c33ca088-a305-43b4-bf7f-ebbb557e41ac · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-230-1049/2022 Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00595-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo O. J. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajme sektoriuje (toliau - ir Komisija) 2022 m. vasario 14 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. O. J., gim. 1992 m., nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme. 1.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir perkvalifikavo O. J. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl O. J. atlikto bausmių bendrinimo bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino apėmimo bÅ«du su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktus, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) metams.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 18 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. vasario 14 d.) – 1 metai 10 mėnesių 8 dienos. 3. 2022 m. vasario 14 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam O. J. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , motyvuojant tuo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, pagal galimybes dengia civilinius ieÅ¡kinius, turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , skatintas 7 kartus, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

4. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2022 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 14 d. nutarimÄ , nurodydami, kad nors nuteistasis O. J. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

5. Skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis O. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir patvirtinti Komisijos 2022 m. vasario 14 d. nutarimÄ . 5.1. Nuteistasis pabrėžia, kad remiantis BVK normomis, lygtinis paleidimas siejamas su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, taip pat atliktos bausmės dalimi, socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimu bei jų įtaka nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiams.

Nuteistasis dirba, vykdo socialinės reabilitacijos programas, yra įgijęs specialybę, Komisijos nuomone, jo elgesys yra nepriekaiÅ¡tingas. Taikant jam lygtinį paleidimÄ , jis turės galimybę greičiau įsidarbinti ir padengti civilinius ieÅ¡kinius, yra pasirengęs doru elgesiu įrodyti, jog yra patikimas, nevykdys jokių veiklų, kurios prieÅ¡taraus įstatymams, dirbs, puoselės socialinius ryÅ¡ius, laikysis visų paskirtų įgaliojimų. 5.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. (2003) 22, kurios remiantis 2012 m. sausio 21 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. 602-126/2012 yra privalomos. Teismo sprendime iÅ¡dėstyti argumentai turi bÅ«ti racionalÅ«s, negali bÅ«ti nutylėtų argumentų, atitikti Teismų įstatymo 33 straipsnį, Konstitucinio teismo, Europos žmogaus teisių teismo nutarčių nuostatas. 5.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad BVK nenumato kokia bausmės dalis turi bÅ«ti neatlikta, kada jau galima taikyti lygtinį paleidimÄ , be to, teismui buvo pateiktas tvirtinimui Komisijos nutarimas, o teismas ėmė iÅ¡ naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Komisija betarpiÅ¡kai dirba su nuteistuoju, geriausiai jį pažįsta ir įvertina visas svarbias aplinkybes jo lygtiniam paleidimui. Tokie teismo veiksmai paverčia Komisijos darbÄ niekiniu, o nuteistieji netenka motyvacijos elgtis tinkamai. 5.4. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį ir į BK 2 straipsnio 6 dalies pažeidimÄ , jog negalima bausti žmogaus du kartus už tÄ patį nusikaltimÄ , tad vertinant praeities klaidas nuteistasis baudžiamas antrÄ kartÄ . Å iuo atveju, esant visoms lygtinio paleidimo sÄ lygoms, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ prilyginamas antram nubaudimui.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

7. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Nuteistojo O. J. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis O. J. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. J. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Ä®vertinus O. J. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, pataisos įstaigoje dirba, ieÅ¡kinį dengia, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais – tėvu, mama, močiutėmis, broliu.

Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, O. J. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų, nuteistajam O. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, kÄ pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, tačiau lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – mÄ stymas ir elgesys, informacija apie teisės pažeidimus. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik O. J. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors praeityje O. J. yra neteistas, tačiau bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo (kelių bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenų nužudymas bendrininkų grupėje), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiÅ¡kai gali bÅ«ti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, veikų kiekis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Žinoma, Å¡ios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino O. J. elgesį per visÄ pataisos proceso laikotarpį, įvertintino ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, buvusias iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtÄ bausmę bei padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad jo pažanga Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Vertinti tai, kaip dvigubo baudžiamumo principo pažeidimÄ , pagrindo nėra. Juolab, kad netenkinus nuteistojo skundo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama.

13. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje esančių duomenų, nuteistasis apie nužudymÄ vengia kalbėti, kaltę pripažįsta dalinai, teigia, kad asmenų nežudė, bet juos gynė, tikslo nužudyti neturėjo. Nuteistasis nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis stokoja savikontrolės, jam bÅ«dingas impulsyvus elgesys, netinkami streso įveikimo bÅ«dai, neatsakingas gyvenimo bÅ«das.

Nuteistasis nesugeba tinkamai identifikuoti ryÅ¡io tarp turimų problemų ir to kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumÄ bÅ«nant laisvėje. Surinkti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog O. J. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai O.

J. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. penkis kartus padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos du kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. rugsėjo 18 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ . Nors ne už visus pažeidimus nuteistajam buvo paskirtos nuobaudos, o ir skirtos nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja, nuteistasis ne kartÄ buvo skatintas, tačiau minėtos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo.

PrieÅ¡ingai, jos patvirtina, kad net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ , taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo jį kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį iÅ¡imtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir daroma pažanga pataisos įstaigos administracijos buvo įvertinta ir nuo 2019 m. gegužės 3 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

14. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo požiÅ«ris į turimÄ piktnaudžiavimo alkoholiu problemÄ , menka darbinė patirtis, iÅ¡silavinimas bei turimi finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, labai sunkus smurtinis nusikaltimas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, O. J. pataisos įstaigoje taip pat buvo baustas už alkoholio ar jo surogatų vartojimÄ . Nors nuteistasis pripažįsta ir supranta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ , nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. vasario 6 d. lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichikÄ veikiančių medžiagų mažinimui, tačiau kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.7 punkto, psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys iÅ¡lieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali bÅ«ti aktyvintas.

Å ie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad bÅ«damas laisvėje O. J. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nes toks elgesys turi bÅ«ti koreguojamas ilgÄ laikÄ , aktyviai dalyvaujant įvairiose programose ir grupių užsiėmimuose. Socialinio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad O. J. tėra įgijęs 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , iki įkalinimo dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ medkirčiu, pataisos įstaigoje dirba, tačiau gaunamų lėšų pragyvenimui nepakanka, jam finansiÅ¡kai padeda tėvai bei močiutės. Pataisos namuose yra gauti vykdomieji raÅ¡tai net 56 783,64 eurų sumai, o iÅ¡mokėta – 2012,09 eurų.

Tad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais ir priverstiniu iÅ¡ieÅ¡kojimu. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, iÅ¡silavinimas bei finansinis nestabilumas, vertinant visa tai nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos siekimo motyvo kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai gali bÅ«ti rimta kliÅ«tis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Juolab, kad išėjęs į laisvę nuteistasis ketina kreiptis į Užimtumo tarnybÄ .

15. Nesutinkant su nuteistojo skundu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog teismas, įvertinęs ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi bÅ«ti patikrintas teismo.

Å i įstatymo norma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo O. J. skunde, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė, o teismo priimta nutartis atitinka Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec(2003) 22, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertina nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybes ir sprendimus priima vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji O. J. neatlikta bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių ir 8 dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2022 m. vasario 10 d., iÅ¡ paskirtos galutinės 9 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, tai yra dviejų bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmonių nužudymo veikiant bendrininkų grupėje, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi bÅ«ti veiksminga, o vienas iÅ¡ jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra bÅ«tina įvertinti Å¡iuos duomenis visų nuteistÄ jį O.

J. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbÄ , galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tamprÅ«s ryÅ¡iai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau tai nėra besÄ lyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ . Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamÄ ja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikÅ¡mingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvėje O. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

18. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teismų praktikÄ ar Konstitucijos nuostatas, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ O. J. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, jog probacija gali bÅ«ti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. BÅ«tent Å¡iems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo O. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. kovo 31 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Gytis Večerskas