c335f14d-3a94-45d2-bdc4-e46dd6bdfaa7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-1039-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02362-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3; 57.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 9 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Dianai Urbonei ir Žydrei Stirbienei, ir atstovaujamos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Gintarei Čiakienei, atsakovui V.

P. ir atsakovo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovui V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Teisingumo ministerijai dėl 7 241,94 Eur žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo V. P. Lietuvos valstybei priteisti 7 241,94 Eur žalos atlyginimÄ regreso tvarka. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino neteisėtais ir negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. 125, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), statybos leidimÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , projekto korektÅ«ras, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, statinių pirkimo-pardavimo sutartis.

Teismas įpareigojo statytojus AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius. Po teismo sprendimo teismuose buvo išnagrinėtos bylos dėl turtinės žalos atlyginimo pagal statytojų ir turto įgijėjų skundus atsakovėms Lietuvos valstybei ir Neringos savivaldybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 J. S. ir I.

S. priteistas 454 273,53 Lt žalos atlyginimas ir palūkanos solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteistas 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimas ir palūkanos uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Meirona“. Atsakovo kaltę grindžia tuo, jog jis, eidamas Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) direktoriaus pareigas, neteisėtai 2002 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 05-223 pritarė Detaliojo plano sprendiniams.

KNNP direktoriaus pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2002 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 5, nustatyta, kad direktorius organizuoja KNNP teritorijos tvarkymÄ pagal KNNP planavimo schemÄ ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, užtikrina darbuotojų rengiamų dokumentų kokybę. Pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , direktorius privalėjo, sprendžiant patikėtus uždavinius ir funkcijas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

Teigia, jog atsakovas neįvertino Detaliojo plano neatitikimo galiojantiems teisės aktams ir nepagrįstai pritarė Detaliojo plano sprendiniams ir Å¡iais veiksmais pažeidė ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , 3 dalį, 28 straipsnio 1 dalį, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimo schemÄ , KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktus.

Argumentuoja, jog atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis jam buvo bÅ«tina. PareiÅ¡kėja vertindama KNNP direkcijos vaidmenį rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant Detalųjį planÄ , nurodo, jog atsakovas neteisėtu veikimu tik iÅ¡ dalies prisidėjo prie žalos kilimo, nes jo neteisėti veiksmai nebuvo vienintele priežastimi, nulėmusiÄ valstybės pareigÄ atlyginti žalÄ . Pažymi, jog KNNP direkcijos atstovai nepasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų, pateikė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai ir valstybinės priežiÅ«ros komisijai KNNP direkcijos raÅ¡tus, kuriuose nurodomi galimi Detaliojo plano ir statinių techninių projektų pažeidimai/trÅ«kumai, prieÅ¡taravimai ir procedÅ«riniai pažeidimai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

PareiÅ¡kėjos atstovų teigimu, žalos atsiradimÄ lėmė ir kitų subjektų neteisėti veiksmai. Nurodo, jog Teisingumo ministerija 2018 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu Nr. (1.81)7R-2659 informavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-578- 556/2015 ji UAB „Meirona“ sumokėjo 1 282 238 Eur. Mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 9 d., praÅ¡ymo padavimo senaties terminas dėl žalos atlyginimo baigiasi 2018 m. lapkričio 9 d.

Teigia, kad terminas paduoti teismui skundÄ nepraleistas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje ir 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Atsakovės teigimu, yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, numatytos CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė ir žala). Nurodo, jog 2002 metais atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 804,66 eurų, todėl praÅ¡o priteisti 7241,94 Eur žalos atlyginimÄ regreso tvarka. PareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, atstovės patikslinto praÅ¡ymo argumentais praÅ¡o patikslintÄ praÅ¡ymÄ patenkinti.

Atsakovas V. P. atsiliepimu praÅ¡o patikslintÄ praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog jis, kaip buvęs KNNP direktorius, neatliko neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų valstybei kilusios žalos priežastimi, ir kurie bÅ«tų tiesioginiu per daug nenutolusiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusia žala. Atsakovo teigimu, KNNP direkcijos iÅ¡vada teritorijų planavimo dokumentÄ tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo buvo tik rekomendacinio, o ne privalomojo pobÅ«džio.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad Detaliojo plano akte pateikiama teigiama iÅ¡vada yra siÅ«lymas ir tokia iÅ¡vada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti Detalųjį planÄ , kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra bÅ«tent tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai Å«kinei – komercinei veiklai. Tvirtina, kad pagrindas žalai atsirasti yra Detalusis planas, o ne jo veikimas pritariant Detaliojo plano tvirtinimui. Argumentuoja, jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir padarytos žalos bendrovei UAB „Meinora“ ir kad regreso reikalavimas jam negali bÅ«ti kildinamas iÅ¡ žalos padarymo Å¡iai bendrovei.

Nurodo, jog kitiems subjektams anksčiau buvo atlyginta padaryta žala dėl neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėja yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir praÅ¡o jÄ taikyti. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino neteisėtais ir negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas, statybos leidimÄ , projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , projekto korektÅ«ras ir kt., taikė restitucijÄ pirkėjams priteisdamas sumokėtus pinigus ir įpareigodamas statytojus AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius.

Po teismo sprendimo teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl žalos atlyginimo pagal statytojų ir turto įgijėjų skundus atsakovėms Lietuvos valstybei ir Neringos savivaldybei:

1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pagal J. S. ir I. S. skundÄ Å¾ala solidariai priteistas 454 273,53 Lt žalos atlyginimas ir palÅ«kanos iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės;

2) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteistas 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimas ir palÅ«kanas UAB „Meirona“. Nurodo, jog Teisingumo ministerija 2014 m. rugpjūčio 6 d. vietiniais mokėjimo nurodymais pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ pareiÅ¡kėjams J. S. ir I. S. sumokėjo 504 743,31 Lt, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimÄ Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 9 d. sumokėjo UAB „Meirona“ 1 282 238 Eur.

Atsakovo teigimu, nuo pareiÅ¡kėjos žalos atlyginimo 2014 m. rugpjūčio 6 d., turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas, o pareiÅ¡kėja neteisingai ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo 2015 m. lapkričio 9 d. atlikto mokėjimo. Argumentuoja, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai žala yra atlyginama arba atliekamas pirmas žalos atlyginimo mokėjimas, jeigu atlyginimas mokamas dalimis. Teigia, jog neteisėtu veikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas buvo ir yra sprendžiamas ne vienoje byloje, todėl Teisingumo ministerijai 2014 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 18319 ir Nr. 18320 pervedus pareiÅ¡kėjams J.

S. ir I. S. 504 743,31 Lt žalos atlyginimÄ , Å¡is momentas laikytinas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. IÅ¡dėsto argumentus, jog tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta jo kaltė, priteistina žalos atlyginimo suma turėtų bÅ«ti mažinama įvertinant jo konkrečius veiksmus siekiant sumažinti galimos žalos dydį, pasekmes, kaltės laipsnį, turtinę padėtį. Nurodo, jog yra pensinio amžiaus, veiksmai atlikti 2002 m. gegužės 14 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ 17 metų, KNNP direkcija, jam atstovaujant, veikė aktyviai ir ėmėsi veiksmų žalos kilimui iÅ¡vengti.

Atsakovo atstovas atsiliepimo argumentais praÅ¡o pritaikyti ieÅ¡kinio senatį ir praÅ¡ymÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjos patikslintÄ praÅ¡ymÄ patenkinti. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – žalos padarymo pareiÅ¡kėjai Lietuvos valstybei atsakovo V. P. veiksmais ir žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusiÄ Å¾alÄ , įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kuriÄ Ä¯gyvendindama privalo teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.

Å ioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys Å¡ioje dalyje nurodytų asmenų veiklÄ , nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 1-2 dalys (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje atitinkamai 33 straipsnio 1-2 dalys) nurodo, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga <...> turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Jeigu valstybės tarnautojas žalÄ padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalÄ valstybės tarnautojÄ turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Regreso teisę į žalos padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi teisę iÅ¡ kiekvieno reikalauti jų iÅ¡mokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalÄ turi atlyginti lygiomis dalimis. Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Atsakovui praÅ¡ant teismo pareiÅ¡kėjos reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , analizuotinos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kinio senaties taikymu, ir teisiniu reguliavimu Å¡iuo aspektu. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas V. P., bÅ«damas KNNP direktorius, 2002 m. gegužės 14 d. raÅ¡tu 05-223 suderino žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. 125, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubÄ , žuvų restoranÄ , jachtininkų vieÅ¡bučius, 2004 m. gegužės 31 d.

Neringos savivaldybės administracijos patvirtintÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubÄ , restoranÄ , jachtininkų vieÅ¡bučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini) ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pagal J. S. ir I. S. skundÄ solidariai priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Neringos savivaldybės 454 273,53 Lt žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanas.

Viena iÅ¡ valstybės institucijų – Teisingumo ministerija 2014 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 18319 ir Nr. 18320 minėtiems asmenims pervedė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 atsakove byloje buvo Lietuvos valstybė. Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo <...> gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, bÅ«ti ieÅ¡kovu ar atsakovu teisme.

CK 2.35 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Proceso Å¡alys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTÄ® 47 straipsnio 1 dalis.) Proceso Å¡alies atstovai yra administracinės bylos proceso dalyviai, bet ne administracinės bylos ginčo, proceso Å¡alys (ABTÄ® 46 straipsnis). Teisiniu reguliavimu nustatyta, jog nepriklausomai nuo to koks atstovas ir kiek jų atstovauja juridinį asmenį, teisės ir pareigos atsiranda juridiniam asmeniui, o ne jo atstovui. Lietuvos valstybė dalyvavo administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 kaip ginčo proceso Å¡alis atsakovė, todėl vienai iÅ¡ valstybės institucijų, jos atstovei Teisingumo ministerijai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ 2014 m. rugpjūčio 6 d. atlyginus žalÄ , regreso teisė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, atsirado nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d.

Å ia teise Lietuvos valstybė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, galėjo pasinaudoti per trejus metus, nuo pirmojo sumokėjimo už padarytÄ Å¾alÄ , t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. Toks teisinis vertinimas yra suformuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016, 2018 m. lapkričio 13 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018), kuris regreso teisės atsiradimÄ sieja nuo pirmojo mokėjimo už padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai senaties termino pradžiÄ skaičiuoja nuo vėlesnio mokėjimo, padaryto 2015 m. lapkričio 9 d., kai Lietuvos valstybė atliktu mokėjimu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 atlygino 1 282 238 Eur žalos atlyginimÄ UAB „Meirona“. Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybę, po žalos sumokėjimo asmenims turėjo įstatymu nustatytu terminu praneÅ¡ti valstybės institucijoms apie bÅ«tinumÄ ginti Lietuvos valstybės pažeistas teises pareiÅ¡kiant regresinius ieÅ¡kinius (praÅ¡ymus) asmenims, padariusiems žalÄ CK 6.280 straipsnyje numatytais pagrindais.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja byloje su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2018 m. spalio 25 d., t. y. praleidusi trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji regreso teisės negalėjo įgyvendinti anksčiau, ar kad jai buvo nežinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013, pagal kurį ji atlygino dalį žalos, atsiradusios iÅ¡ institucijų neteisėto veikimo/neveikimo.

Tai yra, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos valstybei ir jos atitinkamoms institucijoms buvo žinoma apie įvykdytus reikalavimus ir atsiradusiÄ teisę regreso tvarka iÅ¡ kaltų asmenų iÅ¡siieÅ¡koti žalÄ . PareiÅ¡kėjai nenurodžius objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių (pvz., įrodymų rinkimas ar kitų aplinkybių), sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ , teismas nenustatė pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimui.

Atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo pripažįstami pagrįstais, todėl tenkintinas praÅ¡ymas taikyti patikslinto praÅ¡ymo reikalavimui trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis,1.125 straipsnio 8 dalis). Pritaikius ieÅ¡kinio senatį, neanalizuotini atsakovo, dirbusio KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direktoriumi, veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjos patikslintas praÅ¡ymas atmestinas, nes ieÅ¡kinio termino pabaiga yra pagrindas praÅ¡ymÄ atmesti, remiantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu.

Atsakovas praÅ¡o priteisti 1004,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas administracinėje byloje, atlyginimÄ . Su praÅ¡ymu pateikė 2019 m. kovo 8 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir 2019 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį 1004,30 Eur sumokėjimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimÄ (skundo suraÅ¡ymÄ ) yra 2,5 dydis Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). AtsakovÄ , 2019 m. kovo 1 d. teisinės pagalbos sutarties pagrindu, atstovavo advokatas Gintaras Aleknavičius. Procesiniai veiksmai (atsiliepimo suraÅ¡ymas) buvo atliekamas I ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2018 m.

III ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2018 m. III ketvirtį buvo 935,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo suraÅ¡ymÄ yra 2 339,25 Eur (935,70 Eur x 2,5). Atsakovas praÅ¡yme nedetalizavo kiek tiksliai sumokėjo už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , tačiau nurodė, kad už dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme sumokėjo 1004,30 Eur.

Ä®vertinus atsiliepimo turinį, bylos sudėtingumÄ ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog pagrįsta suma už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ yra 600 Eur. IÅ¡ 2019 m. kovo 8 d. PVM sÄ skaitos už teisines paslaugas matyti, jog atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė ir už atstovavimÄ teisme. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ yra 0,1.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Teismo 2019 m. balandžio 30 d. posėdis truko 27 minutes (prasidėjo 08.36 val., o baigėsi 9.03 val.), 2019 m. rugsėjo 12 d. posėdis truko 1 val. 22 min. (prasidėjo 13.08 val., o baigėsi 14.30 val.), iÅ¡ viso teismo posėdžiai truko – 1 val. 49 min. Atsižvelgiant į tai, kad 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl laikytina, jog atstovavimas truko 2 val.

Paskutinis teismo posėdis vyko 2019 metų III ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2019 m. I ketvirtį buvo 1262,70 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atstovavimÄ teismo posėdžiuose yra (2 val. x 1262,70 Eur x 0,1) 252,54 Eur. Å i suma laikytina proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovui iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės priteistinas 852,54 Eur turėtų iÅ¡laidų atlyginimas (600 Eur už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir 252,54 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose). Kitoje dalyje praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos, patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovui V.

P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Teisingumo ministerijai dėl 7 241,94 Eur žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka. atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188724381) ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos (juridinio asmens kodas 193064642), priteisti 852,54 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt du eurai ir 54 centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kitoje dalyje atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėja Vida Stonkuvienė