2025-03-26 Nr. AB-5232-3-62-3-03021-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-112-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03021-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas), 20 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – ir Marijampolės kalėjimas), nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. spalio 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Sriubos buvo verdamos tik vandenyje, guliašas maišomas su kopūstais ir krakmolu (dėl svorio), žuvies kotletas neturėjo žuvies kvapo. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietos įstaigose laikomiems asmenims maitinimui skiriama – nedirbančiam asmeniui nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur ir ši suma nekito nuo 2007 m., nors maisto produktai pabrango. Pagal galiojančias kainas neįmanoma patiekti trijų maisto davinių per dieną už 1,05–1,45 Eur, kurie atitiktų kiekio ir energetinės vertės kriterijus, todėl į patiekalus pilamas vanduo.

2.2. Dėl netinkamo maitinimo jis jautė svorio pokyčius (sveikatos priežiūros darbuotojai netikrino jo svorio), papietavęs jautėsi alkanesnis nei iki pietų, todėl nebuvo reikalingi laboratoriniai tyrimai maisto kiekiui ir kokybei nustatyti. Maisto davinius tikrindavo komisijos, tačiau jų atvykimo dienos laisvės atėmimo vietos įstaigai buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas. Laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija maisto gamybos ir patiekimo procesą kontroliuoja atmestinai, negali skirti papildomų lėšų kalinamų asmenų maitinimui, todėl neteikė skundų dėl netinkamo maitinimo laisvės atėmimo vietos įstaigai. Šiuo aspektu į bylą turi būti išreikalauta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63.

2.3. Dėl netinkamo maitinimo jis buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Atsakovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau – ir Deklaracija) 5 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – ir Paktas) 7 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 4 straipsnį bei kai kuriuos kitus tarptautinius teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame kodekse, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

2.4. Administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023, pareiškėjo nuomone, buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės, t. y. maisto davinio kiekio ir energetinės vertės nuteistiesiems neužtikrinimas tuo pačiu laikotarpiu.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai, bent kartą per pusmetį, teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas, atlikęs patikrinimus 2021–2023 m., patikrinimų aktuose konstatavo, kad nenustatyta maitinimo pažeidimų, kaloringumas atitiko keliamus reikalavimus. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Niklita“, kuri, teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

3.2. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, maisto produktus įsigydavo ir laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje, todėl nepagrįsti argumentai dėl alkio. Pareiškėjas nesikreipė į Resocializacijos skyriaus psichologus, sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto visaverčio maitinimo, dėl maisto davinių kiekio ir kokybės, jo paties svorio kritimo ginčo laikotarpiu. Skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Vien ta priežastis, kad jis yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Tarnyba laikosi teisės aktų nuostatų, tinkamai juos įgyvendina.

4. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktą nuteistųjų maitinimą organizuoja laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija, kuri privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl nuteistųjų maitinimo fiziologinių normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos.

4.2. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, o nagrinėjama situacija nesusijusi su nagrinėta administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023. Bylai turėtų būti aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023, kurioje buvo skundžiami valstybės veiksmai dėl kalinamų asmenų nevisaverčio maitinimo. Pareiškėjui užtikrinamas subalansuotas ir visavertis maitinimas, jo skundo teiginiai yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, negalima ir atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ nepateikė atsiliepimo į skundą.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), BVK nuostatomis, Fiziologinės mitybos normomis nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintu Skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ir pažymėjo, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Kadangi pareiškėjas skunde nepateikė prašymo ištirti norminius teisės aktus, o bylą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo, teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą.

8. Teismas sprendė, kad Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaita Nr. 2017/1-63 negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo, buvusio nuo 2022 m. kovo 4 d., todėl šiame dokumente užfiksuoti galimi pažeidimai ir rekomendacijos negali būti vertinami kaip aktualūs nagrinėjamam ginčui. Tačiau teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu buvo priimta Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I1-1123-816/2023), o vertinimui pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023). Pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Įsakymo dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reguliavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir nėra taikomos praktikoje. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinėms mitybos normoms užtikrinti ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis Įsakymu nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Teismas Pažymą pripažino aktualia nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinėms mitybos normoms užtikrinti.

9. Teismas nustatė, kad Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu (toliau – ir Maitinimo sutartis). Aptaręs Maitinimo sutarties 2 priede nurodomus maitinimo paslaugos įkainius nedirbančiam vyrui, teismas nustatė, kad paros maitinimo kaina yra du kartus didesnė už Įsakymu patvirtintą maitinimo išlaidų normos vidurkį (1,05 +1,45 / 2 = 1,25) ir ženkliai didesnė už Įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,45 Eur). Teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime paprastojoje grupėje, nedirbo, todėl jo maitinimui pagal Maitinimo sutarties 2 priedą buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur mėnesiui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, jog nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, yra atitinkamai viršijamos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl tiekto nevisaverčio maisto, t. y. kad augant infliacijai ir didėjant kainoms, nesikeitė Įsakymu patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama pinigų suma.

10. Teismas analizavo nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (2020 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-387 redakcija), vadovavosi Taisyklėmis, nustatančiomis maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir nustatė, kad ginčo laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją) Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas, nenustatyta esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų. Dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, kurie nesiejami su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu nevisaverčiu, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimu (pvz. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos), Marijampolės kalėjimui buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktai. Iš patikrinimo aktų turinio teismas nustatė, jog patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neveiksmingų, iš anksto suderintų tikrinimų.

11. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) patikrinimus, kaip UAB „Niklita“ laikosi Maitinimo sutarties sąlygų, atliko ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija. Patikrinimų metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai (komisijos pasirašyti patikrinimo aktai (toliau – ir Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 21 d. konstatuojama, jog dalis maisto atlieka ir jis yra išmetamas, ypač, kai yra maitinami vegetarai ir veganai, kurie ne kiekvieną kartą ateina pagal savo pasirinktą maitinimą valgyti. Ši aplinkybė suteikė teismui pagrindą daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Teismas vertino, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Teismas, nustatęs, jog komisijos pasirašytame 2023 m. rugsėjo 14 d. Patikrinimo akte buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g., turėjo būti 1 120 g., dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 394 g., turi būti 1 470 g., sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Marijampolės kalėjimo neteisėtus veiksmus organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teismo nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo išaiškinta teise patikslinti skundo aplinkybes, jas konkretizuoti, nenurodė skunde konkrečių maitinimo pažeidimų atvejų, todėl teismas vertino, jog pagal abstrakčias skundo aplinkybes nėra galimybės konstatuoti, kad Marijampolės kalėjimas, organizuodamas nuteistųjų (ir pareiškėjo) maitinimą itin dažnai, ar pasikartojančiai neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jam buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų (Vidaus tvarkos taisyklių 43 p., iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 21 p.), pareiškėjas šia teise reguliariai naudojosi (Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai), todėl atmetė skundo argumentus dėl pastovaus alkio jausmo.

14. Kadangi bylos duomenys patvirtino, jog pagal vartotojų skundus nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės Marijampolės kalėjime patikrinimus atlieka ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, surašo patikrinimo aktus, teikia laisvės atėmimo vietos įstaigai nurodymus dėl maitinimo kokybės gerinimo, teismas subjektyvia pareiškėjo nuomone ir jo paties pasirinktu pasyviu elgesio modeliu pripažino jo nurodytą aplinkybę dėl nesikreipimo į Marijampolės kalėjimą (kitas kontroliuojančias įstaigas).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodamas maitinimą. Pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio subjektyviai vertinamas aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau nenurodė, koks kitoks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Pareiškėjo subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jam buvo sudaryta galimybė jų papildomai įsigyti laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas.

16. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracine byla Nr. TA-376-789/2023, nes pareiškėjas nekėlė reikalavimų dėl veganiško maisto. Kadangi atsakovo atstovo pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus pažyma ir Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtino, kad pareiškėjas nesikreipė į medikus ir psichologus ginčo laikotarpiu dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo, teismas sprendė, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, Deklaracijos 5 straipsnio, Pakto 7 straipsnio ar Chartijos 4 straipsnio nuostatas.

17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašytas pridėti prie bylos 2024 m. sausio 26 d. medicininių dokumentų išrašas nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo maitinimo. Teismas atkreipė dėmesys, jog pareiškėjui nutikęs sveikatos sutrikimas yra ne ginčo laikotarpiu ir iš medicininių dokumentų turinio matyti, kad dar prieš 10 metų pareiškėjui (duomenys neskelbtini), jam buvo pasiūlytas intervencinis gydymas, kurio jis atsisakė. Be to, 2024 m. sausio 26 d. medicininiame dokumentų išraše nėra konstatuota, kad sveikatos sutrikimą lėmė būtent maitinimas ginčo laikotarpiu. Todėl teismas pareiškėjo prašytų pridėti dokumentų nevertino kaip įrodančių priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir maitinimo, kadangi juose yra užfiksuotas tas pats sveikatos sutrikimas, kuris pareiškėjui buvo pasireiškęs prieš 6 metus iki ginčo laikotarpiui prasidedant ir kurio pareiškėjas sąmoningai negydė pagal gydytojų rekomendacijas. Teismas iš Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau nėra skundęsis netinkamu, nevisaverčiu maitinimu, jo paties krintančiu svoriu, nėra duomenų, kad jis būtų prašęs jo svorį tikrinti. Todėl teismas nenustatė pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vienkartinai nustatyto netinkamo maisto davinio svorio.

18. Byloje nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vienkartinai nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas nusprendė pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 19. Pareiškėjas I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą, tenkinti pagrindinį skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Valstybė nevykdė savo įsipareigojimo užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmei įgyvendinti. Nors skunde nebuvo keltas klausimas dėl norminių teisės aktų, reguliuojančių lėšų, skiriamų maitinimui, dydį, tačiau skundas teismui paduotas dėl valstybės įsipareigojimų nevykdymo ir jeigu nagrinėjimo metu iškyla papildomi klausimai, kurių išsprendimas galėtų padėti priimti teisingą sprendimą, šie klausimai svarstytini.

20.2. Norint užtikrinti maisto energetinės vertės kriterijus (2 298 kcal), nepakankama yra 2,50 Eur suma per parą produktams, todėl teiginiai dėl reikalavimus atitinkančių maisto davinių prieštarauja logikai, nes teismų buvo pripažinta nepakankama 19 Eur suma, siekiant užtikrinti visavertį maitinimą pietų metu mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgyklose. Todėl pareiškėjo skunde pagrįstai teigiama, kad maitinantis vien laisvės atėmimo vietų įstaigoje patiekiamu maistu, krito svoris, buvo jaučiamas silpnumas bei alkio jausmas.

20.3. Nepagrįstos bei nelogiškos teismo išvados dėl pareiškėjo neteiktų skundų laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijai, kuri apie esamą padėtį buvo pakankamai informuota ir pasirūpino formaliai atliktais Patikrinimo aktais dėl neva patiekiamo maisto atitikties keliamiems reikalavimams. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į kalinimo įstaigos psichologinę tarnybą ar laisvės atėmimo vietos įstaigos medicinos personalą dėl psichologinių ar sveikatos problemų, nesuponuoja aplinkybės, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

20.4. Galimybė apsipirkti laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje neatleidžia atsakovo nuo įsipareigojimo patiekti visaverčio maisto davinį vykdymo. Kol šios galimybės nebuvo, pareiškėjas maitinosi tik laisvės atėmimo vietos įstaigos maisto daviniu, dėl ko krito svoris, buvo jaučiamas pastovus alkis. Kai ši galimybė atsirado, pareiškėjas dėl ribotos galimybės apsipirkti buvo priverstas pirkti aukštą kaloringumą turinčius produktus, kad nejaustų alkio, to pasekmė – (duomenys neskelbtini) (Kauno klinikų diagnozė). Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), bet po gydymo, tinkamai maitinantis net 10 metų neturėjo jokių sveikatos problemų. Taigi, tarp nepakankamo kaloringumo maisto davinio ir (duomenys neskelbtini), kaip pasekmės, yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes pareiškėjas buvo priverstas vartoti aukšto kaloringumo produktus, o taip pat leisti didžiąją savo pajamų dalį maisto produktams.

20.5. Pareiškėjo įsitikinimu, pateiktus skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, nebeprireiktų papildomų įrodymų dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

21. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatomis, aptaria skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam galbūt padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimams išspręsti. Teismo sprendimo turinys atitinka jam keliamus reikalavimus, jame nėra nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

23. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, kurį visos pataisos įstaigos privalo vykdyti, ir pritaria teismo išvadai dėl Įsakymo vertinimo nagrinėjamu atveju. Ministerijos nuomone, jeigu pareiškėjo netenkino Marijampolės kalėjime tiekiamas maitinimas, jam buvo sudarytos sąlygos įsigyti maisto prekių papildomai, o pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą aptaria teisės aktus, kurių reikalavimais griežtai vadovaujasi savo veikloje, ir nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

26.1. Nuo 2022 m. birželio 14 d. sudaryta nauja Maitinimo paslaugų teikimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. ST-50, pagal kurią paros maitinimo kaina vienam nedirbančiam vyrui siekia 2,90 Eur. Nagrinėjamu atveju Marijampolės kalėjime nedirbantiems vyrams skiriama maitinimo išlaidų norma atitiko ir net viršijo iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusiu Įsakymu nustatytą normą, atsižvelgiant į rinkos kainų augimą bei kitus maitinimo organizavimo faktorius, pagal kuriuos parenkami adekvatūs nuteistųjų maitinimo įkainiai. UAB „Niklita“ yra juridinis asmuo, perkantis maisto produktus didmeninėmis kainomis, todėl skiriamos išlaidų normos neturėtų būti lyginamos su maisto produktų kainomis, už kurias perka fiziniai asmenys.

26.2. Maisto kokybė periodiškai, bent kartą per pusmetį yra tikrinama įvairių institucijų. Maitinimosi sutarties sąlygų laikymąsi prižiūri ir Komisija, kuri atlieka tiekiamų patiekalų patikrinimus. Marijampolės kalėjimo komisijos atliktuose patikrinimuose ginčo laikotarpiu nustatytas vienkartinio pobūdžio tiekiamo maisto kokybės pažeidimas, kuris pasireiškė nežymiu svorio neatitikimu. Šis atvejis teismo pripažintas kaip pažeidžiantis pareiškėjo teises, tačiau toks vienkartinio pobūdžio pažeidimas nėra proporcingas pareiškėjo reikalaujamam neturtinės žalos atlyginimui.

26.3. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos egzistavimo yra deklaratyvūs. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nusipirkdavo maisto laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje, kas yra pareiškėjo teisė, esant individualiam poreikiui apsipirkti papildomai. Laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje perkamos maisto prekės yra nuteistųjų pasirinkimas pagal jų individualius poreikius, pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo užtikrinamas pakankamas maitinimas. Pareiškėjas nesikreipė į sveikatos priežiūros specialistus, neteikė skundų dėl netinkamo maitinimo, o tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui I. B. neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Marijampolės kalėjime atliekant bausmę nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. spalio 18 d., atsakovo atstovui neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimą.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (vienkartinio nustatyto nepakankamo maisto svorio). Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės motyvuodamas netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, skiriant tam nepakankamą finansavimą, byloje pateiktus įrodymus (be kita ko, Maitinimo sutartį, Pažymą), nustatė, jog maitinimas laisvės atėmimo vietos įstaigoje (Marijampolės kalėjime) organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus, maitinimo išlaidų normos, įtvirtintos Įsakyme, yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinėms mitybos normoms užtikrinti, o pareiškėjo, kuris ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime paprastojoje grupėje, nedirbo, maitinimui buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur per mėnesį. Kadangi ginčo laikotarpiu buvo organizuojami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, skirti užtikrinti nuteistiesiems teikiamų maitinimo paslaugų kokybę, ir tik Marijampolės kalėjimo komisijos pasirašytame 2023 m. rugsėjo 14 d. Patikrinimo akte buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. valgiaraštyje nustatyto maisto davinio svorio neatitikimai, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Marijampolės kalėjimo neteisėtus veiksmus organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų, jis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus ir psichologus dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo.

33. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; ir kt.).

34. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepakankama 2,50 Eur suma per parą produktams, atmestini kaip deklaratyvūs, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu. Apeliaciniame skunde patvirtinta aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją, psichologinę tarnybą ar medicinos personalą dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį vertintina kaip įrodymas, kad nėra aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl laisvės atėmimo vietos įstaigoje tiekiamo maisto, jo kokybės, krintančio svorio, jaučiamo silpnumo bei alkio jausmo, t. y. kaip paties pareiškėjo pasirinktas pasyvus elgesio modelis, reaguojant į galbūt pažeidžiamas jo teises. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis (įvairių institucijų patikrinimo aktais), kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pažymėtina, kad galimybė apsipirkti laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje yra pareiškėjo teisė, esant individualiam poreikiui apsipirkti papildomai. Laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje perkamos maisto prekės yra nuteistųjų pasirinkimas pagal jų individualius poreikius, todėl atmestini pareiškėjo subjektyvūs pasvarstymai dėl galimybės apsipirkti bei jo sveikatos problemų tarpusavio ryšio. Kadangi pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodamas maitinimą, o Marijampolės kalėjimo komisijos atliktuose patikrinimuose ginčo laikotarpiu nustatytas vienkartinio pobūdžio tiekiamo maisto kokybės pažeidimas, kuris pasireiškė nežymiu svorio neatitikimu, šis atvejis pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu pareiškėjo teises, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra proporcingas pareiškėjo reikalaujamam neturtinės žalos atlyginimui.

36. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su teismo iniciatyva neatlikta norminių teisės aktų patikra, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014; 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-225-552/2025).

37. Kadangi pareiškėjas skunde nepateikė prašymo ištirti norminius teisės aktus, o bylą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų pradėti norminių teisės aktų, reguliuojančių lėšų, skiriamų maitinimui, dydį tyrimą. Papildomai pažymėtina, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo.

38. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė