c32e94ab-e556-4775-a7b1-c0d87cd97615 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                           Administracinė byla Nr.I-1680-505/2010

                                                                                   Teisminio

proceso Nr.3-62-3-01257-2010-2Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo kategorija:74.16.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. O.

M. praÅ¡ymÄ atsakovui PravieniÅ¡kių 3-iesiems pataisos namams, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo,

          Â

nustatė:

        Pareškėja prašymu prašė priteisti iš atsakovo 601,40 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį (b.l.2,3).

         PareiÅ¡kėjai apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (b.l.25)(ABTÄ® 75 str. 1 d.).

         PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad atsakovas nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį traktavo kaip priemokÄ ir dėl to, priskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį, taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigÅ«nams mokamų priemokų ribojimus. Minėtus ribojimus atsakovas taikė neteisėtai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl pareiÅ¡kėja mano, kad jai nepagrįstai buvo nesumokėta 601,40 Lt darbo užmokesčio (b.l.2,3).

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (b.l.23). Atsakovas praÅ¡ymu prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l.22). Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ prašė praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui mokėjo vadovaudamasis ginčo laikotarpiu galiojusiais įstatymais, o teismui manant, kad pareiÅ¡kėjui priklauso darbo užmokesčio nepriemoka, prašė jÄ priteisus, atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, be to, atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, o ne PravieniÅ¡kių 3-ieji pataisos namai (b.l.11-14).

         Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (b.l.26).

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja ir jos reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo pateiktos pažymos patvirtina, kad pareiškėja 2007 m., 2008 m. atsakovo įstaigoje dirbo apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja ir jai buvo nesumokėta 2008 m. 601,40 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l.17-19).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio

21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Å iame kontekste pažymėtina, kad valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka, be jokių iÅ¡lygų taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. PareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjai. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004

K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

PareiÅ¡kėjai realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra PravieniÅ¡kių 3-ieji pataisos namai, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl pripažintina kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. birželio 7 d. nutartyse iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėje byloje A1-638/2005 ir A622 – 1735-2010.

Pareiškėja atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas įstatymo nustatytas darbo užmokestis. Minėta, kad pareiškėjai priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėja yra išsaugojusi galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iÅ¡

Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjams yra iÅ¡nykęs.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų teisinių argumentų pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų priteistina

pareiškėjai 601,40 Lt negauto darbo užmokesčio.

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Teismas atsižvelgdamas į į visuotinai žinomÄ aplinkybę apie sunkiÄ atsakovo turtinę padėtį, nes valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, o biudžete turi bÅ«ti numatyti asignavimai valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sprendžia, kad teismo sprendimas vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui skaičiuojant nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ė :

        PraÅ¡ymÄ patenkinti. Â

        Priteisti iš atsakovo Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų (kodas 188721314) 601,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį pareiškėjai B. O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Â

                              Daina Kukalienė