Legislator Case Law & Legislation
c337e2c8-0048-4239-9394-ef31e063240f AI generated

c337e2c8-0048-4239-9394-ef31e063240f · Å iaulių apygardos teismas

Case Number c337e2c8-0048-4239-9394-ef31e063240f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neterminuotai apriboti atsakovui P. Ž. tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

Legislator headnote

AI generated

c337e2c8-0048-4239-9394-ef31e063240f · Å iaulių apygardos teismas: KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad dėl atsakovo įkalinimo jo bendravimas su mažamečiu sÅ«numi nutrÅ«ko, tačiau atsakovas, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, susirado darbÄ , kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas galėtų daryti akivaizdžiai netinkamÄ Ä¯takÄ mažamečiam sÅ«nui, todėl sprendė, jog bÅ«tina skatinti Å¡alis ieÅ¡koti bÅ«dų atnaujinti atsakovo bendravimo su sÅ«numi galimybes, o reikalavimÄ apriboti tėvo valdžiÄ atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-38-368/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06650-2013-5                                                      Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 6 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-949/2014, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės D. Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. Ž., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , – Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. Å . kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:

1) neterminuotai apriboti atsakovui P. Ž. tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, 2013-09-18, iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistas lėšas pavesti valdyti vaiko motinai D. Å . uzufrukto teise;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo laikotarpio nuo 2010-09-18 iki 2013-09-18 iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui įsiskolinimÄ â€“ 12 750 Lt. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, kartu negyvena, atsakovas sÅ«naus auklėjimu, sveikata nesirÅ«pina, nereguliariai teikė iÅ¡laikymÄ . Pažymėjo, kad vaiko poreikiai nuolat didėja, vaikas lanko vaikų darželį, sporto ir dailės bÅ«relius, dažnai serga perÅ¡alimo ligomis, jam diagnozuotas atopinis dermatitas, todėl odos priežiÅ«rai reikalingos brangios kÅ«no priežiÅ«ros priemonės. Dėl svorio trÅ«kumo sÅ«nui reikalinga visavertė mityba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina iki vaiko pilnametystės. Priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-09-18) iki vaiko pilnametystės, taip pat 10 250 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Nepilnamečiam vaikui skirto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motinÄ (ieÅ¡kovę).

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad dėl atsakovo įkalinimo jo bendravimas su mažamečiu sÅ«numi nutrÅ«ko, tačiau atsakovas, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, susirado darbÄ , kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas galėtų daryti akivaizdžiai netinkamÄ Ä¯takÄ mažamečiam sÅ«nui, todėl sprendė, jog bÅ«tina skatinti Å¡alis ieÅ¡koti bÅ«dų atnaujinti atsakovo bendravimo su sÅ«numi galimybes, o reikalavimÄ apriboti tėvo valdžiÄ atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su savo motina, kuri sÅ«nų nuo gimimo prižiÅ«ri, augina jį ir rÅ«pinasi sÅ«naus poreikių ir interesų tenkinimu, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra netekęs darbingumo ir negalėtų dirbti kitokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos bÅ«klę. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , aplinkybes, kad atsakovas sumokėjo į teismo sÄ skaitÄ 1050 Lt avansÄ ekspertizės iÅ¡laidoms padengti, byloje naudojosi mokamomis advokatės paslaugomis, sprendė, jog atsakovas galbÅ«t slepia savo tikrÄ jÄ finansinę padėtį.

Teismas, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam bÅ«tų reikalingas didesnis iÅ¡laikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, priteisė iÅ¡ atsakovo 500 Lt kasmėnesinį vaiko iÅ¡laikymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Skųsdamas Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ , apeliantas (atsakovas) P. Ž. praÅ¡o pakeisti teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti vaikui 300 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ ir 4250 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, priteisdamas kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ vaikui nesilaikė įsiskolinimo atsiradimo laikotarpiu Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos. Tvirtina, kad atliko laisvės atėmimo bausmę ir neturėjo galimybių gauti pajamų. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2014-06-23 dėl darbo apimčių sumažėjimo pervestas dirbti puse etato. Atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė D.

Å . praÅ¡o skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad žymiai daugiau prisideda prie vaiko iÅ¡laikymo. Å iuo metu dėl objektyvių priežasčių pakeitė laikino pobÅ«džio darbÄ ir tai lėmė jos turtinės padėties pablogėjimÄ . Pažymi, kad apelianto turtas yra įformintas buvusios sutuoktinės vardu, su kuria apeliantas iÅ¡siskyrė fiktyviai, siekdamas iÅ¡saugoti turtÄ . Pabrėžia, kad pats apeliantas nesiekia ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo, o grįžęs iÅ¡ įkalinimo vietos daugiau nei keturis mėnesius nemokėjo sÅ«nui iÅ¡laikymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) P. Ž. apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia.

Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieÅ¡ tai minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių ieÅ¡kovės su atsiliepimu pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiÅ¡kia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iÅ¡ tėvų šį iÅ¡laikymÄ . Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad jie abu turi lygias pareigas iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.IÅ¡laikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, iÅ¡laikymo dydis yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ .Formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas; todėl sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ ; visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ apeliantas grindžia dvejopo pobÅ«džio aplinkybėmis: teigia, jog jo turtinė padėtis blogesnė, nei ieÅ¡kovės ir nurodo, kad teismas, priteisdamas vaikui kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ , nesilaikė orientacinių kriterijų.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo teiginiais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau ir MMA) dydžio iÅ¡laikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas vaiko poreikius, sprendė, kad tėvai turi teikti vaikui iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį ir, teismo vertinimu, tokio dydžio iÅ¡laikymas yra proporcingas vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi teismas nustatė, kiek konkrečiai lėšų vaikui skirdamas atsakovas turėjo / turi prisidėti prie savo vaiko iÅ¡laikymo, todėl apeliantas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo kasmėnesinę sumÄ sutapatino su puse MMA dydžio, kadangi, minėta, kad minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas yra tik orientacinis, o ne bÅ«tinas (privalomas) kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti.

Be to, apeliantas neginčija nustatytų aplinkybių, kad vaikas nuo jo gimimo gyvena kartu ieÅ¡kove, Å¡i juo rÅ«pinasi, apeliantui vengiant prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovei, su kuria gyvena vaikas, tenka / teko pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytÄ lėšų dalį, bet ir pasirÅ«pinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl didesnės finansinės iÅ¡laikymo dalies jai nustatymas reikÅ¡tų neproporcingÄ Å¡alių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko iÅ¡laikymu, paskirstymÄ .Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apelianto skundo teiginių, susijusių su jo ribotomis galimybėmis teikti vaikui iÅ¡laikymÄ dėl bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje nuo (duomenys neskelbtini), pažymi, kad pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas teikėjo nerÅ«pestingu, jo netinkamu elgesiu (baudžiamajame kodeksu uždraustos veikos padarymu).

Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad ne jo paties veiksmai nulėmė jo turtinės padėties pokyčius.Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas yra darbingo amžiaus ir byloje nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantas negali padidinti gaunamas 824,50 Lt mėnesines pajamas.

Taigi vien ta aplinkybė, kad apeliantas, bÅ«damas darbingo amžiaus ir sveikatos, neieÅ¡ko geriau apmokamo ar papildomo darbo, pati savaime negali reikÅ¡ti teisinio pagrindo neteikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui ar mažinti apelianto teiktino iÅ¡laikymo vaikui dydžio.Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog jis buvo pervestas dirbti puse etato ne dėl darbo apimčių sumažėjimo, o jo paties praÅ¡ymu (2 tomas, 56, 70 b. l.). Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti.Kolegijos vertinimu, toks apelianto elgesys yra nepateisinamas ir prieÅ¡tarauja geros moralės principams, pažeidžia vaiko interesus.Be to, nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas byloje naudojosi mokama teisine pagalba.

Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė     Vilija Valantienė