c330dc31-66ec-4e5f-830c-30dacf4e3d91 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-839-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08815-2010-2   Procesinio sprendimo kategorija: 129.17. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. liepos 9 d.Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6698-141/2011 pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, D. J., R. J., J. M., AB DnB bankas, kuria pareiÅ¡kimas patenkintas iÅ¡ dalies.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                         I. Ginčo esmė           IÅ¡ieÅ¡kotojas M. M. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti kokios dalies turto, įgyto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, savininkas yra skolininkas D.

J. ir skolininko sutuoktinė R. J., turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe, siÅ«lė padalyti taip: dėl transporto priemonės Citroen Xsara, 1998 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spręsti teismo nuožiÅ«ra, dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalyti po 1/2 abiem sutuoktiniams, 1/2 dalį 14,8000 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalyti po 1/2 abiem sutuoktiniams, padalyti sutuoktinių D. J. ir R. J. bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis, nustatant, kad skolininko D.

J. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri iÅ¡skaitytina jo skolai dengti, t. y. dalis nuo R. J. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veikos ir/ar pensijos, yra 10 proc. nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 proc. nuo dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA, kitÄ sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius, turtines teises padalyti po 1/2 abiem sutuoktiniams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo M. M. pareiÅ¡kimÄ patenkino iÅ¡ dalies – padalijo D. J. ir R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ taip: 2/3 (33,1 kv.

m) dviejų kambarių 49,65 kv. m. buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrė R. J., D. J. – 1/3 buto (16,55 kv. m.); nustatė naudojimosi butu tvarkÄ ir paskyrė R. J. naudotis 17,90 kv. metrų ploto kambariu, pažymėtu buto plane indeksu 10-5, D. J. paskyrė naudotis 12,05 kv. metrų ploto kambariu, pažymėtu buto plane indeksu 10-3, bendrojo naudojimo patalpas – koridorių, voniÄ , tualetÄ , virtuvę, sandėliukÄ ir rÅ«sį, paskyrė naudotis sutuoktiniams bendrai; automobilį Citroen Xsara 1998 m. laidos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskyrė D.

J. nuosavybėn; padalijo lygiomis dalimis - po ½ kiekvienam sutuoktiniui, ½ dalį žemės sklypo, 14,8000 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini); padalijo sutuoktinių D. J. ir R. J. bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis, nustatęs, kad skolininko D. J. dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kuri iÅ¡skaityta jo skolai dengti, t. y. dalis nuo R. J. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, yra 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA; nurodė, kad sutuoktiniams priklausantis turtas padalytas (nustatyta skolininko D.

J. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje), antstoliui Vitaliui Milevičiui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Kauno rajono 1 notarų biuro 2008 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr.2-11350/08 vykdomojoje byloje Nr.0013/09/00452 ir Vilniaus m. 40 notarų biuro 2008 m. gruodžio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. AIR-2640/08 vykdomojoje byloje Nr.0013/08/02757. Kitus pareiÅ¡kimo reikalavimus atmetė.           Teismas nurodė, kad civilinio kodekso 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 667 str. nustatė skolininko D.

J. ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tačiau dalydamas sutuoktiniams priklausantį butÄ , teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus ir į tai, jog tai vienintelis Å¡eimai priklausantis gyvenamasis bÅ«stas. Teismas nurodė, kad butas yra 2 kambarių, Å¡eima susideda iÅ¡ penkių asmenų, todėl yra tikslinga R. J. paskirti didesnę buto dalį. VisÄ kitÄ sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ ½ dalis žemės sklypo, pajamas – iÅ¡skaitytÄ pajamų dalį, teismas padalijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ kiekvienam sutuoktiniui, nenustatęs pagrindų, dėl kurių bÅ«tų galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsižvelgęs į abiem sutuoktiniams tenkančias buto dalis ir į nepilnamečių vaikų interesus, teismas nustatė Å¡iÄ naudojimosi butu tvarkÄ : R. J. paskyrė naudotis 17,90 kv. m. ploto kambariu, o D. J. – 12,04 kv. m. ploto kambariu. Bendrojo naudojimo patalpas – virtuvę, koridorių, voniÄ , tualetÄ , sandėliukÄ , rÅ«sį, paskyrė sutuoktiniams naudotis bendrai. Žemės sklypo naudojimosi tarp sutuoktinių tvarkos teismas nenustatė, kadangi nurodytas žemės sklypas yra įkeistas AB DnB bankui.

Teismas nurodė, kad padalijus lygiomis dalimis tarp sutuoktinių ½ 14,8000 ha ploto žemės sklypo, iÅ¡ieÅ¡kojimas galės bÅ«ti nukreiptas ne į skolininkui tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį, bet į lėšas, kurios bus gautos pardavus turtÄ , ir tik tuo atveju, jeigu liks lėšų po kreditorinių įsipareigojimų bankui įvykdymo.             PareiÅ¡kėjo M. M. reikalavimÄ padalyti lygiomis dalimis kitÄ sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius, turtines teises, teismas atmetė, nurodęs, kad tai nekonkretus reikalavimas, kadangi nenurodytas turtas, kurį praÅ¡oma padalyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai            Suinteresuotas asmuo R. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti M. M. pareiÅ¡kimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:            1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo butas yra vienintelė gyvenamoji Å¡eimos patalpa, todėl vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jis laikytinas Å¡eimos turtu.

Tenkindamas reikalavimÄ dėl buto padalijimo, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 3.84 str., 3.85 str.), nes neteisėtai tenkino reikalavimÄ padalyti turtÄ , kuriam galioja specialus teisinis režimas, t. y. į kurį teisės aktai draudžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamÄ patalpÄ ir proporcingai ginti kreditoriaus interesus, nustatytina didesnė D. J. nuosavybė ginčo žemės sklype, o minėtas butas paskirtinas visas apeliantei.

Be to, teismas nesiaiÅ¡kino, ar M. M. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su Å¡eimos poreikių tenkinimu ir pan.            2. Apeliantės pajamos Å¡iuo metu yra vienintelis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, todėl didelės dalies gaunamų pajamų iÅ¡ieÅ¡kojimas neleistų patenkinti net bÅ«tinųjų Å¡eimos su trimis vaikais poreikių.            3. Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu arba institucija, duodančia iÅ¡vadÄ , turėjo bÅ«ti įtraukta valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.            4.

Teismas nenustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas. Teismo argumentas, kad ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatoma dėl to, kad sklypas yra įkeistas AB DnB bankui, yra nepagrįstas, nes hipotekos teisiniai santykiai gali pasibaigti bet kada, ne tik įvykdžius prievolę, kuriai užtikrinti turtas buvo įkeistas (šalims susitarus), o tokiu atveju disponavimas ginčo žemės sklypu būtų labai apribotas arba neįmanomas.             Pareiškėjas M.

M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens R. J. atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:            1. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo butas yra vienintelė gyvenamoji Å¡eimos patalpa, todėl pagal CK 3.123 straipsnį nukrypo nuo lygių dalių principo ir atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus.

Be to, į vaikų interesus taip pat buvo atsižvelgta nustatant buto naudojimosi tvarkÄ .            2. Pagal CK 3.117 straipsnį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl vadovaujantis CPK 667 straipsniu, buvo nustatyta skolininko D. J. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. CPK 736 straipsnyje reglamentuojamas darbo užmokesčio ir kitų pajamų iÅ¡skaitymo dydis. Aplinkybė, kad apeliantė yra vienintelė Å¡eimoje gaunanti pajamas pragyvenimui neatleidžia nuo jos skolos mokėjimo.

Remiantis CPK 664 straipsniu, pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančių piniginių lėšų, darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taigi teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ lygiomis dalimis dalyti gaunamas apeliantės pajamas.            3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į bylÄ Ä¯traukti valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ . Sutuoktiniai nėra nutraukę santuokos, todėl vaikų iÅ¡laikymo ar jų gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų klausimai nėra sprendžiami.            4.

Idealiųjų žemės sklypų dalių, kurių naudojimosi tvarka nenustatyta, dalių pardavimas yra įprastas, tokiais atvejais idealiosios sklypo dalies įgijėjas perima visas buvusio savininko teises ir pareigas, įskaitant teisę susidaryti su bendrasavininkiais susitarimÄ dėl naudojimosi sklypo dalimi tvarkos nustatymo.            Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens R. J. atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ dalyje dėl įkeisto bankui turto atmesti kaip nepagrįstÄ bei palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Nurodo, kad bankas jau pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ įkeisto jam turto, todėl nustatyti naudojimosi padalyto sklypo dalimis tvarkÄ nėra tikslinga, kadangi priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas bus nukreiptas tiek į D. J. sklypo dalį, tiek į apeliantei nuosavybės teise priklausančiÄ sklypo dalį. Be to, parduodant žemės sklypÄ dalimis jo rinkos vertė gali ženkliai sumažėti, nei parduodant visÄ Å¾emės sklypÄ vienam pirkėjui. Atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančio nekilnojamojo turto varžytynės duotų pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, nes turto pardavimas skirtingiems pirkėjams pažeistų protingumo principÄ .

Pardavus iÅ¡ varžytynių žemės sklypÄ dalimis, nukentėtų tiek skolininkų, tiek ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai, kadangi pardavus turtÄ už mažas kainas, bus padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtÄ už realiÄ kainÄ . Pažymi, kad kol skolininkai neįvykdė prievolių bankui, apie jokį susitarimÄ dėl hipotekos pabaigos negali bÅ«ti ir svarstoma. Be to, bankas nėra vienintelis skolininkų kreditorius, todėl tikėtis, kad skolininkai atras lėšų padengti įsiskolinimÄ , vargu ar galima tikėtis.

Dėl kitų atskirojo skundo motyvų, nesusijusių su banko interesais, prašo spręsti teismo nuožiūra. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados          Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).          Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis V.

Milevičius, vykdydamas Kauno rajono 1 notarų biuro 2008 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-11350/08 dėl 231 170,60 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko D. J. iÅ¡ieÅ¡kotojo M. M. naudai ir Vilniaus miesto 40 notarų biuro 2008 m. gruodžio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. AIR 2640 dėl 40 230,04 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko D. J. iÅ¡ieÅ¡kotojos J. M. naudai, 2010 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojams ir D. J. bei R. J. CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo.

IÅ¡ieÅ¡kotojas M. M. Å¡ia galimybe pasinaudojo.          Pagal CPK 667 straipsnį yra nustatoma skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardytas nebaigtinis sÄ raÅ¡as kriterijų, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Vienas iÅ¡ tokių kriterijų – tai nepilnamečių vaikų interesas. Atsižvelgdamas į šį kriterijų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2/3 buto, esančio vieninteliu Å¡eimos gyvenamuoju bÅ«stu, paskyrė apeliantei, o 1/3 buto – D. J.. Tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir nustatyti, kad apeliantei priklauso visas butas, o D. J. didesnė dalis žemės sklypo, nagrinėjamu atveju reikÅ¡tų iÅ¡ esmės pažeisti nepilnamečių vaikų teisių apsaugos ir kreditoriaus teisių bei teisėtų lÅ«kesčių pusiausvyros principÄ , nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡ minėto žemės sklypo, įkeisto ne tik D.

J., bet ir apeliantės prievolių įvykdymo užtikrinimui, jau pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal kito – hipotekos kreditoriaus AB DnB banko, pareiÅ¡kimÄ , ir tikimybė, kad po Å¡io iÅ¡ieÅ¡kojimo liks turto, į kurį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galėtų nukreipti kiti kreditoriai, yra neaiÅ¡ki.           Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad minėtas butas laikytinas Å¡eimos turtu, į kurį ribojamas iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kreditorių reikalavimus nukreipimas. Pagal įstatymÄ Å¡eimos turto teisinį režimÄ sutuoktiniai gali panaudoti prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas vieÅ¡ame registre kaip Å¡eimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre kaip Å¡eimos turtas (1 t., b. l. 198-199). Apeliantė taip pat neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas M. M. yra nesÄ Å¾ininga Å¡alis, todėl jis laikytinas sÄ Å¾iningai veikusiu kreditoriumi, kurio galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ gyvenamosios patalpos, neįregistruotos vieÅ¡ame registre kaip Å¡eimos turtas, bet pripažįstamos Å¡eimos turtu, CK 3.85 straipsnio 3 dalis neriboja. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje sprendžiant skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimÄ , galimybė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buto kaip iÅ¡ Å¡eimos teisinį režimÄ turinčio turto nevertinama.

Taigi tik vykdymo procese ir laikantis įstatyme numatyto iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo eiliÅ¡kumo bus sprendžiamas klausimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į tokį butÄ (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2S-881-450/2011).        Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkui D. J. priklauso pusė apeliantės gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos. Nors apeliantė teigia, kad jos pajamos Å¡iuo metu yra vienintelis Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, dėl ko didelės dalies gaunamų pajamų iÅ¡ieÅ¡kojimas neleistų patenkinti net bÅ«tinųjų Å¡eimos su trimis vaikais poreikių, tačiau jokių duomenų apie Å¡iuo metu jos gaunamas pajamas, kurie patvirtintų šį apeliantės teiginį, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, juo labiau, kad R. ir D.

J. pagal CK 3.156 str. 1 d. turi lygias teises ir pareigas vaikams, t. y. tiek apeliantė, tiek jos sutuoktinis D. J. privalo įgyvendinti neturtines ir turtines pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat ir susijusias su vaikų iÅ¡laikymu. Kita vertus, remiantis CPK 736 straipsnyje įtvirtintu iÅ¡skaitų iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžiu bei vadovaujantis teismo nustatyta skolininko D. J. apeliantės gaunamų pajamų dalimi (1/2), iÅ¡ apeliantės gaunamų pajamų galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ne daugiau kaip 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA.     CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs skolininko D. J. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ir tuo, anot apeliantės, pažeidė CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ imperatyviÄ normÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas bÅ«tų parduodamas už kuo didesnę kainÄ , taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko abipusių turtinių interesų pusiausvyrÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Taigi CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas turėtų bÅ«ti taikomas ne savitiksliai, bet atsižvelgiant į jo paskirtį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 14,8000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio ½ priklauso apeliantei ir D. J., o kita ½ – A. ir A. N., buvo įkeistas AB DNB bankui kredito gavėjų R. J., D. J., A. N. ir A. N. prievolių įvykdymo užtikrinimui.

Pagal AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ minėto žemės sklypo buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimis nutarta įkeistÄ Å¾emės sklypÄ parduoti iÅ¡ varžytynių, kas reiÅ¡kia, kad priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ bus nukreiptas tiek į D. J. sklypo dalį, tiek ir į apeliantės sklypo dalį, o kitų kreditorių, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo, reikalavimai galės bÅ«ti tenkinami tik iÅ¡ piniginių lėšų, galimai liksiančių padengus banko reikalavimÄ .

Taigi teismas pritaria AB DNB banko nuomonei, kad nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nagrinėjamu atveju nėra tikslinga. Apeliantės argumentas, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ bÅ«tina nustatyti dėl to, kad hipoteka gali pasibaigti ne tik įvykdžius hipoteka užtikrintÄ prievolę, bet ir Å¡alims susitarus, neturi realaus pagrindo, nes iÅ¡ AB DNB banko atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ matyti, kad užtikrintoms prievolėms esant neįvykdytoms, bankas susitarimo galimybės nesvarsto.           Teismas atmeta apeliantės argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas į bylÄ turėjo įtraukti valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ .

Teismui, nagrinėjančiam bylas dėl skolininko turto, bendro su kitais asmenimis, dalies nustatymo, įstatymai tokios pareigos nenustato. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko turto, bendro su apeliante, dalies nustatymo klausimÄ Ä¯ nepilnamečių vaikų interesus atsižvelgė tinkamai.                   Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas pareiÅ¡kėjo M.

M. pareiÅ¡kimÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

                   Teisėja                                                                                                            Vilija Mikuckienė