visÄ su Pirkimu susijusiÄ dokumentacijÄ , 2021 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. R4-747 per DMS informavo pareiÅ¡kėjÄ apie pradėtÄ Ä¯tariamo pažeidimo tyrimÄ dėl sudarant Rangos sutartį galimai pažeistų VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies nustatytų proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų ir VPÄ® 29 straipsnio 3 dalies bei paprašė pateikti paaiÅ¡kinimus ir / ar dokumentus dėl įtariamo pažeidimo.

PareiÅ¡kėja, atsakydama į LVPA raÅ¡tÄ , 2021 m. kovo 26 d. raÅ¡tu per DMS pateikė paaiÅ¡kinimÄ . LVPA, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimÄ ir įvertinusi visus turimus Pirkimo procedÅ«ros dokumentus, Rangos sutartį, pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus ir visas faktines įtariamo pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasi PAFT 305 ir 314.3 punktais, priėmė sprendimÄ , kuriuo konstatavo pažeidimÄ ir su juo susijusias projekto iÅ¡laidas (5 proc. nuo Rangos sutarties vertės) pripažino netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis.

SprendimÄ dėl pažeidimo LVPA pareiÅ¡kėjai iÅ¡siuntė 2021 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu „Dėl pažeidimo tyrimo iÅ¡vados (projekto kodas Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0005). Reikalavimus projektų iÅ¡laidoms, kad jos bÅ«tų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316. Kad bÅ«tų pripažintos tinkamomis finansuoti, iÅ¡laidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų iÅ¡laidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius).

PAFT 407 punkte nustatyta, jog apmokant iÅ¡laidas negali bÅ«ti pažeisti Å¡iose Projektų taisyklėse nurodytų Europos SÄ jungos teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai. PAFT 311 punkte nustatyta, kad, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydžio, Å¡is dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Pagal PAFT 7 priedo 6 punktÄ , nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su SÄ jungos finansuotomis iÅ¡laidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Projektų taisyklių 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo laikantis proporcingumo principo, sprendžiant atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes:

1. ar pirkimas (iÅ¡skyrus tarptautinį pirkimÄ ) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys Å«kio subjektai siekė pateikti pasiÅ«lymÄ dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie Å«kio subjektai dalyvavo vykdant panaÅ¡ius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiÅ¡kus projektus) ir kt.);

2. ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sÄ lygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiÅ«lymÄ , pateiktų pasiÅ«lymų skaičius ir kt.);

3. ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų;

4. ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobÅ«dį ir sunkumÄ , laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė). Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta nustačius, jog Pirkimas buvo įvykdytas pažeidžiant VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus ir 29 straipsnio 3 dalies (kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu buvo pažeisti VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima iÅ¡taisyti), 87 straipsnio 1 dalies 4 punkto (mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus) nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimÄ , LVPA nustatė, kad: jau paskelbus PirkimÄ buvo pakeista kvalifikacija, atsisakant kvalifikacinio reikalavimo, tačiau nenutraukiant pirkimo procedÅ«rų (2020 m. rugpjūčio 7 d. gavus tiekėjo UAB „Ignitis“ praneÅ¡imÄ , kuriame tiekėjas prašė panaikinti kvalifikacijos reikalavimÄ , kadangi jis yra perteklinis Å¡io konkurso apimtyje, 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 3 buvo priimtas sprendimas patikslinti pirkimo sÄ lygas ir patikslinti pirkimo dokumentų kvalifikacinius reikalavimus – panaikinti 3.7.3 kvalifikacinį reikalavimÄ â€“ „turėti specialiųjų statybos darbų vadovÄ , kurio darbo sritis yra elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas“).

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad Rangos sutartyje nustatytas apmokėjimo už darbus grafikas neatitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad mokėjimo laikotarpis negali virÅ¡yti 60 kalendorinių dienų bei, kadangi nėra perkamos prekės, negali bÅ«ti taikomos iÅ¡simokėjimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėja nustatytų pažeidimų neginčija, tačiau laikosi pozicijos, kad LVPA nepagrįstai ir netinkamai vertino nustatytų pažeidimų mastÄ , poveikį konkurencijai ir Europos SÄ jungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui galimÄ Å¾alÄ .

PareiÅ¡kėja mano, kad jos padaryti pažeidimai yra formalÅ«s, pirkimo procedÅ«ros, atsižvelgiant į Pirkimo procesÄ ir rezultatus, nesukėlė neigiamų pasekmių, o juo labiau tokie pažeidimai nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių nuostolių nacionaliniam ar Europos Bendrijų biudžetams, todėl paskirta 5 proc. dydžio sankcija yra neproporcinga ir turėtų bÅ«ti mažinama iki 2 proc. dydžio. PareiÅ¡kėja reikalavimÄ , be kita ko, grindžia skunde cituojama administracinių teismų praktika.

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar LVPA tinkamai įvertino pažeidimo pobÅ«dį, mÄ stÄ bei pritaikė tinkamo dydžio finansinę korekcijÄ . Vadovaujantis VPÄ® 17 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo principų. Vadovaujantis VPÄ® 29 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu buvo pažeisti 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima iÅ¡taisyti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad paskelbus pirkimo dokumentus, perkančioji organizacija tiekėjo iniciatyva juos patikslino, iÅ¡braukdama perteklinį ir tiekėjų konkurencijÄ galimai ribojantį kvalifikacijos reikalavimÄ â€“ turėti specialiųjų statybos darbų vadovÄ , kurio darbo sritis yra elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas. IÅ¡ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vykstant vieÅ¡ojo pirkimo sutarties procedÅ«rai perkantysis subjektas iÅ¡ principo negali keisti esminių pirkimo sÄ lygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami Å«kio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimÄ pateikti pasiÅ«lymÄ arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame vieÅ¡ojo pirkimo konkurse (Å¡iuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, C 368/10, EU:C:2012:284, 55 punktÄ ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo E. F.

Solutions, C 278/14, EU:C:2015:228, 27–29 punktus). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sÄ lygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sÄ lygų turinį (jam suteikia tiksliÄ reikÅ¡mę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistos pirkimo sÄ lygos, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principai“ (LAT 2016 m. kovo 30 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-177-916/2016). Toks pirkimo sÄ lygų pakeitimas, kai yra panaikinamas kvalifikacijos reikalavimas, laikomas esminiu, nes pirkimo sÄ lygos turinys buvo pakeistas taip, kad yra potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti naujų dalyvių. PareiÅ¡kėja, kaip perkančioji organizacija, norėdama atlikti tokį pakeitimÄ , turėjo nutraukti pirkimÄ , pakoreguoti pirkimo dokumentus ir paskelbti pirkimÄ pakartotinai. Tokios pozicijos yra ir Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikusi pareiÅ¡kėjai iÅ¡vadas dėl Pirkimo.

Ä®vertinus tai, kad pirkimo sÄ lygų pakeitimas įvykdytas iÅ¡nagrinėjus potencialaus tiekėjo pretenzijÄ , sutiktina su LVPA pozicija, kad panaikintas kvalifikacijos reikalavimas nagrinėjamu atveju galėjo padaryti atgrasantį poveikį daliai tiekėjų toliau domėtis Å¡iuo pirkimu (dėl atgrasančio kvalifikacijos poveikio) ir daugiau nesekti Å¡io pirkimo ir nesidomėti vėliau atliktais pirkimo sÄ lygų pakeitimais, todėl negalima teigti, kad tiekėjų konkurencija Pirkime nebuvo apribota. Ta aplinkybė, kad dėl kvalifikacinio reikalavimo pakeitimo nebuvo nė vieno tiekėjo skundo ar prieÅ¡taravimo, nereiÅ¡kia, kad, kai yra keičiamos esminės pirkimo sÄ lygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų bÅ«tų galėję dalyvauti pirkime), pirkimo galima buvo nenutraukti ir toliau vykdyti pirkimo procedÅ«ras.

Kvalifikacinio reikalavimo atsisakymas jau paskelbus pirkimÄ , neatitinka VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatų ir atitinkamos padėties negalima iÅ¡taisyti. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pagal Rangos sutarties 2 dalį Užsakovas įsipareigoja Rangovui apmokėti už pagal sutartį atliktus darbus dalimis pagal sutarties 2.3.1 papunktyje nurodytÄ 6 metų lėšų paskirstymo grafikÄ (t. y. iki 2025 m. IV ketv.). Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komercinėje sutartyje tarp Å«kio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis negali bÅ«ti ilgesnis negu Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyti laikotarpiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiÅ¡kiai susitariama kitaip, jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų komercinės sutarties pobÅ«dį ar ypatumus, ir jeigu bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpis nevirÅ¡ija 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos.

Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, jeigu komercinėje sutartyje tarp Å«kio subjektų ir viešųjų subjektų nustatytas mokėjimo laikotarpis virÅ¡ija 60 kalendorinių dienų, tokia komercinės sutarties sÄ lyga laikoma negaliojančia ir mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi bÅ«ti atlikti per Å¡io straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus laikotarpius. Pirkimo sÄ lygose ir Rangos sutartyje nustatytas apmokėjimo už darbus grafikas ir 6 metų atsiskaitymo už darbus terminas neatitinka Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Atitinkamai Pirkimo sÄ lygose nustatytas 6 metų atsiskaitymo terminas prieÅ¡tarauja ir VPÄ® 87 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, numatančioms, kad „<...> mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus <...>“. Nustačius neteisėtÄ atsiskaitymo tvarkÄ už perkamus darbus, pirkime buvo sudarytos palankesnės sÄ lygos tiekėjams, galintiems atlikti darbus už atidėtus mokėjimus, negu tiems, kurie negali darbų atlikti negaunant už tai atlygio įstatymais garantuojamais terminais.

Taigi, Pirkimo sÄ lygose nustatytas 6 metų atsiskaitymo grafikas ne tik prieÅ¡tarauja Mokėjimų įstatymo nuostatoms, tačiau ir kartu pažeidžia VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus. PareiÅ¡kėjos nurodomas pretenzijų dėl nustatyto 6 metų atsiskaitymo termino nebuvimas nepaneigia fakto, kad nustačius neteisėtÄ atsiskaitymo tvarkÄ už perkamus darbus, Pirkimo sÄ lygose buvo sudarytos palankesnės sÄ lygos tiekėjams, galintiems atlikti darbus už atidėtus mokėjimus, negu tiems, kurie negali darbų atlikti negaunant už tai atlygio įstatymuose nustatytais terminais.

Tai, kad pareiÅ¡kėja panaikino kvalifikacijos reikalavimÄ po to, kai buvo paskelbti pirkimo dokumentai, t. y. atliko esminių pirkimo sÄ lygų pakeitimÄ , nenutraukdama pirkimo bei pirkime nustatė neteisėtÄ atsiskaitymo tvarkÄ už perkamus darbus, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ Å¡ių pažeidimų poveikį (atgrasantis kvalifikacijos reikalavimas, konkurencijos ribojimas), teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtinai formaliais ir atitinkamai nesukėlusiais teisinių padarinių pažeidimais.

Nustatyta, kad finansinės korekcijos dydis už nustatytus pažeidimus buvo nustatytas vadovaujantis Gairėmis Gairėse nurodoma, kad „šiose gairėse atsižvelgiama į patirtį, įgytÄ taikant ankstesnes 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimu priimtas gaires dėl finansinių pataisų, atliktinų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, ir paaiÅ¡kinama, kokio dydžio pataisos turi bÅ«ti taikomos laikantis proporcingumo principo <...>“. Gairių priede yra pateikiami diferencijuoti finansinių korekcijų dydžiai (nuo 5 iki 100 proc.), priklausomai nuo vieÅ¡ojo pirkimo nuostatų pažeidimų rÅ«Å¡ies ir jų sunkumo laipsnio.

Taigi, jau pačios Gairės užtikrina proporcingumo principo, nustatant finansines korekcijas, taikymÄ . Gairių priede taip pat paaiÅ¡kinama, kad „finansinės pataisos gali bÅ«ti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį SÄ jungos biudžetui. Todėl Å¡iose gairėse nurodytų (arba į juos panaÅ¡ių) rÅ«Å¡ių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.“ Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo vykdytame pirkime nustatyti pažeidimai pagrįstai pripažinti turintys Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rÅ«Å¡ys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ lentelės 11 eilutėje, kuri taikoma, kai ribojamos ekonominės veiklos vykdytojų galimybės dalyvauti konkurse, nurodytų pažeidimų požymių.

Gairių lentelės 11 eilutėje rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobÅ«džio pažeidimus – iki 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės. Gairių lentelės 11 eilutėje nurodyta, kad tais atvejais, „kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sÄ lygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiÅ«lymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“, finansinės pataisos norma gali bÅ«ti mažinama iki 5 proc.

Taigi, pagrindinio dydžio mažinimų galimybė suponuoja proporcingumo įvertinimo galimybes esant Gairėse nustatytoms sÄ lygoms. Nagrinėjamu atveju LVPA atsižvelgė į tai, kad pasiÅ«lymus dalyvauti konkurse pateikė 4 tiekėjai, iÅ¡ kurių 2 atitiko atrankos kriterijus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad vykdant pirkimÄ buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis ir atsižvelgiant į Projektų taisyklių 7 priedo 7 punktÄ , netinkamomis finansuoti lėšomis pripažino 5 proc. pagal Rangos sutartį patirtų iÅ¡laidų (Rangos sutarties vertė – 423 227,39 Eur, netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dydis – 21 161,37 Eur ( Eur*5,0 proc.)).

PareiÅ¡kėja siekia sumažinti jai taikytÄ finansinę korekcijÄ iki 2 proc. Savo reikalavimÄ grindžia skunde cituojama teismų praktika. Pažymėtina, pareiÅ¡kėjos skunde nurodoma teismų praktika paremta 2007-2013 m. Europos sÄ jungos struktÅ«rinės paramos laikotarpiu taikytomis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) bei jose nurodytomis (Rekomendacijų 26 punktas) taikyti Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – 2013 m.

Gairės). Nagrinėjamu atveju pažeidimai nustatyti ir korekcijos taikomos, vadovaujantis PAFT bei Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju skiriasi teisinis reguliavimas ir taikytinose Gairėse nustatytų galimų taikyti korekcijų intervalas, nėra pagrindo vadovautis Å¡ia teismų praktika. Pagal PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ 13 punktÄ , nustačius pažeidimÄ galima taikyti kitas, nei nustatyta Gairėse, netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimo normas, jei jas siÅ«lo taikyti auditus ir (ar) patikrinimus atlikusi audito institucija, Europos Komisija ar Europos Audito RÅ«mai.

Nagrinėjamu atveju tokių siÅ«lymų nepateikta. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos padarytus VPÄ® pažeidimus bei Gairėse įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ konstatuoja, kad skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjai skirta 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikties proporcingumo principo reikalavimams atmetami.

Teismo vertinimu, mažesnės korekcijos taikymas Å¡iuo atveju neatitiktų finansinių korekcijų taikymo tikslų. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį pakeisti nėra, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o atlyginti jos naudai Å¡ioje byloje turėtas iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), todėl jos praÅ¡ymas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė