2025-04-09 Nr. AB-6346-3-61-3-04524-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-43-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04524-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. J54-905/2022/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą“ (toliau – ir Nutarimas); netenkinus šio skundo reikalavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į Nutarime nurodytas lengvinančias aplinkybes (pareiškėjas bendradarbiavo tyrimo metu) bei pareiškėjo skundo motyvus, netaikyti pareiškėjui ekonominės sankcijos (piniginės baudos) arba skirti teismo nuožiūra mažesnę baudą negu Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali bauda.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius 2021 m. gruodžio 14 d. atliko patikrinimą VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje (toliau – ir Padalinys) ir šio patikrinimo rezultatus užfiksavo 2021 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akte Nr. (21.3)-PA-8198 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Kadangi Patikrinimo akte nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.3 punkto ir Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, buvo surašytas 2022 m. liepos 12 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J54-905/2022 (toliau – ir Protokolas). Departamento Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, išnagrinėjęs bylą, priėmė Nutarimą, kuriuo už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje, skyrė pareiškėjui minimalią ekonominę sankciją – 850 Eur baudą;

2.2. Departamentas nepagrįstai konstatavo Taisyklių 3.3 punkto pažeidimą. Įvertinus Taisyklių 1.2 punkto nuostatas, darytina išvada, jog šios taisyklės taikomos tik tada, kai, esant civiliniams sutartiniams santykiams, keičiasi medienos savininkas, t. y. pareiškėjui parduodant medieną arba atsiskaitant už medienos ruošos darbus ir pagal nustatytą medienos kiekį apskaičiuojant mokesčius valstybei. Atsakovas nėra vienas iš subjektų, nurodytų Taisyklių 1.2 punkte, ir nedalyvauja civiliniuose santykiuose su pareiškėju. Be to, Departamento pareigūnai nėra nepriklausomi medienos matuotojai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, 9¹ straipsnį ir Taisyklių 4.1 punktą;

2.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 patvirtintu Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), apvalioji mediena pareiškėjo priimama ir apskaičiuojama dviem atvejais: kai mediena priimama į medienos sandėlį, siekiant ateityje ją parduoti ar panaudoti kitoms pareiškėjo reikmėms, bei kai, esant civiliniams sutartiniams santykiams, mediena iš karto paruošiama parduoti ir parduodama. Pirmuoju atveju apvalioji mediena tiesiog apskaitoma įmonės vidinėje apskaitoje, kaip gamybinis produktas, kuris gali kisti. Antruoju atveju mediena priimama ir apskaitoma, civilinių sutartinių santykių pagrindu keičiantis apvaliosios medienos savininkui ir apskaičiuojant mokesčius valstybei;

2.4. medienos apskaitymas nėra vienkartinis ir nekintantis procesas. Mediena, kaip gamybinis biologinis produktas, gali kisti, pavyzdžiui, ji gali būti paveikta aplinkos sąlygų, dėl ko pasikeičia medienos kokybė ir (ar) sortimentas, tada ji perklasifikuojama. Galutinis medienos tūris yra nustatomas medienos pardavimo metu, kai šalys apžiūri ir iš naujo, pakartotinai pagal Taisykles apskaičiuoja medienos tūrį, kuris užfiksuojamas medienos pardavimo dokumentuose, kuriais vadovaujantis apskaičiuojami mokesčiai valstybei. Pirkėjai dažnai atsisako tam tikros medienos dalies dėl pastebėtų jos ydų, pavyzdžiui, didelio kreivumo, puvinio požymių, gamybinio broko. Tokia mediena vėliau yra įvertinama ir išmatuojama, priimamas sprendimas dėl jos apyvartos ir apskaitos;

2.5. pareiškėjo vidinėje apskaitoje yra matuojama ir apskaitoma visa konkrečiame sandėlyje esanti mediena pagal jos sortimentų rūšis. Šiam medienos matavimui taikomos Taisyklių 3.3 punkte numatytos leistinos paklaidos, apskaičiuojamos nuo kiekvieno atskiro sortimento viso medienos kiekio, esančio sandėlyje. Vėliau mediena yra parduodama;

2.6. atliekant patikrinimą 2021 m gruodžio 14 d., pasirinkti Padalinio sandėliai, kuriuose buvo medienos likučiai. Departamento pareigūnai leistiną skaičiavimo paklaidą nustatė ne nuo viso medienos tūrio, o nuo sandėlyje rasto medienos likučio, taip įvertindami savo atlikto medienos matavimo paklaidą, bet ne paklaidą, taikomą visam medienos tūriui. Dėl šių priežasčių buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl minėtų taisyklių reikalavimų pažeidimo. Akcentuota, kad, vadovaujantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. ĮS(E)-21-71 patvirtinto Žaliavinės (apvaliosios) medienos apskaitos, kai fiksuojamas priimtos medienos tūrio pokytis pardavėjo sandėlyje, tvarkos aprašo 5.3 punktu, leistina matavimo paklaida skaičiuojama nuo sandėlyje priimto ir apskaityto viso medienos sortimento tūrio;

2.7. pareiškėjas, atlikęs vidinį patikrinimą, nustatė, kad Padalinys, apskaitydamas žaliavinę medieną, viršijo leistinas paklaidas, bet ne tas, kurias nurodė atsakovas. Visi nustatyti trūkumai buvo išsiaiškinti, rastas medienos perteklius buvo įtrauktas į vidinę apskaitą, o vėliau visa mediena buvo realizuota, ją pamatuojant, apskaitant civilinių sutartinių santykių pagrindu keičiantis apvaliosios medienos savininkui ir apskaičiuojant mokesčius valstybei;

2.8. atsakovas, nagrinėdamas pažeidimo bylą, nepateikė išsamių motyvų apie tai, kaip jis vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl nustatyto medienos pertekliaus, jo atsiradimą lėmusių oro sąlygų ar sąlygų, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios (pvz., kai pirkėjas dar neišsivežė įsigytos medienos). Departamento pareigūnai atliko neišsamų ir neobjektyvų tyrimą, kurio pagrindu priėmė objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą Nutarimą;

2.9. Nutarime nėra įrodyta visa Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisės pažeidimo sudėtis. Nutarime konstatuota, kad žala padaryta teisiniam gėriui – apvaliosios medienos matavimo tvarkai, tačiau Taisyklės negali būti valstybės saugomu teisiniu gėriu (ar interesu) savaime. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas veikė kaip nors neteisėtai, pavyzdžiui, neturėdamas savo veiklai reikiamų leidimų. Pareiškėjas savo veiksmais nepadarė jokios žalos aplinkai. Taigi, nėra nei žalos, nei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neteisėtos veikos ir kilusios žalos. Taip pat nebuvo nustatyti pareiškėjui inkriminuojamo teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (veikos motyvai, tikslai ir kaltė), t. y. Nutarime yra konstatuota pareiškėjo darbuotojų kaltė, bet šiuo atveju atsakomybėn yra traukiami ne fiziniai asmenys, o juridinis asmuo;

2.10. Nutarime nurodytų nustatytų neatitikčių pobūdis nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų juridiniam asmeniui atsakomybę pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. Vertinant pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas ėmėsi visų būtinų ir skubių veiksmų, siekiant, kad nustatyti jo vidinės apskaitos netikslumai būtų nedelsiant ištaisyti. Dėl šių netikslumų nekilo jokia žala pareiškėjo valdomam valstybės turtui ar pan. Be to, pareiškėjas pradėjo savo vidaus kontrolės procedūras, pakoregavo savo veiklos procesus ir oficialiai įspėjo savo darbuotojus, kad jie ateityje nedarytų darbo pareigų pažeidimų.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. pareiškėjo neplaninis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Departamento pareigūnai turi teisės aktais (be kita ko, Aplinkos apsaugos įstatymu, Miškų įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu) suteiktus įgaliojimus atlikti reikiamus veiksmus, pavyzdžiui, kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus. Departamento pareigūnai patikrinimo metu atliko kontrolės veiksmus, kurių tikslas – patikrinti, kaip pareiškėjas laikosi Taisyklių;

4.2. pareiškėjo argumentai dėl Taisyklių taikymo nepagrįsti. Tvarkos aprašas nustato apvaliosios medienos priėmimą, perdavimą, perklasifikavimą, judėjimo fiksavimą apskaitoje ir yra privalomas miškų urėdijoms, taip pat kitiems valstybinių miškų valdytojams (patikėtiniams), gaminantiems ir parduodantiems medieną, o mediena matuojama ir jos tūris apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklėmis;

4.3. Departamento pareigūnai tikrino pareiškėjo medienos sandėliuose esančius medienos likučius, kaip mediena buvo apskaityta / neapskaityta po pardavimo. Pareiškėjo nurodyta apskaitos tvarka yra netinkama, nes medieną vieną kartą priėmus pirminiame sandėlyje ir po to priėmus tik pardavimo metu, per laikotarpį nuo pirminės apskaitos iki pardavimo metu daromos apskaitos nežinomas ir neapskaitomas realus medienos tūris, esantis sandėlyje. Be to, atliekant patikrinimą, nebuvo aktualūs santykiai tarp pardavėjo (pareiškėjo) ir pirkėjo;

4.4. pareiškėjas klaidingai teigia, kad pagal Taisyklių 3.3 punktą leistinos paklaidos apskaičiuojamos nuo kiekvieno atskiro sortimento viso medienos kiekio sandėlyje. Taisyklėse nėra žodžių „viso medienos kiekio“. Be to, šie argumentai nebuvo nurodyti patikrinimo metu;

4.5. apskaitoje nebuvo nurodyta, ar tikrinamuose medienos sandėliuose laikomi likučiai, ir Departamento pareigūnams nebuvo pateikti duomenys apie pradinius medienos tūrius. Be to, Departamento pareigūnai pasirinko tikrinti sandėlius, kuriuose nebuvo vykdomas medienos pervežimas ar atliktos kitos operacijos, kurios galėtų būti neapskaitytos programoje „Miško skaita“. Kadangi Departamento pareigūnams nepateikta informacija, ar sandėlyje esanti mediena yra likučiai, ar pirmo priėmimo mediena, visa mediena buvo pavadinta „likučiais“. Už Departamento pareigūnams pateiktų duomenų teisingumą ir tinkamumą yra atsakingas pareiškėjas;

4.6. Departamento pareigūnai vadovaujasi paskelbtais ir galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – Taisyklėmis. Departamentas apie tai, kad pareiškėjas nusistatė kitokią tvarką, t. y. apie VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. ĮS(E)-21-71 patvirtintą Žaliavinės (apvaliosios) medienos apskaitos, kai fiksuojamas priimtos medienos tūrio pokytis pardavėjo sandėlyje, tvarkos aprašą, sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu (2022 m. rugpjūčio 23 d. raštas). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo traktuoti, jog Departamento pareigūnų atlikti skaičiavimai yra netikslūs;

4.7. pareiškėjas skunde pripažino kaltę, t. y. Padalinys, apskaitydamas žaliavinę medieną, viršijo leistinas paklaidas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nustatė kitokį kiekio skirtumą, neturi įtakos nagrinėjamam klausimui;

4.8. nagrinėjant bylą, pareiškėjo atstovų buvo paklausta, kaip jie vertina paaiškinimus, kad sandėliuose buvo tiek sniego, jog pareiškėjo darbuotojai nematė medienos dėl sniego dangos. Pareiškėjo atstovai atsakė, kad tai – tik subjektyvūs darbuotojų paaiškinimai. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovų poziciją, taip pat į tai, kad pareiškėjo darbuotojų paaiškinimai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis (pvz., nuotraukomis), nevertino šių paaiškinimų. Be to, patikrinimo metu Departamento pareigūnams nebuvo pateikta informacija apie tai, kad pirkėjas dar neišsivežė medienos;

4.9. Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo objektu laikytina apvaliosios medienos matavimo tvarka. Tai yra blanketinė norma, o išsami tvarka yra numatyta Taisyklėse. Įstatymų leidėjo nustatyta medienos matavimo tvarka yra teisiškai svarbus interesas;

4.10. dauguma Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintų juridinių asmenų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sudėčių yra formalios, t. y. jų baigtumui konstatuoti pakanka veikos atlikimo. Tokių pažeidimų (įskaitant pažeidimą, nurodytą Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. 1 d.) sudėtys neapima pasekmių (žalos aplinkai) atsiradimo;

4.11. vadovaujantis teismų praktika, juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ekonominės sankcijos juridiniams asmenims taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus;

4.12. šiuo atveju pažeidimai buvo nustatyti 6 iš 10 tikrintų sandėlių. Tik po atlikto patikrinimo buvo nustatyti pareiškėjo darbuotojų darbo pareigų pažeidimai, suformuotos naujos politikos ir įdiegtos naujos sistemos. Tai suponuoja išvadą, jog valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti miškus ir vykdanti miškų ūkio veiklą, neveikia skaidriai ir sąžiningai, o tai patvirtina nustatyto pažeidimo pavojingumą. Šiame kontekste atkreiptas dėmesys į besikeičiančius pareiškėjo paaiškinimus dėl nustatyto pažeidimo, kurie papildomai patvirtina pažeidimo pavojingumą ir rodo pareiškėjo siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės;

4.13. Departamentas, priimdamas Nutarimą, nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų. Pareiškėjui skirta ekonominė sankcija yra individualizuota, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendime iš dalies tenkino pareiškėjo VĮ Valstybinių miškų urėdijos skundą, t. y. pakeitė Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjui skirta ekonominė sankcija, ir šios ekonominės sankcijos dydį sumažino iki 425 Eur.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-453 patvirtintu Departamento 2021 metų veiklos planu, 2021 m. gruodžio 14 d. atliko patikrinimą Padalinyje dėl Tvarkos aprašo laikymosi, priimant, perduodant ir perklasifikuojant pagamintą apvalią medieną, ir 2021 m. gruodžio 30 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė Taisyklių 3.3 punkto pažeidimą;

6.2. 2022 m. liepos 12 d. surašytame Protokole nurodyta, kad buvo patikrinti 6 medienos sandėliai. Nustatant tūrį grupiniu metodu naudoti Padalinio priimti glaudumo koeficientai, papildomai glaudumo koeficientai nebuvo nustatinėjami. 2021 m. gruodžio 14 d. atlikus matavimus, nustatyta, kad matuojant sandėliuose esančią medieną viršytos leistinos paklaidos: Padalinio bendras nustatytas medienos tūris prieš kontrolinį patikrinimą – 565,11 kub. m, patikrinimo metu išmatuotas medienos tūris – 671,15 kub. m. Neatitikimai, viršijantys leistinas paklaidas, nustatyti 23 medienos rietuvėse. Bendras neapskaitytos medienos tūris – 106,04 kub. m. Įvertinus leistinas paklaidas, nepaskaitytos ir neteisingai apmatuotos medienos iš viso – 83,77 kub. m;

6.3. Departamentas 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė Nutarimą, kuriuo už pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui skyrė minimalią ekonominę sankciją – 850 Eur.

7. Teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikta teisė tikrinti, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, siekiant nustatyti kaip laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Tvarkos aprašo ir Taisyklių nuostatas, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Taisyklės turi būti taikomos tik esant civiliniams sutartiniams santykiams, kuomet keičiasi medienos savininkas. Taisyklių 1.2 punktas nustato, kad jos taikomos „<...> taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas“. Aplinkos įstatymo nuostatos Departamentui, kaip priežiūros institucijai, ne tik suteikia teises, bet ir nustato pareigas kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos teisės aktų nuostatų. Be to, teismas akcentavo, kad Departamento nurodymas, jog bus tikrinama, kaip laikomasi Tvarkos aprašo nuostatų, neeliminuoja galimybės, nustačius Taisyklių pažeidimą, taikyti atsakomybę už minėtą pažeidimą. Teisės akto įvardijimas nekeičia kontrolės tikslų esmės – vykdyti kontrolę, kaip laikomasi aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Dar daugiau, Tvarkos aprašo nuostatos aiškiai nustato, kad mediena matuojama ir jos tūris nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis. Taigi, Departamentas, vykdydamas Padalinio patikrinimą, pagrįstai vadovavosi Taisyklių nuostatomis.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo (juridinio asmens) nubaudimo, apžvelgė teismų praktiką dėl draudimo dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem) ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims. Teismas, vadovaudamasis nurodytais teismų išaiškinimais, atmetė pareiškėjo argumentus dėl dvigubo nubaudimo.

10. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, dėl kurių galėjo atsirasti netikslūs matavimai (oro sąlygos, laiku neišvežta mediena ir kt.), bei kad nebuvo nustatyti visi teisės pažeidimo sudėties būtinieji požymiai, pažymėjo, kad tam, jog būtų konstatuotas Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas, turi būti nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė apvaliosios medienos matavimo tvarką, t. y. Taisyklėse nustatytas leistinas paklaidas. Teismo vertinimu, tikslus viršyto kiekio skirtumas neturi įtakos nagrinėjamam klausimui, nes pareiškėjas pripažino, kad Taisyklėse leistinos paklaidos buvo viršytos.

11. Teismas akcentavo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. jos baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Taisyklių pažeidimo nustatymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kaltę dėl aptariamo pažeidimo įrodo Patikrinimo aktas, Protokolas, Padalinio darbuotojams skirti įspėjimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad matavimo paklaidų pažeidimas buvo nedelsiant ištaisytas ir nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nėra reikšmingi pažeidimui konstatuoti. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad pažeidimai buvo nustatyti 6 iš 10 tikrintų sandėlių, o pareiškėjo teikti paaiškinimai atsakovui nebuvo nuoseklūs, kas leidžia spręsti dėl pareiškėjo siekio išvengti atsakomybės.

12. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą netaikyti jam ekonominės sankcijos arba skirti mažesnę baudą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo įstatymus ar kad jam anksčiau buvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu, ištaisė nustatytus paklaidų pažeidimus ir ėmėsi veiksmų, siekiant, jog tokie pažeidimai nesikartotų, taip pat sprendė dėl atsakingų Padalinio darbuotojų. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reguliavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nusprendė sumažinti pareiškėjui skirtą baudą nuo 850 Eur iki 425 Eur.

13. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, šiuo atveju nebuvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai.

III. 14. Pareiškėjas VĮ Valstybinių miškų urėdija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje įtvirtintų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, neįvertino visų įrodymų ir jų patikimumo, nepašalino prieštaravimų, neteisingai kvalifikavo pažeidimo sudėtį;

15.2. šiuo atveju nėra nustatyti visi Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties elementai. Atsakovas Nutarime nepagrįstai nurodė, kad šio pažeidimo objektas yra Taisyklės, nes šios taisyklės nėra įvardytos kaip Aplinkos apsaugos įstatymo saugomas objektas. Nutarime nurodyta, kad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia veiksmais, kai pareiškėjo darbuotojai, apskaitydami žaliavinę medieną, viršijo paklaidą, o subjektyvieji požymiai – pareiškėjo darbuotojų kaltė, tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje atsakomybė yra numatyta ne už netinkamą medienos apskaitos vykdymą, o už Taisyklių pažeidimą. Be to, atsakomybę už darbo pareigų pažeidimus darbuotojams taiko darbdavys, o ne kontroliuojanti institucija;

15.3. atsakovas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė į bylą reikiamų dokumentų ar informacijos. Atsakovas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą rinkti ir vertinti įrodymus, šalinti visus prieštaravimus, būti objektyviu ir nešališku, išsireikalauti visą reikalingą informaciją ir kt. Be to, įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vadovavimasis prielaidomis, netiksliais ir prieštaringais duomenimis, nustatant asmens kaltumą, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui;

15.4. ekonominė sankcija juridiniam asmeniui turi būti taikoma už esminius Taisyklių pažeidimus, dėl kurių padaryta žala Aplinkos apsaugos įstatymo saugomiems objektams. Šiuo atveju pareiškėjas vykdė veiklą, turėdamas visus reikalingus leidimus, jis medienai matuoti taikė teisingus matavimo būdus ir metrologiškai patikrintus įrankius ir kt., pareiškėjo veiksmuose nenustatyta jokia tyčia, žala ar kenksmingas poveikis aplinkai;

15.5. pareiškėjas pripažįsta apskaitos klaidą, bet ginčija šios veikos kvalifikavimą. Šiuo atveju buvo supainiota Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 271 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pareiškėjas nepadarė žalos aplinkai ir jokiu būdu nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo saugomų vertybių ar būtino šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo objekto – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios aplinkos ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių gamtos išteklių;

15.6. žalos aplinkai požymiai yra nurodyti Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas nenustatė ir negalėjo nustatyti žalos aplinkai požymių, nes pareiškėjas savo veiksmais nepadarė tokios žalos. Be to, šiuo atveju neįrodytas teisės pažeidimo pavojingumas;

15.7. teismas neteisingai aiškino ir taikė Taisykles, iš esmės nurodydamas, kad medieną gali matuoti bet kuris pareigūnas, įskaitant asmenis, neturinčius nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos. Teismas nesivadovavo Aplinkos apsaugos įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis dėl kvalifikuotų specialistų ir / ar ekspertų dalyvavimo. Asmenys, galintys matuoti medieną, yra aiškiai nurodyti Taisyklių 4.1 punkte. Teismas nepasisakė dėl Departamento pareigūnų, kurie šiuo atveju atliko matavimus, kvalifikacijos ir rėmėsi nekvalifikuotų pareigūnų atliktų matavimų rezultatais, nepaisydamas pareiškėjo pateiktų duomenų dėl netinkamai atliktų skaičiavimų (be kita ko, paaiškinimų, kad matavimo paklaidą reikia skaičiuoti tik nuo viso sandėlyje priimto ir apskaityto medienos sortimento tūrio, o ne nuo medienos likučio);

15.8. Taisyklės yra taikomos civiliniams teisiniams santykiams medienos perdavimo metu, tai sutampa su mokesčių apskaičiavimu valstybei. Tokia išvada darytina įvertinus Taisyklių 1.2 punkto nuostatas;

15.9. teisės taikymo praktika dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra suformuota. Atsižvelgiant į tai, būsimas teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos pareiškėjo veiklai. Jeigu būtų tęsiama dabartinė šioje teisės normoje įtvirtintos sankcijos taikymo praktika, klaidos tikimybė gamybos procese būtų suvokiama kaip negalima, tačiau tai neįmanoma, per metus pagaminant milijonus kubinių metrų medienos gaminių. Atsakovo reikalavimai dėl nulinės, tačiau formalios klaidos nebuvimo tikimybės, ir kvalifikuojant tokias klaidas kaip Aplinkos apsaugos įstatymo saugomų vertybių pažeidimą, nėra protingi ir realiai įgyvendinami. Šios bylos atvejis galėtų būti vertinamas taip, kai praktikoje dar netaikytą, simbolinę teisės normą bandoma taikyti nepagrįstai kvalifikuojant visai kito pobūdžio ir sudėties pažeidimą.

16. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo keliamus klausimus dėl pažeidimo pobūdžio, pažymi, kad jeigu neteisingi matavimai, tai neteisinga ir apskaita, t. y. klaidingo matavimo pasekmė yra neteisinga apskaita, tai apeliaciniame skunde pripažino ir pats pareiškėjas. Atsakovas teigia, jog jis nelabai supranta, kaip įrodinėjimo našta buvo perkelta pareiškėjui. Departamentas, nagrinėdamas pažeidimo bylą, atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, be to, paties pareiškėjo atstovai nurodė, kad pareiškėjo darbuotojų paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų priežasčių vertino kaip subjektyvius. Atsakovas šiame kontekste pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl nustatyto pažeidimo nuolat keitėsi ir buvo nenuoseklūs. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas reikalauja nulinės, tačiau formalios klaidos nebuvimo tikimybės, yra klaidinantys, nes Taisyklių 3 punkte būtent ir yra numatytos leistinos paklaidos, t. y. poįstatyminiu aktu yra nustatytas paklaidos dydis, atsižvelgiant į medienos kiekį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo už Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – 850 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo argumentai dėl Departamento pareigūnų nepakankamos kompetencijos, Taisyklių nuostatų netaikymo ir netinkamo taikymo, pažeidimo sudėties elementų nenustatymo, taip pat nepagrįsto atsakomybės taikymo juridiniam asmeniui yra atmestini, bei kad atsakovas Nutarimu teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui ekonominę sankciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo argumentus, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, neįvertino visų įrodymų ir jų patikimumo, neteisingai kvalifikavo pažeidimo sudėtį ir kt., todėl teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su tikrinamu teismo sprendimu, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

21. Juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos bei kitus pažeidimus yra reglamentuojama Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje (Aplinkos apsaugos įstatyme straipsnių dalys nėra sunumeruotos, bet pačiame įstatyme straipsnių pastraipos yra vadinamos dalimis) įtvirtinta, kad apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 850 iki 1 700 Eur.

22. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovas pažeidimo objektyviąją pusę grindžia veiksmais, kurių metu netinkamai vykdyta medienos apskaita, nors, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį, atsakomybė numatyta už medienos matavimo taisyklių pažeidimą. Išanalizavus minėtos teisės normos formuluotę, darytina išvada, kad šioje teisės normoje juridinių asmenų atsakomybė yra numatyta tiek už apvaliosios medienos matavimo tvarkos pažeidimus, tiek už apvaliosios medienos apskaitos tvarkos pažeidimus. Be to, šiame kontekste pritartina atsakovo pozicijai, kad klaidingo matavimo pasekmė yra neteisinga apskaita.

23. ANK 271 straipsnio „Miškotvarkos projektų sudarymo, derinimo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalyje nurodyta, kad apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 20 iki 40 Eur.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama juridinių asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus, o ANK 271 straipsnio 1 dalyje – juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus, taip pat į tai, kad ginčijamu Nutarimu ekonominė sankcija buvo pritaikyta juridiniam asmeniui (pareiškėjui), sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo (t. y. kad šiuo atveju taikytina ANK 271 str. 1 d. vietoj Aplinkos apsaugos įstatymo 116 str. 1 d.) yra atmestini. Pareiškėjo argumentai, kad atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį turėtų būti taikoma tuomet, kai dėl medienos matavimo taisyklių pažeidimo yra padaroma žala šiuo įstatymu saugomai aplinkai ir jos vertybėms, yra grindžiami tik jo subjektyvia nuomone ir nekeičia pateikto teisėjų kolegijos vertinimo.

25. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį, valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos (1 d.); Aplinkos ministerija, vykdydama aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą, pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos išteklių apskaitą, organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų, priskirtų ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą (5 d. 5 p.).

26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 patvirtintas Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašas (2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-29 redakcija) nustato apvaliosios medienos priėmimą, perdavimą, perklasifikavimą, judėjimo fiksavimą apskaitoje ir yra privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms, kitiems valstybinių miškų valdytojams (patikėtiniams), gaminantiems ir parduodantiems medieną. Tvarkos aprašu gali vadovautis ir kiti asmenys, gaminantys ir parduodantys medieną (Tvarkos aprašo 1 p.). Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad mediena matuojama ir jos tūris nustatomas vadovaujantis Medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis (t. y. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631). Tvarkos aprašo 28 punkte nurodyta, kad medienos kiekis priimamas, perduodamas arba nurašomas pagal šiuos apskaitos dokumentus: priėmimo korteles, medienos matavimo aktus, medienos perdavimo aktus, perklasifikavimo korteles, važtaraščius, nurašymo aktus, perkėlimo į medžiagas važtaraščius, paskyras–aktus ir kitus dokumentus.

27. Taisyklių 3 punkte yra reglamentuojamas apvaliosios medienos matavimo tikslumas ir leistinos paklaidos. Šio punkto 3 dalyje (arba kitaip, 3.3 punkte) įtvirtinta, kad apvaliosios medienos, matuojamos vienetiniu metodu, rankiniu būdu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė už ± 5 procentus, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 3 procentus, kai matuojamos medienos kiekis – nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai, ir neturi būti didesnė už ± 2 procentus, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui. Apvaliosios medienos, matuojamos grupiniu metodu, tūrio nustatymo paklaida neturi būti didesnė už ± 7 procentus, kai matuojamos medienos kiekis neviršija 10 kietmetrių, už ± 5 procentus, kai matuojamos medienos kiekis – nuo 10 iki 50 kietmetrių imtinai, ir neturi būti didesnė už ± 3 procentus, esant didesniam nei 50 kietmetrių medienos kiekiui.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Taisyklės taikomos tik esant civiliniams sutartiniams santykiams, kuomet keičiasi medienos savininkas, grindžiamus Taisyklių 1.2 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad Taisyklės yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas kontrolę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Departamento pareigūnai atliko patikrinimą Padalinyje dėl Tvarkos aprašo laikymosi priimant, perduodant ir perklasifikuojant pagamintą apvaliąją medieną. Kaip minėta, Tvarkos aprašas yra privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms, priimant, perduodant ir perklasifikuojant apvaliąją medieną bei fiksuojant jos judėjimą apskaitoje, ir būtent Tvarkos apraše yra nurodyta, kad mediena matuojama ir jos tūris nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis (žr. Tvarkos aprašo 5 p.). Taigi, ta aplinkybė, kad neatitikimas Taisyklių nuostatoms buvo konstatuotas ne vykdant civilinius sutartinius santykius, bet kitu metu (atliekant patikrinimą pagal veiklos planą), nesudaro kliūčių nustatyti Taisyklių 3.3 punkto (ir, atitinkamai, Tvarkos aprašo 5 p.) pažeidimą, kitaip tariant, Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai pabrėžė, kad Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos ne tik suteikia teises, bet ir nustato pareigas kontroliuoti, kaip yra laikomasi aplinkos apsaugos teisės aktų nuostatų.

29. Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius, 2021 m. gruodžio 14 d. atlikęs patikrinimą Padalinio medienos sandėliuose, nustatė, kad 6 sandėliuose matuojant medieną viršytos leistinos paklaidos: Padalinio nustatytas bendras medienos tūris prieš kontrolinį patikrinimą – 565,11 kub. m, patikrinimo metu apskaičiuotas bendras medienos tūris – 671,15 kub. m; neatitikimai nustatyti 23 medienos rietuvėse; bendras neapskaitytos medienos tūris – 106,04 kub. m, įvertinus leistinas paklaidas – 83,77 kub. m. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Departamento tarnautojai, kurie patikrinimo metu atliko apvaliosios medienos matavimus, neturėjo tam reikiamos kompetencijos ar įgaliojimų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų funkcijas ir teises, tikrinamame sprendime pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius, jog šiuo atveju atitinkamus matavimus galėjo atlikti tik nepriklausomas medienos matuotojas, grindžiamus žemesnės galios teisės akto – Taisyklių – nuostatomis.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas automatiškai pripažino Departamento pareigūnų atliktus matavimus neginčijamais, yra nepagrįsti. Iš tikrinamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėjas pripažino padaryto nustatytų leistinų paklaidų pažeidimo faktą, nors jis ir pateikė kitokius skaičiavimus dėl medienos tūrio. Ginčijamame Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog pats pareiškėjas, po patikrinimo atlikęs skaičiavimus, nustatė, jog Padalinio darbuotojai, apskaitydami žaliavinę medieną, viršijo leistinas paklaidas, bei nurodė šių neatitikimų priežastis (pvz., dėl sniego buvo neįmanoma tiksliai išmatuoti rietuvėje esančios medienos; pirkėjas dar nebuvo paėmęs jam priklausančios medienos; darbuotojai vadovavosi VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. ĮS(E)-21-71 patvirtintu Žaliavinės (apvaliosios) medienos apskaitos, kai fiksuojamas priimtos medienos tūrio pokytis pardavėjo sandėlyje, tvarkos aprašu, pagal kurį leistina paklaida skaičiuojama nuo sandėlyje priimto ir apskaityto viso medienos sortimento tūrio). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamo leistinų paklaidų taikymo, nes galiojančiuose teisės aktuose – Tvarkos apraše ir Taisyklėse – nėra įtvirtina, kad leistina paklaida yra skaičiuojama tik nuo priimto visos medienos tūrio (ne nuo medienos likučio). Taigi, pažeidimo padarymo faktas yra pagrįstas tiek atsakovo surinktais, tiek paties pareiškėjo pateiktais duomenimis, taip pat abiejų ginčo šalių atliktais skaičiavimais.

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pažeidimo, nurodyto Aplinkos apsaugos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Atsakomybei dėl tokio pažeidimo atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarka, šiuo atveju nustatyta Taisyklėse (ir, atitinkamai, Tvarkos apraše), nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias nors materialiąsias pasekmes (pvz., žalą Aplinkos apsaugos įstatymo 3 d. nurodytam aplinkos apsaugos objektui – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai aplinkai ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems gamtos ištekliams), ar ne.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Nutarime nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, būtinas pritaikyti atsakomybę juridiniam asmeniui (pareiškėjui): pareiškėjo darbuotojai, apskaitydami medieną, viršijo leistinas paklaidas, nustatytas Taisyklių 3.3 punkte. Nutarime padarytos išvados atitinka byloje esančius objektyvius duomenis. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą, kai pats atsakovas turi pareigą rinkti ir vertinti įrodymus, tačiau pareiškėjas neįvardija, kokių konkrečiai duomenų (įrodymų) šiuo atveju trūko teisingam nutarimui priimti. Be to, atsakovas Nutarime atsakė į pagrindinius pareiškėjo argumentus dėl atsakomybės jam taikymo, be kita ko, dėl atsakomybės juridiniam asmeniui nepagrįsto taikymo, kai fizinis asmuo jau buvo nubaustas už administracinį nusižengimą (pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime pagrįstai sutiko su atsakovo motyvais šiuo aspektu ir juos papildė), dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, dėl visų pažeidimo sudėties elementų neegzistavimo ir kt. Pareiškėjo nurodytos pažeidimo atsiradimo priežastys (pvz., dėl sniego kiekio) nėra laikytinos išimtinėmis, objektyviomis, nuo pareiškėjo (jo darbuotojų) valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, šalinančiomis pareiškėjo atsakomybę dėl konstatuoto pažeidimo. Teismui pateikti pareiškėjo argumentai nesudarė pagrindo kitaip nei atsakovas vertinti šioje byloje nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepagrįsto atsakomybės juridiniam asmeniui taikymo.

33. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia pareiškėjo pasvarstymai apie aptariamo teisinio reguliavimo (pagal jį formuojamos teismų praktikos) pasekmes, nes šie pasvarstymai yra grindžiami tik subjektyvia, deklaratyvaus pobūdžio nuomone, jog nustatyta atsakomybė yra neprotinga, o taikoma teisės norma – „simbolinė“.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Nutarimą, bet sumažino pareiškėjui skirtą baudą nuo 850 Eur iki 425 Eur, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionavo tikrinamo teismo sprendimo dalies dėl pritaikytos baudos dydžio sumažinimo, o apeliaciniame skunde tik prašė panaikinti Nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis