c334238e-64cc-40ff-bdc7-fe00a2a19a7f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

             Civilinė byla Nr. 2-1223/2011

                                                                                       Â

Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. M. komanditinės Å«kinės bendrijos „Makvis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1897-605/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios M. V. firma „Dinolita“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovui K. M. komanditinei Å«kinei bendrijai „Makvis“ dėl prekių vertę atitinkančios kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Â

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusios M. V. firma „Dinolita“ bankroto administratorė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K.

M. KŪB „Makvis“ 120 758,08 Lt sumÄ , kurį atitinka atsakovui perduotÄ saugoti prekių vertę, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo bankroto administratorė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepraneÅ¡us atsakovui – 120 758,08 Lt sumos dydžio K. M. KŪB „Makvis“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lėšų areÅ¡tÄ . Nurodė, kad atsakovas gali imtis priemonių perleisti turtÄ kitiems asmenims. PareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovo K. M. KŪB „Makvis“ 120 758,08 Lt dydžio nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant – lėšas, turto saugotoju paskirdamas atsakovÄ ir uždrausdamas jam disponuoti areÅ¡tuotu turtu. AreÅ¡tavus lėšas, teismas leido atsakovui iÅ¡ jų atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Teismas nurodė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kovas turi pagrindo praÅ¡yti areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ , nes nesiėmus ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonių, atsakovas turimÄ turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepraneÅ¡us atsakovui, kadangi yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys jų taikymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

        Atsakovo K.

M. KŪB „Makvis“ atstovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nutartis priimta nesant pagrindų, patvirtinančių bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra nemotyvuota ir nepagrįsta. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė realių priežasčių ar argumentų, kodėl jos bÅ«tinos ir turi bÅ«ti taikomos. IeÅ¡kovas laikinÄ sias apsaugos priemones siekia naudoti kaip spaudimo atsakovui priemonę, todėl jos turi bÅ«ti panaikintos. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ grindžia tik prielaida, kad jų netaikius bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

2. Didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, jis planingai vykdo komercinę veiklÄ , kuri yra pelninga, todėl nėra pagrindo teigti, jog jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra labai didelė. Atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl už jo prievoles atsako ir jo dalyviai. 2010 m. atsakovas gavo 3 008 151 Lt pajamų, o bendrasis jo pelnas siekė 892 652 Lt (grynasis pelnas – 186 460 Lt.). Ä®vertinus tai, kad ekonomikos recesijos metu atsakovo grynasis pelnas gerokai virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ , teigtina, jog neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Teismas, neįvertinęs atsakovo finansinės padėties, nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas siekiamiems tikslams, iÅ¡kreipia proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , suteikia nepagrįstÄ procesinį pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovui ir apsunkina atsakovÄ . Nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bei jo registravimas vieÅ¡uosiuose registruose neigiamai paveiks atsakovo reputacijÄ su klientais ir partneriais, pakenks atsakovo kreditingumui. Atsakovas neturi daug materialaus turto, todėl bus taikytas areÅ¡tas ir jo lėšoms, kurios skiriamos prekių ir paslaugų apmokėjimui. Dėl to gali bÅ«ti apsunkinta ir paralyžiuota atsakovo veikla, jis gali patirti nuostolių. IeÅ¡kovas yra bankrutavusi įmonė, o tai reiÅ¡kia, kad ji neturi turto ir negalės kompensuoti atsakovo patirtų nuostolių dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

4. Teismas nenumatė atsakovui teisės iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, vykdyti pinigines prievoles valstybės ar socialinio draudimo fondo biudžetui. Taikyta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, be pagrindo suvaržo atsakovo veiklÄ .

5. Teismas nesuteikė atsakovui galimybės atsikirsti į praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad praneÅ¡imas atsakovui apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį neįmanomÄ ir spręsti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡ant atsakovui, nes ieÅ¡kovas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovas ketina imtis veiksmų, siekdamas paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimÄ turtÄ .

Ieškovo bankrutavusios

M. V. firma „Dinolita“ bankroto administratorė atsiliepime į atsakovo K. M. KŪB „Makvis“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog yra grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, teisingai pritaikė didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcijÄ , kurios atsakovas nepaneigė. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos bei nepagrįstai nevaržo atsakovo teisių. Svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl siekiant apginti kreditorių interesus ir vieÅ¡Ä jį interesÄ buvo pagrindas taikyti apsaugos priemones. Atsakovo lėšų areÅ¡tas neriboja galimybės vykdyti pagrindinę veiklÄ . Teismas galėjo nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neinformavęs atsakovo apie šį praÅ¡ymÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui

K. M. KŪB „Makvis“ pritaikytos 120 758,08 Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas

byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus

teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK

144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja

Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių

taikymo bÅ«tinumÄ (CPK str.). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas Å¡ių priemonių taikymo klausimÄ , turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi bÅ«tinumÄ , spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. IeÅ¡kinio pateikimas nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų ar ketinamų pareikÅ¡ti reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties pareiÅ¡kėjo valios. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo praÅ¡omos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobÅ«džio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės

27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010). Be to, teismų praktikoje suformuluota

taisyklė, pagal kuriÄ objektyvaus pobÅ«džio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba

pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali

objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo

2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m.

birželio 12 d. nutartį byloje Nr. 2-428/2008; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį byloje Nr. 2-1539/2010; ir kt.). Ši prezumpcija nėra

absoliuti, jÄ taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t.y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo reikalavimų suma atsakovui siekė 120 758,08 Lt. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui grindė didele pareikÅ¡tų reikalavimų suma bei aplinkybėmis, kad atsakovas gali perleisti savo turtÄ kitiems asmenims, tačiau nepateikė Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų (b. l. 3-4). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones (b. l. 18-19).

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi iÅ¡ bylos iÅ¡skirtÄ svarstomam klausimui aktualiÄ medžiagÄ bei apelianto atskirÄ jį skundÄ ir prie jo pateiktus įrodymus, sutinka su apelianto motyvais, kad Å¡iuo atveju nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemonės pritaikė iÅ¡ esmės remdamasis tik didele ieÅ¡kovo nurodyta reikalavimo suma (b. l. 18-19), tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovo prie atskirojo skundo pateiktų dokumentų, ieÅ¡kovo reikalavimo suma jam negali bÅ«ti laikoma didele. IÅ¡ 2011 m. kovo 15 d. balanso už ataskaitinį 2010 m. laikotarpį matyti, kad K. M. KŪB „Makvis“ visas turtas siekia 2 166 843 Lt, o per vienerius metus įmonės

mokėtinos sumos sudaro 340 024 Lt (b. l. 38). Pagal 2011 m. kovo 15 d. K. M. KŪB „Makvis“ pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2010 m.

ataskaitinį laikotarpį matyti, kad įmonės grynasis pelnas siekė 186 460 Lt (b. l. 39). Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovas jam priklausantį turtÄ ketintų parduoti ar kitu bÅ«du perleisti kitiems asmenims, taip siekdamas apsunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Taigi Å¡iuo atveju yra pagrindas teigti, kad atsakovas paneigė objektyvios grėsmės bÅ«simam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimÄ dėl didelės reikalavimo sumos, todėl nebuvo bÅ«tinumo jam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas įmokėjo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , o Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartimi taikytÄ areÅ¡tÄ 120 758,08 Lt dydžio sumai atsakovo K. M. KŪB „Makvis“ turtui. Pinigų įmokėjimo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ siekiant panaikinti pritaikytus ribojimus faktas taip pat patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis nėra prasta. Â

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia apie praÅ¡ymo taikyti tokias priemones nagrinėjimÄ pranešęs atsakovui (CPK str. 1 d.). Tuo iÅ¡ esmės atsakovui sudaroma galimybė pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . NepraneÅ¡us atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ neįmanomÄ . Tokia grėsmė teismo nutartyje turi bÅ«ti motyvuota (CPK str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl Å¡iuo atveju laikinÄ sias apsaugos priemones buvo tikslinga taikyti nepraneÅ¡us atsakovui, o tik formaliai perrašė įstatymo nuostatÄ tuo klausimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neįvertino

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl grėsmės, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali tapti

neįmanomas, realumo. Pripažinus, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė,

objektyviai iÅ¡nyksta pagrindas teigti apie esÄ egzistuojančiÄ bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Å iuo atveju

pirmosios instancijos teismas neturėjo nei objektyvių įrodymų dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nei dėl ieškinio sumos įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui

atsakovo atžvilgiu. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas

laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui taikė skubotai, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar Å¡iuo atveju tikrai yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo pateikti įrodymai

paneigė teismo deklaruotÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsakovo K. M. KŪB „Makvis“ atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama

teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atmestinas ieÅ¡kovo bankrutavusios M. V. firmos „Dinolita“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui K. M. KŪB „Makvis“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje priimamÄ procesinį sprendimÄ , plačiau nepasisako dėl kitų apelianto skundo teiginių, nes jie Å¡iuo atveju tampa neaktualÅ«s.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), todėl iÅ¡ esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms atsakovo finansines galimybes, ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti naujÄ motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių priemonių taikymo atsakovui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,  Â

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - atmesti ieÅ¡kovo bankrutavusios M.

V. firmos „Dinolita“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui K. M. komanditinei Å«kinei bendrijai „Makvis“ (JA kodas (duomenys neskelbtini)).

Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai                                                                                                                  Marytė Mitkuvienė

Gintaras Pečiulis

Nijolė Piškinaitė