2020-04-29 Nr. AB-8808-3-61-3-01635-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-290-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2019 m. kovo 22 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja 2020 m. vasario 6 d. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio reikalavimų, ir nustatė pareiškėjai terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. vasario 24 d. pateikti teismui ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą, kuriame būtų suformuluotas apeliacinio skundo pagrindas ir reikalavimai teismui; sumokėti 15 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji apeliaciniame skunde negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. teismui pateikė pranešimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties ir pablogėjusios sveikatos. Pareiškėja taip pat prašė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) grąžintų jai nusavintą l ha seno brandaus miško, kuris priklauso sklypui, pažymėtam kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini); minėtam sklypui grąžintų trikampį pagal magistralinį griovį (4,56 ha), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prijungtas prie „valstybinės Senosios Varėnos miško“; grąžintų pareiškėjos tėvo namų valdą arba suformuotų naują.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą laikė nepaduodu ABTĮ 138 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog ji apeliaciniame skunde turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisme nagrinėtu ginču, ir aiškiai pagrįsti, kodėl nesutinka su teismo sprendimu, nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Įvertinęs pareiškėjos pateikto patikslinto apeliacinio skundo turinį, teismas sprendė, kad jis neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nurodytų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, t. y. apeliaciniame skunde nėra suformuluotų nei skundo juridinio pagrindo, nei skundo dalyko (ABTĮ 134 str. 2 d. 5–8 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateiktame patikslintame apeliaciniame skunde iš esmės kelia naujus reikalavimus, susijusius su NŽT, matininkų veiksmais. Teismas akcentavo, kad šioje byloje buvo vertinamas antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo klausimas, apeliacinio skundo ribos yra apibrėžtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendime, todėl pareiškėja turėjo pateikti apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, o ne formuluoti naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėto ginčo objektai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, pareiškėjos patikslintas apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos apeliacinį skundą laikė nepaduotu ABTĮ 138 straipsnio 2 dalies pagrindu.

III. Pareiškėja I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti nagrinėti jos apeliacinį skundą.

Pareiškėjos teigimu, teismas priėmė skundžiamą nutartį neatsižvelgęs į tai, kad ji teismui pateikė visus dokumentus, susijusius su apeliaciniu skundu, teismas neatsižvelgė į jos pateiktus argumentus. Pareiškėja pažymi, kad teismo taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl sunkios materialinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos I. M. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo byloje pagal pareiškėjos skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje buvo išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 22 d. sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Atsakovas šiuo sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas yra neperspektyvus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 27 d. priimtu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. vasario 6 d. buvo gautas pareiškėjos apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartyje nurodė, jog apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. vasario 24 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje aiškiai nurodė, kokių įstatymo reikalavimų neatitinka pareiškėjos apeliacinis skundas, ir kaip turi būti pašalinti trūkumai, t. y. kad būtina suformuluoti skundo pagrindą ir reikalavimą, sumokėti 15 Eur dydžio žyminio mokesčio sumą bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą.

Pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. teismui pateikė pranešimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame suformulavo prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio susimokėjimo, taip pat nurodė prašymus, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos grąžintų nusavintą l ha seno brandaus miško, kuris priklauso sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nes Varėnos specialistas V. V., matininkas V. B., skyriaus vedėja O. S., pakartotinai V. V. su geodezininku T. V. permatavę žemę, nepaneigė, kad žemė pamatuota netiksliai; sklypui grąžintų trikampį pagal magistralinį griovį, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 4,56 ha, kuris prijungtas prie „valstybinės Senosios Varėnos miško“, „riba aiškiai matosi, buvęs keliukas“; grąžintų jos tėvo namų valdą arba suformuotų naują, o kur bevertė žemė, – įvardytų teisingai (ne miškas, o žemė).

Įvertinus pareiškėjos pateiktus procesinius dokumentus (pradinį apeliacinį skundą, pareiškimą dėl trūkumų šalinimo) matyti, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų reikalavimų, t. y. nenurodyti ginčijami klausimai, kurie buvo išnagrinėti byloje, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas šioje byloje 2020 m. sausio 21 d. priimto sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); pareiškėjos (apeliantės) prašymas (apeliacinio skundo dalykas); įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Pareiškėja suformulavo prašymus, kurie visiškai nebuvo nagrinėti šioje byloje ir nėra susiję su priimtu pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo išaiškinęs pareiškėjai, jog pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad apeliacinio skundo dalykas turi būti susijęs su ABTĮ 144 straipsnyje nurodytomis apeliacinės instancijos teismo teisėmis (pvz., panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kt.).

Akcentuotina, kad ABTĮ 134 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui yra imperatyvūs, jų neatitinkantis ir (ar) turintis trūkumų apeliacinis skundas, jeigu teismo nustatytu terminu tokie trūkumai nebuvo pašalinti, nepriimamas – laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti apeliacinio skundo elementai, t. y. apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas, yra esminiai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (ABTĮ 140 str.). Nesant bent vieno iš jų, laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo.

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams šalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Taigi sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį skundą, pirmiausia turi patikrinti, ar šis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tarp jų – ar apeliaciniame skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai suformuluoti ir nurodyti skundo dalykas ir pagrindas. Nustatęs, kad skundas minėtų reikalavimų neatitinka, teismas privalo nutartimi nustatyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto paskirtis – nesuvaržyti byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją ir ją apsaugoti.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos apeliacinį skundą laikė nepaduotu. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo kokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad ji pašalino visus apeliacinio skundo trūkumus, todėl jos apeliacinis skundas turėjo būti priimtas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja atskirajame skunde yra nurodžiusi, kad atskirasis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau nėra nurodžiusi jokių motyvų, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė