2021-04-07 Nr. AB-6927-3-61-3-01958-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-468-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01958-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (2)-1.7-1964 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Tarnybos Sprendimas) ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 21R-318(AG-250/04-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti Žemės gelmių registre esantį įrašą apie tai, jog gręžtinis šulinys vandeniui, kurio unikalus Nr. 4400-5058-1298, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžinys), priklauso V. B. bei atmesti bet kokius V. B. prašymus dėl Gręžinio, jeigu tokie prašymai būtų pateikti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu, nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra AB Nr. 003 (toliau – ir Sąskaita) ir banko išrašas, patvirtinantis apmokėjimą, negali būti laikomi Gręžinio įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, kadangi pirkimo – pardavimo sutartis dėl Gręžinio nebuvo sudaryta. Kadangi Gręžinys laikomas statiniu (nekilnojamuoju turtu), V. B. jį nupirkti galėjo tik sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo Žemės gelmių registre V. B. registruoti kaip Gręžinio savininką.

3. Pareiškėjas rėmėsi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis ir tvirtino, kad Gręžinys, jeigu iš jo vamzdžiais tiekiamas vanduo, yra vandentiekio inžinerinio tinklo (kai išorinis vamzdžio skersmuo iki 110 mm, – nesudėtingasis inžinerinis statinys) dalis, ir darė išvadą, kad Gręžinys, prie kurio prijungtas vamzdynas, laikytinas statiniu, tačiau Komisija šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre Gręžinio savininku yra nurodytas pareiškėjas, o ne V. B..

4. Pareiškėjo teigimu, Komisija taip pat nevertino jo skundo argumentų, jog V. B. nesumokėjo jam Gręžinio kainos. Pareiškėjas šią aplinkybę grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-176-943/2018, kurioje konstatuota, kad V. B. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., turėdamas prisijungimo prie A. B. banko sąskaitos duomenis, A. B. nežinant ir nesant jo sutikimo, pervedė pinigines lėšas iš ieškovo asmeninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, pasinaudodamas ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, ir iš ieškovo nepagrįstai pasisavino 174 330,98 Eur piniginių lėšų sumą.

5. Pareiškėjo teigimu, Komisija netinkamai vertino aplinkybę, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019, kurioje V. B. yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo Gręžinį. Pareiškėjo manymu, kol teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo V. B. būtų pripažinta nuosavybės teisė į Gręžinį, būtent pareiškėjas laikytinas Gręžinio savininku. Kadangi pareiškėjo nuosavybės teisė į Gręžinį nėra nuginčyta, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek Žemės gelmių registre būtent pareiškėjas turi būti registruotas Gręžinio savininku. Pareiškėjo manymu, nei Tarnyba, nei Komisija neturėjo teisės spręsti civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo, o tik nustatyti, ar V. B. pateiktų dokumentų pagrindu jis galėjo būti registruojamas Gręžinio savininku.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas V. B. prašymas registruoti jį Gręžinio savininku. Kartu su prašymu V. B. pateikė Gręžinio nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančius dokumentus: Sąskaitą ir banko išrašą, taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 24 d. raštą, patvirtinantį apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41505-18 nutraukimą. Vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 patvirtintų Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 ir 40 punktais, Tarnyba 2019 m. vasario 15 d. įregistravo Gręžinio savininku V. B..

8. Atsakovas rėmėsi aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtinto Požeminio vandens gavybos monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos aprašo 2.2, 11 punktais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84, 85, 90 dalimis ir darė išvadą, kad požeminio vandens gręžinių įrengimas nėra statybos darbai, o Gręžinys nėra statinys. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.3 punktu ir pažymėjo, kad ne visi giluminiai vandentiekio gręžiniai yra statiniai, o tik tie, kurie yra pripažinti statiniais. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad duomenys apie gręžinius registruojami tik Žemės gelmių registre, ir pažymėjo, kad, nesant gręžinio paso, nebūtų galima registruoti vandens gręžinį kaip statinį Nekilnojamojo turto registre.

9. Atsakovo manymu, Komisija Sprendime pagrįstai konstatavo, jog teismui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės į Gręžinį, duomenys pagal pareiškėjų prašymus registruose turės būti keičiami taip, kaip nuspręs teismas. Kadangi kiti pareiškėjo argumentai (dėl Sąskaitos vertinimo, naudojimosi gręžiniu tvarkos) vertinami civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo, atsakovas teigė, jog šioje byloje jie lemiamos reikšmės neturi. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-480-237/2019 sprendimas dar nėra priimtas, taip pat nepriimta jokių sprendimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Gręžinio nuosavybės registracija, taikymo. Atsakovas darė išvadą, kad Tarnyba 2019 m. vasario 15 d. pagrįstai įregistravo Gręžinio savininku V. B..

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

11. V. B. tvirtino, kad jis yra Gręžinio savininkas nuo 2013 m. vasario 20 d. Tai patvirtina Sąskaita, kurios pagrindu pareiškėjas pardavė jam Gręžinį, o bankiniai mokėjimo pavedimai patvirtina, kad buvo atlikti mokėjimo pavedimai už Gręžinį. V. B. paaiškino, kad jis naudojasi Gręžiniu kaip savininkas, investuoja lėšas į jo išlaikymą. V. B. manymu, pareiškėjas, perleisdamas nuosavybės teises jam į žemės sklypą ir ūkinius pastatus, perleido ir nuosavybės teises į Gręžinį, nes Gręžinys yra jam priklausančių ūkinių pastatų priklausinys, ką patvirtina ir Gręžinio techninis projektas, žemės sklypo dovanojimo sutartys ir ūkinių pastatų pirkimo – pardavimo sutartys. V. B. atkreipė dėmesį, kad Gręžinio projekte yra nurodyta, jog vanduo yra tiekiamas ne gyvenamajam namui, o ūkiniams pastatams, kurie šiuo metu priklauso V. B., o žemės sklypo dovanojimo sutartyse nėra padaryta jokių išlygų, kad Gręžinys lieka nuosavybės teise pareiškėjui. V. B. pažymėjo, kad pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas yra kitame žemės sklype, nei yra Gręžinys. V. B. manymu, teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kad vandens gręžinys yra įrenginys, o ne statinys, todėl notarinė forma Gręžinio įsigijimui nebuvo būtina. V. B. atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria remiasi pareiškėjas, yra panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 ir grąžinta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo, todėl nėra įsiteisėjusi. Be to, pareiškėjo nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už Gręžinį, todėl ši byla neturi jokios reikšmės šiam ginčui. V. B. pažymėjo, kad šiuo metu taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-376-883/2019, kurioje jis yra pareiškęs priešieškinį pareiškėjui ir siekia prisiteisti iš pareiškėjo 659 157,71 Eur, kurių dalį pareiškėjas be teisinio pagrindo pasisavino.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Tarnybos Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, įpareigojo Tarnybą išnagrinėti iš naujo A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą ir atmetė V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13. Teismas rėmėsi Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintų Žemės gelmių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3, 5, 7, 9, 25, 31.2 punktais, nustatė, kad Gręžinio techninį projektą užsakė pareiškėjas, kuris taip pat 2006 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką Raseinių rajono savivaldybei. Gręžinio techninį projektą parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno hidrogeologija“ pagal pareiškėjo užsakymą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Gręžinys Nuostatų 25 punkte nustatyta tvarka buvo įregistruotas registre ir šiam objektui būtų išduotas gręžinio pasas, tačiau atkreipė dėmesį, kad šalys pripažįsta, jog Gręžinys Žemės gelmių registre yra įregistruotas. Teismas rėmėsi Taisyklių 38.1, 38.4 ir 38.5 punktais ir nustatė, kad 2019 m. vasario 8 d. į Tarnybą su prašymu įregistruoti Gręžinio savininku kreipėsi V. B., kuris prie prašymo pateikė Sąskaitą, banko išrašą ir prokuratūros pranešimą. Tarnyba, remdamasi šiais dokumentais ir vadovaudamasi Nuostatų 16.4 punktu bei Taisyklių 38 ir 40 punktais, registro gręžinių dalyje įrašė duomenis apie naują Gręžinio savininką V. B. nuo 2013 m. vasario 20 d.

14. Teismas rėmėsi Taisyklių 40 punktu ir pažymėjo, kad, nors Sąskaitoje nurodyta, jog A. B. pardavė V. B. Gręžinį, tačiau joje nėra nurodyti Gręžinio indentifikavimo duomenys, o banko išraše, kuriuo rėmėsi Tarnyba, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. už Sąskaitoje nurodytą ar kitokį gręžinį sumokėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš banko išrašo matyti, jog 74 000 Lt A. B. pervesta 2013 m. gegužės 20 d., nurodant mokėjimo paskirtį Sąskaitą, tačiau pagal šią Sąskaitą pirkėjas V. B. pardavėjui A. B. buvo įsipareigojęs sumokėti ne 74 000 Lt, o 56 870 Lt. Teismas pažymėjo, kad V. B., 2019 m. vasario 8 d. teikdamas Tarnybai prašymą įregistruoti jį Gręžinio savininku, šio objekto paso originalo nepateikė. Kito dokumento, patvirtinančio buvusio savininko aiškią valią perleisti V. B. Gręžinį, V. B. Tarnybai taip pat nepateikė. Teismo vertinimu, prokuratūros pranešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą yra neinformatyvus ir nepagrindžia V. B. nuosavybės teisių į Gręžinį. Be to, A. B., 2019 m. kovo 12 d. teikdamas Tarnybai prašymą pakeisti duomenis registre apie Gręžinio savininką, nurodė aplinkybę, jog jis Gręžinio V. B. nėra perleidęs. Tačiau Tarnyba, nagrinėdama A. B. prašymą, šių aplinkybių neįvertino ir netinkamai išnagrinėjo A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl Tarnyba įpareigotina A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog A. B. yra Gręžinio savininkas, tačiau nagrinėjamoje byloje statinio – nekilnojamojo daikto (pastatas arba inžinerinis statinys), turinčio laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir inžinierinio statinio – susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų, taip pat visų kitų statinių, kurie nėra pastatai, sąvokos kaip jos yra apibrėžiamos Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte ir 16 punkte, nėra reikšmingos, kadangi kilusio ginčo – duomenų apie gręžinius registravimą Žemės gelmių registre, nei Statybos įstatymo, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nereglamentuoja.

16. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjamas civilinis ginčas, negali paneigti Žemės gelmių registro duomenų teisingumo ir šie duomenys negali neatitikti dokumentų, patvirtinančių asmens teises į Gręžinį pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas. Registro duomenys apie gręžinio savininką, būklę ar paskirtį turi atitikti dokumentus, o registro tvarkytojas, nagrinėjamu atveju – Tarnyba, ne tik įrašyti ir patikslinti pakitusius duomenis, bet ir įvertinti šių duomenų patikslinimą pateikusių asmenų prašymų pagrįstumą ir užtikrinti registro duomenų teisingumą.

17. Teismas konstatavo, kad Komisija bylos esmės neatskleidė, Komisijos Sprendime nenurodyti motyvai dėl ginčo esmės, todėl Komisijos Sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas.

18. Kadangi išnagrinėjus bylą V. B. teisės nėra patenkintos, teismas V. B. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė.

III. 19. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad Tarnyba A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovo manymu, V. B. Tarnybai pateikė tinkamus Gręžinio nuosavybės įgijimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas remiasi Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 5, 32, 33, 38.5, 40 punktais ir pažymi, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. prašymo panaikinti įrašą Žemės gelmių registre apie Gręžinio savininką V. B. ir atmesti V. B. prašymus dėl Gręžinio netenkino, kadangi Tarnyba, gavusi V. B. 2019 m. vasario 8 d. prašymą registruoti jį Gręžinio savininku ir įvertinusi kartu su šiuo prašymu pateiktus Gręžinio nuosavybės įgijimą patvirtinančius dokumentus, 2019 m. vasario 15 d. įregistravo Gręžinio savininku V. B., o pareiškėjo prašyme nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, kad V. B. suklastojo Sąskaitą ir nemokėjo už Gręžinį pagal šią Sąskaitą. Atsakovas pabrėžia, kad nėra kompetentingas spręsti dokumentų klastojimo ar asmenų tarpusavio turtinių ginčų klausimų ir atkreipia dėmesį, kad šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl Gręžinio nuosavybės teisės, teismo sprendimas nėra priimtas. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuris nustatys Gręžinio savininką, Tarnyba įrašys jį į Žemės gelmių registrą.

21. Atsakovas, nesutikdamas su teismo teiginiais, kad Sąskaitoje nėra nurodyti Gręžinio identifikavimo duomenys, todėl galėjo būti parduotas kitas gręžinys, pažymi, kad A. B. nuosavybės teise Žemės gelmių registre buvo įregistruotas tik vienas gręžinys. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad banko išraše nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. B. už Sąskaitoje nurodytą ar kitokį gręžinį sumokėjo, kadangi banko išraše aiškiai nurodyta, jog iš V. B. banko sąskaitos į A. B. sąskaitą banke pagal mokėjimo paskirtį – Sąskaitą, pervesta 74 000 Lt, t. y. pagal Sąskaitą atsiskaitymas už nupirktus daiktus atliktas ir jokių tai paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Atsakovo manymu, apmokėjimo įvykdymo fakto negali paneigti aplinkybė, jog buvo sumokėta didesnė suma, nei nurodyta Sąskaitoje.

22. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl Gręžinio paso originalo nepateikimo ir ikiteisminio tyrimo reikšmės priimant Tarnybos Sprendimą, remiasi Taisyklių 40 punktu ir pažymi, kad reikalavimas pateikti gręžinio paso originalą Taisyklėse nėra nustatytas, todėl nėra būtinas keičiant gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre. Atsakovas taip pat paaiškina, kad prokuratūros pranešimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą V. B. pateikė todėl, kad Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. (2)-1.7-4207 V. B. buvo nurodžiusi priežastį, dėl ko neįrašo jo duomenų Žemės gelmių registre, t. y., kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41505-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. Išnykus šiai aplinkybei, Tarnyba įrašė Žemės gelmių registre naujus savininko duomenis. Atsakovo manymu, prokuratūros pranešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą niekaip negali pagrįsti asmens nuosavybės teisės, nes ikiteisminio tyrimo objektas nėra su nuosavybės teisės nustatymu susijęs dalykas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. V. B. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. V. B., nesutikdamas su teismo sprendimu, paaiškina, kad tai, jog jis 2013 m. vasario 20 d. iš pareiškėjo įsigijo Gręžinį, įrodo Sąskaita ir banko išrašas, patvirtinantis atliktą apmokėjimą. Pareiškėjas V. B. atsiskaitymo už Gręžinį niekada nebuvo grąžinęs. V. B. Gręžiniu naudojosi kaip savininkas, t. y. investavo lėšas į jo pagerinimą, atlikdavo Gręžinio remonto darbus, pareiškėjui vandenį iš Gręžinio teikdavo neatlygintinai. V. B. atkreipia dėmesį, kad Gręžinys yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Gręžinio paskirtis yra vandens tiekimas į jam priklausančius ūkinius pastatus, kuriuose yra laikomi pareiškėjo ūkininko ūkio galvijai. Tai patvirtina ir Gręžinio projektas, todėl V. B. daro išvadą, kad Gręžinys yra jam priklausančio žemės sklypo ir ūkinių pastatų priklausinys.

25. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl kito vandens gręžinio, taip pat atsakovas nepateikė duomenų, kad A. B. ar V. B. turi dar kitų, įregistruotų Žemės gelmių registre, gręžinių, dėl kurių vyktų ginčas, V. B. nesutinka su teismo išvada, kad Sąskaita nėra pakankamas įrodymas, jog V. B. įsigijo būtent Gręžinį. Taip pat V. B. nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. atsiskaitė už Gręžinį, kadangi V. B. pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog jis minėtą Sąskaitą yra apmokėjęs. Mokėjimo nurodyme yra nurodyta, kad apmokėjimas yra atliekamas būtent už Sąskaitą. V. B. manymu, banko sąskaitos išrašas apie atliktą bankinį pavedimą turėtų būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, kad jis yra atsiskaitęs už Gręžinį. Toks įrodymas galėtų būti paneigiamas tik kitais patikimais įrodymai, kurių byloje nėra. Pareiškėjo nurodytose bylose nebuvo konstatuotos aplinkybės, jog V. B. už Gręžinį neatsiskaitė, jose nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su Gręžinio įsigijimu. V. B. manymu, teismas, nesivadovaudamas jo pateiktais įrodymais ir vadovaudamasis tik pareiškėjo deklaratyviai išdėstytomis aplinkybėmis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

26. V. B. teigimu, teismas, konstatavęs, jog V. B. Tarnybai nepateikė dokumento, patvirtinančio buvusio savininko aiškią valią perleisti jam Gręžinį, peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi dėl aplinkybių, ar pareiškėjas išreiškė valią parduoti Gręžinį V. B., bus aiškinamasi bendrosios kompetencijos teisme. V. B. manymu, teismas, skundžiamame sprendime pateikęs motyvus, kurie yra grindžiami aplinkybėmis, nenurodytomis skunde, turėjo pareigą tiek atsakovui, tiek V. B. suteikti galimybę pateikti į bylą įrodymus ir savo poziciją dėl teismo išdėstytų aplinkybių, susijusių tiek su Gręžinio paso originalo pateikimu, tiek kito gręžinio, dėl kurio galėtų vykti ginčas, egzistavimu arba neegzistavimu, tiek su Sąskaitoje nurodytu gręžiniu.

27. V. B. nesutinka su teismo išvada dėl Gręžinio paso originalo nepateikimo, kadangi byloje nebuvo jokio ginčo dėl to, ar Tarnybai buvo pateiktas Gręžinio paso originalas, ar buvo pateikta Gręžinio paso kopija. V. B. manymu, teismas nepagrįstai savo iniciatyva konstatavo tokias aplinkybes, dėl kurių jokie paaiškinimai nebuvo pateikti ir tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjamos. V. B. teigimu, teismo nurodytas Nuostatų 31.2 punktas nėra susijęs su teismo nurodytu reikalavimu, jog keičiant duomenis Žemės gelmių registre, reikia pateikti vandens gręžinio paso originalą. V. B. vadovaujasi Taisyklių 40 punktu, nurodo, kad pateikė dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į Gręžinį, ir nepagrįstu laiko teismo motyvą, kad naujas vandens gręžinio savininkas turi pateikti vandens gręžinio paso originalą, kadangi tokia tvarka teisės aktuose nėra numatyta.

28. V. B. nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog buvo pervesta didesnė pinigų suma už Gręžinį nei nurodyta Sąskaitoje, paneigia tai, jog už Gręžinį buvo atsiskaityta. V. B. atkreipia dėmesį, kad iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog buvo atsiskaityta ir pagal sąskaitą faktūrą LT-EKO- 001. V. B. manymu, prokuratūros rašytiniu dokumentu konstatuotos aplinkybės, jog jokia nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas nebuvo padarytas, turi didesnę įrodomąją reikšmę nei deklaratyviai išdėstytos pareiškėjo aplinkybės apie tai, kad V. B. parašas buvo suklastotas. V. B. atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo dėstomos aplinkybės dėl Gręžinio pardavimo nuolat keičiasi. Tai rodo, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai V. B. atžvilgiu ir siekia konfliktuoti su V. B., jo ūkininko veiklai sudarant įvairių kliūčių (siekiant nutraukti vandens teikimą V. B. galvijų fermai). V. B. manymu, teismo sprendimas yra nepagrįstas faktais ir duomenimis, todėl yra neteisėtas.

29. Pareiškėjas A. B. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. A. B. taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo ir V. B. bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas remiasi Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 27 punktu, Taisyklių 40 punktu ir sutinka su teismo išvada, kad Žemės gelmių registro duomenys apie gręžinio savininką, būklę ar paskirtį turi atitikti dokumentus, o registro tvarkytojas – Tarnyba, ne tik įrašyti ir patikslinti pakitusius duomenis, bet ir įvertinti šių duomenų patikslinimą pateikusių asmenų prašymų pagrįstumą ir užtikrinti registro duomenų teisingumą. Pareiškėjas remiasi Nuostatų 28 punktu ir pažymi, kad V. B., siekdamas būti įregistruotu Gręžinio savininku, turėjo Tarnybai pateikti abejonių nekeliančius savo nuosavybės teisę į šį gręžinį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Gręžinio techninį projektą parengė UAB „Kauno hidrogeologija“ pagal jo užsakymą, Gręžiniui buvo išduotas gręžinio pasas, pareiškėjas yra Gręžinio statytojas, o nuosavybės teisė į Gręžinį pareiškėjui atsirado jį pastačius. Pareiškėjas akcentuoja, kad jokia pirkimo – pardavimo sutartis dėl Gręžinio nebuvo sudaryta, nepripažįsta V. B. pardavęs Gręžinį, pažymi, kad dėl Gręžinio nuosavybės teisės vyksta teisminis ginčas.

31. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendime daromomis išvadomis, kad Sąskaita ir banko išrašas nėra pakankami V. B. nuosavybės teisei į Gręžinį pagrįsti, kadangi Sąskaita savaime nėra sutartis, todėl ji nepagrindžia pareiškėjo valios perleisti Gręžinį V. B. nuosavybėn. Be to, Gręžinys yra nekilnojamasis daiktas (priešingu atveju jis nebūtų registruotas Nekilnojamojo turto registre), todėl nuosavybės teisė į tokį daiktą gali būti perleidžiama kitam asmeniui tik notaro patvirtintos sutarties pagrindu. Toks notarinės formos sandoris dėl Gręžinio pardavimo V. B. nėra sudarytas, o Nekilnojamojo turto registre Gręžinio savininku yra nurodytas pareiškėjas. Tai, kad Sąskaitoje nebuvo identifikuotas parduodamas gręžinys, pareiškėjo manymu, taip pat patvirtina, kad jo valia perleisti ginčo turtą V. B. nėra įrodyta. Pareiškėjas pabrėžia, kad jokio gręžinio V. B. niekuomet nebuvo pardavęs, bei pažymi, kad pats V. B., pateikdamas priešieškinio reikalavimus Raseinių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės į ginčo gręžinį pripažinimo, pripažino, jog Gręžinys jam nuosavybės teise nepriklauso.

32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad V. B. pateiktos sąskaitos apmokėjimas buvo atliktas tik po keleto mėnesių nuo jos išrašymo datos, be to, sumokėta suma neatitinka Sąskaitoje nurodytos daiktų pardavimo kainos. Sąskaita išrašyta 2013 m. vasario 20 d., o prašymą pakeisti Žemės gelmių registre esantį įrašą apie Gręžinio savininką V. B. pateikė tik po kelerių metų. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, rodo, kad V. B. pasinaudojo Sąskaita, siekdamas įgyti nuosavybėn jam nepriklausantį daiktą.

33. Pareiškėjas remiasi Nuostatų 32, 40 punktais ir pažymi, kad V. B. nesikreipė į Tarnybą dėl duomenų Žemės gelmių registre pakeitimo per nustatytą 10 dienų terminą. Be to, Tarnybai niekuomet nebuvo pateikti neginčytini duomenys apie tai, jog V. B. yra Gręžinio savininkas. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu yra kilęs ginčas civilinėje byloje, kurioje priimtu sprendimu bus konstatuota, ar pareiškėjas perleido nuosavybę į Gręžinį V. B., todėl Tarnybai atsiras arba neatsiras pagrindas tikslinti Žemės gelmių registre esančius duomenis.

34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog prašymą įregistruoti jį Gręžinio savininku V. B. pateikė iškart po to, kai 2018 m. birželio 28 d. jam buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis atjungė vandens tiekimą savo tėvų namui iš jam teisiškai nepriklausančio, bet naudojamo Gręžinio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-181-282/2018 ir daro išvadą, kad Gręžinys priklauso pareiškėjui.

35. Apeliacinių skundų argumentai, kad dėl aplinkybių, ar pareiškėjas išreiškė valią parduoti Gręžinį, bus aiškinamasi bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjo teigimu, tik patvirtina faktą, kad nuosavybės teisę į Gręžinį patvirtinančio dokumento V. B. neturi ir negali jo pateikti Tarnybai.

36. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl Gręžinio perleidimo V. B. šalys niekuomet nesitarė ir šis daiktas yra ne V. B. žemės sklypo, o pareiškėjo bei T. B. gyvenamojo namo priklausinys, todėl iki šiol teisėtai priklauso pareiškėjui bei T. B..

37. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti Žemės gelmių registre esantį įrašą, kad Gręžinys priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B., ir Komisijos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino skundžiamus Tarnybos ir Komisijos Sprendimus ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, pritaikytų teisės normų aiškinimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

42. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su skundo dalyku, taip peržengė nagrinėjamos bylos ribas, tačiau priėjo prie teisingos galutinės išvados. Todėl pripažįsta tikslinga papildyti, pakoreguoti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į esminius apeliacinių skundų argumentus, tačiau teismo sprendimo nekeisti.

43. Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenys apie gręžinius registruojami Žemės gelmių registre. Šis registras steigiamas Vyriausybės nutarimu ir yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis.

44. Žemės gelmių registro paskirtį, jo objektus, sudarymą, vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos ir registro tvarkymo įstaigos teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų saugą, jų skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Nuostatai (redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 22 d.). Registrą sudaro šios 3 dalys, kuriose kaupiami duomenys apie žemės gelmes: 1) žemės gelmių išteklių dalis; 2) gręžinių dalis; 3) žemės gelmių tyrimų dalis (Nuostatų 3 p.).

45. Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatų 9 punktu, Žemės gelmių registro duomenų teikėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis: tiriantys žemės gelmes arba užsakantys žemės gelmių tyrimo darbus (9.1 p. p.); naudojantys žemės gelmių išteklius ir ertmes (9.2 p. p.); gręžiantys gręžinius (9.3 p. p.); gręžinių savininkai (9.4 p. p.). Pagal Žemės gelmių registro nuostatų 25 punktą registro objektus registruoja Tarnyba, gavusi iš registro duomenų teikėjų Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 21 d.) nustatyta tvarka pateiktus dokumentus ir atlikusi tam tikrus veiksmus.

46. Remiantis Nuostatų 25.2 papunkčio nuostatomis, registro gręžinių dalies objektai registruojami gavus Lietuvos geologijos tarnybos nustatytos formos užpildytą gręžinio pasą ir žemėlapį (planą) su pažymėta gręžinio vieta ir tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, dokumentus (ataskaitas). Pagal Žemės gelmių registro nuostatų 21.7 papunktį Žemės gelmių registro gręžinių dalyje įrašoma gręžinio savininko juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas); arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (adresas); arba juridinių ir (ar) fizinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutarties sudarymo data ir numeris; savininko pasikeitimo data.

47. Žemės gelmių registro tvarkytojas registro gręžinių dalyje objektus registruoja arba duomenis įrašo, gavęs: gręžinio arba gręžinio atšakos (5 priedas) pasą ir gręžinio savininko prašymą, o taip pat kitus registro duomenų teikėjų pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 38.1, 38.4 ir 38.5 p. p.). Pagal Taisyklių 40 punktą įregistruoto gręžinio duomenys turi būti keičiami, jeigu pasikeičia įregistruoto gręžinio savininkas, būklė ar paskirtis. Pasikeitus savininkui, naujasis gręžinio savininkas turi Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikti prašymą dėl gręžinio savininko pakeitimo ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.

48. Tarnyba objekto neregistruoja ir / ar duomenų neįrašo, jeigu ji nustato, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, taip pat jeigu pateikti dokumentai neatitinka šiuose Nuostatuose, Registro tvarkymo taisyklėse ir / ar kituose teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų. Apie atsisakymą įregistruoti objektą ir / ar įrašyti duomenis Lietuvos geologijos tarnyba per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja registro duomenų teikėją, nurodydama šio sprendimo priežastį. Registro duomenų teikėjai, pašalinę priežastis, dėl kurių Lietuvos geologijos tarnyba objekto neregistravo ir/ar duomenų neįrašė, pakartotinai gali kreiptis dėl objekto registravimo ir / ar duomenų įrašymo (Nuostatų 28 p.).

49. Šalys pripažįsta, jog ginčo Gręžinio savininku visų pirma Žemės gelmių registre buvo įregistruotas A. B.. Taip pat byloje nustatyta, kad Tarnyba, remdamasi 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra AB Nr. 0003, banko išrašu bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 24 d. raštu apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41505-18 nutraukimą, 2019 m. vasario 15 d. Gręžinio savininku Žemės gelmių registre įregistravo V. B.. A. B. prašyme Tarnybai dėl Gręžinio registracijos V. B. vardu panaikinimo teigė, kad V. B. suklastojo 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą AB Nr. 0003 ir už Gręžinį pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą nesumokėjo, todėl Gręžinio nuosavybės teise neįsigijo.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad Tarnyba nėra kompetentinga spręsti dokumentų klastojimo ar asmenų tarpusavio turtinių ginčų klausimų. Taip pat pažymi, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į Gręžinį, esminė aplinkybė sprendžiant dėl registracijos pakeitimo (nepakeitimo) yra tikrojo savininko nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-946-756/2016).

51. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 p.), paveldint (2 p.), pagaminant naują daiktą (4 p.), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo (titulo) ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003).

53. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019 (e2-14-647/2021) pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto nustatymo (vandens gręžinio aptarnavimui) ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovams A. B. ir T. B. dėl nuosavybės teisių pripažinimo į vandens gręžinį.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Žemės gelmių registro duomenys apie gręžinio savininką, būklę ar paskirtį turi atitikti dokumentus, o registro tvarkytojas, nagrinėjamu atveju Tarnyba turi pareigą ne tik įrašyti ir patikslinti pakitusius duomenis, bet ir įvertinti šių duomenų patikslinimą pateikusių asmenų prašymų pagrįstumą ir užtikrinti registro duomenų teisingumą. Tačiau nagrinėjamu atveju, nutarties 50, 54 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nenustačius tikrojo Gręžinio savininko (šiuo atveju, neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. e2-480-237/2019 (e2-14-647/2021), negalima tinkamai išspręsti dėl pareiškėjo A. B. reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti Žemės gelmių registre įregistruoto Gręžinio duomenis, nurodant šio objekto savininku tik pareiškėją, pagrįstumo.

55. Pastebėtina, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Ginčai dėl daiktinių teisių kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

56. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė ir vertino 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą AB Nr.0003, kaip nuosavybės teises į Gręžinį patvirtinantį / paneigiantį įrodymą, nes, kaip aptarta anksčiau, ginčas dėl nuosavybės teisės į Gręžinį yra nagrinėjamas ir turi būti galutinai išspręstas civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje. Būtent civilinėje byloje ir turi būti ištirti bei įvertinti visi įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti vienos iš šalių nuosavybės teisę į Gręžinį. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra tikrinamos aplinkybės, ar viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Tarnyba, spręsdama pareiškėjo prašymą, vadovavosi teisės aktų nuostatomis bei veikė savo kompetencijos ribose.

57. Vadovaudamasi nutarties 44-49, 52-53 punktuose išdėstytų aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reglamentavimu bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – Gręžinį 2006 m. teisėtai pastatė A. B., o ne trečiasis suinteresuotas asmuo; dėl 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitos faktūroje Nr. 0003 užfiksuotų duomenų, kurios pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. teigia įsigijęs nuosavybėn iš A. B. Gręžinį bei Gręžinio nuosavybės teisės kilęs ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme; 2019 m. vasario 15 d. Gręžinio savininku Žemės gelmių registre įregistruojant V. B. Tarnyba nevertino, ar trečiojo suinteresuoto asmens V. B. pateikti dokumentai yra pakankami nuosavybės teisei į Gręžinį patvirtinti bei dėl šių aplinkybių Tarnyba Sprendime nepasisakė – teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Gręžinio registraciją trečiojo suinteresuoto asmens V. B. vardu negali būti pripažįstamas pagrįstu bei teisėtu.

58. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą pripažinti Tarnybos Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau priėjo prie teisingos galutinės išvados, todėl teismo sprendimo motyvai iš dalies pakeičiami, rezoliucinę dalį paliekant nepakeistą.

60. Atsiliepime į apeliacinius skundus pareiškėjas pateikė prašymą iš apeliantų atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apskaičiavimu ir pagrindimu, toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

61. Atmetus trečiojo suinteresuoto asmens V. B. apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė