c334ec4c-4c69-46e4-a801-042260fc104f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-644-653/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00949-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.4.; 3.3.2.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė daugiabučio gyvenamojo namo bendrija (toliau - DGNB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, bendrija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams K. A., R. A. T., R. V., R. V., P. D., V. V., J. V., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonei (toliau - VÄ®) Registrų centrui ir praÅ¡o leisti be atsakovų sutikimo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ UAB KM Centras“ matininko R.

J. 2019 m. balandžio 16 d. parengtÄ elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ bei priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės DGNB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovams K. A., R. A. T., R. V., R. V., P. D., V. V., J. V. dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras, kaip nenagrinėtinÄ teisme.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį, susijusį su daiktinių teisių įgyvendinimu, pareiÅ¡kė daugiabučio namo bendrija, kuri, pagal byloje esančius duomenis, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), neturi nuosavybės teise jokio objekto, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso namo bendros patalpos, o teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl pastato dalies kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ (registrÄ ) turi teisę daikto savininkai. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrija nėra namo savininkai. Tai atskiras juridinis asmuo ir ieÅ¡kinį ji pareiÅ¡kė kaip savarankiÅ¡kas subjektas, praÅ¡ydamas leisti jai įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ UAB „KM Centras“ matininko R. J. 2019 m. balandžio 16 d. parengtÄ elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ .

4. Teismas nurodė, kad kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl leidimo be bendraturčių sutikimo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi teisę daikto savaininkas (-ai). Kadangi ieÅ¡kovė nėra jokios patalpos name (duomenys neskelbtini), savininkė, atitinkamai jai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso ir palėpė (ji nėra jos bendraturtė), bendrija neturi teisės teikti ieÅ¡kinio dėl palėpės kadastrinių duomenų įraÅ¡ymo be bendraturčių sutikimo. III.

Atskirojo skundo argumentai 5. Apeliantė (ieÅ¡kovė) DGNB „(duomenys neskelbtini)“ atskiruoju skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, vertinant jos įgalinimus, turi teisę reikÅ¡ti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai bÅ«tina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui; 5.2. bendrija, kaip bendraturčių teises įgyvendinantis subjektas, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, net nebÅ«dama patalpų bendraturtė, turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme dėl leidimo be atsakovų sutikimo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto – neįrengtos pastogės, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ; 5.3. pažymėjo, kad dauguma patalpų savininkų, 2021 m. balandžio 3-17 dienomis vykusio balsavimo raÅ¡tu metu, įpareigojo bendrijÄ kreiptis į teismÄ dėl palėpės įregistravimo.

Taigi, Daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimai kreiptis į teismÄ dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be dalies bendraturčių sutikimo, buvo suteikti ne tik teisės aktų bei bendrijos įstatų pagrindu, bet ir patalpų savininkų sprendimu; 5.4. bendrija nepraÅ¡o pripažinti jai ar kitiems patalpų savininkams nuosavybės teisių į ginčo turtÄ , o, įgyvendindama pastato patalpų savininkų teises, susijusias su bendrosios nuosavybės valdymu, praÅ¡o tik leisti įregistruoti palėpę, kaip bendro naudojimo daiktÄ , be atsakovų sutikimo, t. y. ieÅ¡kiniu siekiama, kad neįrengtos palėpės patalpos bÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ojo registro įstaigoje kaip atskirtas bendro naudojimo objektas, į patalpas nenustatant nuosavybės teisės dalių ieÅ¡kovui arba kitiems patalpų bendrasavininkams; 5.5.

įstatymas nenumato, kad reikalavimÄ , kuris susijęs su teise įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ , gali reikÅ¡ti tik turto savininkas, o ne jo administratorius. Teismas  k o n s t a t u o j a:  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme, kadangi ieÅ¡kovė teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kimo ar praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ , teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Atsisakyti priimti ieÅ¡kinį teismas gali tik tada, kai:

1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui;

7) pareiÅ¡kimÄ padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;

8) pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę į ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei ieÅ¡kovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK  5 straipsnį, nes pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019; kt.).

10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog reikalavimo teisės neturėjimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepagrįstu ir jį atmesti. Pažymėtina, kad Å¡is faktas nustatinėjimas kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius materialinius teisinius santykius iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės priimant galutinį teismo procesinį sprendimÄ byloje. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimo teisės turėjimÄ (neturėjimÄ ) įvertinti galėjo tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, todėl nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuluotos teismų praktikos.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Jelena Å iÅ¡kina