Legislator Case Law & Legislation
c33780c1-dd02-4d1e-a765-d1ecbbf3b464 AI generated

c33780c1-dd02-4d1e-a765-d1ecbbf3b464 · Kauno apygardos teismas

Case Number c33780c1-dd02-4d1e-a765-d1ecbbf3b464
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiojo Luko D. M. įstatyminiam atstovui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas

Legislator headnote

AI generated

c33780c1-dd02-4d1e-a765-d1ecbbf3b464 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ kaltinamojo R. K. priteista civiliniam ieÅ¡kovui L. D. M. 5000 litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 350 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas E

Pranešėjas Algerdas UrbÅ¡ys                                                 Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-175/2010

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                              (Proceso

Nr. 64-1-01157-2009)

                                                                         Â

                     Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                               Â

                                                               2.4.6.3.2.;

1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2.

                                             Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 27 d.

Kaunas

     Â

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam

R. K., nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiojo Luko D. M. įstatyminiam atstovui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. M. apeliacinį

skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal LR BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip

7 (septynioms) paroms. LR BK 68 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė

- uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Iš kaltinamojo R. K. priteista civiliniam ieškovui L. D. M. 5000 litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 350 litų bylinėjimosi išlaidų.

Iš kaltinamojo R. K. priteista civilinei ieškovei A. M. 76547,20 litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 350 litų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo

nesunkiai bei sunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, tai yra 2009 m. spalio 02 d., apie 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį

Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje prieÅ¡ tiltÄ per (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio,

nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo

krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusius pėsčiuosius, ko pasekoje kliudė ir sužalojo pėsčiuosius: L. D. M. padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir A. M. padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjusioji

A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendį: paskirti kaltinamajam griežtesnę bausmę ir visiÅ¡kai patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantės įsitikinimu, teismas nuteistajam paskyrė per Å¡velniÄ , neteisingÄ , įstatymo reikalavimų neatitinkančiÄ bausmę. Anot apeliantės, teismas, nesilaikydamas BK

54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, neatsižvelgė į tai, kad R. K. padarė sunkų nusikaltimÄ , kad miesto ribose važiavo

dideliu greičiu (50-60 km), kad ir anksčiau pažeidinėjo KET reikalavimus, kad buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau iÅ¡vadų iÅ¡ to nepadarė, ir nepagrįstai R. K. paskyrė laisvės atėmimÄ tik vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, taikė BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir bausmės vykdymÄ atidėjo vieneriems metams. Nors teismas pasisako, jog skirdamas bausmę įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokias aplinkybes teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis. Nors R. K. iÅ¡vadų dėl ankstesnių KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas taikė baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tik vieneriems metams, kas yra aiÅ¡kiai per mažas laikotarpis. Apeliantės nuomone, tam, kad bÅ«tų įgyvendinti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai,

R. K. skirtinas laisvės atėmimas - BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmės vykdymÄ atidedant trejų metų laikotarpiui ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Apeliantės teigimu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino aplinkybės, jog sunkios pasekmės nukentėjusiajai liko visam gyvenimui, kad ji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jau niekada negalės bÅ«ti tokia žmona ir tokia motina, kokia buvo iki eismo įvykio, kad ji visÄ likusį gyvenimÄ kentės fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį, be teisinio pagrindo pripažino, jog buvo nukentėjusiųjų rizikingas elgesys. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis taip pat negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, kai žala padaryta dėl sveikatos sužalojimo. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatÄ arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Todėl apeliantės nuomone, esant ypač sunkioms pasekmėms ir dvasiniams iÅ¡gyvenimams, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino tik 80000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .

Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusioji, nukentėjusiojo įstatyminis atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nukentėjusiosios

A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas R.

K. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmės gana sunkios, kaltininkas anksčiau neteistas, tačiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu už LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , baustas administracine tvarka. Todėl teismas nuteistajam paskyrė griežčiausiÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į R. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y., kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atlygino dalį žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę, teismas paskyrė jam mažesnę, negu sankcijos vidurkis bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio dydžio bausmė

R. K. paskirta tinkamai, nepažeidžiant LR BK 54 str. 2 d. reikalavimų, jos griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimÄ , kad anksčiau neteistas, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo minimaliam – vienerių metų laikotarpiui, taip pat minimaliam laikotarpiui - vieneriems metams uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios argumentais, kad atsižvelgus į tai, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti du žmonės (padaryti sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai), eismo įvykis padarytas Å¡iukščiai pažeidžiant kelių eismo taisykles (nepraleidžiant per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusių pėsčiųjų), kad R.

K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , kad yra baustas administracine tvarka, minimaliam laikotarpiui atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui, nepasieks LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Todėl tikslinga Å¡iuos laikotarpius pailginti, siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ bei turtÄ nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi bylos aplinkybės rodo, jog R.

K. po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realiÄ grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir bÅ«tent tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , tai yra dėsningas jo atsainaus požiÅ«rio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, neteisinga bÅ«tų nustatyti maksimalius bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminus, kadangi nuteistasis transporto priemonę vairavo blaivus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neabejotinai sukeltos sunkios pasekmės, tačiau visgi žmonės eismo įvykio metu nežuvo.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymÄ atidėjus dvejiems metams ir uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Tad nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 2 p.).

Atmestinas nukentėjusios praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistojo R. K. 350 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajai, atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ .

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.

2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmÄ - jai konstatuoti įvairių kaulų lūžimai, iÅ¡sivystė komos bÅ«sena, ilgÄ laikÄ gydėsi stacionare, buvo atlikta sudėtingos operacijos. Dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų komplikavosi nėštumasbuvo atlikta cezario pjÅ«vio operacija. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų negalėjo nuo pat kÅ«dikio gimimo ilgÄ laikÄ rÅ«pintis savo kÅ«dikiu, o tai pripažintina ypatingu dvasiniu sukrėtimu ir iÅ¡gyvenimu, kÅ«dikis gimė neiÅ¡neÅ¡iotas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji po eismo įvykio pripažinta neįgalia, nustatytas tik 15 proc. darbingumas, be specialios priemonės nukentėjusioji savarankiÅ¡kai negali vaikščioti, reikalinga speciali slauga, be to dar planuojama atlikti operacijÄ ir tęsti reabilitacinį gydymÄ . Teismas įvertino aplinkybes, kad nukentėjusios dvasinius iÅ¡gyvenimus didina ir tai, kad jos Å¡eimoje yra trys mažamečiai vaikai, kuriais nukentėjusioji, bÅ«dama neįgali, negali tinkamai rÅ«pintis, tinkamai atlikti motinos pareigas.

Tačiau apylinkės teismas, tik iÅ¡ dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį, pagrįstai įvertino ir tai, kad R. K. padarė neatsargų, o ne sunkų, kaip kad tvirtina nukentėjusioji, nusikaltimÄ . Nusikalstamos veikos pobÅ«dis laikytinas atsitiktiniu: nuteistasis sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio skausmo, suluoÅ¡inti nukentėjusiosios, jis sÄ moningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis, į kÄ apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė.

Apeliantė teisi tvirtindama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į nukentėjusiųjų rizikingÄ elgesį. Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , nėra jokio pagrindo daryti tokias iÅ¡vadas. Tačiau nežiÅ«rint to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, tinkamai įvertino LR CPK 6.250 str. 2 d. įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus ir pagrįstai sumažino priteistinos neturinės žalos dydį iki 80 000 Lt.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimÄ tinkamai motyvavo. Atsižvelgus į žalÄ padariusio asmens kaltę, jos formÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto kÅ«no sužalojimo mastÄ , kilusias sunkias pasekmes, įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis pagrįstai sumažintas. Kolegijos nuomone, 80 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ , todėl tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi nėra pagrindo.

Nukentėjusioji

A. M. praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo priteisti 500 Lt už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant apeliacinį skundÄ . Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 376764, patvirtina, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo iÅ¡laidos nėra aiÅ¡kiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ nuteistojo priteistina praÅ¡oma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

n u s p r e n d ž i a:

nukentėjusiosios

A. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., R. K. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis LR BK 68 str. 2 d., baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ nustatyti 2 (dvejiems) metams.

Priteisti iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai A. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                   Algerdas

Urbšys

Teisėjai                                                                                                        Â

Regina Cemnolonskienė

                                                                                 Â

                                   Algirdas Jaliniauskas