2020-04-29 Nr. AB-8771-3-61-3-00482-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-985-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, Administracija) Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas);

3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas);

4) panaikinti NŽT 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1160-(8.5.) „Dėl skundo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 14 d. Sprendimas); 5) įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį; 6) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas) suprojektuoto 750 kv. m ploto žemės sklypo, esančio tarp buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės kraštinės ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir pateikti šiuos dokumentus NŽT bei įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo Savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų gavimo dienos suformuoti grąžintiną natūra žemės sklypą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H.

U. grąžinant žemės sklypą natūra. Be to, pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. B. yra H. U., kuri buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. P. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, turėtą 7,8801 ha ploto žemę, įpėdinės. Likusi žemės dalis, į kurią H. U. dar neatkurtos nuosavybės teisės, sudaro 1,6531 ha. Pagal ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų į buvusio savininko I. P. turėtos valdos ribas patenka trys žemės sklypai: 1) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – ir Naujas žemės sklypas) dalis, esanti šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje, t. y. sklypo dalis, kurią iki skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dėl žemės sklypų sujungimo sudarė 0,0383 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1); 2) minėto Naujo žemės sklypo dalis, apie 0,0370 ha dydžio nesuformuotas valstybinės žemės plotas, buvęs tarp 0,8849 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo 1 bei iš rytinės pusės (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau – ir Žemės sklypas 2); 3) 0,6805 ha ploto dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje (toliau – ir Žemės sklypas 3), kuris 2010 m. birželio 2 d. panaudos sutartimi 99 metų laikotarpiui perduotas neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai (toliau – ir Bažnyčia).

3. Pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimu informavo, jog ginčo žemės sklypai (jų dalys) priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 5 d. Sprendimu nusprendė, kad tolesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnyje nurodytais būdais. Pareiškėja nesutiko, jog Žemės sklypai 1, 2 ir 3 priskirtini valstybės išperkamai žemei.

4. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypas 3 neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų. Jame nebuvo ir nėra pastatytų ar statomų statinių (objektų), numatytų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taip pat Žemės sklypas 3 nėra užimtas naujo infrastruktūros objekto, aptarnaujančio gyventojus. Nuo pat Detaliojo plano patvirtinimo Žemės sklypas 3 niekada nebuvo naudojamas, yra apleistas. Vien ta aplinkybė, kad Žemės sklypui 3 nustatytas visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas, negali būti pagrindas teigti, kad šiam sklypui nustatytas konkretus visuomenės poreikis ir jis yra valstybės išperkama žemė. Praėjus 16 metų nuo Detaliojo plano patvirtinimo, 11 metų nuo Žemės sklypo 3 suformavimo, nepradėjus įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, Žemės sklypui 3 nėra jokio aiškaus ir konkretaus visuomenės poreikio ir šis sklypas gali būti grąžintas natūra. Atlikus Detaliojo plano koregavimą ir pakeitus Žemės sklypo 3 naudojimo būdą, šiame žemės sklype gali būti vykdoma veikla, susijusi su daugiabučių gyvenamųjų namų, komercinės paskirties objektų statyba, nes tai neprieštarautų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui iki 2015 m., patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas). Net ir nepakeitus Žemės sklypo 3 naudojimo būdo, šis sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn ir privatus žemės savininkas gali savo lėšomis statyti statinius, kurių paskirtis atitinka žemės sklypo visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdo turinį. Detaliajame plane nėra jokios nuorodos į tai, koks konkretus visuomenės poreikiams reikalingas objektas turi būti pastatytas Žemės sklype 3 ar koks subjektas turi pastatyti šį objektą.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, ta aplinkybė, kad Žemės sklypas 3 perduotas neatlygintinai naudotis Bažnyčiai pagal panaudos sutartį, nėra kliūtis sklypą grąžinti natūra, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Pareiškėjos nuomone, analogiškai turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo. NŽT turi teisėtą pagrindą spręsti klausimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir tuo pagrindu, kad Bažnyčia nenaudoja Žemės sklypo 3 pagal teritorijų planavimo dokumentus, t. y. daro esminį panaudos sutarties sąlygų pažeidimą. NŽT 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktuose nustatė Žemės sklypo 3 naudojimo pažeidimus.

6. Pareiškėja nurodė, kad Naujo žemės sklypo dalis, kurią sudaro Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, priskirtina laisvai (neužstatytai) žemei, o 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime nurodytas motyvas dėl Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 priskyrimo valstybės išperkamai žemei neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų kriterijų. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 niekada negalėjo ir negali būti laikomi žemės plotu, reikalingu akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir Bendrovė) statiniams eksploatuoti.

7. Pareiškėjos teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas prieštarauja imperatyvioms teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, normoms ir pažeidžia pareiškėjos teises, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu į 750 kv. m ploto valstybinę žemę. NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendimas, pareiškėjos teigimu, jis prieštarauja teismo šioje byloje 2018 m. gegužės 25 d. priimtai nutarčiai ir teisės aktų nuostatoms.

8. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Administracijos nuomone, teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas, o nustatyta tvarka ir terminais neginčytas Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. raštas Nr. A51-23076/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir 2017 m. balandžio 13 d. Raštas), kuriame išdėstyti detalūs paaiškinimai dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus.

10. Savivaldybės administracija nurodė, kad žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti gali būti projektuojami tik tuo atveju, jeigu jie yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, o aiškias ribas turintis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas nėra laikytinas nesuplanuota teritorija, be to, esant suplanuotiems sklypams, kurie yra suteikti kitiems asmenims (išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ir kt.), savivaldybės neturi teisės vertinti, ar šie sklypai yra reikalingi visuomenės ar miesto poreikiams. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017 nurodė, jog esant nenuginčytoms nuomos sutartims, administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti natūra, o pareiškėjams, pretenduojantiems į nuosavybės teisių ginčo sklype atkūrimą natūra, turintiems pagrindą manyti, kad atitinkama sklypo dalis yra nenaudojama pagal nuomos paskirtį ir joje gali būti vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procedūros, nėra teisinių kliūčių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir ginčyti nuomos sutartį (jos atitinkamą dalį). Administracijos manymu, ši LVAT praktika taikytina ir panaudos atveju. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypas 3 nelaikytinas laisvu, kol yra perduotas Bažnyčiai, todėl Administracija negali išreikšti nuomonės dėl Žemės sklypo 3 reikalingumo visuomenės ar miesto poreikiams.

11. Atsakovai NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovai paaiškino, kad NŽT, įgyvendindama Detaliojo plano sprendinius, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. Sprendimu pertvarkė ginčo žemės sklypų ribas, suformuodama vieną apie 9 167 kv. m ploto žemės sklypą.

13. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. Sprendimu informavo pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nurodė informaciją, kad Savivaldybės administracija ginčo žemę laiko valstybės išperkama. Teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne NŽT informacijos suteikimas apie tai, kokį sprendimą priėmė Savivaldybė, o Savivaldybės 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas, kuriuo ginčo valstybinė žemė priskirta valstybės išperkamai. NŽT paprastai neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo. Atsakovai pabrėžė, jog pripažįsta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises, ir, jeigu Savivaldybės administracija pakeis poziciją dėl ginčo žemės priskyrimo valstybės išperkamai ar teismas pripažins, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai ginčo žemę laiko valstybės išperkama, tada valstybinės žemės patikėtinis galės vertinti, ar yra galimybė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra ir galbūt tęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Atsakovų manymu, įpareigojimas NŽT vykdyti savo funkcijas pagal kompetenciją, nors ji šių funkcijų ir neatsisako vykdyti, yra perteklinis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – ar ginčo žemė yra išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Dėl žemės išperkamumo statuso sprendžia už teritorijų planavimą atsakinga institucija – savivaldybė.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Bendrovės teigimu, pareiškėjos reikalavimai, susiję su Bendrovės naudojamo žemės sklypo dalimi, yra nepagrįsti, nes nuosavybės teisės negali būti atkurtos natūra (žemė yra išperkama) tais atvejais, kai žemė yra miestams priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Šiuo atveju nėra ginčo, kad yra patvirtintas ir galiojantis Bendrovės nuomojamos teritorijos Detalusis planas, kuriame numatytas žemės sklypas yra išnuomotas ir naudojamas Bendrovės jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas; 2) įpareigojo Administraciją per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, bei nustatoma, kad šioje dalyje tolesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais; 4) įpareigojo NŽT per 1 mėnesį nuo Savivaldybės administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 5) reikalavimą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 49SK-361-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ panaikinimo paliko nenagrinėtą; 6) panaikino NŽT 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1160-(8.5.) „Dėl skundo“; 7) įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 22 d. skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 8) kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu panaikino Savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 7 d. raštą Nr. A51-16728/16(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. raštą Nr. 49SDP-13(14.49.23.), kuriame prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą (byla Nr. eI-1042-426/2017, II t., b. l. 152–153) ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-23076/17(2.14.2.12-MP8) (I t., b. l. 174–175) be kita ko informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomoti AB „Pieno žvaigždės“ statiniams eksploatuoti, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje Administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-622 buvo nustatytas kaip visuomeninės teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, kurio plotas 6 807 kv. m, šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir sudaryta panaudos sutartis 99 metams su Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia. Dėl minėtų priežasčių, Administracijos teigimu, ginčo sklypai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinami. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo vietoje metu nustatė, kad Žemės sklypas 3 yra nenaudojamas (I t., b. l. 53–60). NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49SDP-163(14.49.23.) (III t., b. l. 294–295) kreipėsi į Administraciją, prašydamas pakartotinai informuoti, ar Žemės sklypas 2 gali būti suformuotas kaip natūra grąžintinas žemes sklypas buvusio savininko I. P. turėtos žemės vietoje, ar šiam sklypui yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis, taip pat ar pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius Žemės sklypui 3 yra nustatytas konkretus visuomenės poreikis.

18. Teismas taip pat nustatė, kad Savivaldybės administracija, atsakydama į minėtą NŽT Vilniaus miesto skyriaus kreipimąsi, priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimą, kuriame pateikė papildomus paaiškinimus dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Žemės sklypo 3 priskirtinumo valstybės išperkamai žemei. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 5 d. Sprendimu informavo pareiškėją, jog pagal Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją ginčo žemės sklypai (jų dalys) priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, todėl tolesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais (I t., b. l. 47–48). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 49SK-361-(14.49.109.) pertvarkė 8 849 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 383 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sujungimo būdu ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis. Naujai suformuotas 0,9241 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. balandžio 4 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir 2018 m. balandžio 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-94-(14,49.57.) išnuomotas AB „Pieno žvaigždės“. Pareiškėja apskundė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) NŽT, kuri 2018 m. birželio 14 d. Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjos skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. Sprendimas ir Savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas gali pareiškėjai sukelti teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. balandžio 13 d. Raštas buvo tarpinis sprendimas, o pareiškėjai teisines pasekmes sukelia 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimas.

20. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl Bendrovės naudojamų žemės sklypų, nustatęs, kad AB „Pieno žvaigždės“ yra išsinuomojusi valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (į šį sklypą po sujungimo įeina Žemės sklypas 1, Žemės sklypas 2). Teismo vertinimu, Savivaldybės administracija pagrįstai sprendė, kad žemė yra užimta ir turi būti valstybės išperkama. Esant nenuginčytoms nuomos sutartims, Administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

21. Dėl Žemės sklypo 3, kuris 2010 m. birželio 2 d. panaudos sutartimi buvo perduotas 99 metams neatlygintinai naudotis Bažnyčiai (byla Nr. eI-1042-426/2017, III t., b. l. 70–71), atsižvelgęs į tai, kad šis sklypas realiai nenaudojamas, NŽT kreipėsi į Bažnyčią dėl panaudos sutarties nutraukimo šalių susitarimu (I t., b. l. 51), teismo posėdyje Administracijos atstovė nurodė, kad naujai rengiamame Vilniaus miesto bendrajame plane yra numatyta šį sklypą naudoti mokyklos statyboms, teismas sprendė, kad panaudos sutarties egzistavimo faktas neįrodo aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio. Tesimo vertinimu, Administracija nepagrįstai priskyrė Žemės sklypą 3 valstybės išperkamai žemei, o NŽT nepagrįstai nusprendė neatkurti nuosavybės teisių pareiškėjai natūra į Žemės sklypą 3.

22. Teismas nurodė, kad NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendime, kuriuo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka nenagrinėtas pareiškėjos skundas dėl 2018 m. kovo 20 d. Sprendimo, kuriuo žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkyti sujungimo būdu, klaidingai nurodoma Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys. Taigi, teismo vertinimu, NŽT 2018 m. birželio 14 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl NŽT įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gegužės 22 d. skundą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos prašymą panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 49SK-361-(14.49.109.) paliko nenagrinėtą.

III. 23. Pareiškėja I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti VAĮ 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir dėl NŽT įpareigojimo per 1 mėnesį nuo Administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos valdos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas, pripažinęs, kad Žemės sklypas 3 nepagrįstai ir neteisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei bei panaikinęs Administracijos ir NŽT administracinius aktus dėl atsisakymo grąžinti Žemės sklypą 3 natūra, nepagrįstai netenkino pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį, bet įpareigojo Administraciją iš naujo nagrinėti klausimą dėl Žemės sklypo 3 suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo ir sklypo plano patvirtinimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą:

24.1.1. Teismas suteikė Administracijai galimybę teismo posėdžio metu Administracijos atstovės nurodytą aplinkybę – naujojo Vilniaus miesto bendrojo plano, pagal kurį Žemės sklype 3 bus numatyta mokyklos statyba, rengimą vertinti kaip pagrindą priskirti Žemės sklypą 3 valstybės išperkamai žemei.

24.1.2. Naujojo Bendrojo plano rengimas ir jo sprendiniai neturi ir negali turėti jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo 3 priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir dėl Žemės sklypo 3 grąžinimo natūra buvusiems savininkams. Konkretus visuomenės poreikis konkrečiam žemės sklypui, žemės plotui nustatomas būtent pagal detaliuosius planus, bet ne pagal kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sprendiniai ir sudaryta panaudos sutartis nedaro Žemės sklypo 3 valstybės išperkama žeme.

24.1.3. Šiuo metu rengiamo Bendrojo plano pakeitimo projekto sprendiniai dar neegzistuoja. Pagal viešai prieinamus duomenis apie rengiamą Bendrojo plano pakeitimo projektą matyti, kad Žemės sklypui 3 numatomas tas pats visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas, kuris šiuo metu nustatytas Detaliuoju planu, ir konkretaus sprendinio dėl mokyklos statybos Žemės sklype 3 nėra.

24.1.4. Net tuo atveju, jeigu būtų patvirtintas Bendrojo plano pakeitimas, Žemės sklypo 3 duomenys ir jam taikomi teritorijos naudojimo reglamentai, nustatyti Detaliajame plane, nepasikeistų. Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 149 ir 240 punktus savivaldybių ir savivaldybių dalių bendrieji planai (įskaitant pakeitimo ir koregavimo sprendinius) privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Bendrojo plano pakeitimo projekto sprendiniai, nustatantys konkretų visuomenės poreikį Žemės sklypui 3, nebūtų taikomi, nes šiam sklypui galioja Detaliojo plano sprendiniai.

24.2. Vykdydama skundžiamą teismo sprendimą Savivaldybės administracija turės iš naujo spręsti klausimą dėl natūra grąžintino žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo ir žemės sklypo plano patvirtinimo, tačiau nagrinėjamu atveju šių veiksmų atlikti nereikia. Žemės sklypas 3 yra suprojektuotas pagal patvirtintą ir galiojantį Detalųjį planą, Žemės sklypo 3 kadastriniai matavimai yra atlikti ir šis sklypas yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 1061 punkte aiškiai reglamentuojama, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypas jau yra suformuotas ir buvusio savininko turėta žemėvalda patenka į suformuotą žemės sklypą visa apimtimi arba apima suformuoto žemės sklypo dalį, šis žemės sklypas ar jo dalis grąžinama natūra. NŽT be jokių kliūčių gali atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – pagal turimą (išlikusią) ir kartografuotą planinę medžiagą pažymėti kartografinėje medžiagoje buvusio savininko I. P. turėtos žemėvaldos ribas, nustatyti, kokia buvusios žemėvaldos dalis patenka į Žemės sklypo 3 ribas, ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant Žemės sklypo 3 dalį natūra. Teismo įpareigojimas sudaro sąlygas Savivaldybės administracijai vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus, teisėtus lūkesčius ir teisinės valstybės principą.

24.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų. Pareiškėjos reikalavime įpareigoti NŽT atlikti konkrečius veiksmus ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises yra nurodyti veiksmai ir sprendimai, kuriuos NŽT turi atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismo neprašoma atlikti viešojo administravimo subjektui – NŽT, priskirtas funkcijas.

25. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) dalies, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, panaikinimo ir dėl Administracijos įpareigojimo per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą šiose dalyse atmesti.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) dalis, kuria Žemės sklypas 3 priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Administracija šią savo poziciją iš esmės grindžia jos atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, nurodytais šios Nutarties 10 punkte. Akcentuoja, kad minėto Administracijos sprendimo priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas apie tai, jog Žemės sklypas 3, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, panaudos sutartimi Nr. K01/2010-35 suteiktas Bažnyčiai, minėta panaudos sutartis nebuvo (ir iki šiol nėra) teisės aktų nustatyta tvarka nutraukta ir žemės sklypas nelaikytinas laisvu.

26.2. Teismas sudarytas ir nenuginčytas nuomos sutartis vertino kaip pagrindą pripažinti, kad žemė yra užimta ir turi būti valstybės išperkama, tačiau panaudos sutarties dėl Žemės sklypo 3 buvimas teismui nebuvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokia žemė nėra laisva. Tokia situacija, kai iš esmės identiškos situacijos vertinamos skirtingai, nesuderinama su teisingumo bei teisinės valstybės principais. Aplinkybė, jog Žemės sklypas 3 nenaudojamas, ar kreipimasis dėl minėto sklypo panaudos sutarties nutraukimo nepaneigia fakto, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, panaudos sutartis buvo galiojanti, todėl neaišku, kokiu pagrindu Administracija Žemės sklypą 3 turėjo vertinti kaip laisvą.

26.3. Teismas turėjo įvertinti, kad pagal Tvarkoje įtvirtintą reglamentavimą žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui gali būti projektuojami, organizuojami jų kadastriniai matavimai ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu tvirtinami planai tik tuo atveju, jeigu projektuojami žemės sklypai yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, o aiškias ribas turintis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas nėra laikytinas nesuplanuota teritorija. Teismas šių aplinkybių tinkamai neanalizavo. Atsakovas neturėjo teisės vertinti, ar Žemės sklypas 3 buvo reikalingas visuomenės ar miesto poreikiams, nes Žemės sklypas 3 nėra laikytinas laisvu.

27. Pareiškėja I. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. LVAT išvados administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017 nėra precedentinės, šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos (panašios). Administracinėje byloje Nr. A-270-146/2017 teismas pripažino valstybinės žemės sklypą nelaisvu (valstybės išperkamu) ne dėl sudarytų nuomos ir subnuomos sutarčių, o dėl to, kad žemės sklypas užstatytas ir suformuotas esamiems pastatams bei statiniams eksploatuoti. Administracijos teiginys, kad siekiant nustatyti, ar žemės sklypas yra laisvas, turėtų pakakti vien Nekilnojamo turto registre registruoto juridinio fakto – sudaryto susitarimo, yra nepagrįstas.

27.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2013, tais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomota be aukciono ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei, atkuriant piliečių nuosavybės teises į šią žemę, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės atkuriamos į išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalį, nuomos sutartis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi būti nutraukiama dėl tos žemės sklypo dalies, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės. Tokia pat tvarka turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą.

27.3. Pagal Tvarkos 1061 punkto nuostatas Savivaldybės administracijai rengiant 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimą nebuvo jokių kliūčių įvertinti Žemės sklypo 3 reikalingumą visuomenės ar miesto poreikiams (nustatyti konkretų visuomenės poreikį), tai buvo Administracijos pareiga.

28. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be Administracijos apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Žemės sklypas 3 nėra laikytinas laisvu, kol yra perduotas Bažnyčiai, todėl Administracija negali išreikšti nuomonės dėl Žemės sklypo 3 reikalingumo visuomenės ar miesto poreikiams. Jeigu būtų pripažinta, kad Žemės sklypas 3 laikytinas laisvu ir būtų nutraukta Panaudos sutartis, NŽT galėtų priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik turėdama Savivaldybės administracijos poziciją, jog šis sklypas nėra reikalingas miesto poreikiams (pvz., savivaldybė, atsižvelgdama į Žemės sklypo 3 visuomeninės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, vertintų, ar minėtame rajone netrūksta visuomeninės paskirties statinių – mokyklų, darželių, ir spręstų dėl šio sklypo reikalingumo miesto poreikiams).

28.2. Bendrasis planas nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių, tačiau teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Rengiamas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas yra baigiamajame etape, viešinimo stadijoje, tad jo sprendiniai yra aiškūs. Žemės sklypo 3 teritorijoje rengiamame bendrajame plane numatyta vaikų darželio statyba, kadangi teritorija priskirta visuomeninės paskirties teritorijai bei joje numatyta specializuotų kompleksų zona. Vertinant Žemės sklypo 3 visuomenės poreikį svarbu atsižvelgti ir į rengiamame bendrajame plane numatytas vaikų darželio statybas.

28.3. Tvarkos 1061 punktas reglamentuoja tuos Savivaldybės administracijos ir NŽT veiksmus, kurie susiję su laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis.

29. Atsakovai NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus.

30. NŽT Vilniaus miesto skyriaus nuomone, pagrįsta Savivaldybės administracijos pozicija, jog ji neturi teisės projektuoti žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti teritorijoje, kuri yra suteikta (panauda) kitiems asmenims. Kita vertus, preliminarus teritorijos vertinimas (atsižvelgiant į panaudos sutartis ir neprojektuojant žemės sklypų) galėtų būti atliekamas, juolab, kad kol kas Bažnyčia ginčo žemės sklypo nėra užstačiusi.

31. NŽT nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį. NŽT mano, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) „perdalijimas“, kai jis panaudos teise yra valdomas Bažnyčios, nėra galimas, o Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 2 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. KO 1/2010-35 teisėtumas, nėra nagrinėjamo ginčo objektas. NŽT kompetencijai nepriskirta nuspręsti, ar ginčo žemė laikytina išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjamu atveju yra svarbi Savivaldybės administracijos pozicija dėl to, ar ginčo teritorijoje gali būti vykdoma atkūrimo procedūra.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo dėl jų spręsti teismo nuožiūra, neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai nurodomas teisinis reglamentavimas, taikytinas atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, bei teismų praktika aiškinant ir taikant šias Atkūrimo įstatymo nuostatas.

34. Teisėjų kolegija, nekartodama visų šio teisinio reglamentavimo nuostatų, tik pažymi esminę teisinę taisyklę, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

35. Šioje byloje esminės, ginčui išspręsti reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės yra vertinimai, ar pareiškėjos nurodyti žemės sklypai (visi, dalis iš jų) pagal įstatymą yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir dėl to nuosavybės teisės į žemę natūra negali būti atkuriamos.

36. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta:

1) pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;

2) kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų;

3) žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;

4) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;

5) gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

6) savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui;

7) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė;

8) žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2

37. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Savivaldybės administracija nepritarė nuosavybės teisių atkūrimui natūra į Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 nurodydama, kad šie sklypai yra naudojami trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Pieno žvaigždės“. Pagal Detalųjį planą sklypai patenka į zoną, kurioje yra numatytos visuomeninės paskirties bei gamybos, sandėliavimo ir smulkaus verslo teritorijos, skirtos visuomenės poreikių tenkinimui bei gamybos ir verslo plėtrai, žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus.

38. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendime nurodoma, kad Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. Tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

39. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 5 d. AB „Pieno žvaigždės“ ir NŽT Vilniaus miesto skyrius sudarė susitarimą dėl 2002 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 196 N01-2002-25543 pakeitimo (II t., b. l. 156–162), pagal kurį nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 9 241 kv. m pločio valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į šį sklypą po sujungimo patenka Žemės sklypas 1, Žemės sklypas 2. Iki šio pakeitimo trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pieno žvaigždės“ iš valstybės nuomojo žemę pagal 2002 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (II t., b. l. 14–15) (dėl 8 849 kv. m) ir 2008 m. rugsėjo 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (II t., b. l. 25–26) (dėl 383 kv. m).

40. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliko žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatytas sandėlis, sklypas naudojamas. Žemės sklype 1 įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Žemės sklypas 1, Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir tarp jų esantis valstybinės žemės plotas naudojami bendrai, aptverti tvora (I t., b. l. 53–60).

41. Šie faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad žemė, pareiškėjos nurodoma, kaip Žemės sklypai 1 ir 2, atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus teisinius pagrindus pripažinti ją iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės už ją atlyginant pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

42. Teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalina visus argumentus, kuriais, kaip pagrindas atmesti pareiškėjos skundo dalį, kuria siekiama atkurti nuosavybės teises natūra į Žemės sklypus 1 ir 2, nurodomas nuomos sutarčių galiojimas, t. y., kad esant nenuginčytoms nuomos sutartims, Savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kaip nereikšmingus sprendžiant šią ginčo dalį. Nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų kontekste, nepaisant to, kad jie šalinami iš sprendimo motyvuojamosios dalies, teisėjų kolegija privalo pažymėti, kaip teismų praktikos tolesniam formavimui šios kategorijos bylose reikšmingą teisinę aplinkybę, kad esant nenuginčytoms nuomos sutartims, Savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo sklypo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau vien tuo pagrindu negali būti pripažįstama, kad savaime paneigiama teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į tokią išnuomotą žemę.

Primintina, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės šios Nutarties 36 punkte nurodytais pagrindais.

Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas (jos dalies pripažinimas negaliojančia), sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos Nutarties 36 punkte nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-415/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2013).

Pažymėtina, kad pareiga ginčyti nuomos sutartį šiais atvejais įstatymu nustatyta nuomotojui.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą 3

43. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu Savivaldybės administracija nepritarė nuosavybės teisių atkūrimui natūra į Žemės sklypą 3, nurodydama, kad sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei sudaryta jo panaudos sutartis su Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia.

44. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendime nurodoma, kad žemės sklypas 3 priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas; nuosavybės teisių atkūrimas už valstybės išperkamą žemę gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

45. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas 3 2010 m. birželio 2 d. panaudos sutartimi perduotas 99 metų laikotarpiui neatlygintinai naudotis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčiai (byla Nr. eI-1042-426/2017, III t., b. l. 70–71). Taip pat byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliko Žemės sklypo 3 patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Žemės sklypas 3 yra nenaudojamas, šiame sklype auga daugiamečiai krūmai, medžiai, sklypas nėra aptvertas, jokie statybos darbai nevyksta (I t., b. l. 53–60).

46. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose formuojama oficialiąja konstitucine doktrina (žr., pvz. Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimą) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šias Atkūrimo įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.), pagrįstai rėmėsi suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būtų grąžinta natūra (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010; 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014; kt.).

47. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas 3 yra nenaudojamas. NŽT kreipėsi į Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią dėl panaudos sutarties nutraukimo šalių susitarimu (I t., b. l. 51). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovė nurodė, kad naujai rengiamame Bendrajame plane yra tik numatyta šį sklypą naudoti mokyklos statyboms.

48. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio, kuris yra privaloma sąlyga miesto žemę priskiriant prie valstybės išperkamos, pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra negrąžinamos žemės. Vien panaudos sutarties galiojimo faktas negali būti vertinamas kaip minėtos privalomos sąlygos egzistavimo patvirtinimas (ABTĮ 56 str., taip pat žr. Nutarties 46 p. nurodytus teisinius argumentus).

49. Dėl nurodytų teisinių vertinimų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. A51-87903/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas, naikintina; taip pat naikintina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 49SF-21-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dalis, kuria žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas bei nustatyta, kad šioje dalyje tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytais būdais.

Dėl šios Nutarties 24.1, 24.2 ir 24.3 punktuose nurodytų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų atmetimo

50. Pareiškėja skunde prašė įpareigoti NŽT per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į buvusio savininko I. P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, apskaičiuoti šios dalies plotą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei H. U. grąžinant natūra šią žemės sklypo dalį.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Būtina pažymėti, kad ši nuostata neturėtų būti pripažįstama absoliučia taisykle. Tačiau šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina Žemės sklypo 3 aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio, kuris yra privaloma sąlyga miesto žemę priskiriant prie valstybės išperkamos, pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra negrąžinamos žemės, nėra teisinių pagrindų pritarti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentams, kad nauji miesto Bendrojo plano sprendiniai savaime galėtų paneigti nurodytas teismo išvadas, kurios pagrįstomis pripažįstamos šia teisėjų kolegijos nutartimi. Taigi teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai įpareigota per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. 49SDP-13(14.49.23.) dalį, kurioje prašoma suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti sklypo planą, ir priimti VAĮ 8 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atitinkamai įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 mėnesį nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo gavimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip nereikšmingų procesinei bylos baigčiai.

53. Dėl Nutartyje išdėstytų motyvų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (su išlyga dėl motyvuojamosios dalies korekcijos (žr. Nutarties 42 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė